42b8ae6b-a655-4400-a374-e95bda30b400 · Vilniaus apygardos teismas



Baudžiamoji byla Nr. 1A-519-898/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34355-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.3.1; 1.1.8.1.1; 1.1.9.2; 1.2.25.6.; 2.4.6.1; 2.4.7

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Gabijai Alsytei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei,

nuteistojo K. M. gynėjui advokatui Haroldui Stankevičiui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2023 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 90 MGL (4500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. 21.20 val. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. 15.35 val., vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant 2 (dviejų) MGL (100 Eur) dydžio baudai ir paskirta galutinė 88 MGL (4400 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, K. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejus) metus 4 (keturis) mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 8 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuota K. M. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. M. priklausančiam automobiliui „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paskirtas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2022 m. rugsėjo 14 d. prokurorės nutarimu, paliktas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta jas panaikinti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. K. M. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. rugsėjo 7 d., apie 20.40 val., 102 kelyje Nemenčinė – Vilnius, Vilniaus r., Kreivalaužių k., Taikos g., vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir policijos pareigÅ«nams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 17 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas ar nėra neblaivus, atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijÄ ir taip vengė neblaivumo patikrinimo. Å ie K. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. M. praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2023 m. liepos 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , o bÅ«tent jį iÅ¡teisinti, nes pastarojo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Taip pat pažymi, jog jei apygardos teismas pripažins, kad jis yra nuteistas pagrįstai, tuomet praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirti mažiausiÄ baudÄ , uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones trumpiausiam terminui bei netaikyti automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimo arba konfiskuoti mažiausiÄ dalį Å¡io automobilio vertės, kuri sudaro 15 337 Eur.

2.1. Pabrėžia, jog apeliaciniame skunde aptarti argumentai ir susiję įrodymai patvirtina, kad apeliantas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį yra traukiamas jo veiksmuose nesant tiesioginės tyčios, kaip bÅ«tinojo nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymio. Skunde minimos BK 2811 straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pažymėta, kad Å¡iame straipsnyje nustatyta atsakomybė už keturias alternatyvias veikas, apraÅ¡ytas formaliosiomis nusikalstamų veikų sudėtimis, todėl veikos gali bÅ«ti padaromos tik asmens veiksmuose nustačius tiesioginę tyčiÄ .

2.2. Neblaivumo patikrinimo vengimas užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę tik tais atvejais, kai nustatomi transporto priemonės vairuotojo neblaivumo požymiai. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto Policijos pareigÅ«nų veiksmų nustatant asmens neblaivumÄ ar apsvaigimÄ tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 5 punkte nurodoma, kad neblaivumo požymiai yra: 1) iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, 2) neadekvati elgsena, 3) neriÅ¡li kalba, 4) nekoordinuoti judesiai, t. y. tokiuose asmens veiksmuose privalo bÅ«ti nustatytas ir tiesioginės tyčios egzistavimas (kad atsisakydamas tikrintis blaivumÄ , asmuo, kuriam nustatyti neblaivumo požymiai, suvokia, jog vengia neblaivumo patikrinimo ir nori taip veikti).

2.3. Skunde teigiama, jog nuo pat pirmosios apklausos Å¡ioje byloje apeliantas neneigė ir Å¡iuo metu neneigia, kad bylai aktualiÄ dienÄ , t. y. 2022 m. rugsėjo 7 d., vartojo nedidelį kiekį alkoholio. Kaip minėjo apklaustas apylinkės teisme, bylai aktualiÄ dienÄ , per pietus, apie 11.00 val., iÅ¡gėrė 30 gramų žmonos pagaminto užpilo, kurį ji ruoÅ¡ia naudodama medų ir įvairias žoleles. TÄ dienÄ , nuo pat ryto, jis darbavosi sodyboje, vairuoti transporto priemonės neplanavo. Apeliantas serga (duomenys neskelbtini) liga, tad normalaus kraujo spaudimo palaikymui kasdien turi gerti vaistus. Laiku neiÅ¡gėrus vaistų, kraujo spaudimas bÅ«na itin didelis, labai suprastėja bendra sveikatos bÅ«klė, pradeda svaigti galva, einant tenka laikytis už rankenų ar sienų, kad nenugriÅ«tų. TÄ kartÄ , prieÅ¡ vykdamas į sodybÄ , iÅ¡ namų nepasiėmė reikiamo kiekio vaistų, tad paprašė, kad vaistus jam atvežtų sÅ«nus. Tačiau vakare iÅ¡ žmonos sužinojo, kad sÅ«nus negalės atvežti vaistų, tad nusprendė automobiliu važiuoti namo į (duomenys neskelbtini) jų pasiimti pats. PrieÅ¡ iÅ¡vykdamas iÅ¡ sodybos jautėsi visiÅ¡kai gerai, iÅ¡gėręs 30 gramų žmonos pagaminto užpilo nesijautė net minimaliai apsvaigęs. Jokio kito net minimalaus alkoholio kiekio bylai aktualiÄ dienÄ jis nevartojo, tad, vairuodamas transporto priemonę, jis nebuvo neblaivus.

2.4. Nors skundžiamame nuosprendyje (remiantis liudytojo R. P. parodymais, 2022 m. spalio 1 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole pateikta Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pokalbių iÅ¡klotine) nurodoma, kad jo vairuojamas automobilis važiuodamas kelyje įtartinai vinguriavo, tačiau, apelianto įsitikinimu, net ir darant prielaidÄ , jog taip iÅ¡ tiesų buvo, tai niekaip nepatvirtina ir negali patvirtinti, kad jis vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus. Važiuojant jam sutriko sveikata, jautė, kaip pakilo kraujo spaudimas, pradėjo svaigti galva, todėl nenorėdamas rizikuoti nei savo nei kitų eismo dalyvių saugumu, važiavo lėtai bei ieÅ¡kojo, kur galėtų laikinai sustoti. Mano, kad bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties liudytojas ir susidarė nuomonę, jog jis vairavo įtartinai, nesaugiai. Tiek R. P., tiek ir policijos pareigÅ«nai nurodė, kad iÅ¡ transporto priemonės salono ir nuo apelianto sklido alkoholio kvapas. Skunde pabrėžta, jog apeliantas neginčija, kad toks kvapas nuo jo galėjo sklisti (tÄ pačiÄ dienÄ , iÅ¡ ryto, suvartojo 30 gramų užpilo), nes kvapas iÅ¡ burnos, iÅ¡gėrus užpilo, iÅ¡lieka pakankamai ilgÄ laikÄ . Tačiau, vien tik iÅ¡ burnos sklidęs alkoholio kvapas nesudaro pagrįsto pagrindo iÅ¡vadai, kad jis vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus.

2.5. KET 17 punkte nurodoma, kad policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 2.3. punkte numatyta, kad neblaivumo tikrinimas – policijos <...> veiksmai, kai metrologiÅ¡kai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iÅ¡kvėptame ore esančiÄ etilo alkoholio koncentracijÄ nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, darbuotojas, vairuojantis transporto priemonę, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo <...> yra neblaivus. Dėl to apeliantas įsitikinęs, kad jo atsisakymas tikrintis blaivumÄ alkotesteriu, nesant faktinio ir teisinio pagrindo pripažintas tyčiniu vengimu tikrintis blaivumÄ , lėmė jo neteisėtÄ ir nepagristÄ traukimÄ baudžiamojon atsakomybėn.

2.6. Skunde nurodo, jog tikrintis blaivumÄ atsisakė, bijodamas užsikrėsti COVID-19 liga, kuri jo amžiaus žmogui, sergančiam lėtine (duomenys neskelbtini) liga, yra labai pavojinga. Siekdamas iÅ¡vengti galimų Å¡alutinių vakcinacijos poveikių, turimos lėtinės ligos paÅ«mėjimo, nesiskiepijo nei viena vakcinos nuo COVID-19 ligos doze. Iki Å¡iol nėra sirgęs Å¡ia liga, tad kiek tik įmanoma saugosi. Bylai aktualiu laiku atvykę policijos pareigÅ«nai, norėdami alkotesteriu patikrinti jo blaivumÄ , sukÅ«rė jo sveikatos bÅ«klei rizikingÄ situacijÄ , kadangi neturėjo kaukių, dezinfekcinio skysčio, rankomis lietė vamzdelį, kuriuo bÅ«tų reikėję pÅ«sti į alkotesterį, jam nebuvo sudaryta galimybė to vamzdelio iÅ¡dezinfekuoti. Sutikdamas pÅ«sti į alkotesterį bÅ«tų pats sau sukėlęs itin didelę rizikÄ susirgti Å¡ia liga. Be to, bendraudamas su policijos pareigÅ«nais, buvo itin pasimetęs, sutrikęs, nes visuomet vairuoja atsargiai, laikydamasis absoliučiai visų KET reikalavimų, niekada nebuvo baustas už jokius KET pažeidimus. Kaip jau minėjo, važiuodamas namo jis pasijuto itin prastai ir dėl streso, patirto bendraujant su policijos pareigÅ«nais, sveikata dar labiau pablogėjo, jautė, kad kraujospÅ«dis galėjo pasiekti 180/120, kas yra sveikatai ir gyvybei pavojinga riba, dėl ko iÅ¡ dalies nebesiorientavo aplinkoje. Pažymi, jog visa tai neginčijamai patvirtina, kad jokio tyčinio vengimo pasitikrinti blaivumÄ nebuvo, o jo veiksmuose nesant tiesioginės tyčios, jis negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

2.7. Be to, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ esmės neanalizavo ir nevertino aukščiau nurodytų neblaivumo požymių egzistavimo, padarydamas iÅ¡imtinai formaliÄ , bylos duomenimis nepagrįstÄ , neteisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad yra įrodyta, jog apeliantas vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus. Tačiau baudžiamoji atsakomybė už vengimÄ tikrintis blaivumÄ galima tik tais atvejais, kai byloje nustatomas neblaivumo požymių egzistavimas.

2.8. Apeliaciniame skunde minimos BPK 20 straipsnio nuostatos bei pateikiama teismų praktika, susijusi su Å¡iuo nagrinėjamu klausimu. Apelianto vertinimu, bylos medžiagoje esantis neblaivumo nustatymo aktas, akivaizdžiai, neatitinka įrodymų tikrumui ir patikimumui keliamų reikalavimų, nes jame nurodomi melagingi, objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Neblaivumo nustatymo aktas suraÅ¡ytas, pažeidžiant ApraÅ¡o 5 punkte įtvirtintÄ bendros asmens bÅ«klės įvertinimo metodikÄ (toliau – Metodika). Pagal Å¡iÄ MetodikÄ , bendra asmens bÅ«klė įvertinama policijos pareigÅ«nams nustačius asmens neblaivumo požymius. IÅ¡ bylos duomenų visumos matyti, kad nuo apelianto neva sklido alkoholio kvapas, jis neva svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje (alkoholio kvapas galėjo sklisti dėl ryte suvartoto užpilo). Neneigia, kad bylai aktualiu laiku galėjo svirduliuoti ir sunkiai orientuotis aplinkoje, nes dėl itin padidėjusio kraujo spaudimo jautėsi blogai. Tokie požymiai potencialiai galėtų sudaryti prielaidas nuomonei, kad jis yra neblaivus, tačiau vien tik tai niekaip neįrodo, neva egzistavusio jo neblaivumo.

2.9. Taip pat Metodikoje nurodoma, kad nustačius asmens neblaivumo požymių, bendra asmens bÅ«klė įvertinama patikrinant: 1) ar gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; 2) ar stovėdamas gali pirÅ¡tu pataikyti į nosies galÄ (atsimerkęs ir užsimerkęs) tik neblaivumo požymiams pasitvirtinus bendros asmens bÅ«klės vertinimo metu asmeniui pasiÅ«loma pasitikrinti neblaivumÄ ir žodžiu paaiÅ¡kina atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiÅ«rÄ teisinius padarinius. Å iuo atveju, kaip akivaizdu iÅ¡ policijos pareigÅ«no liudytojo R. Å . parodymų, bendrÄ asmens bÅ«klės įvertinimÄ nuspręsta atlikti tik apeliantui aiÅ¡kiai atsisakius tikrintis blaivumÄ alkotesteriu, tokiu bÅ«du Å¡iurkščiai pažeidžiant MetodikÄ ir ApraÅ¡Ä .

2.10. Be to, neblaivumo nustatymo akte nurodomi aiÅ¡kiai melagingi, tikrovės neatitinkantys duomenys, kad apelianto kalba buvo neriÅ¡li ir kad jis neva nurodė alkoholį vartojęs prieÅ¡ 30 minučių. Jokių įrodymų, patvirtinančių Å¡iuos duomenis, byloje nėra, t. y. policijos pareigÅ«no padarytos klaidos arba piktnaudžiavimas įgaliojimais. Minėtame akte taip pat melagingai pažymėta, kad jis negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, nors šį testÄ atlikti jis atsisakė. Neblaivumo nustatymo aktÄ pildęs R. Å . teisme nurodė, kad nežino, kodėl pažymėjo varnelę, kad jis negali eiti tiesia linija, kai toks testas net nebuvo atliekamas. Dėl Å¡ios priežasties neblaivumo nustatymo aktu Å¡ioje byloje apskritai negali bÅ«ti vadovaujamasi, o skundžiamas nuosprendis turėtų bÅ«ti panaikintas, priimant naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

2.11. Skunde pabrėžta, jog apylinkės teismas netinkamai individualizavo ir taikė baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Teigiama, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta į kÄ turi atsižvelgti teismas skirdamas bausmę. Be to, Å¡iuo klausimu skunde pateikta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Darant prielaidÄ , nors ir nepagrįstÄ , kad apeliantas padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , apylinkės teismas, skirdamas bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, tinkamai neatsižvelgė į jo asmenybę, Å¡eimos turtinę padėtį, pervertino neva jo atliktų veiksmų pavojingumÄ . Taip pat teismas nevykdė pareigos bÅ«ti aktyviam, dėl ko skundžiamame nuosprendyje pateikiamos iÅ¡vados dėl atsakomybės individualizavimo buvo padarytos, nesiėmus visų įmanomų priemonių teisingam bylos iÅ¡sprendimui, o paskirta bauda ir baudžiamojo poveikio priemonės yra akivaizdžiai per griežtos.

2.12. Nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra nesunkus. BK 47 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ skiriama bauda nuo 50 iki 2 500 MGL dydžio. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui buvo paskirta neproporcingai didelė 90 MGL dydžio bauda, nepateikiant absoliučiai jokių tokio sprendimo motyvų. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmÄ kartÄ , darant prielaidÄ , nors ir nepagrįstÄ , kad jis padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , nebuvo administracine tvarka baustas už KET pažeidimus. Pažymėta, jog Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bauda sukeltų itin didelę finansinę naÅ¡tÄ visai jo Å¡eimai. Apeliantas ir jo sutuoktinė J. M. yra pensininkai, todėl gauna kuklias pajamas. Jis gauna (duomenys neskelbtini) Eur, o sutuoktinė – (duomenys neskelbtini) Eur dydžio senatvės pensijÄ , jokių kitų pragyvenimui bÅ«tinų piniginių lėšų jie negauna. Dirbti nei jis, nei sutuoktinė nebegali dėl vis blogėjančios sveikatos bÅ«klės. Didelę dalį gaunamų pajamų iÅ¡leidžia pirkdami vaistus, maisto produktus, higienos reikmenis, taip užtikrindami minimalius bÅ«tinuosius savo poreikius. Sumokėjus paskirtÄ 90 MGL dydžio baudÄ , bÅ«tų nubaustas ne tik jis, bet ir su aptariama situacija absoliučiai nesusijusi sutuoktinė.

2.13. Skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones – 2 metams ir 4 mėnesiams bei turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde minimas BK 68 straipsnio 1 dalis bei nurodoma, jog uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-279-719/2018). Tai, kad apeliantas praeityje nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka už KET pažeidimus, patvirtina, jog skundžiamame nuosprendyje paskirtas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas yra neproporcingai ilgas, suvaržo jo teises labiau nei bÅ«tina tam, kad bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai, darant prielaidÄ , nors ir nepagrįstÄ , kad aptariamu atveju, bausmė apskritai turėtų bÅ«ti skiriama.

2.14. Taipogi, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai ir neteisėtai nurodyta, kad apelianto neva padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, Å¡iurkščiai pažeidžianti KET saugumo taisykles, pasireiÅ¡kianti dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui, nes jis vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus. Nesutikdamas su Å¡iais teiginiais apeliantas pažymi, kad dėl vairavimo esant neblaiviam jam nebuvo pareikÅ¡ti įtarimai ar kaltinimai, o jis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už neva egzistavusį vengimÄ pasitikrinti neblaivumÄ , nustačius neblaivumo požymius. Duomenų patvirtinančių, kad transporto priemonę jis vairavo bÅ«damas neblaivus, byloje nėra. Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje pateikti argumentai turėjo bÅ«ti paremti įrodymais, o ne prielaidomis ir spėjimais.

2.15. Apeliaciniame skunde nurodomas BK 72 straipsnis, kuriame įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl turto konfiskavimo. Teigiama, jog remiantis BK 72 straipsnio 3 dalimi ir teismų praktika, nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros ir yra privalomas, o iÅ¡imtimi iÅ¡ Å¡ios taisyklės gali bÅ«ti tik tokie iÅ¡skirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas bÅ«tu akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iÅ¡ esmės yra aiÅ¡kinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) taip visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Å iuo atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į Konvencijos protokolo Nr. 1, 1 straipsnio nuostatas ir kasacinio teismo praktikÄ , kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra bÅ«tina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingÄ pusiausvyrÄ .

2.16. Aptariamu atveju automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas bÅ«tų pernelyg griežta ir neproporcinga priemonė, darant prielaidÄ , nors ir nepagrįstÄ , kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė apskritai turėtų bÅ«ti taikoma. Pabrėžta, kad konfiskuojant bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį, Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės represinis poveikis iÅ¡ dalies yra perkeliamas apelianto sutuoktinei, kuri nepadarė jokios nusikalstamos veikos ir bylai aktualiÄ dienÄ buvo įsitikinusi, kad prie Å¡eimai priklausančio automobilio vairo apeliantas sėdo visiÅ¡kai blaivus. Negali bÅ«ti laikoma atitinkančia teisingumo principÄ situacija, kad dalis baudžiamosios atsakomybės perkeliama asmeniui, kuris nedalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Netekus automobilio, iÅ¡ mažų pajamų gyvenančiai pensininkų Å¡eimai bÅ«tų užkrauta nepakeliama, pernelyg didelė finansinė naÅ¡ta, nes tektų įsigyti naujÄ automobilį, kuris yra itin reikalingas, siekiant patenkinti bÅ«tinuosius Å¡eimos poreikius. Dėl esamos sveikatos bÅ«klės naudotis vieÅ¡uoju transportu jiems bÅ«tų pernelyg sunku. PraÅ¡oma netaikyti minėto automobilio konfiskavimo ar konfiskuoti įmanomai mažiausiÄ dalį Å¡io automobilio vertės, kuri sudaro 15 337,00 Eur.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas palaikė K. M. pateiktÄ apeliacinį skundÄ ir prašė ji tenkinti visa apimtimi. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ .

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo procesinio dokumento teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis K. M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2023 m. liepos 21 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirti mažiausiÄ baudÄ , uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones trumpiausiam terminui bei netaikyti automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimo arba konfiskuoti mažiausiÄ dalį Å¡io automobilio vertės.

5. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybių (fakto), veikos kvalifikavimo ir nuteistojo K. M. kaltės yra pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų vertinimu, nuosprendyje apraÅ¡ytas byloje iÅ¡tirtų įrodymų turinys, objektyviai iÅ¡irtos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, o nuteistajam paskirta bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, adekvati padarytai nusikalstamai veikai bei atitinka nuteistojo asmenybę. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2023 m. liepos 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o skunde dėstomi argumentai nesuteikia pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ ir naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį.

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.

6. Nagrinėjamu atveju nuteistasis K. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų pagrįstumu. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamÄ nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimÄ bei nuosprendžio suraÅ¡ymÄ reglamentuojančių BPK normų, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, iÅ¡vadas dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo, pagrindė visapusiÅ¡ku byloje surinktų įrodymų vertinimu. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad BPK įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, bet ir jų visumÄ , juos lyginant ir siejant į nuosekliÄ ir vientisÄ grandinę. Å iuo atveju akcentuotina, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimÄ pripažinti nuteistÄ jį kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo, vertino ne tik apelianto skunde nurodytÄ neblaivumo nustatymo aktÄ , kuriame buvo užfiksuoti duomenys dėl negalėjimo eiti tiesia linija, bet ir duomenis padedančius nustatyti tarpinius faktus (liudytojų parodymus, atvykusių į įvykio vietÄ pareigÅ«nų parodymus, „body“ kamera padarytus vaizdo įraÅ¡us, Bendrojo pagalbos centro skambučio iÅ¡klotinę, tarnybinius praneÅ¡imus), t. y. duomenis, kuriais galima patikrinti kitus įrodymus, patvirtinti arba paneigti tiriamas versijas. Dėl Å¡ios priežasties, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra abejonių, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai pripažino K. M. kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

7. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ Â arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Å ios normos dispozicija yra blanketinė. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalį ir Kelių eismo taisyklių 17 punktÄ , policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo leisti Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamÄ , ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų. Neblaivumo patikrinimo vengimu laikytini atvejai, kai dėl asmens sÄ moningos veikos, nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumÄ , jis iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimÄ atlikti ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015).

8. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad K. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad K. M. kaltę pagrindžia iÅ¡ dalies paties nuteistojo parodymai, kadangi jis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, tačiau jau bylÄ pradėjus nagrinėti pirmosios instancijos teisme pakeitė pozicijÄ , taip pat liudytojo R. P. parodymai, policijos pareigÅ«no R. Å . parodymai, vaizdo įraÅ¡ai, esantys byloje, garso įraÅ¡as iÅ¡ bendrojo pagalbos centro, neblaivumo nustatymo aktas, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 7 d., apie 20.44 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjui R. Å . patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. M. ir D. K. iÅ¡ VPK OVS budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad keliu 102 Nemenčinė – Vilnius važiuoja automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas elgiasi neadekvačiai. Kaip vėliau buvo nustatyta, apie galimai neblaivų vairuotojÄ pareigÅ«nams pranešė liudytojas R. P. Savo pateiktame paaiÅ¡kinime liudytojas nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 7 d., 20.40 val., kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), žiede prie Nemenčinės jis pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis iÅ¡ žiedo iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inį eismÄ . Judėjo iÅ¡ lėto, bet sunkiai tilpo savo juostoje, kelis kartus vos nekliudė kitų transporto priemonių. Važiavo iÅ¡ paskos ir blyksėjo ilgomis Å¡viesomis, įspėdamas kitus eismo dalyvius. Automobilis MiÅ¡konių kaime sustojo prie raudono Å¡viesoforo, jis priėjo ir paprašė atidaryti langÄ , iÅ¡ karto iÅ¡traukė raktelius ir laukė, kol atvyks policija. Prie liudytojo minėto automobilio vairuotojas, alkoholio nenaudojo. Matėsi, kad žmogus iÅ¡gėręs alkoholio ar apsvaigęs. Sklido alkoholio kvapas (1 tomas, b. l. 10).

10. 2022 m. rugsėjo 7 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nustatyta, jog policijos pareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ Vilniaus rajone, Nemenčinės pl., sankryžoje Å¡alia MiÅ¡konių k., prieÅ¡ingoje kelio pusėje kelkraščiu jie pastebėjo einantį link Nemenčinės k. akivaizdžiai neblaivų vyrÄ , kuris svirduliavo. Jiems apsisukus bei privažiavus prie minėto piliečio, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai buvo K. M., ir jį sulaikius, privažiavo į įvykio vietÄ , kurioje stovėjo automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir laukė pranešėjas, kuris atpažino „Toyota“ automobilio vairuotojÄ . Pranešėjas, be kita ko, paaiÅ¡kino, kad važiuodamas iÅ¡ paskos, MiÅ¡konių k. sankryžoje užsidegus raudonam Å¡viesoforo signalui, priėjęs prie minėto „Toyota“ vairuotojo paprašė atidaryti langÄ , pabendravęs su vairuotoju pranešėjas nurodė, kad vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, vairuotojui iÅ¡ burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl pranešėjas iÅ¡ užvedimo spynelės iÅ¡traukė raktÄ bei nusprendė sulaukti policijos pareigÅ«nų ir perduoti galimai neblaivų „Toyota“ vairuotojÄ . Policijos pareigÅ«nams pabendravus su pranešėju buvo nuspręsta patikrinti K. M. girtumÄ , pasiÅ«lius vairuotojui su alkotesteriu nustatyti girtumÄ , vyras tai daryti kategoriÅ¡kai atsisakė (t. 1, b. l. 18).

11. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad savo kaltės dėl nusikalstamos veikos neprisipažįsta. Teigė, jog įvykio dienÄ , pietaujant žmona jam davė iÅ¡gerti 30 gramų jos gaminto užpilo, kuris susideda iÅ¡ medaus, žolelių, todėl alkoholio kvapas ir sklido. Tas kvapas dvi paras laikosi. Sužinojęs, kad sÅ«nus negalės atvežti jam vaistų į sodybÄ , jis nusprendė vakare nuvažiuoti jų paimti, nesijautė apsvaigęs, tačiau važiuojant jam Å¡oko pulsas, todėl jis sulėtino greitį iki 40 km/h ir ieÅ¡kojo kur palikti automobilį. Sustojus prie sankryžos prie jo automobilio priėjo minėtas liudytojas, kuris buvo iÅ¡kvietęs policijos pareigÅ«nus. Å iems atvykus, nuteistajam buvo liepta pasitikrinti blaivumÄ , t. y. pÅ«sti į alkotesterį, tačiau jis tai atsisakė daryti, nes nebuvo jokių dezinfekcinių priemonių. Jis pareigÅ«nams sakė, jog jam su sveikata blogai, bet jie net nereagavo.

12. Taigi, pats nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas apylinkės teisme neneigė, jog įvykio dienÄ jis vartojo alkoholį, tačiau pastarojo parodymai dėl suvartoto alkoholio kiekio keitėsi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis paaiÅ¡kino, kad per pietus, jis vienas vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. brendį, kurio buvo iÅ¡gėręs apie 150 gramų. Viso ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nekeitė savo pozicijos dėl suvartoto alkoholio kiekio įvykio dienÄ , tačiau pirmosios instancijos teisme pastarasis pakeitė pozicijÄ bei nurodė, kad suvartojo tik 30 gramų žmonos paruoÅ¡to užpilo, kurio kvapas gali iÅ¡likti iki dviejų parų, tačiau sėsdamas už jam priklausančios transporto priemonės vairo jis jautėsi blaivus. AukÅ¡tesnysis teismas, įvertinęs Å¡iuos nuteistojo parodymus bei apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog tokia K. M. pateikta versija negali bÅ«ti pripažinta pagrįsta, kadangi byloje esantys įrodymai (liudytojo, sustabdžiusio K. M., paaiÅ¡kinimas, policijos pareigÅ«no parodymai, tarnybinis praneÅ¡imas, „body“ kamera padaryti vaizdo įraÅ¡ai, Bendrojo pagalbos centro skambučio iÅ¡klotinė), jÄ paneigia bei patvirtina tÄ aplinkybę, jog nuteistojo neblaivumo požymiai buvo nustatyti.

13. Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta pozicija, jog galimai aplinkiniams pasirodė, kad jis keistai elgėsi dėl to, kad jo sveikatos bÅ«klė pablogėjo, t. y. jam sukilo kraujo spaudimas. AukÅ¡tesnysis teismas pastebi, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti Å¡iÄ nuteistojo nurodomÄ aplinkybę. Nei liudytojas R. P., nei atvykę į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nai nepatvirtino, kad nuteistasis bÅ«tų prašęs pagalbos ar sakęs apie blogÄ savijautÄ . PrieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtina, kad įvykio metu nuteistasis nenoriai bendravo su policijos pareigÅ«nais bei neigė vairavęs jam priklausančiÄ transporto priemonę „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tai užfiksuota „body“ kameros vaizdo įraÅ¡uose, t. y. atsakydamas į policijos pareigÅ«nų klausimus jis sakė, jog: „čia aÅ¡ vaikÅ¡tau, nu kÄ aÅ¡ girtas, matai?“; „aÅ¡ niekur nevažiavau“; „nepÅ«siu aiÅ¡ku, aÅ¡ nevažiavau, prie ko čia aÅ¡?“; „aÅ¡ nevažiavau ir nepÅ«siu čia“; „kÄ norite, aÅ¡ vaikÅ¡tau gatvėj, supranti?“. Ä® pareigÅ«no klausimÄ â€žK. atsisakote pÅ«sti nepÅ«site? Dar kartÄ kartoju“, nuteistasis atsakė: „nu aiÅ¡ku ne“ (t. 1, b. l. 55-59). Liudytojas R. P. apklaustas, taipogi nurodė, jog iÅ¡ nuteistojo automobilio jautėsi alkoholio kvapas, matėsi, kad vairuotojas girtas, jo veiksmai neadekvatÅ«s, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio svirduliavo. Be to, minėtas liudytojas parodė, kad girdėjo, kaip pareigÅ«nas siÅ«lė nuteistajam pÅ«sti į alkotesterį, po to perklausė, ar atsisako pÅ«sti, ir Å¡is atsakė, kad nepÅ«s (t. 1, b. l. 169-171). Taigi, tokios nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad K. M. elgesį įtakojo ne jo nurodomos aplinkybės dėl sukilusio kraujospÅ«džio, o bÅ«tent jo neblaivumas.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes negalima sutikti ir su nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad jis atsisakė tikrintis girtumÄ dėl baimės užsikrėsti „Covid-19“ liga, nes policijos pareigÅ«nai neužtikrino tinkamo vamzdelio dezinfekavimo, t. y. neturėjo kaukių, dezinfekcinio skysčio, rankomis lietė vamzdelį, kuriuo bÅ«tų reikėję pÅ«sti į alkotesterį. AukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaukių dėvėjimas laikotarpiu, kuomet nuteistajam policijos pareigÅ«nai siÅ«lė pasitikrinti blaivumÄ , nebuvo privalomas. Be to, kaip matyti iÅ¡ „body“ kameros vaizdo įrašų, vamzdelis, kurį policijos pareigÅ«nas iÅ¡traukė iÅ¡ tarnybinio automobilio buvo supakuotas ir tai, kad pareigÅ«nas jį buvo paėmęs į rankas (neatidarytÄ ) neleidžia daryti iÅ¡vados, jog tokie pareigÅ«no veiksmai kėlė pavojų K. M. sveikatai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokių aplinkybių, susijusių su jau paminėta apelianto pablogėjusia sveikatos bÅ«sena ar baime užsikrėsti „Covid-19“ liga, apeliantas nenurodė nei iÅ¡ karto sulaikomas policijos pareigÅ«nų įvykio vietoje, nei apklausiamas vėliau ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 8 d. PrieÅ¡ingai, pastarasis tvirtino, jog į alkotesterį nepÅ«tė, nors pareigÅ«nai jam ir liepė, nes bijojo „pripÅ«sti“. Teigė, jog blogai pasielgė, kadangi jam reikėjo paklausyti pareigÅ«nų ir pasitikrinti girtumÄ (t. 1, b. l. 80-81) ir tik vėlesnės apklausos metu (2022 m. lapkričio 29 d.), papildydamas anksčiau duotus parodymus, pateikė naujÄ versijÄ , kad atsisakė pÅ«sti dėl nesaugios aplinkos, baimės užsikrėsti „Covid-19“ bei akcentavo sveikatos sutrikimus (t. 1, b. l. 96-97).

15. Å iuo atveju visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad K. M. buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir jis vengė neblaivumo patikrinimo. Skunde apeliantas pažymi, kad įvykio dienÄ , ryte, vartojo tik 30 gramų užpilo, todėl vakare nesijautė apsvaigęs ir važiavo paimti vaistų, tačiau Å¡ios aplinkybės, teismo vertinimu, niekaip nemažina jo padaryto nusikaltimo pavojingumo ir nepanaikina jam, kaip transporto priemonės vairuotojui, keliamos pareigos prieÅ¡ vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo neblaivumu, o esant sustabdytam policijos pareigÅ«nų, sutikti tikrintis neblaivumÄ , kurių jis sÄ moningai nesilaikė.

IÅ¡ bylos aplinkybių akivaizdu, kad K. M. nusikalto veikdamas tyčia, t. y. atsisakė tikrintis alkotesteriu blaivumÄ , numanydamas, jog gali bÅ«ti nustatytas jo neblaivumas. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių vaizdo įrašų, pareigÅ«nai ne kartÄ Ä¯spėjo pastarÄ jį dėl galimų pasekmių atsisakius tikrintis blaivumÄ , o bÅ«tent, paaiÅ¡kino, kad toks atsisakymas bus prilygintas sunkiam neblaivumui ir už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau pastarasis nuomonės nepakeitė. Nuteistasis, vairuodamas automobilį bÅ«damas neblaivus, neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei, jo nusikalstami veiksmai nutrÅ«ko tik todėl, kad kiti asmenys (du sunkvežimių vairuotojai, kurie važiavo iÅ¡ K.

M. priklausančios transporto priemonės paskos), įtardami jo galimÄ neblaivumÄ , iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Taigi, atvykus policijos pareigÅ«nams K. M. sÄ moningai atsisakė bÅ«ti tikrinamas alkotesteriu, taip užkirsdamas keliÄ galimam tiksliam neblaivumo nustatymui. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog K. M. yra pagrįstai pripažintas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â BK 2811 straipsnio 1 dalyje, o jo nurodyti argumentai, jog skundžiamas nuosprendis buvo grindžiamas tik prielaidomis, atmetami ir Å¡i apylinkės teismo nuosprendžio dalis paliekama nepakeista.

Tokios teisėjų kolegijos išvados nepaneigia ir apelianto skunde ginčijamas neblaivumo nustatymo aktas, kuriame, apelianto vertinimu, buvo surašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Vien tai, kad policijos pareigūnas R. Š. neblaivumo akte varnele pažymėjo, kad asmuo negali eiti tiesia linija, kai toks testas nebuvo atliktas, nepanaikina to, jog apeliantui buvo nustatyti neblaivumo požymiai (nuo apelianto sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje). Pastebėtina ir tai, kad toks testas nebuvo atliktas būtent dėl paties K.

M. atsisakymo atlikti pareigūnų prašomus veiksmus, tad esant tokiam atsisakymui nėra pagrindo išvadai apie šiurkščius skunde minimos Metodikos ar Aprašo pažeidimus.

Dėl bausmės.

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė. PraÅ¡o skirti Å¡velnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, bausmės individualizavimo taisyklių pažeidimų, skiriant nuteistajam bausmę, nenustatė.

17. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas jÄ suÅ¡velninti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė. K. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ pirmos instancijos teismo nuosprendžiu buvo skirta 90 MGL (4500 Eur) baudos bausmė. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, įvertino, kad K.

M. padarė vienÄ baigtÄ nesunkų nusikaltimÄ , kad jo veikoje nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad K. M. ankščiau nebuvo teistas, tačiau tris kartus baustas administracine tvarka (baudos sumokėtos), vedęs, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, pensininkas. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog asmuo neprisipažino padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas teisingai įvertino K.

M. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios, prieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde vis dėlto, necharakterizuoja nuteistojo kaip asmens, nepriekaiÅ¡tingai besilaikančio įstatymų imperatyvų. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistajam paskirtÄ bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdamas į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, neturi pagrindo K. M. paskirtÄ bausmę laikyti neteisinga. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad bÅ«tent baudos bausmė, kurios dydis artimas straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), yra tinkama sulaikyti K.

M. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti pastarÄ jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl dar labiau Å¡velninti paskirtÄ bausmę nėra pagrindo. Å iuo atveju skunde nurodytos aplinkybės, jog apeliantui bus sunku sumokėti jam paskirtÄ baudÄ , kadangi jis yra pensininkas, bei teismui pateikti duomenys apie K. M. gaunamos pensijos iÅ¡mokos dydį, apygardos teismo įsitikinimu, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog apeliantui skirtas baudos dydis nėra adekvatus, neproporcingas ar per griežtas.

Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančių bausmių paskyrimas (atitinkantis straipsnio sankcijoje numatytÄ minimalų baudos dydį) akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo konkrečiu atveju, bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, todėl ir Å¡ioje dalyje keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise taikymo termino.

18. K. M. apeliaciniame skunde ginčija ir jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 4 mėnesiams – taikymo terminÄ . Apeliantas praÅ¡o uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones trumpiausiam terminui.

19. BK 68 straipsnio (iki 2022 m. lapkričio 1 d. galiojusi straipsnio redakcija) 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialiÄ ja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas KET pažeidė itin Å¡iurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiÅ¡kia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtÄ teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai.Â

20. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, nuteistajam paskirta Å¡velniausia bausmė – bauda, kurios dydis nustatytas beveik minimalaus dydžio ir trumpesnės nei vidutinės trukmės specialiosios teisės atėmimas (2 metai 4 mėnesiai) bei konfiskuota nusikaltimo padarymo priemonė. Teismo vertinimu, tokios teisinio poveikio priemonės K. M. atžvilgiu yra pagrįstos ir proporcingos. Kaip ir minėta, K. M. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis Å¡ia teise, vairavo automobilį, tik laimingo atsitiktinumo dėka nesukėlė eismo įvykio, nes sankryžoje liudytojas sugebėjo paimti iÅ¡ jo automobilio raktelius, kad pastarasis toliau negalėtų dalyvauti eisme, o policijos pareigÅ«nams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos ir taip vengė neblaivumo patikrinimo. Tokiais savo veiksmais, kaip jau paminėta, nuteistasis neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems aplinkui esantiems asmenims. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, individualizuodamas uždraudimo naudotis specialia teise terminÄ , pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino visas Å¡iai baudžiamajai poveikio priemonei reikÅ¡mingas aplinkybes, tiek nuteistojo asmenybę, tiek nusikaltimo pavojingumÄ , tiek atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ . Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams, yra adekvati nuteistojo padarytai veikai, todėl jÄ dar labiau Å¡velninti, nustatant 1 metų terminÄ â€“ pagrindo nėra. Kolegijos nuomone, dar Å¡velnesnės poveikio priemonės konkrečioje situacijoje nebÅ«tų pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti asmenį nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo ateityje.Â

21. Sutiktina su apelianto skunde nurodytais argumentais, kad tokios trukmės specialiosios teisės atėmimas neabejotinai pakeis įprastÄ K. M. asmeninį gyvenimÄ , tačiau teisėjų kolegija pažymi, tai yra neiÅ¡vengiamos baudžiamojo poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas jis pats. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , saugumÄ , o ne asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Skiriama poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Dėl turto konfiskavimo.

22. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. M. nesutinka ir su apylinkės teismo sprendimu konfiskuoti jam priklausantį automobilį bei praÅ¡o netaikyti automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimo arba konfiskuoti mažiausiÄ dalį Å¡io automobilio vertės, kuri sudaro 15 337 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , nuteistojo K. M. argumentus, konstatuoja, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistajam priklausanti transporto priemonė buvo pagrįstai konfiskuota bei pripažinta nusikaltimo padarymo priemone.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pažymima, jog kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, neblaivumo patikrinimo vengimÄ , kai nustatyti transporto priemonės vairuotojo neblaivumo požymiai, arba alkoholio vartojimÄ po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, įstatymų leidėjas numatė, kad transporto priemonės, su kuriomis padarytos Å¡ios nusikalstamos veikos, turi bÅ«ti konfiskuojamos, kadangi tai yra bÅ«tina priemonė siekiant užtikrinti eismo saugumÄ ir užkirsti keliÄ neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams. Šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės konfiskavimo, nėra įmanomas.Â

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistojo K. M. padarytas nusikaltimas negalėjo bÅ«ti padarytas be transporto priemonės „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimo, t. y. nesant transporto priemonės vairavimo, pagrindas tikrintis neblaivumÄ neatsiranda. Be minėto automobilio panaudojimo nuteistasis nebÅ«tų turėjęs pareigos paklusti policijos pareigÅ«nų reikalavimui pasitikrinti neblaivumÄ , kurio jis nesilaikė. Taigi, nustačius, kad turtas yra konfiskuotinas, teismas pirmiausia turi įvertinti ar Å¡is turtas gali bÅ«ti konfiskuotas ir svarstyti, ar nėra pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį, t. y. svarstyti galimybę taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Nusprendęs netaikyti turto konfiskavimo, teismas turi pateikti sprendimo konfiskuoti ne turtÄ , o jo vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , motyvus bei įvertinti ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcinga.

25. Apygardos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pateikė iÅ¡samius ir motyvuotus argumentus, parinkdamas Å¡iai teisinei situacijai tinkamÄ turto konfiskavimo pobÅ«dį (konfiskuodamas ne transporto priemonės automobilio vertę, bet patį automobilį). Nors apeliantas skunde nurodo, kad automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir jo sutuoktinei, dėl ko Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės represinis poveikis iÅ¡ dalies yra perkeliamas apelianto sutuoktinei, kuri nepadarė jokios nusikalstamos veikos, tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pastebi, jog iÅ¡ bylos medžiagoje pateikto VÄ® „Regitra“ duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas – savininkas yra K. M. Be to, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, jog vien tai, kad automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir jo sutuoktinei, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (jos dalis), o ne konfiskuota nusikalstamos veikos, nurodytos BK 2811 straipsnyje 1 dalyje, padarymo priemonė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs pozicijÄ , jog jei kaltininkas, darydamas nusikalstamÄ veikÄ , kaip priemonę panaudojo turtÄ , kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismÄ ir prisiteisti kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020).

26. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai (kad tiek nuteistasis, tiek jo sutuoktinė yra pensininkai, todėl gauna mažas pajamas, jie sergantys, todėl transporto priemonė reikalinga tam, kad važinėtų į gydymo įstaigas, patenkintų bÅ«tinuosius poreikius, o netekus automobilio jų Å¡eimai bÅ«tų užkrauta nepakeliama, pernelyg didelė finansinė naÅ¡ta, nes tektų įsigyti naujÄ automobilį) negali bÅ«ti pripažinti tokiais, kuriais vadovaujantis galima bÅ«tų skirti ne automobilio konfiskavimÄ , bet mažiausios automobilio vertės dalies iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurias nustačius bÅ«tų galima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog K. M. priklausančio automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas už padarytÄ nusikaltimÄ bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcinga ir neteisinga priemonė. Be to, apelianto skunde nurodomos aplinkybės egzistavo bei buvo žinomos iki nusikalstamos veikos padarymo momento, tačiau vis tiek nesustabdė jo nuo nusikalstamo elgesio. Pasirinkdamas nusikalstamÄ elgesį, K. M. tuo pačiu turi ir priimti iÅ¡ tokio elgesio galimai kilsiančias jo teises varžančias pasekmes. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, Å¡iuo atveju nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo ar proporcingumo principams.

27. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo K. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a:

nuteistojo K. M. apeliacinį skundÄ atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas Budrys

Eglė Gruodienė

Jurgita Kolyčienė