2022-08-31 Nr. AB-21262-3-64-3-02063-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3198-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02063-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.2; 24.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Antroji reklamos ateljė“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Antroji reklamos ateljė“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir permokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Antroji reklamos ateljė“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Antroji reklamos ateljė“, Bendrovė) skunde prašė: 1) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2020 m. rugsėjo 1 d. raštą Nr. S-3292 „Dėl permokos“ (toliau – ir Raštas) ir priteisti iš Administracijos UAB „Antroji reklamos ateljė“ naudai 1 155 Eur rinkliavos permoką už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. kovo 31 d. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš Administracijos pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Administracija 2017 m. balandžio 6 d. išdavė Bendrovei leidimą įrengti išorinę reklamą Nr. RLR 2476 (toliau – ir Leidimas) penkeriems metams laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. Administracija už išduotą Leidimą išrašė Bendrovei sąskaitą faktūrą dėl vietinės rinkliavos, kurią pareiškėjas per kelis kartus apmokėjo. Bendrovė 2020 m. gegužės 26 d. raštu kreipėsi į Administraciją, prašydama nutraukti Leidimą bei perskaičiuoti rinkliavą pagal 2016 m. birželio 28 d. rinkliavos mokėjimo dalimis sutartį Nr. SŽ-861.

Administracija, atsakydama į Bendrovės 2020 m. gegužės 26 d. raštą, informavo pareiškėją, kad Leidimo galiojimas yra nutrauktas Administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. A-711 „Dėl leidimų įrengti išorinę reklamą leidimų panaikinimo“ (toliau – ir Administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 4 d. įsakymas), bet dėl sumokėtos rinkliavos dalies perskaičiavimo šiame įsakyme nebuvo pasisakyta. Todėl Bendrovė 2020 m. liepos 8 d. pakartotinai kreipėsi į Administraciją dėl 1 155 Eur permokos grąžinimo.

Atsakovas, atsakydamas į šį Bendrovės kreipimąsi, nurodė, kad pareiškėjo sumokėta vietinės rinkliavos už Leidimo išdavimą dalis negali būti grąžinama, nes neatitinka Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2018 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. T-332 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. T-362 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. T-304 „Dėl Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo programos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ patvirtintų Vietinės rinkliavos už Leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų (toliau – ir 2018 m.

Nuostatai) 13 punkte nurodytų pagrindų. Bendrovė 2020 m. liepos 21 d. dar kartą raštu kreipėsi į Administraciją, prašydama susidariusią permoką užskaityti kaip įmoką už kitus galiojančius leidimus. Administracija, atsakydama į šį raštą, nurodė, kad 2018 m. Nuostatuose tokia galimybė yra nenumatyta. Bendrovė pateikė atsakovui 2020 m. rugpjūčio 17 d. pretenziją (toliau – ir Pretenzija), nurodydama, kad turi būti taikomas Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

Administracija ginčijamu 2020 m. rugsėjo 1 d. Raštu su minėta pretenzija nesutiko, vadovaudamasi 2018 m. Nuostatais bei Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad, vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 punktu bei 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu, paslaugų nesuteikimo atveju rinkliava turi būti grąžinama. 2018 m. Nuostatai negali prieštarauti šiam įstatymui kaip aukštesnės galios aktui. Pagal 2018 m. Nuostatų 13.2 punktą, sumokėta vietinė rinkliava ar jos dalis, proporcinga leidimu suteiktos teisės naudojimosi laikotarpiui, grąžinama, jei nesuteikiama paslauga. Leidimas turėjo galioti dar 22 mėnesius, bendrai už jį buvo sumokėta 3 150 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Leidimas buvo išduotas 5 metams, permokos suma siekia 1 155 Eur.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad 2018 m. Nuostatų 13 punktas nustato baigtinį sąrašą atvejų, kai rinkliava grąžinama (sumokėjus daugiau, nei nustatytas rinkliavos dydis; nesuteikus paslaugos (neišdavus leidimo); panaikinus leidimo galiojimą, kai miršta leidimo turėtojas). Administracija, vadovaudamasi ginčo laikotarpiu galiojusiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, nurodė, jog į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodant atsisakymo priežastis. Nagrinėjamu atveju Administracija 2017 m. balandžio 6 d. pareiškėjui išdavė Leidimą penkeriems metams. Tai reiškia, kad administracinė paslauga „Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimas“ pareiškėjui buvo suteikta visa apimtimi. Todėl Rinkliavų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos nebuvo pažeistos.

6. Administracija pažymėjo, kad ji yra viešojo administravimo subjektas, todėl turi veikti pagal viešosios teisės normas, tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, laikantis principo „viskas, kas nėra aiškiai leista, yra draudžiama“. Kadangi Rinkliavų įstatymo 132 straipsnis aiškiai nustato, kad sumokėta vietinė rinkliava arba jos dalis grąžinama, kai sumokėta daugiau, negu nustatyta vietinės rinkliavos nuostatuose; jeigu paslauga nesuteikta; jeigu paslauga suteikta, bet pažeidžiant vietinės rinkliavos nuostatuose nustatytus šios paslaugos kokybės reikalavimus ir (ar) teikimo sąlygas, o paslauga pareiškėjui nagrinėjamu atveju buvo suteikta, Rinkliavos įstatymo normos nagrinėjamu atveju negali būti aiškinamos plečiamai. Administracijos direktorius, priimdamas sprendimus, privalėjo laikytis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų 2018 m. Nuostatų reikalavimų.

7. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-497-257/2021 pareiškėjo UAB „Antroji reklamos ateljė“ skundą patenkino – panaikino Administracijos 2020 m. rugsėjo 1 d. raštą Nr. S-3292 „Dėl permokos“; priteisė iš Administracijos UAB „Antroji reklamos ateljė“ 1 155 Eur vietinės rinkliavos permoką už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. kovo 31 d.; priteisė iš Administracijos UAB „Antroji reklamos ateljė“ 623 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2833-968/2021 minėtą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 19 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Antroji reklamos ateljė“ skundą atmetė.

9. Teismas, be kita ko, nustatė, kad Administracija 2017 m. balandžio 6 d. išdavė UAB „Antroji reklamos ateljė“ Leidimą įrengti išorinę reklamą Nr. RLR-2476 ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), penkeriems metams nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. Administracija už išduotą Leidimą 2017 m. balandžio 7 d. išrašė pareiškėjui sąskaitą faktūrą SAV-F Nr. 08368, pagal kurią 3 150 Eur rinkliava privalėjo būti sumokėta iki 2017 m. balandžio 7 d.

10. Įvertinęs teismo posėdyje ginčo šalių atstovų pateiktus paaiškinimus ir SEB banko trijų išrašų, Swedbank mokėjimo nurodymo Nr. LT1374676 duomenis, teismas sprendė, jog pareiškėjas už išduotą Leidimą 2017 m. balandžio 7 d. per banko įstaigas 2017 m. lapkričio 15 d., 2017 m. gruodžio 20 d. ir 2018 m. sausio 30 d. atliktu mokėjimu sumokėjo 2017 m. balandžio 7 d. sąskaitoje faktūroje SAV-F Nr. 08368 nurodytą 3 150 Eur rinkliavos sumą.

11. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 17 d. parengta pretenzija dėl permokos kreipėsi į atsakovą ir, nurodęs, kad jam paslauga nebuvo suteikta, prašė grąžinti už nepanaudotą laikotarpį susidariusią 1 155 Eur permoką. Administracija 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. S-3292 „Dėl permokos“ atsisakė tenkinti pareiškėjo Pretenziją ir nurodė, kad 2018 m. Nuostatų 13 punkte nėra nustatyta galimybė grąžinti rinkliavą už leidimo išdavimą ar jos dalį, kai turėto leidimo galiojimas buvo panaikintas leidimo turėtojo prašymu.

12. Įvertinęs 2018 m. Nuostatų 13.1–13.3 papunkčių nuostatas, teismas darė išvadą, kad rinkliavos (jos dalies) grąžinimas, panaikinus leidimo galiojimą pagal reklaminės veiklos subjekto paraišką, yra nenumatytas. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. Nuostatų 13 punkte nurodytų sumokėtos rinkliavos arba jos dalies grąžinimo atvejų sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamai aiškinamas.

13. Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjas 2019 m. spalio 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 12 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 132 straipsniu įstatymą Nr. XIII-2495, kuris įsigaliojo 2020 m. liepos 1 d. Rinkliavų įstatymą papildęs 132 straipsnis numatė atvejus, kada vietinė rinkliava ar jos dalis grąžinama: kai sumokėta daugiau, negu nustatyta vietinės rinkliavos nuostatuose (1 p.); jeigu paslauga nesuteikta (2 p.); jeigu paslauga suteikta, bet pažeidžiant vietinės rinkliavos nuostatuose nustatytus šios paslaugos kokybės reikalavimus ir (ar) teikimo sąlygas (3 p.). Teismas vertino, kad Rinkliavų įstatymo 132 straipsnyje numatytų vietinės rinkliavos ar jos dalies grąžinimo atvejų sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas.

14. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam nebuvo suteikta paslauga, todėl taikytinas Rinkliavų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas, teismas nurodė, kad Rinkliavų įstatymo 10 straipsnis skirtas valstybės rinkliavos grąžinimo teisiniam reguliavimui, todėl negali būti taikomas sprendžiant dėl vietinių rinkliavų kategorijai priskirtos rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą reglamentavimui (Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 3 p.). Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgus į Rinkliavų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Rinkliavų įstatymą papildžiusias 132 straipsnio 2 punkte įtvirtintas nuostatas, yra akivaizdu, jog tiek valstybės rinkliavos, tiek vietinės rinkliavos grąžinimas nuo 2020 m. liepos 1 d. sureguliuotas iš esmės analogiškai. Rinkliavų įstatymo 132 straipsnio 2 punkte numatyta, jog vietinė rinkliava ar jos dalis grąžinama tuo atveju, jeigu paslauga nesuteikta. 2018 m. Nuostatų 13.2 papunktyje, įtvirtinančiame nuostatą, kad sumokėta rinkliava arba jos dalis grąžinama tuo atveju, jei nesuteikta paslauga, yra aiškiai nurodyta, kad sąvoka „nesuteikta paslauga“ suprantama, kad yra neišduotas leidimas. Teismas konstatavo, kad Administracija, išduodama Leidimą teisės aktų nustatyta tvarka suteikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 17 dalyje apibrėžtą paslaugą. Dėl šios priežasties kaip nepagrįstus teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jam administracinė paslauga nebuvo suteikta.

15. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad Administracija, išnagrinėjusi UAB „Antroji reklamos ateljė“ 2020 m. rugpjūčio 17 d. Pretenziją, 2020 m. rugsėjo 1 d. Rašte suformulavo faktiniais duomenimis ir teisės normomis pagrįstą administracinį sprendimą, kad nėra galimybės grąžinti rinkliavą už Leidimo išdavimą, todėl nėra pagrindo naikinti Raštą, kaip neteisėtą administracinį sprendimą. Netenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo panaikinti administracinį sprendimą, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl vietinės rinkliavos permokos priteisimo. Teismas nurodė, kad, atmetus UAB „Antroji reklamos ateljė“ skundą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 16. Pareiškėjas UAB „Antroji reklamos ateljė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti – panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 1 d. raštą Nr. S-3292 „Dėl permokos“ ir priteisti iš Administracijos UAB „Antroji reklamos ateljė“ 1 155 Eur vietinės rinkliavos permoką už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. kovo 31 d. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Administracijos UAB „Antroji reklamos ateljė“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teismuose, taip pat už antstolio nustatytas faktines aplinkybes bei apeliacinius procesus pagal prie bylos pridėtus rašytinius įrodymus.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir teisės aktų nuostatų interpretavimu. Dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, kad paslauga pareiškėjui buvo suteikta išduodant Leidimą, pareiškėjas akcentuoja, jog iš atsakovo 2017 m. balandžio 7 d. pateiktos sąskaitos faktūros serija SAV-F Nr. 08368 matyti, kad sąskaitos pavadinime nurodyta „Vietinė rinkliava už leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimą. Leidimas Nr. RLR-2476: (duomenys neskelbtini): laikotarpis 2017-04-01 iki 2022-03-31 kaina 15 Eur x 5 metai - 75 Eur “. Todėl, priešingai nei nurodo teismas, sąskaita pareiškėjui pateikta vietinės rinkliavos pagrindu penkerių metų laikotarpiu. Remdamasis lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. Nuostatų 13.2 papunktyje naudojamą skiriamąjį ženklą – skliaustelius – būtų galima suprasti kaip atskiro teksto vietų ar žodžių paaiškinimą, o šiuo atveju tai galėtų reikšti, jog pagal 2018 m. Nuostatų 13.2 papunktį laikoma, kad rinkliava arba jos dalis grąžinama tuo atveju, kai išvis neišduodamas leidimas. Nors atsakovas laikosi pozicijos, kad šia 2018 m. Nuostatų redakcija Taryba aiškiai nurodė baigtinį sąrašą atvejų, kai galėtų būti grąžinama rinkliava, ir panaikino galimybę visiems ūkio subjektams kitais atvejais nei numato nuostatų galiojanti redakcija susigrąžinti sumokėtą vietinę rinkliavą ar jos dalį, tačiau pagal 2018 m. Nuostatų 22 punktą, tai, kas nereglamentuota 2018 m. Nuostatuose, sprendžiama taip kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose (šiuo atveju Lietuvos Respublikos rinkliavos įstatymas, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kt.).

18. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad turi būti taikomos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. T-332, o ne 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T-362 (Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. T-57 redakcija), kuri galiojo 2017 m. balandžio 6 d. leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. RLR-2476 išdavimo metu, įtvirtintos nuostatos. Pareiškėjo teigimu, palikus tokį sprendimą galiojantį, susidaro galimybė atsakovui keisti savo sprendimus ir kiekvienais metais reikalauti rinkliavų pagal naujas sprendimų redakcijas, neatsižvelgiant į tai, jog įmokos sumokėtos už kelis metus. Teismo sprendimas dėl 2018 m. Nuostatų taikymo yra nepagrįstas, nemotyvuotas, prieštaraujantis teisės principams, jog negali būti sunkinama vienos šalies teisinė padėtis kitos šalies įgalinimais.

19. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl teisės principo, jog niekas negali nepagrįstai (be pagrindo, neteisėtai) praturtėti kito sąskaita (lot. nam hoc natura aequum est neminem cum aterius detrimento et iniuria fileri locupletiorem). Pasak pareiškėjo, šiuo atveju pasikeitęs reglamentas neatleidžia atsakovo nuo pareigos grąžinti neteisėtai gautą sumą. Atsakovas gavo nepagrįstas pajamas už 22 mėnesių vietinę rinkliavą nuo 2020 m. gegužės 31 d. Prie bylos yra prijungtas antstolio faktinių aplinkybių protokolas, ir kurio matyti, jog reklama minėtu laikotarpiu buvo skleidžiama ir už reklamos skleidimą, t. y. už leidimo išdavimą, atsakovas gavo pajamas, dėl ko nepagrįstai praturtėjo. Tai atsakovas pripažino ir teisme. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog reklama ant reklaminio įrenginio, esančio (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu buvo skleidžiama, nors laikotarpis, už kurį pareiškėjas sumokėjo vietinę rinkliavą, dar nebuvo pasibaigęs. Taigi, atsakovas gavo antrą rinkliavą už skleidžiamą reklamą ant reklaminio įrenginio, esančio (duomenys neskelbtini), kas prieštarauja ne tik teisės principams, bet ir paneigia atsakovo poziciją viso proceso metu, jog atsakovas neturi grąžinti pareiškėjui permokos už panaikintą leidimą. Apie šias aplinkybes, nurodytas teisme, pirmosios instancijos teismas nepasisakė, t. y. teismas neišnagrinėjo skundo tinkamai bei nepasisakė visais teisės taikymo klausimais.

20. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko atsiliepime į skundą nurodytus argumentus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pagal 2018 m. Nuostatus, rinkliavos (jos dalies) grąžinimas, panaikinus leidimo galiojimą pagal reklaminės veiklos subjekto paraišką, yra nenumatytas; 2018 m. Nuostatų 13 punkte nurodytų sumokėtos rinkliavos arba jos dalies grąžinimo atvejų sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamai aiškinamas; Administracija, išduodama 2017 m. balandžio 6 d. Leidimą, UAB „Antroji reklamos ateljė“ teisės aktų nustatyta tvarka suteikė VAĮ 2 straipsnio 17 dalyje apibrėžtą paslaugą.

22. Nesutikdamas su pareiškėjo argumentais dėl Administracijos nepagrįsto praturtėjimo, atsakovas pažymi, kad Leidimas įrengti išorinę reklamą (kuris buvo išduotas pareiškėjui penkeriems metams) buvo panaikintas paties pareiškėjo prašymu, t. y. pats pareiškėjas nusprendė nebesinaudoti reklamos įrenginiu, nors leidimas galiojo ir galėjo galioti dar 22 mėnesius, ką patvirtiną ir pats pareiškėjas. Atsakovas pažymi, kad jis niekada nesutiko ir nepripažino nepagrįsto praturtėjimo aplinkybės, o juo labiau jos nepatvirtino teismo posėdžio metu. Atsakovas laikosi pozicijos, kad jo veiksmai yra pagrįsti teisės aktų nuostatomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 1 d. rašto, kuriuo atsisakyta pareiškėjui grąžinti vietinės rinkliavos permoką, teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl 1 155,00 Eur vietinės rinkliavos permokos už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. kovo 31 d. priteisimo pareiškėjui.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

25. Byloje nėra ginčo, kad Administracija 2017 m. balandžio 6 d. išdavė UAB „Antroji reklamos ateljė“ Leidimą įrengti išorinę reklamą Nr. RLR-2476 ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), penkeriems metams nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. Už išduotą Leidimą Bendrovė sumokėjo 3 150,00 Eur rinkliavą. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 26 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu nutraukti Leidimo galiojimą nuo 2020 m. gegužės 31 d. ir perskaičiuoti sumokėtą sumą. Administracijos direktorius 2020 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. A-711 „Dėl leidimų įrengti išorinę reklamą galiojimų panaikinimo“ nuo 2020 m. gegužės 31 d. panaikino 2017 m. balandžio 6 d. išduoto Leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. RLR-2476 galiojimą, tačiau 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. S-3292 „Dėl permokos“ atsisakė tenkinti pareiškėjo Pretenziją dėl permokos ir nurodė, jog 2018 m. Nuostatų 13 punkte nėra nustatyta galimybė grąžinti rinkliavą už leidimo išdavimą ar jos dalį, kai turėto leidimo galiojimas buvo panaikintas leidimo turėtojo prašymu.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes 2018 m. Nuostatų 13.1–13.3 papunkčiai nurodo išsamų rinkliavos arba jos dalies grąžinimo atvejų sąrašą, kuris negali būti aiškinamas plečiamai, o rinkliavos (jos dalies) grąžinimas, panaikinus leidimo galiojimą pagal reklaminės veiklos subjekto paraišką, yra nenumatytas. Taip pat teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jam nesuteikta paslauga, nes administracinė paslauga – leidimo išdavimas – jam buvo suteikta.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad paslauga buvo nesuteikta, nes Leidimas galiojo ne penkerius metus, o trumpiau, prašo taikyti Leidimo išdavimo metu galiojusius Nuostatus, pažymi, kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, jog panaikinus Leidimą, ant reklaminio įrenginio (duomenys neskelbtini), buvo skleidžiama reklama tuo laikotarpiu, už kurį yra sumokėjęs ir neatgavęs pinigų pareiškėjas. Mano, kad tokiu būdu atsakovas nepagrįstai praturtėjo kito sąskaita.

28. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 punktas nustato, kad vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus (12 straipsnio 4 punktas).

29. Rinkliavų įstatymo 132 straipsnio 2 punktas, kuris įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d., nustato, kad sumokėta vietinė rinkliava arba jos dalis grąžinama, jeigu paslauga nesuteikta. 2019 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 12 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 132 straipsniu įstatymo Nr. XIII-2495 (toliau – ir Įstatymo pakeitimas) 3 straipsnio 2 dalis, įsigaliojusi nuo 2019 m. spalio 30 d., nustatė, kad savivaldybių tarybos iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

30. Išduodant Leidimą galiojo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T-362 patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų redakcija, patvirtinta Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-57 (toliau – ir 2017 m. Nuostatai), kurių 2 punkte buvo nustatyta, jog vietinė rinkliava už leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą – tai Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka reklaminės veiklos subjektams, pateikusiems paraišką ir turintiems teisę gauti leidimą įrengti išorinę reklamą tam tikroje Šiaulių miesto vietoje nustatytu laikotarpiu:

1) pagal Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialųjį planą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje privačios nuosavybės teise ar kita teise valdomuose žemės sklypuose ir ant juose esančių statinių, pastatų, taip pat ir ant daugiabučių namų, esančių tuose sklypuose ar valstybinėje žemėje, ant privačios nuosavybės ar kita valdymo teise valdomų statinių, esančių Šiaulių miesto savivaldybei (toliau – Savivaldybė) priklausančiame ar valdytojo / naudotojo teise valdomame objekte;

2) pagal Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialųjį planą ir Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo programą (toliau – Programa), kai išorinė reklama įrengiama reklamos vietoje;

3) ant priemonių valdytojo priemonių. 2017 m. Nuostatų 20.2 papunktis nustatė, kad rinkliava reklaminės veiklos subjekto prašymu grąžinama panaikinus Leidimo galiojimą, išskyrus Nuostatų 25 punkte numatytą atvejį. 2017 m. Nuostatų priedas „Rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimą dydžiai ir apskaičiavimo tvarka“ nurodė, kad rinkliavos dydis priklausė nuo metų: 15 Eur už kv. m. per metus. 2017 m. Nuostatuose nurodyta, kad rinkliavos mokėtojas – asmuo, kurio vardu yra išduotas leidimas (4.10 papunktis), Leidimas įrengti išorinę reklamą – savivaldybės administracijos išduotas Leidimas, kuris galioja Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje ir kuriame nurodomas Leidimo turėtojo pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, išorinės reklamos įrengimo vieta, Leidimo galiojimo terminas ir kita Savivaldybės administracijos nustatyta informacija. Leidimų išdavimo tvarka ir forma yra tvirtinama Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

31. Pateikiant prašymą panaikinti Leidimą ir jį panaikinant galiojo 2018 m. Nuostatai, kurių 1 punkte įtvirtinta, kad jie, be kita ko, nustato šios rinkliavos grąžinimo rinkliavos mokėtojams atvejus. Vietinė rinkliava už leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą – tai Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka reklaminės veiklos subjektams, pateikusiems paraišką ir turintiems teisę gauti leidimą įrengti išorinę reklamą nustatytu laikotarpiu Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje (2018 m. Nuostatų 2 punktas). 2018 m. Nuostatų 13.2 papunktis nustato, kad sumokėta rinkliava arba jos dalis grąžinama, jei nesuteikta paslauga (neišduotas Leidimas). 2018 m. Nuostatų priedas „Rinkliavos dydžiai ir apskaičiavimo metodika“ nurodo, kad rinkliava skaičiuojama pagal formulę: R = P x T x M, kur: R – rinkliavos dydis Eur; P – plotas kv. m; T – tarifas Eur už vieną kv. m vieneriems metams / vienai dienai; M – leidimo galiojimo terminas (metais – iškaboms ir išorinei reklamai, dienomis – trumpalaikei išorinei reklamai).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą ir jo kaitą, teisinio reguliavimo tikslus, ginčo faktines aplinkybes ir proceso dalyvių argumentus, daro išvadą, kad vietinės rinkliavos mokėjimas buvo tiesiogiai susietas su atsakovo teikiamomis paslaugomis – leidimu įrengti išorinę reklamą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pagal 2017 m., tiek pagal 2018 m. Nuostatus vietinė rinkliava buvo mokama ne už bet kokio leidimo išdavimą, bet už tam tikrą laiką galiojančio leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimą. Leidimo kaina tiek Nuostatuose, tiek nagrinėjamu atveju akivaizdžiai siejama su terminu, kuriam Leidimas išduodamas. Tarp šalių susiklostė tęstiniai teisiniai santykiai, kurie nesibaigė tik Leidimo išdavimu, o tęsėsi įgyvendinant Leidimo suteikiamas teises ir vykdant pareigas. Todėl atmetami pareiškėjo argumentai dėl 2017 m. Nuostatų taikymo, nes pateikiant prašymą panaikinti Leidimą šiuos tęstinius santykius reguliavo 2018 m. Nuostatai. Taip pat atmetami atsakovo argumentai, kad paslaugos suteikimas yra tik Leidimo išdavimas, nes iš Leidimo kylančių teisių ir pareigų įgyvendinimas yra tęstinis ir neatsiejamai susijęs su Leidimu.

33. Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad teisės aktai ar 2018 m. Nuostatai nenustatė pagrindo grąžinti pareiškėjui pinigus. 2018 m. Nuostatų 13.2 papunktis turi atitikti ir turi būti aiškinamas taip, kad atitiktų Rinkliavų įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjo prašymo grąžinti pinigus pateikimo metu Rinkliavų įstatymas nenustatė, kad vietinė rinkliava yra grąžinama tuo atveju, jei nesuteikta paslauga (tokia nuostata yra įtvirtinta nuo 2020 m. liepos 1 d. Rinkliavų įstatymo 132 straipsnyje), tačiau tuo metu galiojusios Rinkliavų įstatymo nuostatos taip pat nenustatė, kad vietinė rinkliava negrąžinama, jei paslaugos nesuteiktos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-2362-520/2020). Be to, Įstatymo pakeitimo 3 straipsnio 2 dalis jau ginčo metu (tiek pateikus prašymą panaikinti Leidimą, tiek panaikinant Leidimą) įpareigojo atsakovą priimti Įstatymo pakeitimo, priimto 2019 m. spalio 17 d., įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsakovas teigia, kad 2018 m. Nuostatai yra suderinti su Rinkliavų įstatymu, įskaitant ir Įstatymo pakeitimą. Taigi nepatikslinus 2018 m. Nuostatų 13.2 papunkčio (Rinkliavų įstatymo 132 straipsnyje skliaustelių nėra), jis turi būti aiškinamas taip kaip nustato aukštesnės galios teisės aktas. Toks teisės akto aiškinimas atitinka teisingumo principą ir įstatymų leidėjo tikslus. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad atsakovas pareiškėjui paslaugų, už kurias jis yra sumokėjęs (sumokėjo už Leidimo įrengti išorinę reklamą 5 metams, tačiau pareiškėjo prašymu leidimas panaikintas likus 22 mėnesiams iki jo galiojimo pabaigos, reklamos vietoje pakabinta kita reklama), nesuteikė ir nesuteiks, tačiau disponuoja pareiškėjo sumokėtais pinigais.

34. Pareiškėjas prašo panaikinti Raštą, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui grąžinti rinkliavos permoką ir priteisti 1 155 Eur rinkliavos permoką už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. kovo 31 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą Raštą pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, sprendžia, jog ginčijamas sprendimas nėra teisėtas, nes atsakovas neįvertino ir nesivadovavo aukštesnės galios teisės aktų – Rinkliavos įstatymo ir Įstatymo pakeitimo – nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. eA-2362-520/2020). Todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti šį Raštą tenkinamas. Atsakovas dėl pareiškėjo apskaičiuotos rinkliavos permokos sumos skaičiavimo ar dydžio jokių argumentų nenurodė, todėl visa ši suma 1 155 Eur (52,5 Eur x 22) priteistina pareiškėjui iš atsakovo.

35. Kiti proceso dalyvių argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų atskirai teisėjų kolegija nepasisako

36. Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėjo skundas tenkinamas, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 1 d. raštas Nr. S-3292 „Dėl permokos“ panaikinamas, pareiškėjui UAB „Antroji reklamos ateljė“ iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priteisiama 1 155 Eur rinkliavos permoką už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. kovo 31 d.

37. Pareiškėjas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

38. Pareiškėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą prašė priteisti iš atsakovo 623 Eur bylinėjimosi išlaidų (23 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir 600 Eur už teisines paslaugas), apeliacinėje instancijoje 510,50 Eur (60,50 Eur už antstolio suteiktas paslaugas ir 450 Eur už teisines paslaugas). Antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijos teisme pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau pridėjo tik 15 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį kvitą. Byloje yra pateikti minėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai.

39. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisės akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos).

40. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

41. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundo parengimą taikomas koeficientas – 2,5. Ši paslauga buvo apmokėta 2020 m. III ketvirtį, Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis užpraėjusio ketvirčio (2020 m. I ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 381 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas koeficientas – 1,3. Ši paslauga buvo apmokėta 2021 m. I ketvirtį, Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis užpraėjusio ketvirčio (2020 m. III ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 454,8 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti suma už skundo ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą (600 Eur ir 450 Eur) neviršija maksimalios priteistinos sumos, todėl ji priteistina pareiškėjui. Pareiškėjui taip pat priteistina 60,50 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą.

42. Iš į bylą pateiktų 2020 m. rugsėjo 24 d. ir 2022 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymų matyti, kad pareiškėjas už skundą ir apeliacinį skundą iš viso sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio (23 Eur už skundą, 15 Eur už apeliacinį skundą). Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas tiek skundą, tiek apeliacinį skundą teikė elektroninių ryšių priemonėmis, o tai reiškia, kad pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 35 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, turėjo sumokėti 22,50 Eur žyminio mokesčio už skundą ir 11,25 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 33,75 Eur žyminio mokesčio suma (22,50 Eur + 11,25 Eur), o permokėta žyminio mokesčio suma (4,25 Eur) grąžintina pareiškėjui. Šiuo aspektu primintina, kad permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, kurią sudaro 1 144,25 Eur (600 Eur + 450 Eur + 22,50 Eur + 11,25 Eur + 60,50 Eur).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Antroji reklamos ateljė“ apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 1 d. raštą Nr. S-3292 „Dėl permokos“.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Antroji reklamos ateljė“ 1 155 Eur (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt penkis eurus) rinkliavos permoką už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. kovo 31 d. iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Antroji reklamos ateljė“ 1 144,25 Eur (vieną tūkstantį šimtą keturiasdešimt keturis eurus ir dvidešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Antroji reklamos ateljė“ žyminio mokesčio permoką – 4,25 Eur (keturis eurus ir dvidešimt penkis centus).

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Beata Martišienė

Virginija Volskienė