2020-01-22 Nr. AB-1397-3-61-3-04104-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-127-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04104-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. S. (I. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. (I. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento, Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas I. S. (I. S.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 96 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo 75 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus 490 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) 21 935 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Kalėjimų departamentui, Pravieniškių PN-AK ir Šiaulių tardymo izoliatoriui pervežinėti etapais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo, kitą pareiškėjo skundo dalį priėmė ir netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas pažymėjo, kad šios administracinės bylos dalykas yra neturtinės žalos atlyginimas.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui iš esmės nepateikė duomenų, kurių pagrindų būtų galima vienareikšmiškai spręsti, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjo galimai patiriami nuostoliai būtų tokie intensyvūs ir galėtų padaryti pareiškėjui neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.

Teismas papildomai pažymėjo, jog įrodymų, kurie pagrįstų, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas sukels neatitaisomą žalą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, nepateikė.

III. Pareiškėjas I. S. (I. S.) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pareiškėjas nurodo, kad nuolatinis pervežinėjimas iš vienos įstaigos į kitą, sukelia didelius nepatogumus ginant savo pažeistas teises, susisiekiant su advokate ir pasiruošimui bylos nagrinėjimui teisme, t. y. teikiant įrodomus ir skundus, atsiliepimus, nepraleidžiant įstatymo nustatyto termino.

Pareiškėjas pažymi, jog pervežinėjimas sukelia stresą, dėl to kankina nemiga galvos skausmai. Be to, nerūkančiam būti prirūkytoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpoje, 4 valandas, kur nėra skirstoma rūkantys ir nerūkantys asmenys, sukelia nepatogumus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Kalėjimų departamentui, Pravieniškių PN-AK ir Šiaulių tardymo izoliatoriui pervežinėti etapais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjo skundą ir netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pagal Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Kaip minėta, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, pagrindžiančius reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, įvertinusi administracinėje byloje nagrinėti priimtą reikalavimą ir byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrįsto pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pabrėžtina, kad, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą procese, todėl proceso dalyviai gali pakartotinai teikti motyvuotus prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo, panaikinimo ar pakeitimo. Taigi ši teismo nutartis neužkerta kelio proceso dalyviams bet kurioje proceso stadijoje pateikti teismui naują (motyvuotą ir pagrįstą įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, panaikinimo ar pakeitimo. Tokiais atvejais jie privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė (iš naujo) pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ar vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeisti kita arba nebeliko būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-133/2008, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1008-756/2017).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo I. S. (I. S.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius