2025-07-09 Nr. AB-11352-3-64-3-01032-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-695-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01032-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) pripažinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) neveikimą (netinkamą veikimą ir (ar) vilkinimą atlikti veiksmus) neteisėtu; 2) panaikinti atsakovo 2024 m. lapkričio 27 d. raštą (rašto numeris: R8-4063) (toliau – ir 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimas); 3) pašalinant padarytą pažeidimą įpareigoti atsakovą vykdyti teisės aktą – Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – ir reglamentuota tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimąsi (toliau – ir 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimasis) iš naujo.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Regionų administracinis teismas nagrinėja kitą administracinę bylą (administracinės bylos numeris: eI3-10434-595/2025) (teisminio proceso numeris: 3-64-3-02162-2024-5) pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl 2024 m. lapkričio 27 d. rašto Nr. R8-4063 panaikinimo. Minėtoje administracinėje byloje Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės ir 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi užbaigė pasiruošimą administracinės bylos nagrinėjimui.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatose pateikti išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka faktinės tikrovės ir kad įstatymų apibrėžtomis ribomis sąmoningas, tyčinis teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų nenagrinėjimas neatitinka elementarios moralės, vertybių sistemos ir demokratinės valstybės sampratos, bei priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad, atsisakydamas priimti pareiškimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė pareiškimo priėmimo klausimą ir taip užkirto kelią jam įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamos nutarties nuostatose minimos bylos dar nebuvo nagrinėjamos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą, prašo nagrinėti bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 151 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis.

ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Įvertinusi pateiktus duomenis, teisėjų kolegija nenustatė poreikio nagrinėti bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie būtiną poreikį nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Vertindama pateiktus duomenis, teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių išskirtinių priežasčių, sudarančių kliūtis visapusiškai, objektyviai ir tinkamai išnagrinėti bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjo argumentai ir bylos nagrinėjimui reikšmingi duomenys yra išdėstyti ir pateikti procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo nagrinėti bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka ir nagrinėja bylą rašytinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės, nes teismo žinioje jau yra administracinė byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra fundamentali teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Jungtinių Tautų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos Tarybos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) nuostatų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti – asmuo gali įgyvendinti minėtą teisę tik laikydamasis įstatymų nustatytų sąlygų ir tvarkos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas asmens skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma įvertina tai, ar egzistuoja teisės aktuose numatytos neigiamos procesinės prielaidos atsisakyti inicijuoti administracinės bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu teismas, nagrinėdamas minėtą klausimą, nustato bent vieną iš įvardytų prielaidų, jis motyvuota nutartimi atsisako priimti asmens skundą (prašymą, pareiškimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-684-624/2024; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, nurodo, kad pareiškimo (skundo) padavimo metu teismo žinioje nebuvo iškeltos kitos administracinės bylos dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo žinioje administracinė byla laikoma nuo to momento, kai yra priimamas pareiškėjo skundas. Skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimo nagrinėjimo metu byla nėra laikoma iškelta (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-651-502/2023; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad skundai yra pripažįstami tapačiais tik tais atvejais, kai visi trys ginčo elementai – ginčo šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas – yra tapatūs. Teismas, spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, vertina tai, ar pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-85-822/2025; kt.).

Remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas jau anksčiau kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu), prašydamas pripažinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos neveikimą (netinkamą veikimą ir (ar) vilkinimą atlikti veiksmus) neteisėtu, panaikinti atsakovo 2024 m. lapkričio 27 d. raštą (rašto numeris: R8-4063) ir, pašalinant padarytą pažeidimą, įpareigoti atsakovą vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka, atlikti 2024 m. lapkričio 11 d. pareiškėjo kreipimosi ištyrimą. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-02162-2024-5) laikė pareiškėjo pareiškimą (skundą) nepaduotu. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. kovo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025 panaikino Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį ir perdavė pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 priėmė pareiškėjo skundą (pareiškimą) nagrinėti iš esmės.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjo pareiškimo (skundo) padavimo metu (2025 m. gegužės 9 d.) teismo žinioje jau buvo iškelta kita administracinė byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimai jau iškeltoje administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 yra identiški nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjo pateiktame pareiškime (skunde) suformuluotiems reikalavimams. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą).

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Nagrinėjamoje situacijoje teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą abejoti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų (konkrečių jų dalių) atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėjų kolegija taip pat nenustatė poreikio kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo teismo priimti atskirąją nutartį.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.

Įvertinusi nagrinėjamos situacijos aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo priimti atskirąjį nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą priimti atskirąją nutartį, yra deklaratyvaus, subjektyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo priimti atskirosios nutarties. Teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą pareiškėjo apeliacinį skundą, taip pat nenustatė poreikio priimti atskirosios nutarties. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija netenkina minėto pareiškėjo prašymo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo skundą ir palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą.

Palikti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė