42ba67e5-4cd0-4d3f-b0be-6820b3622d56 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-224-259/2012Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00265-2011-0Pirmos instancijos teismo teisėjas Vitalijus Krivičius (S) Procesinio dokumento kategorija 30.8, 121.14, 121.21KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens Z. S. apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011-09-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-429-831/2011 pagal pareiÅ¡kėjos A.

M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims S. M., Z. S., Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijai, VÄ® Registrų centro Marijampolės filialui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo irn u s t a t ė:pareiÅ¡kėja A. M. pareiÅ¡kimu (t.1, b.l.2-5) prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai A. M. ir suinteresuotam asmeniui S. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso Buitinių nuotekų iÅ¡vadas, susidedantis iÅ¡ ketaus vamzdyno FKÅ -1-F1 ir gelžbetoninio septinio Å¡ulinio FKÅ -1, esančių (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kio m., statytas 1983 m. prie gyvenamojo namo, nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini).VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2011-09-29 sprendimu (t.2, b.l.64-68) pareiÅ¡kimÄ Â tenkino visiÅ¡kai: nustatė faktÄ , kad įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisę į buitinių nuotėkų iÅ¡vadÄ , susidedantį iÅ¡ ketaus vamzdyno FKÅ -1-F1 ir gelžbetoninio septinio Å¡ulinio FKÅ -1, esančių (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kio m., statytÄ 1983 m. prie gyvenamojo namo, nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgiję A.

M. bei S. M..IÅ¡ pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų pareiÅ¡kime bei byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų teismas nustatė, jog Å¡iuo atveju egzistuoja visos LR CK 4.68 – 4.71 str. str. numatytos privalomos sÄ lygos praÅ¡omam faktui nustatyti:

1) pareiškėja praeityje ir šiuo metu nebuvo ir nėra įgijus nuosavybės teisės į ginčo statinį jokiu kitu CK 4.47 str. numatytu būdu;

2) pareiÅ¡kėja daiktÄ pradėjo valdyti ir juo naudotis sÄ Å¾iningai (teisėtai ir atvirai);

3) į ginčo objektÄ vieÅ¡ame registre nėra įregistruota nei pareiÅ¡kėjos, nei jokių kitų asmenų nuosavybės teisė;

4) nuo 1983 m. septinis Å¡ulinys ir ketaus vamzdynas pareiÅ¡kėjos valdoma ir naudojama teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai (iki pat bylos teisme iÅ¡kėlimo);

5) pareiÅ¡kėja nekilnojamÄ jį daiktÄ valdė kaip savo, elgėsi kaip Å¡io daikto savininkas ir sprendė, kaip pati tvirtina, jog kiti asmenys neturi daugiau teisių už jÄ Ä¯ šį valdomÄ daiktÄ ;

6) daiktÄ pareiÅ¡kėja teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo daugiau nei 10 metų. Teismas atkreipė dėmesį, jog nors suinteresuotas asmuo Z. S. tvirtina, kad jis yra toks pats sÄ Å¾iningas minėtų statinių valdytojas, tačiau sutinka, kad buitinių nuotėkų iÅ¡vadas yra žemės sklype, kuris priskirtas namų valdai, esančiai (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kio m., kuria naudojasi pareiÅ¡kėja bei S. M.. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog Z. S. buvo taip pat leista naudotis Å¡iuo Å¡uliniu tam, kad paÅ¡alintų nuotekas iÅ¡ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kio m., Å¡iuo atveju nesuteikia jam lygių teisių teigti, kad jis taip pat yra buitinių nuotekų iÅ¡vado valdytojas, kadangi iÅ¡ esmės buitinių nuotėkų iÅ¡vadas yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kio m., priklausinys.

Ä®vertinęs visas nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, jog pareiÅ¡kėja yra įgijusi nuosavybės teisę į buitinių nuotekų iÅ¡vadÄ Ä¯gyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 str. 11 p.).Apeliaciniu skundu (t.2, b.l.76-78) suinteresuotas asmuo Z. S. su teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ atmesti bei priteisti suinteresuotam asmeniui iÅ¡ pareiÅ¡kėjos jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, dėl Å¡ių motyvų:1) pareiÅ¡kėja neturėjo ir neturi S. M.

įgaliojimų kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu, kad S. M. bÅ«tų nustatytos nuosavybės teisės įgyjamosios senaties pagrindu į minėtÄ statinį. PrieÅ¡ingai, S. M. tiek Å¡ioje byloje, tiek ir anksčiau nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas ginčas dėl minėto statinio ir kurios teismo nuosprendį teismas atsisakė prijungti Å¡ioje byloje, yra iÅ¡reiÅ¡kęs aiÅ¡kiÄ savo pozicijÄ , jog ginčo buitinių nuotekų iÅ¡vadas bei septinis Å¡ulinys buvo statytas bendrai M. bei S. namams, todėl negali bÅ«ti tik M. nuosavybė.

Kadangi S. M. pats į teismÄ dėl nuosavybės teisių į statinį įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį nesikreipė, įgaliojimų pareiÅ¡kėjai jo vardu kreiptis į teismÄ dėl tokio fakto nustatymo taip pat nesuteikė, teismas negalėjo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo nustatyti faktÄ , kad įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teises į ginčo statinį yra įgijęs ir S. M.. Teismas nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjos įgalinimų bei teisės reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės pripažinimo į statinį ne tik savo, bet ir S. M. vardu, nors toks klausimas nagrinėjant bylÄ teisme buvo iÅ¡keltas;2) teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodoma, jog sÄ lygų visuma duoda teisinį pagrindÄ pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į aukščiau įvardintÄ konkretų nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯gyjamosios senaties pagrindu.

S. M. Å¡ioje teismo sprendimo dalyje neminimas. Tačiau teismo sprendimo rezoliucine dalimi nustatytas faktas, kad nuosavybės teises įgijo ne tik pareiÅ¡kėja, bet ir S. M.;3) teismo motyvas, jog yra visos CK 4.68-4.71 str. numatytos privalomos praÅ¡omo fakto nustatymui sÄ lygos, nepagrįstas. PareiÅ¡kėja visÄ laikÄ Å¾inojo (ir ilgÄ laikÄ to neginčijo), jog šį nekilnojamÄ jį daiktÄ M. bei S. valdė kaip savo bendrai, žinojo, jog apeliantas niekada nesutiks, jog Å¡is nekilnojamasis turtas yra tik M. nuosavybė.

Nuo pat statybų pradžios Å¡is turtas buvo statomas kaip bendras, apeliantas visÄ Å¡Ä¯ laikÄ juo naudojosi sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, tačiau bendrai, todėl pripažinti šį nekilnojamÄ jį turtÄ tik M. nuosavybe nėra teisinio pagrindo. Tai, jog nekilnojamasis turtas yra žemės sklype, kuris yra priskirtas namų valdai, esančiai (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kis, ir kuria naudojasi M., negali bÅ«ti teisiniu pagrindu pripažinti šį nekilnojamÄ jį daiktÄ jų nuosavybe;4) teismas sprendime neteisingai nurodo, jog pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes apie pastato valdymo sÄ Å¾iningumÄ ir atvirumÄ patvirtino ir liudytojai H.

S., M. B., B. S., A. T. M., D. S.. PrieÅ¡ingai, visi minėti liudytojai, iÅ¡skyrus H. S., kuris yra pareiÅ¡kėjos brolis, patvirtino, jog statinys buvo pastatytas (įrengtas) ir visÄ laikÄ valdomas, prižiÅ«rimas, juo naudojamasi bendrai;5) iÅ¡ pačios pareiÅ¡kėjos pateikto 1984-11-21 Inžinerinių tinklų ir gerbÅ«vio prie kooperatyvo „Topolis“ priėmimo naudoti valstybinės komisijos akto (t.1, b.l.1 114) matyti, jog inžineriniai tinklai ir gerbÅ«vis (tarp jų ir kanalizacija, kuri buvo bendra S. bei M. namams) buvo priimta naudoti su bendru kokybės įvertinimu gerai, kas įrodo, kad Å¡is statinys nuo pat jo pastatymo pradžios buvo bendras ir jis negali bÅ«ti pripažįstamas tik pareiÅ¡kėjos ar tik M. nuosavybe.

Nei namo statybos metu, nei kada nors vėliau niekas iÅ¡ apelianto nereikalavo įsirengi savo namui atskirÄ buitinių nuotekų iÅ¡vadÄ . Be to, nuo pat Å¡io statinio pastatymo pradžios iki dabar tiek su pareiÅ¡kėja (tiksliau - su S. M.), tiek su apeliantu nuolatos buvo sudaromos (atnaujinamos) sutartys dėl vandens tiekimo bei nuotekų Å¡alinimo, nuotekų Å¡alinimui naudojant bendrÄ dviem namams buitinių nuotekų iÅ¡vadÄ . Atsižvelgiant į tai, buitinių nuotekų iÅ¡vadas laikytinas bendrojo naudojimo statiniu ir turėtų priklausyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kis, savininkams, t. y.

S. ir pareiÅ¡kėjai bei S. M.;6) pati pareiÅ¡kėja pripažino faktÄ , jog ginčo statinys nėra tik jos bei S. M. nuosavybė, kÄ patvirtina aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjos užsakymu 2005-12-23 atliekant jai ir S. M. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kis, kadastrinius matavimus bei daiktinių teisių į šį turtÄ registracijÄ , ginčo statinio kadastrinių matavimų pareiÅ¡kėja neatlikinėjo ir jokių teisių į jį nereiÅ¡kė. Tik padažnėjus Å¡alių tarpusavio konfliktams, tarp jų ir dėl naudojimosi ginčo statiniu, 2009 m. pareiÅ¡kėja kreipėsi į VÄ® Registrų centro Marijampolės filialÄ dėl Å¡io statinio kadastrinių matavimų atlikimo ir daiktinių teisių į jį įregistravimo;7) iÅ¡ teismo sprendimo neaiÅ¡ku, kokiais motyvais vadovaujantis teismas nustatė, jog buitinių nuotekų iÅ¡vadas yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kis, priklausinys, kadangi tiek iÅ¡ visos bylos raÅ¡ytinės medžiagos, tiek iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų parodymų akivaizdu, jog minėtas statinys tarnauja ne tik pareiÅ¡kėjos, bet ir apelianto pagrindiniam daiktui (namui) ir pagal savo savybes yra nuolat susijęs su abiem pagrindiniais daiktais (namais).Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t.2, b.l.90-92) pareiÅ¡kėja A.

M. prašė apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apelianto 400 Lt iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, dėl Å¡ių motyvų:1) skundo argumentas, jog pareiÅ¡kėja neturi įgaliojimų kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu, kad bÅ«tų nustatytos nuosavybės teisės įgyjamosios senaties pagrindu į statinį, nepagrįstas. Prie pareiÅ¡kimo pridėta VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.2-1250-81/2005 įrodo, kad teismas leido pareiÅ¡kėjai atlikti nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kio m., inventorizacijÄ bei nuosavybės teisių į Å¡iuos statinius registracijÄ vieÅ¡ame registre (t.1, b.l.20-21).

Gyvenamasis namas ir kiti statiniai (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kio m., yra bendroji jungtinė pareiÅ¡kėjos ir S. M. nuosavybė. Siekdama įregistruoti buitinių nuotekų iÅ¡vadÄ Ä¯ nekilnojamojo turto registrÄ , pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ ne S. M., o savo vardu, tokiu bÅ«du norėdama įgyvendinti savo, kaip bendraturtės, teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , įtraukdama į bylÄ suinteresuotu asmeniu S. M.;2) skundo argumentai, jog buitinių nuotekų iÅ¡vadas yra bendras M. bei S. turtas, nepagrįsti.

Apeliantas teisme pripažino, kad tiek M., tiek S. gyvenamieji namai ir kiemo statiniai buvo pastatyti pagal Alytaus eksperimentinės namų statybos kombinato tipinį projektÄ U-841-04-02. Pagal šį projektÄ tipiniai gyvenamieji namai buvo statomi su dviem priklausiniais - nuotekų Å¡uliniu ir skysto kuro rezervuaru. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina (Nekilnojamojo registro centro pažymėjimo 2.6 punkte), kad apelianto namų valdoje yra buitinių nuotekų Å¡ulinys (pažymėjime nurodyta - kanalizacijos Å¡ulinys) (t.2, b.l.7-8), todėl skundo argumentai, jog apeliantas yra M. namų valdoje esančio buitinių nuotekų Å¡ulinio bendraturtis, yra nepagrįsti;3) teismas pagrįstai nusprendė, jog buitinių nuotekų iÅ¡vadas yra pareiÅ¡kėjos ir S. M. gyvenamojo namo priklausinys.

Teismas pagrįstai pripažino, jog pareiÅ¡kėja ir S. M. buitinių nuotekų iÅ¡vadÄ valdė, naudojo, tvarkė atvirai, nepertraukiamai daugiau kaip deÅ¡imt metų, kÄ patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai: 1987-03-20 Sutartis Nr. 55 dėl vandens naudojimo iÅ¡ komunalinio vandentiekio ir kanalizuojamo vandens nuleidimo (t.1, b.l.56); 1998-04-08 Vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo Sutartis Nr. 93 (t.1, b.l.57) ir 1983-12-21 Statinio priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas (t.1, b.l.15-19), kuriame nurodyta, jog 4-rių kambarių surenkamo gyvenamojo namo statyba vyko pagal tipini projektÄ U-841-04-02;4) apeliantas patvirtino, kad buitinių nuotekų iÅ¡vadas yra žemės sklype, kuris yra priskirtas namų valdai, esančiai (duomenys neskelbtini).

VilkaviÅ¡kio m., kuria naudojasi pareiÅ¡kėja ir S. M.. Apeliantas neįrodė, jog buitinių nuotekų iÅ¡vadas nuosavybės teise priklauso jam kaip bendraturčiui. Liudytojai parodė tik tai, kad apeliantas ir S. M. kaimyniÅ¡kai talkino vienas kitam, vykdant statybas, tačiau dėl to nuosavybės teisė atsirasti negali.Apeliacinis skundas atmestinas.IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, yra nustatyta, jog pareiÅ¡kėja A. M. ir suinteresuotas asmuo S. M. VilkaviÅ¡kio mieste, (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi gyvenamÄ jį namÄ su priestatais, Å¡iltnamiu, kuro rezervuaru ir naudojasi 10, 41 aro pasodybiniu valstybei priklausančiu žemės sklypu (1 t. b.l. 113), kuriame yra ir bylos Å¡alių ginčo objektas - buitinių nuotekų iÅ¡vadas, susidedantis iÅ¡ ketaus vamzdyno FKÅ -1-F1 ir gelžbetoninio septinio Å¡ulinio FKÅ -1, dėl kurio pareiÅ¡kėja prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ (1 t. b.l. 45 – 51).

PareiÅ¡kėja byloje įrodinėjo, kad vamzdynÄ ir Å¡ulinį, gyvendami santuokoje su suinteresuotu asmeniu S. M., įgijo kartu su gyvenamuoju namu juos pastatydami (duomenys neskelbtini) VilkaviÅ¡kyje. Nuosavybės teises į gyvenamÄ jį namÄ ir kiemo statinius (kuro rezervuarÄ ), esančius (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kio m., VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybėje, Valstybės įmonės registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2006-06-16 Sprendimo Nr. 192 pagrindu pareiÅ¡kėja įregistravo į nekilnojamojo turto registrÄ Ä¯ 2006 m. liepos 18 d. registro Nr.(duomenys neskelbtini).

Tačiau dėl apsirikimo ginčo objektas 2005 metais nebuvo inventorizuotas, todėl kartu su gyvenamuoju namu nebuvo įregistruotos pareiÅ¡kėjos ir trečiojo asmens nuosavybės teisės į buitinių nuotekų iÅ¡vadÄ , susidedantį iÅ¡ ketaus vamzdyno FKÅ -1-F1 ir gelžbetoninio septinio Å¡ulinio FKÅ -1. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2011-09-29 sprendimu (t.2, b.l.64-68) pareiÅ¡kimÄ Â tenkino visiÅ¡kai: nustatė faktÄ , kad įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisę į buitinių nuotėkų iÅ¡vadÄ , susidedantį iÅ¡ ketaus vamzdyno FKÅ -1-F1 ir gelžbetoninio septinio Å¡ulinio FKÅ -1, esančių (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kio m., statytÄ 1983 m. prie gyvenamojo namo, nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgiję A.

M. bei S. M..Suinteresuotas asmuo byloje Z. S. tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde nesutinka su ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, kaip pagrindinį nesutikimo argumentÄ nurodo tÄ faktinę aplinkybę, jog jis visÄ laikÄ naudojosi byloje minimu ketaus vamzdynu ir gelžbetoniniu septiniu Å¡uliniu nuotekoms iÅ¡ savo gyvenamojo namo paÅ¡alinti, šis statinys nuo pat jo pastatymo pradžios buvo bendras ir jis negali bÅ«ti pripažįstamas tik pareiÅ¡kėjos ar tik M. nuosavybe. Kauno apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir to pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , įrodinėjimo pareigos paskirstymÄ Â Å¡alims (LR CPK 178 str., 185 str.), tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį pagrindus ir tvarkÄ , todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , dėl ko apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.), o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas pažymi, kad byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja su suinteresuotu asmeniu S. M. yra įstatymo nustatyta tvarka nutraukę santuokÄ , iÅ¡tuoka su S. M. VilkaviÅ¡kio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje užregistruota 2000 m. gruodžio 22 d. Santuokos nutraukimo metu gyvenamasis namas ir kiemo statiniai bei nuosavybės teisės į gyvenamÄ jį namÄ ir kiemo statinius bei įrenginius nebuvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Nutraukiant santuokÄ sutuoktinių turto padalinimo klausimas Å¡alių susitarimu ar įstatymo nustatyta tvarka nebuvo iÅ¡spręstas.

Buitinių nuotekų iÅ¡vadas, susidedantis iÅ¡ ketaus vamzdyno FKÅ -1-F1 ir gelžbetoninio septinio Å¡ulinio FKÅ -1, esantis esančio (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kio m., buvo sukurtas 1983 metais kartu su gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kio mieste, kuris yra įregistruotas į Nekilnojamojo turto registrÄ A. M. ir S. M. vardu. Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog turto bendrasavininkė A. M. turėjo subjektinę teisę pareikÅ¡ti teisme reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės į turto vienetÄ (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kyje, prie gyvenamojo namo nustatymo (LR CPK 5 str. 1, 3 dalys, 41 str., 42 str. 1 dalis).

Dėl to Kauno apygardos teismo vertinimu yra nepagrįstas apelianto skundo motyvas (skundo 1, ir 2 punktai), jog pareiÅ¡kėja neturėjo ir neturi S. M. įgaliojimų kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu, kad jai ir M. bÅ«tų nustatytos nuosavybės teisės įgyjamosios senaties pagrindu į minėtÄ statinį. Kauno apygardos teismas sprendžia, kad apelianto nuoroda, jog yra nepagrįsta VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimo iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja įrodė, kad yra visos CK 4.68-4.71 str. numatytos privalomos praÅ¡omo fakto nustatymui sÄ lygos, neteisinga (skundo 3p.).

IÅ¡ byloje surinktų įrodymų visumos ir to pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių spręstina, kad VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismui nekilo abejonių konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 str.str. numatytos privalomos sÄ lygos praÅ¡omam faktui nustatyti. Byloje esantys: santuokos sudarymo akto įraÅ¡o kopija (1 t., b.l. 8), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as (1 t., b.l. 9-10), 1984-11-21 inžinerinių tinklų ir gerbÅ«vio prie kooperatyvo „Topolis“ priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas (b.l. 11-14), 1983-12-21 4-turių kambarių surenkamo gyvenamojo namo priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas (b.l. 15-19), 2005-10-05 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartis (b.l. 20-21), iÅ¡tuokos liudijimo kopija (b.l. 22), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (b.l. 23-41), VÄ® Registrų centro Marijampolės filialo sprendimas dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo (b.l. 42), VÄ® Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas (b.l. 43-44), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (b.l. 45-51), VÄ® registrų centro Marijampolės filialo sprendimai (b.l. 52-55), 1987-03-20 sutartis dėl vandens naudojimo iÅ¡ komunalinio vandentiekio ir kanalizuoto vandens nuleidimo (b.l. 56), 1998-04-08 vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo sutartis (b.l. 57), 2010-10-08 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas (b.l. 58-59), žemės sklypo planu (b.l. 60), žemės sklypo planas (b.l. 79, 80), neginčijamai įrodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos Lietuvos Respublikos CK 4.68 – 4.71 str.str. numatytos kaip privalomos praÅ¡omo fakto nustatymui sÄ lygos : pareiÅ¡kėja ir suinteresuotas asmuo praeityje ir Å¡iuo metu nebuvo ir nėra įgijus nuosavybės teisės į ginčo statinį jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje numatytu bÅ«du, pareiÅ¡kėja daiktÄ pradėjo valdyti ir juo naudotis sÄ Å¾iningai (teisėtai ir atvirai), į ginčo objektÄ vieÅ¡ame registre nėra įregistruota nei pareiÅ¡kėjo, nei jokių kitų asmenų nuosavybės teisė, nuo 1983 m. septinis Å¡ulinys ir ketaus vamzdynas pareiÅ¡kėjos valdomas ir naudojamas teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai, pareiÅ¡kėja ir tretysis asmuo M. nekilnojamÄ jį daiktÄ valdė kaip savo, elgėsi kaip Å¡io daikto savininkas ir daiktÄ pareiÅ¡kėja teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo daugiau nei 10 metų.

Kauno apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ketaus vamzdynas FKÅ -1-F1 ir gelžbetoninis septinis Å¡ulinys FKÅ -1, esantis esančio (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kio mieste, yra gyvenamojo namo priklausinys. Byloje nustatyta ta aplinkybė, kad buitinių nuotekų iÅ¡vadas, susidedantis iÅ¡ ketaus vamzdyno FKÅ -1-F1 ir gelžbetoninio septinio Å¡ulinio FKÅ -1, esantyss esančio (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kio m., įrengti 1983 m. kartu su gyvenamuoju namu, kuris yra įregistruotas į Nekilnojamojo turto registrÄ A.

M. ir S. M. vardu. Minėti įrenginiai sujungti su gyvenamuoju namu betarpiÅ¡kai ir skirti gyvenamajam namui aptarnauti (1987 m. kovo 20 d. Sutartis Nr.55 dėl vandens naudojimo iÅ¡ komunalinio vandentiekio ir kanalizuojamo vandens nuleidimo, 1998 m. balandžio 8 d. Vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo Sutartis Nr.93 sudaryta su UAB „VilkaviÅ¡kio vandenys“ dėl vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo). Dėl to nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad iÅ¡vadas nėra pareiÅ¡kėjos gyvenamojo namo priklausinys (skundo 7 p.).Kauno apygardos teismas atkreipia dėmesį į tÄ aplinkybę, jog buitinių nuotėkų iÅ¡vadas, susidedantis iÅ¡ ketaus vamzdyno FKÅ -1-F1 ir gelžbetoninio septinio Å¡ulinio FKÅ -1, yra žemės sklype, kuris yra priskirtas naudojimui namų valdai, esančiai (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kio m. ir kuria faktiÅ¡kai naudojasi pareiÅ¡kėja A.

M. bei suinteresuotas asmuo S. M.. Ta aplinkybė, kad Å¡is minimas žemės sklypas yra valstybės nuosavybė (1 t. b.l. 113), neatima pareiÅ¡kėjai galimybės turėti ir valdyti nuosavybės teise buitinių nuotekų iÅ¡vado prie turimo nuosavybės teise gyvenamojo namo. Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo Z. S. nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad patvirtinti savo teiginį, jog buitinių nuotekų iÅ¡vadas nuosavybės teise priklauso jam asmeniÅ¡kai ar kaip bendraturčiui kartu su A.

M. ir S. M.. Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, Kauno apygardos teismo vertinimu yra nepagrįsti ir apeliacinio skundo motyvai, jog ginčo įrenginys nuo pat jo pastatymo pradžios buvo bendras ir jis negali bÅ«ti pripažįstamas tik pareiÅ¡kėjos ar tik M. nuosavybe (skundo 5 ir 6 punktai).Kauno apygardos teismo vertinimu, bylos Å¡alių paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu, apklaustų byloje liudytojų parodymais byloje nustatyta ta aplinkybė, jog S. S. turėjo (ir galimai Å¡iuo metu turi galimybę) laikinai naudotis dalimi ginčo ketaus vamzdyno ir gelžbetoninio septinio Å¡ulinio taip paÅ¡alinant nuotekas jam priklausančiu iÅ¡vadu ir turimu kanalizacijos Å¡uliniu (2 t. b.l 4, 5, 6, 7, 8) iÅ¡ jam priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kio mieste, negali bÅ«ti pagrindu atmesti pareiÅ¡kėjos suformuluotÄ praÅ¡ymÄ byloje, nes vien tik naudojimosi daiktu faktas, be kitų bÅ«tinų įstatymo leidėjo įtvirtintų prielaidų (LR CK 4.68-4.71 ) nuosavybės teisės nesukuria.

Byloje yra duomenų, kad Å¡alys nesutaria dėl naudojimosi ginčo objektu – vamzdynu ir septiniu Å¡uliniu (1 t. b.l. 2 t b.l. 19-39, 79-82), tarp kaimynų kyla ginčai. Pripažinus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu pareiÅ¡kėjai ir suinteresuotam asmeniui M. į ginčo objektÄ , bus atkurta teisinė taika tarp ginčo Å¡alių. Todėl Kauno apygardos teismas laiko, kad sutinkamai su LR CK 1.138 str. 1 d. 1, 5, 8 punktų bei LR CPK 533 straipsnio nuostatomis, pagrįstai nagrinėjamu atveju VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimu yra ginamos ginčijamos pareiÅ¡kėjos teisės, pripažįstant jai turtines civilines teises į ginčo objektÄ .

Dėl Å¡ių motyvų apelianto skundas atmetamas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.)Kauno apygardos teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys) Atmetus apeliacinį skundÄ , pareiÅ¡kėjai M. iÅ¡ Z. S. priteistinos jos turėtos 400 lt (2 t. b.l.

95) advokato paslaugų iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 98 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,n u t a r i a :           apeliacinį skundÄ atmesti.          VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011-09-29 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .            Priteisti A. M. (a.k(duomenys neskelbtini) iÅ¡ Z. S. (a.k(duomenys neskelbtini) 400 litų (keturis Å¡imtus litų) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjas                                                                                                     Arvydas Žibas