2023-03-01 Nr. AB-4715-3-61-3-00657-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-168-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00657-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 21S33185 (toliau – ir Sprendimas) ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) vykdyti pareiškėjo išsiuntimą į kilmės valstybę.

Pareiškėjas savo skundą grindė tuo, kad Migracijos departamentas skubos tvarka išnagrinėjo pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė, be kita ko, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi Sprendimą paliko galioti, todėl Sprendimas yra įsiteisėjęs. Atsakovui ir VSAT nededant realių pastangų dėl įsiteisėjusio Sprendimo vykdymo, pareiškėjas susirado darbą Lietuvoje, teismo tvarka gavo leidimą gyventi neribojant jo laisvės ir sudarė nuomos sutartį dėl būsto nuomos, socializavosi ir įsikūrė Lietuvoje, griežtai ir nuosekliai laikėsi visų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodė, jog 2023 m. sausio 23 d. paryčiais savo namuose buvo sulaikytas, o VSAT teikimu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2023 m. sausio 24 d. sprendimu pakeitė jo apgyvendinimo sąlygas, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, motyvuojant vieninteliu argumentu – jog 2023 m. vasario 8 d. yra organizuojamas pareiškėjo išsiuntimas į kilmės valstybę. Šis teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pareiškėjas akcentavo, kad jis yra padavęs pakartotinį prieglobsčio prašymą, todėl jis turi pagrįstą lūkestį tikėtis, kad šį kartą jo prašymas dėl prieglobsčio bus išnagrinėtas iš esmės ir įvertinti ne tik jo pateikti išsamūs nuoseklūs paaiškinimai, bet ir juos pagrindžiantys įrodymai. Tokiu atveju paprastai atsakovas priima sprendimą dėl sprendimo išsiųsti užsienietį panaikinimo, tačiau šiuo atveju iki šiol toks sprendimas pareiškėjui nėra įteiktas.

Galutinis sprendimas pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas 2022 m. kovo 9 d. ir turėjo būti įvykdytas nedelsiant, tačiau iki šiol nėra įvykdytas, o atsakovas sąmoningai leido pareiškėjui integruotis – išdavė leidimą dirbti Lietuvoje. Taigi, nors pareiškėjas šiuo metu turi teisę likti Lietuvoje kaip prieglobsčio prašytojas, pareiškėjui gresia sprendimo dėl išsiuntimo vykdymas nesulaukus realaus jo prašymo dėl prieglobsčio išnagrinėjimu. Kadangi pareiškėjas grindžia savo prašymą aplinkybėmis, susijusiomis su praleistu ilgu laikotarpiu Lietuvos Respublikoje, socialiniais ir ekonominiais ryšius su šia šalimi ir konkliudentiniais atsakovo veiksmais dėl jo priėmimo Lietuvos Respublikoje išduodant leidimą dirbti, pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį šie argumentai nebebus reikšmingi ir aktualūs, nes jo socialiniai ir ekonominiai ryšiai, kuriuos atsakovas pats itin ilgą laiką skatino, bus nutraukti, o pats skundas nebus nagrinėjamas, dėl to būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu.

Teismas konstatavo, jog skunde nurodoma, kad priimtas pakartotinis pareiškėjo prieglobsčio prašymas, o Migracijos departamentas paprastai tokiais atvejais priima sprendimą dėl sprendimo išsiųsti užsienietį panaikinimo, tačiau toks sprendimas pareiškėjui nėra įteiktas, kita vertus, nurodoma, kad teismas turėtų įpareigoti Migracijos departamentą panaikinti sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės šalį. Dėl to, teismo vertinimu, skunde nurodomi prieštaringo pobūdžio argumentai, ir iš paties skundo turinio nėra aišku, ar skundžiamas Migracijos departamento neveikimas, ar jo priimtas sprendimas.

Formuluojant galutinį prašymą teismui, buvo prašoma panaikinti Sprendimą, todėl teismas sprendė, kad skundžiamas ne Migracijos departamento neveikimas, bet Sprendimas, kuriuo pareiškėjas išsiunčiamas į kilmės valstybę, nes ant Sprendimo yra pareiškėjo parašas, patvirtinantis įteikimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi 2022 m. kovo 9 d. šį Sprendimą paliko galioti. Dėl to prašydamas panaikinti Sprendimą, teismo vertinimu, pareiškėjas kreipėsi pakartotinai, neprašydamas atnaujinti proceso ir šiuo atveju teismo išvados dėl pakartotinio skundo pateikimo nagrinėjamoje byloje nekeitė tai, jog skunde teigiama, kad tik pakartotinai apribojus pareiškėjo laisvę, jo teisių gynimu užsiėmė tarptautinė organizacija ir paaiškėjo, kad nagrinėjant pirminį jo prieglobsčio prašymą jis iš esmės nebuvo nagrinėtas ir tik buvo imituotas nagrinėjimo procesas, todėl pareiškėjui buvo rekomenduota pateikti paskesnį prieglobsčio prašymą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs esminius skundo trūkumus, privalėjo pasiūlyti pareiškėjui pasiūlyti patikslinti savo skundą. Šiuo atveju akivaizdu, kad nesant įstatyme įtvirtintos pareigos panaikinti sprendimą, o Migracijos departamentui tokį sprendimą priimant savo valia ir visiškai subjektyviai, pareiškėjas neturi galimybės pagrįsti savo reikalavimo dėl atsakovo neveikimo. Todėl pareiškėjo prašymas teismui nėra suformuluotas kaip skundas dėl neveikimo, o, kaip įvardinta rezoliucinėje dalyje, dėl konkretaus administracinio akto – Sprendimo.

Taip pat nepagrįsta teismo išvada dėl to, jog pareiškėjas galėtų kreiptis į teismą ginčo atveju prašydamas atnaujinti procesą, nes šiuo atveju pareiškėjas neprašo atnaujinti proceso. Dėl naujų faktinių aplinkybių, kurios atsirado po teismo sprendimo, procesas negali būti atnaujinamas – jis atnaujinamas tokiu atveju, jei šios aplinkybės egzistavo pirminio sprendimo priėmimo metu, tačiau asmuo apie jas nežinojo. Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo skundą, atsirado po galutinės ir neskundžiamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties, todėl jos negali būti pagrindu procesui atnaujinti. Dėl to pareiškėjo keliamas ginčas yra tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko, tačiau kitu, po galutinio sprendimo atsiradusiu, pagrindu. Taigi, bylos aplinkybės neatitinka ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygų ir teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Sprendimo ir nesprendė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo, konstatuodamas, jog šiuo atveju yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.).

Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, nurodydamas, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne tuo pačiu pagrindu, nes po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties įsiteisėjus galutiniam sprendimui pareiškėjo prieglobsčio byloje, Sprendimas nebuvo vykdomas, o tuo laikotarpiu pareiškėjas praleido ilgą laiką Lietuvos Respublikoje, kurioje užmezgė socialinius ir ekonominius ryšius. Be to, pareiškėjas yra pakartotinai pateikęs prieglobsčio prašymą, kuris šiuo metu nagrinėjamas, todėl jis vėl yra prieglobsčio prašytojas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su skundu, formuluodamas pagrindinį reikalavimą panaikinti Migracijos departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 21S33185, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ar papildomą apsaugą, nuspręsta išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 5 metus.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas šį Sprendimą jau skundė teisės aktų nustatyta tvarka – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimo, kuriame buvo vertinamas viso Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, įskaitant jo dalį dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 64 dalį, galutinis sprendimas yra šio įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti.

Pagal ABTĮ 148 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas yra jau patikrinti teismine tvarka abiejose administracinių teismų instancijose, konstatuotina, jog išnaudotos visos galimybės jį apskųsti. Pareiškėjas nėra prašęs atnaujinti procesą administracinėje byloje.

Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog šiuo atveju yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių ir dėl to paties dalyko.

Pareiškėjas nurodo, jog šiuo atveju ginčas yra kilęs kitu pagrindu ir dėsto argumentus, susijusius su po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties priėmimo atsiradusiomis kitomis faktinėmis aplinkybėmis.

Kaip jau minėta, ankstesnė teisminė patikra buvo atlikta visam Sprendimui, o pareiškėjo nurodomos aplinkybės nesudaro savarankiško ginčo pagrindo. Nesutikdamas su šio Sprendimo vykdymu (rengimusi išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos), pareiškėjas turi teisę apskųsti atitinkamus Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiksmus arba, atsižvelgus į šiuo metu priimtą ir užregistruotą pareiškėjo pakartotinį prieglobsčio prašymą (pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas), pareiškėjo keliamas ginčas galėtų būti kildinamas iš pakartotinio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai konstatavo, kad šiuo atveju yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (lot. res judicata), priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Be to, pareiškėjas atskirajame skunde dėsto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pirma nepasiūlydamas pareiškėjui pašalinti skundo trūkumų ir nenustatydamas tam termino.

Primintina, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tik tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną, tačiau tokie neatitikimai iš principo neužkerta kelio ginčui spręsti administraciniuose teismuose, ir trūkumus pašalinus, administracinės bylos teisena būtų galima.

Šiuo atveju, kaip minėta, pareiškėjo pagrindinis skunde formuluojamas reikalavimas yra susijęs būtent su Sprendimo, kurio skundimo galimybės yra išnaudotos, pakartotine teismine patikra. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs siūlyti pareiškėjui ne šalinti trūkumus, susijusius su skundo atiktimi ABTĮ įtvirtintiems reikalavimams, bet siūlyti paduoti naują skundą, nurodant tiek kitą skundo dalyką, tiek ir pagrindą. Tokia pozicija peržengtų leistinas administracinio teismo aktyvumo ribas.

Atsisakęs priimti skundą, teismas pagrįstai netaikė ir reikalavimo užtikrinimo priemonės .

Apibendrinandama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas