Legislator Case Law & Legislation
42b72811-e462-4251-9ae7-7d2d89c71aac AI generated

42b72811-e462-4251-9ae7-7d2d89c71aac · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 42b72811-e462-4251-9ae7-7d2d89c71aac
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti plastiko atliekų pirkimo-pardavimo sandorius niekinėmis ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento; taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Ekotipas“ 76 274,99 Eur ir 6 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

Legislator headnote

AI generated

42b72811-e462-4251-9ae7-7d2d89c71aac · Lietuvos apeliacinis teismas: Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovės UAB „Ekotipas“ 76 274,99 Eur sumos ir atsakovo M. R. 63 767,00 Eur sumos nekilnojamojo turto, esančio pas atsakovus ir/arba trečiuosius asmenis, areÅ¡tÄ , uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovų nekilnojamojo turto, teismas nurodė areÅ¡tuoti kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises arba lėšas, esančias atsakovų atsiskaitomosiose sÄ skaitose kredito įstaigose ir/arba pas trečiuosius asmenis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-1452-180/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00838-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18 (S)                          LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė PiÅ¡kinaitė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekotipas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarties taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-4629-803/2016 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sortolita“ ieÅ¡kinį atsakovams: uždarajai akcinei bendrovei „Ekotipas“ ir M.

R. dėl pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė BUAB „Sortolita“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) pripažinti plastiko atliekų pirkimo-pardavimo sandorius niekinėmis ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento;

2) taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Ekotipas“ 76 274,99 Eur ir 6 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo M. R. 63 767 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

4) apriboti atsakovo M. R. teisę 5-ius metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu;

5) priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė teigė: UAB „Sortolita“ ir atsakovė UAB „Ekotipas“ sudarė apsimestinius plastiko atliekų pirkimo-pardavimo sandorius, kurių pagrindu UAB „Sortolita“ tariamai nusipirko iÅ¡ UAB „Ekotipas“ 978,76 t plastiko atliekų, sumokėdama už tai atsakovei UAB „Ekotipas“ 76 274,99 Eur. Sudarytais sandoriais buvo siekiama iÅ¡vengti pareigos saugiai Å¡alinti susidariusias atliekas į sÄ vartynus, sumažinti UAB „Sortolita“ pelnÄ ir paslėpti turtÄ , iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti patenkinti kreditorių reikalavimai.

Atsakovas M. R. (UAB „Sortolita“ vadovas ir akcininkas) nevykdė Atliekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 5 punkto reikalavimų, nepristatė į sÄ vartynÄ 995 tonų plastiko atliekų ir jas įmonės finansinėje atskaitomybėje nurodė kaip įmonės turtÄ . Tokiu bÅ«du atsakovas suklaidino įmonės kreditorius apie įmonės turtinę padėtį ir iÅ¡vengė bankroto bylos inicijavimo. PraÅ¡oma priteisti iÅ¡ M. R. 63 767 Eur už atliekų sutvarkymÄ .IeÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovės UAB „Ekotipas“ už 76 274,99 Eur ir atsakovo M.

R. už 63 767 Eur nekilnojamÄ jį turtÄ , kilnojamÄ jį turtÄ , o jų nesant ar esant nepakankamai – lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas atsakovus ir/arba trečiuosius asmenis. IeÅ¡kovė teigė, kad ieÅ¡kiniu pagrindė reikalavimus atsakovams. IeÅ¡kinio sumos atsakovei UAB „Ekotipas“ ir atsakovui M. R. yra didelės. Vien ieÅ¡kinio suma yra pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Be to, ieÅ¡kovės įsitikinimu, atsakovai elgėsi nesÄ Å¾iningai ir gali siekti iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, paslėpti ar perleisti turtÄ , į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovės UAB „Ekotipas“ 76 274,99 Eur sumos ir atsakovo M. R. 63 767,00 Eur sumos nekilnojamojo turto, esančio pas atsakovus ir/arba trečiuosius asmenis, areÅ¡tÄ , uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovų nekilnojamojo turto, teismas nurodė areÅ¡tuoti kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises arba lėšas, esančias atsakovų atsiskaitomosiose sÄ skaitose kredito įstaigose ir/arba pas trečiuosius asmenis.

Leido atsakovei UAB „Ekotipas“ iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir privalomÄ sias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieÅ¡kovu, o atsakovui M. R. leido gauti lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos dydžio lėšų pragyvenimui, bei atsiskaitant su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas.

Atsakovams taip pat leido atsiskaityti su ieÅ¡kove. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstė faktines aplinkybes ir tikėtinai pagrindė reikalavimÄ . Teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentu, kad ieÅ¡kinio reikalavimo suma atsakovams yra didelė, dėl to, įvertinus tai, kad atsakovų turtas nesuvaržytas, neapribotas disponavimas juo, egzistuoja tikimybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Teismas, įvertinęs tikėtinÄ ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , didelę ieÅ¡kinio sumÄ , dėl kurios egzistuoja tikimybė, kad ieÅ¡kovei tikėtina palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, siekdamas užtikrinti bankrutavusios įmonės kreditorių interesus, priėjo prie iÅ¡vados, kad yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir taikyti atsakovų turto laikinÄ sias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė UAB ,,Ekotipas“ atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:9.1 Nepagrįstas teismo argumentas, kad didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime lemia sprendimo įvykdymo apsunkinimÄ . Tokia iÅ¡vada yra vienpusiÅ¡ka, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, prieÅ¡tarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai ir tikslams. Vien pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys ir jame nurodytas didelės finansinės vertės reikalavimas, savaime nereiÅ¡kia, kad kyla grėsmė bÅ«simo, galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymui.

Tokia grėsmė galėtų bÅ«ti konstatuojama, jei bÅ«tų duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , kad atsakovas jam priklausančias lėšas slėps, perleis tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkins savo turtinę padėtį, siekdamas vengti galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė mėgintų savo turtÄ realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu bÅ«du siektų sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdama iÅ¡vengti prievolių, galinčių atsirasti dėl patenkinto ieÅ¡kinio.

IeÅ¡kovės teiginiai apie tariamÄ atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ nėra pagrįsti.Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo ir ekonomiÅ¡kumo principus. Viso atsakovės turto areÅ¡tas daugiau nei vieneriems metams (bylos nagrinėjimo laikui) sužlugdys atsakovės veiklÄ , atsakovė praras galimybę vykdyti bet kokius užsakymus ar atsiskaitymus, kas iÅ¡ esmės reikÅ¡ bendrovės bankrotÄ , o bankrutuojanti ieÅ¡kovė negalės atlyginti atsakovės ir jos akcininko patirtų nuostolių.IeÅ¡kinys nėra pagrįstas.

IeÅ¡kovė praÅ¡o taikyti restitucijÄ pagal plastiko atliekų pirkimo-pardavimo sandorius (pripažinti juos negaliojančiais), o tai turėtų reikÅ¡ti ir plastiko atliekų grÄ Å¾inimÄ atsakovės nuosavybėn. Kartu praÅ¡o žalos atlyginimo iÅ¡ įmonės buvusio vadovo, kad bÅ«tų atlygintos lygiai to paties plastiko utilizavimo bÅ«simos iÅ¡laidos. Akivaizdu, kad Å¡ių dviejų reikalavimų patenkinimas vienu metu reikÅ¡tų aiÅ¡kiai nepagrįstÄ ieÅ¡kovės praturtėjimÄ .IeÅ¡kovė BUAB ,,Sortolita“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:10.1 Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiÅ¡kumo principo, nes teismas leido atsakovei iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir privalomÄ sias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieÅ¡kove. 10.2 Atsakovė neteisingai interpretuoja ieÅ¡kinio reikalavimus. PraÅ¡oma taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ , t. y. grÄ Å¾inti nepagrįstai sumokėtas pinigų sumas atsakovei.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka užtikrinti įvykdymÄ bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui. Taigi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos Å¡ios sÄ lygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Be to, praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi nepažeisti Å¡alių interesų pusiausvyros (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad ieÅ¡kovė tikėtinai pagrindė ieÅ¡kinio reikalavimus, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, atsižvelgiant į didelę ieÅ¡kinio sumÄ . Sprendžiant dėl poreikio taikyti atsakovui laikinus apribojimus ir draudimus, iki ginčas bus iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės, teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų.

Pagal prima facie doktrinÄ ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo vertinimas nereiÅ¡kia bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo kontekste. Preliminarus vertinimas taip pat neturi ir prejudicinės galios, nes ieÅ¡kinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant galutinį procesinį sprendimÄ dėl ginčo esmės. IeÅ¡kovei nurodžius argumentus, kuriais siekiama pagrįsti ieÅ¡kinio reikalavimus, bei pateikus atitinkamus įrodymus, kurie, jos manymu, patvirtina ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , teisiÅ¡kai bÅ«tų nepagrįsta teigti, kad ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo galimybė apskritai neegzistuoja, t. y. nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kinys nėra net tikėtinai nepagrįstas.

Tenkintini ar ne ieÅ¡kinio reikalavimai bus pasisakyta tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės stadijos pabaigoje, įvertinus faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų visetÄ (CPK 185 str.). Apeliantė nepateikė duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo (CPK 178 str.). Antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygai – dėl teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar neįmanomo, bÅ«dingi civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) bei proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo (CPK 17 str.) principai, dėl to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju, pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimÄ ) tenka praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o prieÅ¡inga proceso Å¡alis – atsakovas, kurio atžvilgiu praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, siekdamas iÅ¡vengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų esant pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdytas, ar jo vykdymas apsunkintas.

Pagal susiformavusiÄ Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , kai tarp bylos Å¡alių vyksta turtinio pobÅ«džio ginčas, vien didelė ieÅ¡kinio suma sudaro pagrindÄ preziumuoti, kad kilo reali grėsmė įvykdyti bÅ«simÄ teismo sprendimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-658/2011; 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014; kt.).

Å i prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar tokiam atsakovui ieÅ¡kinio reikalavimo suma laikytina didele. Civiliniame procese įtvirtintas rungimosi principas, reiÅ¡kiantis, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Paminėta, kad didelė ieÅ¡kinio suma nėra besÄ lygiÅ¡kas pagrindas konstatuoti grėsmę ieÅ¡kovui dėl, galbÅ«t, palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

Å i grėsmė gali bÅ«ti paneigta, įrodžius atsakovo gerÄ turtinę padėtį, t. y. tai, kad atsakovui konkreti ieÅ¡kovo reikalaujama suma nėra didelė. Ä®rodžius tai, teismas neturėtų taikyti atsakovo turto areÅ¡to. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad turi pakankamai turto ir, tikėtina, ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas jai nesukeltų sunkumų. Dėl to yra pagrindas prieiti prie iÅ¡vados, kad, panaikinus ginčo turto areÅ¡tÄ , kiltų grėsmė tokį sprendimÄ Ä¯vykdyti.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo principais.

EkonomiÅ¡kumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismÄ iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014; kt.).

Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones apeliantei, teisingumo, ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo principų nepažeidė, nes apeliantės turtÄ areÅ¡tavo tik ieÅ¡kinio sumai, leisdamas iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir privalomÄ sias socialinio draudimo įmokas.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtÄ ir pagrįstÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį.Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                              Nijolė PiÅ¡kinaitė