2025-11-05 Nr. AB-18406-3-61-3-05000-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1338-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05000-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Alžyro piliečio Z. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Z. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 25S192380, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė; pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatytu pagrindu (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą, atsižvelgiant į 2025 m. birželio 19 d. pateiktą atsakymą ir dokumentus.

Pareiškėjas pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ‒ sustabdyti Sprendimo vykdymą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo Z. B. skundą, tačiau netenkino jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl šių nuostatų taikymo, įvertinęs kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, skundo reikalavimus, pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nenurodė jokių argumentų bei nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima ne tik matyti realų galbūt atsirasiančios žalos faktą, bet ir žalos dydį panaikinus pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi, Leidimas).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, šios pareigos neįvykdė, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą, sprendė, jog pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas Z. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalį, kuria nepritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą ir sustabdyti Departamento Sprendimo vykdymą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.

Pareiškėjas nurodo, kad vykdant Sprendimą ir nelaukiant galutinio teismo sprendimo priėmimo, pareiškėjo šeima netektų teisės gyventi Lietuvoje. Pareiškėjo dukters leidimas laikinai gyventi yra sustabdytas, taip pat bus sustabdytas pareiškėjo sutuoktinės Leidimas. Pareiškėjo teigimu, tokia situacija sukelia ne tik tiesioginę žalą, bet ir kelia papildomų teisinių rizikų. Pasak pareiškėjo, net jei ateityje būtų priimtas jam palankus teismo sprendimas, pareiškėjo šeimos teisinės padėties atkūrimas gali būti sudėtingas, o tuo pačiu pareiškėjui tektų papildomi procesiniai ir administraciniai įsipareigojimai, kurie trukdytų koncentruotis į darbą.

Pareiškėjas pažymi, kad Sprendimo vykdymas atima iš pareiškėjo vykdomo projekto rimtas investavimo galimybes, pareiškėjo priverstinis nebuvimas Lietuvoje (pareiškėjas yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos) neleidžia jam dalyvauti kituose investiciniuose susitikimuose, kelia grėsmę galiojančioms sutartims ir sukelia finansinius bei moralinius nuostolius, kurių vėliau nebus galimybės atlyginti. Informavus verslo partnerius ir investuotojus apie Leidimo panaikinimą, kiltų abejonių dėl pareiškėjo įmonės stabilumo ir patikimumo, o dėl to kiltų rizika prarasti svarbias sutartis, nutraukti esamas partnerystes, būtų sukelta teisminių ginčų rizika.

Pareiškėjo teigimu, Sprendimo vykdymo sustabdymas yra tik laikina priemonė, kuri išsaugotų esamą teisinę padėtį iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, o Sprendimo vykdymas sukeltų pareiškėjui neatitaisomą žalą.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad panaikinus pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, jo šeimos nariams šeimos susijungimo pagrindu išduoti Leidimai taip pat yra panaikinti, todėl dėl pareiškėjo priimto Sprendimo vykdymo sustabdymas neturėtų įtakos jo šeimos narių (žmonos ir dukters) teisinei padėčiai Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui Leidimas buvo išduotas tuo pagrindu, jog jis yra perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas. Pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė 2024 m. birželio 12 d. sutikimą suteikti patalpas juridinio asmens buveinei uždarojoje akcinėje bendrovėje „Žalgirio verslo centras“, esančioje (duomenys neskelbtini), taip pat buvo pateiktos dvi darbo sutartys, sudarytos tarp pareiškėjo, kaip filialo direktoriaus, ir Alžyro piliečių – K. A. (įdarbinamas pardavimų ir logistikos vadovu) ir H. O. (įdarbinamas rinkodaros ir reklamos vadovu). Sprendime nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog filialas, kuriam turi vadovauti pareiškėjas, Lietuvos Respublikoje veiklos nevykdė ir nevykdo.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjo argumentai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra abstraktūs ir nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl nėra pakankami taikyti minėtą priemonę. Pareiškėjas tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo, taip pat neįrodė, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimų užtikrinimo priemonę, kad reikalavimų užtikrinimo priemonės taikymas būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo Z. B. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ‒ sustabdyti Departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vykdymą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nustatęs, jog pareiškėjas nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima ne tik matyti realų galbūt atsirasiančios žalos faktą, bet ir žalos dydį panaikinus pareiškėjui išduotą Leidimą, pareiškėjas nepagrindė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad Sprendimo vykdymas padarys žalą jo šeimos interesams ir vykdomam verslui, pareiškėjas praras galimybę sudaryti naujas sutartis su verslo partneriai, o esami įsipareigojimai gali nutrūkti. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimo vykdymo sustabdymas ir leidimas jam toliau vykdyti verslą Lietuvoje, padėtų išsaugoti esamą teisinę padėtį ir apsaugotų nuo neatitaisomos žalos kilimo.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021; kt.).

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Departamento 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 25S192380, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė; pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, teisėtumo.

Pagal iki 2024 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-816 redakcija) nuostatas, apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 21 punkte nurodytais pagrindais. Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2024 m. birželio 20 d. įstatymas XIV-2784, kurio 35 straipsniu nuspręsta pripažinti Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą netekusiu galios. Įstatymo 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, sprendimo dėl išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo apskundimas teismui jo vykdymo savaime nesustabdo: apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Pareiškėjas prašo teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto, galiojimo laikiną sustabdymą, t. y. laikinai stabdyti Sprendimo vykdymą.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės argumentuoja tuo, kad laikinai nesustabdžius Sprendimo vykdymo jam ir jo šeimos nariams bus padaryta neatitaisoma žala, dėl atsakovo priimto Sprendimo pareiškėjo sutuoktinės ir dukters leidimai laikinai gyventi taip pat yra panaikinti, pareiškėjui apsunkintos galimybės toliau dirbti, nes pareiškėjas buvo priverstas išvykti iš Lietuvos, gali nutrūkti pareiškėjo verslo ryšiai su parneriais arba būtų prarastos galimybės sudaryti naujas verslo sutartis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį ir jo nurodytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Pažymėtina, kad tiek pareiškėjui, tiek jo šeimos nariams (sutuoktinei ir dukrai (trečiosios šalies pilietėms)) yra panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas su šeima šiuo metu yra išvykę iš Lietuvos, todėl atsakovo priimto Sprendimo vykdymo sustabdymas šiuo atveju neturėtų įtakos pareiškėjo šeimos narių teisinei padėčiai Lietuvos Respublikoje ir šiuo aspektu pareiškėjo nurodyta jam kilsianti žala vertintina kaip nepagrįsta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas taip pat neįrodė, kad nagrinėjamu atveju yra būtina sustabdyti Sprendimo vykdymą ir leisti jam toliau dirbti (vadovauti įmonei) Lietuvoje Leidimo pagrindu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-658-1047/2024). Aplinkybė, kad pareiškėjas su Lietuvos Respublika turi tam tikrų ekonominių ryšių (vadovauja įmonei) ir / ar gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, taip pat savaime nėra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes jis neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nesustabdžius Sprendimo vykdymo (neleidus pareiškėjui toliau dirbti Leidimo pagrindu) jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės, t. y. pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes dėl jam kylančių neigiamo pobūdžio pasekmių ir to, kad jis negali pašalinti jo nurodomas neigiamas pasekmes kitais būdais. Pareiškėjui nenurodžius jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog netaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimai netenkinami, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Z. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan