42a8b82f-d141-41e0-a7bb-e685f4bd4a38 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-635-1109/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10250-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.27.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 10 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rūtai Balčiūnaitei, dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskij, kaltinamajam A.

K., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajam E. D., jo atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui, civilinio ieÅ¡kovo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovei B. P., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 213 straipsnio 1 dalį galutine sumažinta 14 MGL, t. y. 527,24 Eur, dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) galutine subendrinta bausme – 26 MGL, t. y. 979,16 Eur, dydžio bauda. NeiÅ¡ieÅ¡kotos baudos dalis – 156,19 eur; kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje. Teismas n u s t a t ė : Nusikalstamos veikos aplinkybės A. K. 2022 m. kovo 25 d. apie 20 val. 15 min. prie pastato (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, panaudodamas fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino savo pareigas atliekančiam nukentėjusiajam Kauno AVPK Patrulių rinktinės trečios kuopos antrojo bÅ«rio vyriausiajam patruliui E. D., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: nevykdė E. D. teisėtų reikalavimų, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes dėl keliamo triukÅ¡mo, vengė bendrauti su policijos pareigÅ«nais, po ko rankomis sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius nukentėjusiajam į abejų rankų plaÅ¡takas, padarydamas jam muÅ¡tinę žaizdÄ kairėje plaÅ¡takoje.

Å iais veiksmais A. K. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje. Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu pareiÅ¡kė, kad kaltu prisipažįsta pilnai. PaaiÅ¡kino, kad kaltinime nurodytu laiku atvyko du pareigÅ«nai, kurie iÅ¡ karto įžengė į jo (kaltinamojo) teritorijÄ , nes vartai buvo atidaryti. Vienas iÅ¡ jų buvo nukentėjusysis. Sakė, kad atvyko dėl garsios muzikos. Ä®vyko konfliktas, kurio metu jis galėjo suduoti nukentėjusiajam.

Tik Å¡ito gali neatsiminti, nes buvo iÅ¡gėręs. Buvo taip, kad jis bandė pareigÅ«nų neįleisti. Su viskuo sutinka. Sutinka su ligonių kasos civiliniu ieÅ¡kiniu, tačiau nesutinka su nukentėjusiojo civiliniu ieÅ¡kiniu, mano, kad suma per didelė. Sutiktų atlyginti 100 eurų neturtinę žalÄ . Dėl Kauno apskrities VPK civilinio ieÅ¡kinio visiÅ¡kai nesutinka. Sodrai jau priteista iÅ¡ jo, gavo sprendimÄ paÅ¡tu, todėl mano, kad Kauno apskrities VPK praÅ¡oma suma yra per didelė. Dėl įvykio gailisi, pasimokė iÅ¡ Å¡io įvykio, daugiau taip nesielgtų.

Nukentėjusysis E. D. dėl civilinio ieÅ¡kinio parodė, kad reikalaujamÄ priteisti neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad reikėjo vykti į medicinos įstaigas, į teismÄ . Bandant sulaikyti asmenį, sugriebti jo rankÄ , jam buvo suduotas smÅ«gis, dėl kurio pajuto fizinį skausmÄ . Dalinai atplyÅ¡o nagas, labai kraujavo, randas virÅ¡ nago, nebuvo jėgos su tuo pirÅ¡tu. SkausmÄ jautė apie mėnesį laiko. Po įvykio mėnesį laiko jautė nerimÄ , buvo suprastėjęs miegas. Tai buvo netikėtas kaltinamojo elgesys.

Nesitikėjo, kad galėjo kilti konfliktinė situacija. Dėl įvykio gavo nedarbingumo iÅ¡mokÄ , taip pat jam buvo iÅ¡mokėta 1462 eur dydžio kompensacija. Civilinio ieÅ¡kovo atstovė paaiÅ¡kino, jog praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo tokiÄ sumÄ , kuri buvo iÅ¡mokėta nukentėjusiajam dėl įvykio kaip kompensacija pagal nukentėjusiajam nustatytÄ sužalojimo sunkumÄ ir konkrečiÄ metodikÄ â€“ 1462,62 eur. Kadangi buvo nustatytas lengvas sužalojimas, jam buvo iÅ¡mokėta 0,78 vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Å i suma iÅ¡mokama iÅ¡ lėšų, kurios gaunamos papildomai draudžiant pareigÅ«nÄ . Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, laikoma, kad Å¡i kompensacija apima tiek patirtÄ turtinę žalÄ , tiek ir neturtinę žalÄ . PraÅ¡o priteisti 897,20 eur iÅ¡mokėtus už negautÄ darbo užmokestį 10 dienų nedarbingumo laikotarpiu ir 565,42 eur už atlygintÄ neturtinę žalÄ . Nukentėjusysis E. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis eina valstybės tarnautojo pareigas - dirba Kauno apskr.

VPK PR 3-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyr. patruliu. Minėtoje darbovietėje dirba pagal iÅ¡ anksto nustatytÄ , patvirtintÄ darbo grafikÄ . 2022 m. kovo 25 d. 19.00 val. pradėjo darbÄ , savo pamainÄ turėjo baigti 2022 m. kovo 26 d. 07.00 val. MinėtÄ darbo dienÄ buvo paskirtas dirbti kartu su kolega Kauno apskr. VPK PR 3-iosios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyr. patruliu A. Ž., su tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ekipaže r. Å¡. „1738“. 2022 m. kovo 25 d. apie 19.50 val. patruliuodami nustatytame marÅ¡rute iÅ¡ Kauno apskr.

VPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ vykti adresu (duomenys neskelbtini), pagal registruotÄ praneÅ¡imÄ ROIK 0122000176718 dėl sklindančios garsios muzikos iÅ¡ nurodyto namo. Nurodytu adresu nuvyko 20.15 val., teritorija buvo aptverta tvora, tačiau vartai buvo praviri, pro pravirus vartus matėsi kieme vaikÅ¡tantis vyriÅ¡kis, taip pat girdėjosi garsiai sklindanti muzika iÅ¡ minėto namo kiemo. Netrukus jie pamatė, kad vartai pradėjo užsidarinėti, todėl kolega A. Ž. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pradėjo eiti į namo kiemÄ .

Kadangi jis vairavo tarnybinį automobilį, jį užgesino ir tik po kolegos iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir tuo metu iÅ¡ karto įjungė turimÄ kÅ«no kamerÄ . Su kolega spėjo patekti į kiemÄ pro užsidarančius vartus. Jiems stovint kieme, link jų pradėjo eiti minėtas vyriÅ¡kis, kuris pakėlęs tonÄ kelis kartus kartojo „eikit iÅ¡ kiemo“. VyriÅ¡kis priėjęs prie jo abejų rankų kumščiais tyčia bandė jam suduoti du smÅ«gius į veido sritį, tačiau jam pavyko jų iÅ¡vengti.

Pamatęs, kad vyras nusiteikęs agresyviai, jie su kolega bandė jį nuraminti, aiÅ¡kino, kad atvyko dėl gauto praneÅ¡imo apie sklindantį triukÅ¡mÄ iÅ¡ jo namų, prisistatė, kad yra uniformuoti policijos pareigÅ«nai, tačiau jis vis tiek nenutraukė savo veiksmų ir priėjęs prie jo abejomis savo rankomis tyčia griebė jam už jo dėvimos neperÅ¡aunamos liemenės, ant kurios priekinės dalies buvo sukabintos jam iÅ¡duotos priemonės: radijo ryÅ¡io stotelė ir kÅ«no kamera Nr. BOF1EC5FE880.

Asmuo griebdamas jam už vilkimos uniformos ant žemės numetė jo turimas priemones, jam pasilenkus surinkti nukritusias priemones jo kolega toliau kalbėdamas bandė nuraminti minėtÄ asmenį, o Å¡is tada puolė ant jo kolegos, tačiau jam smÅ«gių nesudavė, fizinio skausmo nesukėlė. Susirinkęs priemones, priartėjo prie kolegos ir vyriÅ¡kio, kartu su kolega prieÅ¡ agresyviai nusiteikusį asmenį panaudojo fizinę jėgÄ bei kovinių imtynių veiksmus. Tokiu bÅ«du asmenį parvertė ant žemės. Asmuo gulėjo ant nugaros, jis stovėjo asmens deÅ¡inėje pusėje, kolega stovėjo asmens kairėje pusėje.

Asmuo gulėdamas ant žemės prieÅ¡inosi aktyviais veiksmais – muistėsi ir sulaikymo metu jiems bandant asmeniui uždėti spec. priemonę - antrankius, tyčia rankomis sudavė jam nemažiau du smÅ«gius per jo abi plaÅ¡takas, ko pasakoje jis pajuto fizinį skausmÄ kairės plaÅ¡takos srityje. Netrukus jie asmenį pervertė ant pilvo ir uždėjo antrankius. 2022 m. kovo 26 d. 20.25 val., sulaikius asmenį jie jį nuvedė į tarnybinio automobilio patalpÄ , skirtÄ sulaikytiems asmenims. Jiems patalpinus asmenį, bendravo su Å¡alia esančiu vyriÅ¡kio kaimynu D.

G. gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad susisieks su sulaikyto asmens artimaisiais ir pasirÅ«pins jo namais. Priėjus prie automobilio, kuris buvo apÅ¡viestas, pastebėjo, kad kraujuoja jo kairės plaÅ¡takos II-asis pirÅ¡tas. Asmenį, kurį sulaikė, dėl teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymo pristatė į Kauno apskr. VPK OVS, apie tai informavo budėtojÄ . Pristačius asmenį į policijos įstaigÄ paaiÅ¡kėjo, kad jis yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat jam alkoholio kiekio matuokliu buvo patikrintas ir nustatytas 1,88 prom. neblaivumas.

A. K. įvykio metu prie savęs ir rankose jokių daiktų neturėjo. Po įvykio jis nuvyko į gydymo įstaigÄ , kurioje jam diagnozuotas kairės rankos II-ojo pirÅ¡to žaizda, kai nagas pažeistas. Mano, kad jam nustatyti sužalojimai atsirado tuomet, kai asmuo jam sudavė minėtus smÅ«gius į jo plaÅ¡takas ir dėl to jis juto fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 24–27). Liudytojas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Kauno apskr. VPK PR 3-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyr. patruliu. Pradėjo dirbti 2022 m. kovo 25 d. 19.00 val. ir savo pamainÄ turėjo baigti 2022 m. kovo 26 d. 07.00 val. 2022 m. kovo 25 d. dirbo kartu su Kauno apskr.

VPK PR 3-iosios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyr. patruliu E. D. tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ekipaže r. Å¡. „1738“. Apie 19.50 val., patruliuodami nustatytame marÅ¡rute, iÅ¡ Kauno apskr. VPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ vykti adresu (duomenys neskelbtini), dėl praneÅ¡imo, kuriame buvo nurodyta, kad sklinda garsi muzika iÅ¡ nurodyto adreso. Atvykus nurodytu adresu apie 20.15 val., matė, kad namo teritorija aptverta tvora, bet kiemo vartai buvo praviri ir kiemo teritorijoje vaikščiojo vyras.

BÅ«nant prie namo iÅ¡ namo girdėjosi garsiai sklindanti muzika. Jis pamatė, kad kiemo vartai užsidarinėja, todėl iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pajudėjo link namo kiemo, o jo kolega E. D. pastatė policijos automobilį, jį užgesino ir iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pajudėjo link jo į namo kiemÄ . Jam ir E. D. patekus į kiemÄ , link jų pradėjo artintis jau ankščiau minėtas, kieme buvęs vyras, kuris garsiai, pakėlęs savo balso tonÄ jiems kelis kartus pasakė „eikit iÅ¡ kiemo“.

Tiek jis, tiek kolega su vyru bandė kalbėtis, kad eitume kartu ir kalbėtume, tačiau vyras nieko nesiklausė, tik kartojo „eikit iš kiemo“. Jiems būnant netoli kiemo vartų, vyras nieko nesakęs pajudėjo link jo kolegos ir savo abiejų rankų kumščiais bandė suduoti jo kolegai į veido sritį, tačiau E. D. spėjo atsitraukti. Jie toliau su vyru, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, bandė ramiai kalbėtis, paaiškinti, kodėl čia atvyko, tačiau vyras vėl priėjo prie jo kolegos E. D. ir savo abiem rankomis sugriebė už šio dėvimos neperšaunamos liemenės, ant kurios priekinės dalies buvo sukabintos išduotos spec. priemonės. Jis matė, kaip nuo jo kolegos uniformos nukrito kūno kamera, kurios numerio tiksliai dabar pasakyti negali.

Jis girdėjo, kaip kolega sakė: atsitrauk, taip pat kartojo, rankas traukiam. Tuo metu vyras atsitraukė. Girdėjo, kad Å¡alia buvęs vyras, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, to asmens kaimynas, taip pat ramino asmenį, sakė „A., čia policija, raminkis“ ar kažkaip panaÅ¡iai, bet asmuo į jo žodžius nereagavo. Jis priėjo prie kolegos ir vyro, kuris buvo įsikibęs į E. D., ir bandė atitraukti vyrÄ . Tada vyras paleido savo rankas nuo jo kolegos. Matė, kaip kolega pasilenkė pakelti nukritusių spec. priemonių nuo grindinio.

Matė, kaip kolega priėjo prie automobilio ir kÅ«no kamerÄ patvirtino prie automobilio ir jie toliau bendravo su asmeniu, bandė jį nuraminti, bet asmuo kartojo, kad eitume iÅ¡ jo kiemo. Tada asmuo priėjo prie jo ir bandė sugriebti už jo drabužių, bandė jį pastumti, tačiau smÅ«gių jam nesudavė ir fizinio skausmo nesukėlė. Tada prie jo priėjo ir jo kolega ir jie abu kartu prieÅ¡ agresyviai nusiteikusį asmenį panaudojo fizinę jėgÄ bei kovinių imtynių veiksmus. Tokiu bÅ«du asmenį parvertė ant žemės, asmuo gulėjo ant nugaros.

Asmuo ir toliau gulėdamas aktyviais veiksmas prieÅ¡inosi, muistėsi. Jo kolega stengėsi laikyti sulaikyto rankas, tačiau jis vis jas muistė ir kelis kartus, tačiau ne mažiau kaip du, sudavė kolegai per plaÅ¡takas. Tada kartu su kolega asmenį pervertė ant pilvo ir uždėjo jam atrankius. Pavykus asmeniui uždėti antrankius, jie asmenį pakėlė ir nuvedė į tarnybinio automobilio patalpÄ , skirtÄ sulaikytiems asmenims. Vėliau bendravo su asmens kaimynu, sutarė, kad Å¡is susisieks su sulaikyto asmens Å¡eimos nariais ir pabus namo prieigose, kol grįš namo gyventojai, o jie iÅ¡vyko į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyrių.

Pristačius asmenį jie kartu su kolega nuvyko į RaudonÄ jį kryžių ir ten medikai apžiÅ«rėjo jo kolegÄ ir jam nustatė pirÅ¡tų sumuÅ¡imus ir iÅ¡davė nedarbingumÄ iki 2022 m. balandžio 4 d. (1 t., b. l. 56–59). Liudytojas D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytoje vietoje. 2022 m. kovo 25 d. apie 17.30 val. jis atėjo į savo kaimyno A. K. kiemÄ , ten vartojo po vienÄ skardinę alaus ir vienÄ kokteilį, kurį padarė A., kÄ tiksliai Å¡is maišė į kokteilius nežino.

Labai gerai atsimena, kad tai buvo penktadienis, nes jis grįžo namo po darbų ir kalbėjosi su A. apie motociklus ir gero oro proga sugalvojo iÅ¡gerti po vienÄ alaus. BÅ«nant pas A., iÅ¡ jo garažo sklido muzika, tačiau ji nebuvo labai garsi. Apie muzikos garsumÄ sprendžia iÅ¡ to, kad jie tarpusavyje galėjo susiÅ¡nekėti, nereikėjo rėkauti vienas kitam. Tada prie A. namų, gal apie 19 val., gal truputį vėliau, atvyko policijos pareigÅ«nų Caddy automobilis. Jis ir A. buvome A. kieme esančioje pavėsinėje ir tÄ automobilį pamatė.

Jis liko sėdėti pavėsinėje, o A. nuėjo link pareigÅ«nų. Jis girdėjo, kaip A. Å¡aukia pareigÅ«nams, kad jie eitų iÅ¡ kiemo, bet pareigÅ«nai iÅ¡ kiemo neišėjo. Visas veiksmas vyko netoli vartų, A. kiemo pusėje, koks 1-2 metrai nuo vartų. Jis per pavėsinę matė, kad kažkas tarp A. ir pareigÅ«nų vyksta, tačiau kas ten buvo, tiksliai jis nematė, bet buvo panaÅ¡u lyg į susistumdymÄ , todėl jis pradėjo judėti link pareigÅ«nų ir A. Priėjus arčiau pamatė, kad tarp pareigÅ«nų ir A. vyksta susistumdymas, bet pareigÅ«nai greitai pagriovė A., uždėjo antrankius ir nuvedė jį į tarnybinį automobilį.

Jis matė, kad pareigÅ«nui iÅ¡ kažkurios rankos pirÅ¡to, tiksliai kurios neprisimena, bėgo kraujas, todėl nuėjo iki savo namų ir atnešė pleistrÄ ir padavė pareigÅ«nui. PareigÅ«nų praÅ¡ymu per A. telefonÄ susisiekė su jo Å¡eimos nariais, palaukė, kol jie grįš namo. Jis nematė, kas pirmas, ar pareigÅ«nai ar A., pradėjo konfliktÄ . Dėl ko tiksliai jie susistumdė, taip pat nežino (1 t., b. l. 50–53). IÅ¡ 2022 m. kovo 25 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2022 m. kovo 25 d. 19. 50 val. policijoje buvo gautas praneÅ¡imas dėl garsiai sklindančios muzikos, kuri trukdo ilsėtis, adresu (duomenys neskelbtini).

Nuvykus nurodytu adresu, policijos pareigÅ«nai iÅ¡girdo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo sklindančiÄ muzikÄ . PareigÅ«nams priėjus prie namo kiemo, prie jų priėjo vyras, kuris pradėjo Å¡aukti ant policijos pareigÅ«nų ir varyti juos iÅ¡ kiemo. Tolimesnio konflikto metu buvo sužalotas E. D.. Vyrui (A. K.) buvo nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio - 1,88 promilių (1 t., b. l. 72). IÅ¡ 2022 m. kovo 26 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta, t. y. namo kiemas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10–17).

IÅ¡ 2022 m. kovo 30 d. teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G 574/2022(02) matyti, kad E. D. konstatuota muÅ¡tinė žaizda kairėje plaÅ¡takoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytÄ sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. kovo 25 d.. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo bÅ«ti kumÅ¡tis ar kitas panaÅ¡ias savybes turintis daiktas.

Sužalojimas galėjo bÅ«ti padaryta užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 36–37). IÅ¡ 2022 m. balandžio 6 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėti įraÅ¡ai, padaryti pareigÅ«nų kÅ«no kameromis, kuriuose užfiksuota, kaip namo kieme policijos pareigÅ«nai pasisveikina su ten esančiu vyru ir reikalauja iÅ¡jungti muzikÄ , o kieme esantis, asmuo, prisistatęs namo savininku, pareigÅ«nams nuolat kartoja jiems iÅ¡eiti, į reikalavimus iÅ¡jungti muzikÄ , neÅ¡aukti, nereaguoja, toliau kartoja jiems iÅ¡eiti.

Užfiksuota, kaip prie pareigÅ«no, kuris turi kÅ«no kamerÄ , minėtas vyras priartėja, kÅ«no kamera pradeda sukiotis ir girdisi policijos pareigÅ«no reikalavimas patraukti rankas, ramintis, po ko kÅ«no kamera nukrenta ant žemės. Taip pat užfiksuota, kaip kitas kieme buvęs vyras bando nuraminti pirmÄ jį vyriÅ¡kį sakydamas jam nusiraminti, kad policija atvažiavo, tačiau pirmasis vyriÅ¡kis tik kartoja reikalavimus iÅ¡eiti. Po to vyriÅ¡kis pastumia policijos pareigÅ«nÄ vienÄ kartÄ , pareigÅ«nas atsitraukia, bando antrÄ kartÄ pastumti, tačiau pareigÅ«nas sugriebia už rankos, atlieka kovinių imtynių veiksmus kartu su kitu pareigÅ«nu ir pasitraukia iÅ¡ filmuojamo vaizdo.

Taip pat užfiksuota, kaip nuvedus kaltinamÄ jį, pareigÅ«nas pakelia kairę rankÄ ir matoma raudona dėmė ant pirÅ¡to, o pareigÅ«nas sako, kad kraujas, vėliau dezinfekuoja pirÅ¡tÄ . PareigÅ«nai papraÅ¡o kito buvusio vyro, kad Å¡is iÅ¡jungtų muzikÄ ir pastarasis nuėjęs iÅ¡jungia muzikÄ (1 t., b. l. 78–81). Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Å io nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir ji jokių pasekmių atsiradimo nereikalauja, tad Å¡is nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas, prieÅ¡indamasis valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pradeda vartoti smurtÄ ar grasina jį tuoj pat pavartoti. Å iuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į valdymo tvarkÄ , tačiau ir į konkretų valdymo tvarkos subjektÄ . Veika pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais, kuriais pasiprieÅ¡inama valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas.

Veika gali pasireikÅ¡ti dviem bÅ«dais: fizinio smurto panaudojimu arba grasinimu tuoj pat jį panaudoti. Vadovaujantis teismų praktika, BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014, 2K-441-976/2015, 2K-263-697/2017). Komentuojamas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , prieÅ¡inasi valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti.

Kaltės turinys atskleidžiamas iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-263-697/2017).

IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas A. K. pasiprieÅ¡inus policijos pareigÅ«nams, tyčia panaudojant fizinį smurtÄ , pasitvirtino. Kaltinamojo kaltė ir faktinės veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir įrodytos iÅ¡ dalies paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo E. D., liudytojų A. Ž., D. G. parodymais, specialisto iÅ¡vada, pareigÅ«no kÅ«no kamerų užfiksuotais įraÅ¡ais ir kitais raÅ¡ytiniais bylos duomenimis.

Byloje nenustatyta, kad aukščiau iÅ¡dėstyti teismo iÅ¡tirti duomenys bÅ«tų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimÄ . Be to, visi Å¡ie duomenys tarpusavyje logiÅ¡kai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieÅ¡tarauja, vienas kitÄ papildo, todėl pagrįstai laikyti kaltinamojo kaltės įrodymais. Kaltinamasis A. K. įvykio metu buvo stipriai neblaivus (nustatyta 1, 88 promilių neblaivumas) ir visų įvykio aplinkybių nepamena, tačiau pripažino, kad galėjo prieÅ¡intis pareigÅ«nams pavartodamas fizinį smurtÄ , dėl ko galėjo bÅ«ti sužalotas nukentėjusysis.

Nors kaltinamasis visų faktinių aplinkybių neprisiminė dėl tuo metu buvusio neblaivumo, faktinės veikos aplinkybės, o bÅ«tent tai, kad bÅ«damas neblaivus kaltinamasis nereagavo į policijos pareigÅ«nų reikalavimÄ iÅ¡jungti muzikÄ , neÅ¡aukti ant jų, patraukti rankas, t. y. vengė bendrauti su policijos pareigÅ«nais, kurie atvyko siekdami iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes dėl keliamo triukÅ¡mo, po to bandė suduoti pareigÅ«nams, po ko Å¡iems parvertus jį ant žemės ir bandant uždėti antrankius, kaltinamasis panaudojo fizinį smurtÄ , t. y. ne mažiau kaip du kartus sudavė ranka vyriausiajam patruliui E. D., vykdančiam savo pareigas, į plaÅ¡takas, nustatytos ir įrodytos kitais įrodymais – nukentėjusiojo ir liudytojų A.

Ž., D. G. parodymais, pareigÅ«nų kÅ«no kamerų įraÅ¡ais. Nukentėjusysis parodė, kad atvykus į iÅ¡kvietimÄ dėl garsiai leidžiamos muzikos, užėjus į kiemÄ pro pravirus vartus, kieme buvęs vyriÅ¡kis iÅ¡ karto liepė jiems iÅ¡eiti, priėjęs bandė suduoti jam smÅ«gius į veido sritį, tačiau nukentėjusiajam pavyko to iÅ¡vengti. Po to jam ir kolegai aiÅ¡kinant, kad jie pareigÅ«nai, atvyko pagal praneÅ¡imÄ dėl triukÅ¡mo, vyriÅ¡kas griebė nukentėjusiajam už dėvimos liemenės su spec. priemonėmis, kurios nukrito ant žemės. Po to vyras bandė pulti jo kolegÄ , tačiau Å¡iam fizinio skausmo nesukėlė.

Tada jis su kolega panaudoję kovinių imtynių veiksmus parvertė kaltinamÄ jį ant žemės, ir Å¡is gulėdamas ant nugaros sudavė ranka ne mažiau du smÅ«gius nukentėjusiajam per plaÅ¡takas, tada jie paguldė kaltinamÄ jį ant pilvo ir uždėjo antrankius, o jis pamatė, kad jam bėga kraujas. Å iuos nukentėjusiojo parodymus atitinka ir liudytojo, kartu su nukentėjusiuoju buvusio patrulio A. Ž. parodymai, kad atvykus į iÅ¡kvietimÄ dėl triukÅ¡mo, vyriÅ¡kis nuolat liepė jiems iÅ¡eiti iÅ¡ teritorijos, nereagavo į jų bandymÄ kalbėtis, bandė suduoti kolegai į veidÄ , tačiau E. D. spėjo pasitraukti, po to bÅ«damas agresyviai nusiteikęs, vyras griebė kolegai už dėvimos liemenės, kolega sakė, atsitrauk, liepė traukti rankas.

Jis bandė atitraukti vyrÄ nuo kolegos. Vyrui atsitraukus, toliau bandė su juo bendrauti, tačiau Å¡is nereagavo, bandė nuraminti, bet asmuo tik kartojo jiems iÅ¡eiti. Tada vyriÅ¡kis bandė sugriebti už drabužių, pastumti, tačiau liudytojui skausmo nesukėlė. Tada jie su kolega panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir parvertė kaltinamÄ jį ant žemės, kuris toliau gulėdamas ant nugaros muistėsi, prieÅ¡inosi ir ne mažiau kaip du kartus kolegai, bandžiusiam sulaikyti jo rankas, sudavė per plaÅ¡takas, tada kartu apvertė asmenį ant pilvo ir uždėjo jam antrankius.

Pristačius kaltinamÄ jį į komisariatÄ , kartu su kolega nuvyko į RaudonÄ jį Kryžių, kur pastarajam nustatė pirÅ¡tų sumuÅ¡imus ir iÅ¡davė nedarbingumÄ . Nukentėjusiojo bei liudytojo A. Ž. parodymus patvirtina ir su kaltinamuoju įvykio metu kieme kartu buvusio liudytojo D. G. parodymai, kuris matė, kaip pas kaltinamÄ jį atvyko policijos pareigÅ«nai, girdėjo kaip kaltinamasis Å¡aukė atvykusiems policijos pareigÅ«nams eiti iÅ¡ kiemo, matė, kad įvyko susistumdymas, o priėjęs arčiau matė, kaip kaltinamasis susistumdė su pareigÅ«nais, kurie kaltinamÄ jį greitai pargriovė ant žemės, uždėjo antrankius ir nuvedė į tarnybinį automobilį.

Jis taip pat matė, kad vienam pareigÅ«nui iÅ¡ rankos pirÅ¡to bėgo kraujas, todėl atnešė pleistro. Netikėti Å¡iais parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie visiÅ¡kai atitinka ir pareigÅ«nų kÅ«no kameros vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotas aplinkybes. Ä®raÅ¡uose užfiksuota ne tik tai, kad kaltinamasis nereagavo į pareigÅ«nų žodžius, vengė su jais bendrauti, nuolat kartojo jiems iÅ¡eiti, bet ir tai, kad priėjus Å¡iam prie pareigÅ«no, kuris turi kÅ«no kamerÄ , kÅ«no kamera pradeda sukiotis ir girdisi policijos pareigÅ«no reikalavimas patraukti rankas, ramintis, po ko kÅ«no kamera nukrenta ant žemės. Tai atitinka nukentėjusiojo ir liudytojo A.

Ž. parodymus, kad kaltinamasis bandė suduoti E. D., buvo įsikabinęs į liemenę, o nukentėjusysis tuo metu reikalavo kaltinamÄ jį pasitraukti, patraukti rankas. Be to, įraÅ¡uose užfiksuota, kaip kitas kieme buvęs vyras bando nuraminti pirmÄ jį vyriÅ¡kį sakydamas jam nusiraminti, kad policija atvažiavo, tačiau pirmasis vyriÅ¡kis tik kartoja reikalavimus iÅ¡eiti. Po to vyriÅ¡kis pastumia policijos pareigÅ«nÄ vienÄ kartÄ , pareigÅ«nas atsitraukia, bando antrÄ kartÄ pastumti, tačiau pareigÅ«nas sugriebia už rankos, atlieka kovinių imtynių veiksmus kartu su kitu pareigÅ«nu ir pasitraukia iÅ¡ filmuojamo vaizdo.

Taip pat užfiksuota, kaip nuvedus kaltinamÄ jį, pareigÅ«nas pakelia kairę rankÄ ir matoma raudona dėmė ant pirÅ¡to, o pareigÅ«nas sako, kad kraujas, vėliau dezinfekuoja pirÅ¡tÄ . PareigÅ«nai papraÅ¡o kito buvusio vyro, kad Å¡is iÅ¡jungtų muzikÄ , ir pastarasis nuėjęs iÅ¡jungia muzikÄ . Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo padaryta muÅ¡tinė žaizda kairėje plaÅ¡takoje ir tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Be to, nurodyta, kad Pagal Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 21, 22 straipsnius, policijos pareigÅ«nas, įgyvendinant policijos uždavinius, turi teisę reikalauti, kad asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus.

Pagal BK 230 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigÅ«nai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymÄ ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialÅ«s kandidatai į Å¡ias pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, policijos pareigÅ«nas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigÄ ir turintis vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis E. D.

įvykio metu buvo vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantis pareigÅ«nas ir atitinka BK 286 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo bÅ«tinÄ jį požymį. Å iuo atveju buvo pasiprieÅ¡inta ne bet kokiam asmeniui, o tokiam, kuris teisėtai kaltinamojo atžvilgiu atliko vieÅ¡ojo administravimo funkcijas – pateikė privalomus vykdyti reikalavimus. Liudytojų, nukentėjusiojo parodymais bei vaizdo įraÅ¡ais tai pat nustatyta ir įrodyta, kad nukentėjusysis ir A. Ž. vilkėjo specialiÄ uniformÄ su policijos skiriamaisiais ženklais, todėl kaltinamasis neabejotinai suvokė, jog bendrauja su policijos pareigÅ«nais, suprato, jog pareigÅ«nų reikalavimai pasikalbėti, pastariesiems atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ dėl triukÅ¡mo, nusiraminti, nesiprieÅ¡inti sulaikymui, buvo teisėti, o jiems nepaklusdamas, nevykdydamas jų teisėtų reikalavimų bei suduodamas E. D. kelis kartus ranka, kaltinamasis suvokė, kad jis prieÅ¡inasi policijos pareigÅ«nui vartodamas fizinį smurtÄ .

Be to, tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojai parodė, jog kaltinamasis buvo neblaivus ir elgėsi neadekvačiai. Nukentėjusysis parodė, jog pristačius kaltinamÄ jį į policijos komisariatÄ , Å¡iam buvo nustatytas 1,88 promilių neblaivumas. Ta pati aplinkybė užfiksuota ir jo tarnybiniame praneÅ¡ime bei administracinio nusižengimo byloje, kurioje už tai, kad bÅ«damas neblaivus – nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, garsiai leido muzikÄ , Å¡Å«kavo, iÅ¡plÅ«do policijos pareigÅ«nus necenzÅ«riniais žodžiais įžeisdamas pareigÅ«nų garbę ir orumÄ , nubaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 114).

Tai, kad kaltinamasis prieÅ¡ bendraudamas su pareigÅ«nais, vartojo alkoholį, patvirtino ir liudytojas D. G.. Kaltinamasis įvykio aplinkybių neprisiminė, tačiau teigė, kad bÅ«damas neblaivus galėjo taip pasielgti. IÅ¡ viso to darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo neteisėtam elgesiui įtakos turėjo tai, kad jis buvo neblaivus. Kaltinamasis bÅ«damas suaugęs, pakaltinamas, brandaus amžiaus asmuo, neabejotinai suvokė savo veikos neteisėtumÄ ir pavojingumÄ , suprato, kad nepaklusdamas ir suduodamas policijos pareigÅ«nui smÅ«gius į rankas, kai pareigÅ«nas bandė sutramdyti agresyviai besielgiantį kaltinamÄ jį, pasiprieÅ¡ina vieÅ¡ojo administravimo funkcijas vykdantiems asmenims, o jo veiksmų intensyvumas ir pobÅ«dis – nuo pat pradžių nebendravo su pareigÅ«nais, liepė jiems iÅ¡eiti, nebendravo dėl pareigÅ«nų nurodyto triukÅ¡mo, elgėsi agresyviai – buvo suėmęs nukentėjusiajam už liemenės, bandė suduoti į veidÄ , o po to, kai pareigÅ«nai jį parvertė, sudavė ne mažiau kaip du kartus jo rankas bandžiusiam laikyti nukentėjusiajam, rodo, jog jis norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi pasiprieÅ¡inimo vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, naudojant fizinį smurtÄ , nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį. Kaltinime kaip fizinio pasiprieÅ¡inimo policijos pareigÅ«nui aplinkybė nurodyta tai, kad kaltinamasis bandė uždaryti kiemo vartus, neįleisti policijos pareigÅ«nų į kiemÄ , tačiau aukščiau aptarti įrodymai tokių aplinkybių nepatvirtina.

Byloje nukentėjusiojo ir A. Ž. parodymais nustatyta, kad jiems atvykus pagal iÅ¡kvietime nurodytÄ adresÄ jie dar bÅ«dami automobilyje pamatė užsidarančius kiemo vartus, todėl norėdami suspėti užeiti į kiemÄ , iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo į kiemÄ . Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamajam iki užsidarant kiemo vartams bÅ«tų buvę pateikti kokie nors reikalavimai ar privalomai vykdyti nurodymai dėl vartų neuždarymo, įleidimo į kiemÄ , todėl kaltinimo teiginiai, kad kaltinamasis neleido pareigÅ«nams užeiti į kiemÄ , bandė uždaryti vartus, Å¡iuo atveju yra akivaizdžiai perteklinės aplinkybės, kurios neatitinka įvykio faktinių aplinkybių, tiesiogiai nesusiję su fizinio smurto vartojimu pareigÅ«no atžvilgiu, prieÅ¡inantis jo teisėtiems reikalavimams, todėl jos Å¡alintinos iÅ¡ kaltinimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. K. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bausmės skyrimo motyvai BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui.

Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnio sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. A. K. padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis). NusikaltimÄ padarė bÅ«damas neblaivus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau teistas (1 t., b. l. 93–98), paskutiniuoju teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda nesumokėta ir neiÅ¡ieÅ¡kota, baustas administracine tvarka daugiausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 114–127), VÅ¡Ä® Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 132), priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 130), dirba.

Ä®vertinus Å¡iuos kaltinamÄ jį ir jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, spręstina, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir netaikant su laisvės atėmimu susijusios bausmės, paskiriant kaltinamajam baudÄ . Ä®vertinus visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, charakterizuojančias tiek padarytos veikos pobÅ«dį bei pavojingumÄ , tiek ir kaltinamojo asmenybę, bei atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, jų tarpusavio santykį, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtina 51 MGL, t. y. 2550 Eur, dydžio bauda.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu ir A. K. skirtina sumažinta bausmė – 34 MGL, t. y. 1700 Eur, dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi, Å¡i bausmė subendrinama visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du su bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, neatlikta dalimi (156,19 Eur), ir paskiriant galutinę subendrintÄ bausmę – 1856,19 dydžio baudÄ , įpareigojant kaltinamÄ jį jÄ sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieÅ¡kinių Kauno teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė byloje 26,15 eur civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 64–65). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas pareiÅ¡kė 1462,62 eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį atlyginti turtinę žalÄ , kuriÄ patyrė nukentėjusiajam E. D. iÅ¡mokėjus piniginę kompensacijÄ . Civilinis ieÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiajam E. D. kompensacijÄ , kylančiÄ iÅ¡ specifinių draudimo santykių – privalomojo statutinių valstybės tarnybos pareigÅ«nų sveikatos ir gyvybės draudimo, kuris laikytinas valstybinio socialinio draudimo rÅ«Å¡imi, įgyja regreso teisę į žalos atlyginimÄ iÅ¡ asmens, dėl kurio veiksmų ta žala buvo padaryta.

IeÅ¡kinyje teigiama, kad 2022 m. gegužės 6 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 20-IS-315 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Parulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio E. D. sužalojimo tarnybos metu“ konstatuota, kad vyriausiasis patrulis E. D. sužalojimÄ , t. y. kairės rankos plaÅ¡takos II-ojo pirÅ¡to žaizdÄ , patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas susiję su didesniu pavojumi ir rizika (1 t., b. l. 14–18). Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicininės ekspertizės komisijos 2022 m. gegužės 20 d. sprendime konstatuota, kad yra veiksnio, įvykusio 2022 m. kovo 25 d., ir pareigÅ«no sveikatos sutrikdymo ryÅ¡ys.

Sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2022 m. kovo 25 d., priskirtinas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo (1 t., b. l. 20). Kompensacijos dydžių nustatymo vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų ir kursantų lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1V-504 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo 3.2 papunktyje nustatyta, kad jeigu sveikatos sutrikdymo pobÅ«dis atitinka SÄ raÅ¡o 4.1.2 arba 4.1.11 papunktyje nustatytus lengvus sužeidimus, traumas ir kitus sveikatos sutrikdymus, iÅ¡mokama 0,78 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio kompensacija.

Atsižvelgiant į tai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2022 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 20-TE-490 „Dėl piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimo E. D.“ nuspręsta E. D. iÅ¡mokėti 0,78 mėnesio jo vidutinio dydžio užmokesčio dydžio kompensacijÄ , t. y. 1462,62 eur (1 t., b. l. 21–24). Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad iÅ¡mokėjus nustatytÄ kompensacijÄ , ieÅ¡kovas įgijo reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusį asmenį, vadovaujantis Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų, patvirtintų 1991 m. gruodžio 5 d.

Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 530 26 punktu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalyje bei 6.263 straipsnio 2 dalyje numatytais teisiniais pagrindais. Kadangi policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkcijÄ , ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs E. D. kompensacijÄ dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalÄ asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo iÅ¡mokų įskaitymÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ ir jas iÅ¡mokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis.

Nagrinėjamoje situacijoje, ieÅ¡kovo teigimu, taikytas alternatyvus žalos kompensavimo bÅ«das įgyvendintas specifine draudimo teisinių santykių forma – privalomuoju statutinių vidaus tarnybos pareigÅ«nų ir kitų kategorijų asmenų sveikatos ir gyvybės draudimu, reglamentuojamu specialiųjų įstatymų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų (CK 6.988 straipsnio 3 dalis). Dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iÅ¡ valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rÅ«Å¡imi, dėl to pagal analogijÄ taikytina CK 6.290 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalÄ padariusį asmenį.

IeÅ¡kovo teigimu, Å¡ioje byloje taikytinas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje NR. 2k-128-696/2018 pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas dėl regresinių ieÅ¡kinių baudžiamojoje byloje, kadangi Kauno apskrities VPK Statuto nustatyta tvarka iÅ¡mokėjusi sužalotam pareigÅ«nui kompensacijÄ pagal subrogacijÄ tampa kreditore atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo. Nukentėjusysis E. D. pareiÅ¡kė 500 eur civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 42). Posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pajuto fizinį skausmÄ , dalinai atplyÅ¡o nagas, labai kraujavo, buvo randas virÅ¡ nago, nebuvo jėgos su tuo pirÅ¡tu.

SkausmÄ jautė apie mėnesį laiko. Po įvykio mėnesį laiko jautė nerimÄ , buvo suprastėjęs miegas. Teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ir civilinį ieÅ¡kinį, konstatuoja, jog Kauno apskrities VPK civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, E. D. civilinis ieÅ¡kinys netenkintinas, nes nepagrįstas. Byloje neabejotinai nustatyta, kad 2022 m. kovo 25 d. A. K. pasiprieÅ¡ino savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui – Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui E. D..

A. K. nevykdė E. D. teisėtų reikalavimų, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes dėl keliamo triukÅ¡mo, vengė bendrauti su policijos pareigÅ«nais, po ko rankomis sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius nukentėjusiajam į abejų rankų plaÅ¡takas, padarydamas jam muÅ¡tinę žaizdÄ kairėje plaÅ¡takoje ir taip nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ . Å io įvykio metu E. D. buvo sužalotas tarnybos metu. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2022 m. gegužės 20 d. pažymoje Nr. 897 konstatuota, kad E. D.

įvykio metu patirtas sveikatos surikdymas priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui ir Å¡is sužalojimas patenka į Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sÄ raÅ¡o 4.1.2 punktÄ . Atsižvelgiant į tai, Kauno apskrities VPK apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo E. D. 0,78 jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, t. y. 1462,62 eur, dydžio kompensacijÄ .

Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareigÅ«nui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso, iÅ¡mokama kompensacija (sumažinta priklausančios iÅ¡mokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastÄ .

Taip pat nustatyta, kad lengvo sveikatos sutrikdymo atveju iÅ¡mokama nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad Policijos departamento (nagrinėjamu atveju – Kauno apskrities VPK) iÅ¡mokama kompensacija, pagal aukščiau nurodyto teisės akto nuostatas, gali dengti ne tik turtinę žalÄ , negautas pajamas, bet ir dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigÅ«no patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ sukėlė neteisėti žalÄ padariusio asmens veiksmai.

Aukščiausiojo Teismo vertinimu, bet koks neteisėtas veiksmas, sukėlęs žalÄ sveikatai tarnybinių pareigų atlikimo metu, gali lemti ne tik turtinius padarinius nukentėjusiajam, iÅ¡reiÅ¡kiamus negautų pajamų ir patiriamų sveikatos priežiÅ«ros, reabilitacijos iÅ¡laidų forma, bet ir daugybę kitų padarinių, todėl valstybė, siekdama didesnės pareigÅ«nų apsaugos ir skatindama juos aktyviai vykdyti savo pareigas, nepaisant kylančios didelės rizikos, įtvirtino alternatyvius žalos atlyginimo mechanizmus.

Tačiau Å¡iuo atveju neužtenka vien paties kompensacijos iÅ¡mokėjimo ir nukentėjusiojo nedarbingų dienų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sukelto sveikatos sužalojimo fakto kompensacijos dydžiui pagrįsti, nes, sprendžiant dėl neturtinės žalos, turi bÅ«ti nustatyta, ar tokia žala buvo padaryta, kuo ji pasireiÅ¡kė ir koks jos dydis. Neturtinės žalos faktÄ ir dydį turi įrodyti regresinį reikalavimÄ pareiÅ¡kęs asmuo. Neatmestina, kad dalis iÅ¡mokėtos kompensacijos gali bÅ«ti papildoma socialinė garantija pareigÅ«nui, tiesiogiai nesusijusi su pareigÅ«no patirta žala, arba gali nedengti visos pareigÅ«no patirtos neturtinės žalos.

Kiekvienu atveju Policijos departamentas turi įrodyti, kokia bÅ«tent žala buvo sukelta nukentėjusiam pareigÅ«nui ir kokiems turtiniams ir neturtiniams padariniams paÅ¡alinti buvo iÅ¡mokėta kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017). Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Policijos departamento (nagrinėjamu atveju Kauno apskrities VPK) prievolė mokėti socialinio draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam pareigÅ«nui atsiranda vieÅ¡osios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriÅ¡kai prisiima pareigÄ mokėti socialines iÅ¡mokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbÄ , valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikÅ¡mingus kriterijus.

Tačiau Å¡i prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Dėl to nėra teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pareigÅ«nÄ sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatytų iÅ¡mokų sumas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieÅ¡kovas, atlyginęs dėl kaltinamojo veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ , t. y. specialiųjų įstatymų pagrindu iÅ¡mokėdamas pareigÅ«nui kompensacijÄ dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokiÄ nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalÄ padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017).

Byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad A. K. sužalojo E. D., kuris vykdė tarnybines pareigas. Nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymÄ . Byloje taip pat nustatyta A. K. kaltė – asmuo veikė tiesiogine tyčia, bei priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo sužalojimo. Todėl nukentėjusysis neabejotinai turi teisę į patirtos žalos atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiajam žalÄ , kuriÄ jis patyrė dėl kaltinamojo veiksmų, atlygino, t. y. iÅ¡mokėjo kompensacijÄ , Kauno apskrities VPK, kuris aukščiau ieÅ¡kinyje nurodytų teisės normų pagrindu realizavo vienÄ iÅ¡ specifinių draudimo rÅ«Å¡ių, kuri laikytina valstybinio socialinio draudimo rÅ«Å¡imi.

Dėl Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti, kad Å¡ias jo patirtas iÅ¡laidas kompensuotų tikrasis žalÄ padaręs kaltininkas, t. y. ieÅ¡kovas turi regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, t. y. kaltinamÄ jį A. K.. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Tokiais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų buvusi sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis) Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį, t. y. ieÅ¡kovo pareiga tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu ieÅ¡kovas negali to padaryti, jų dydį nustato teismas.

Nagrinėjamu atveju praÅ¡omos atlyginti žalos dydis grindžiamas vien Kompensacijos dydžių nustatymo vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų ir kursantų lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais tvarkos apraÅ¡o 3.2 papunkčio nuostata, kuri reglamentuoja iÅ¡mokamos kompensacijos dydį pagal nustatytÄ sužalojimÄ â€“ 0,78 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, ir formaliu kompensacijos paskaičiavimu pagal E. D. vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, neiÅ¡skiriant ir nenurodant, kokia pinigų suma skiriama turtinei žalai atlyginti, nenurodant ir neįvardijant, kokio pobÅ«džio turtinė žala atlyginama ir nenurodant kokia suma skiriama neturtinei žalai atlyginti bei nenurodant ir neįvardijant, kokia konkreti neturtinė žala yra atlyginama.

Civiliniame ieÅ¡kinyje nenurodyta, kokiems turtiniams padariniams ir kokiems neturtiniams padariniams paÅ¡alinti Å¡i kompensacija buvo iÅ¡mokėta, kaip tai pažymėta aukščiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-133-695/2017. Tik baigiamųjų kalbų metu civilinio ieÅ¡kovo atstovė patikslino, jog 897.20 eurų buvo skirta nukentėjusiojo negautam darbo užmokesčiui už 10 dienų atlyginti ir 565,42 eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas tokį turtinės žalos dydžio skaičiavimÄ laiko nepagrįstu faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Kaip matyti iÅ¡ piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelės (1 t., b. l. 24), turtinė žala dėl negautų pajamų apskaičiuota padauginus vidutinį dienos darbo užmokestį iÅ¡ dienų, kuriomis jis buvo nedarbingas, skaičiaus (89,72*10=897,20), neatsižvelgiant į tai, kad dalį darbo užmokesčio kompensavo valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, iÅ¡mokėdama ligos paÅ¡alpÄ (1 t., b. l. 33–34, 48). IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pateikto sprendimo (1 t., b. l.

48) matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba E. D. už jo nedarbingumo laikotarpį iÅ¡mokėjo 77,58 proc. dydžio ligos iÅ¡mokÄ â€“ 560,22 Eur, be to, nurodyta, kad ligos iÅ¡moka mokėta tik už darbo dienas, asmuo buvo nedarbingas 7 darbo dienas. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, laikytina, kad pilnai bÅ«tų kompensuotas negautas uždarbis, jeigu bÅ«tų iÅ¡mokėta 100 proc. dydžio ligos paÅ¡alpa, kas sudarytų 722, 12 Eur. Todėl likęs nekompensuotas darbo užmokestis dėl įvykio metu patirto sužalojimo ir nedarbingumo apskaičiuotinas iÅ¡ Å¡io dydžio, t. y. 722,12 Eur, atėmus iÅ¡mokėtÄ ligos iÅ¡mokÄ â€“ 560,22 Eur, ir tai sudaro 161,90 Eur (722,12-560,22=161,9).

IeÅ¡kovas nepateikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad nurodytu sveikatos sutrikdymu policijos pareigÅ«nui bÅ«tų padaryta kita turtinė žala, susijusi su sveikatos grÄ Å¾inimo ar kitomis bÅ«tinomis iÅ¡laidomis, todėl teismas konstatuoja, jog kita turtinė žala yra neįrodyta ir iÅ¡ kaltinamojo jos atlyginimas nepriteistinas. Civilinis ieÅ¡kovas taip pat teigia, kad buvo iÅ¡mokėta 565,42 Eur neturtinei žalai kompensuoti, tačiau nepateikia jokių argumentų, kodėl neturtinei žalai atlyginti skiriama bÅ«tent tokio dydžio iÅ¡moka, juo labiau, kad pats nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino tik 500 Eur suma.

Esant Å¡ioms aplinkybėms atlygintinos neturtinės žalos dydį nustato teismas. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos įvertinimÄ pinigine kompensacija, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismų praktikoje taip pat laikomasi iÅ¡aiÅ¡kinimo, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .

Byloje nukentėjusiojo, liudytojo parodymais nustatyta, kad kaltinamasis pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nui, t. y. nukentėjusiajam, suduodamas smÅ«gius ranka į nukentėjusiojo plaÅ¡takas ir taip padarydamas Å¡iam muÅ¡tinę žaizdÄ , dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Nukentėjusysis E. D. parodė, kad dėl įvykio metu suduotų smÅ«gių bei patirto sužalojimo juto fizinį skausmÄ , jam dalinai atplyÅ¡o nagas, kraujavo. Å ias aplinkybes patvirtina ir liudytojų A.

Ž. bei D. G. parodymai, pareigÅ«nų kÅ«no kamerų vaizdo įraÅ¡ai, iÅ¡ kurių nustatyta, kad iÅ¡ karto po įvykio nukentėjusiajam kraujavo ranka, D. G. atnešė priemonių sutvarkyti žaizdÄ , o A. Ž. patvirtino, jog pristatę kalinamÄ jį į policijos komisariatÄ , nuvyko į gydymo įstaigÄ , kur nukentėjusiajam buvo nustatytas sužalojimas. Vertinant nukentėjusiojo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, atsižvelgiama į tai, kad, nors nukentėjusysis teigia, kad juto fizinį skausmÄ apie mėnesį, buvo riboti judesiai, tačiau, bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiojo nedarbingumas truko tik 11 dienų.

Tai patvirtina, jog medikų vertinimu, tokio laiko pakako iÅ¡gyti ir kaltinamasis galėjo pilnai grįžti į savo tarnybÄ , kuri susijusi su didesniu pavojumi. Nors kaltinamasis teigė, kad jautė nerimÄ , suprastėjo miegas, tačiau duomenų, kad bÅ«tų skirti kokie nors vaistai, gydymas, terapija dėl Å¡ių nusiskundimų, byloje nėra. Ir tai, teismo vertinimu, yra pagrindas mažinti praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ . Todėl įvertinus visas Å¡ias aplinkybes, o taip pat ir tai, kad smurtas vartotas tyčia, prieÅ¡ savo pareigÄ vykdantį policijos pareigÅ«nÄ , nukentėjusysis dėl įvykio nedarbingas buvo tik kiek daugiau nei savaitę, nukentėjusiojo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nebuvo ilgalaikiai, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo patirta neturtinė žala vertintina 500 eurų suma.

Kadangi atgręžtinis reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais, iÅ¡ kaltinamojo civiliniam ieÅ¡kovui Kauno apskrities VPK priteistina 500 Eur už nukentėjusiajam atlygintÄ neturtinę žalÄ . Apibendrinant tai, kas aptarta, iÅ¡ kaltinamojo Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteistina bendra 661,90 eurų dydžio suma už nukentėjusiajam atlygintÄ nusikaltimu padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, atkreipė dėmesį į tai, kad kompensacijÄ iÅ¡ valstybės gavęs policijos pareigÅ«nas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensacijÄ iÅ¡mokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis).

Tik tuo atveju, jei iÅ¡mokėta kompensacija visiÅ¡kai nepadengtų patirtos žalos, pareigÅ«nas galėtų reikalauti iÅ¡ atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CK 6.254 straipsnio 2 dalis) (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-793-317/2019). Kadangi nukentėjusiajam E. D. dėl A. K. kaltais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ pilnai atlygino Kauno apskrities VPK, jo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl proceso iÅ¡laidų Byloje pateikta sÄ skaita-faktÅ«ra ir mokėjimo nurodymas, iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusysis už atstovo advokato teisinę pagalbÄ Å¡ioje byloje iÅ¡ viso patyrė 847 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų (2 t., 62,63).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama, nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019). Nustatyta, jog byloje nukentėjusiajam teisinę pagalbÄ suteikė advokatas Paulius Vaicekauskas. Jis atstovavo nukentėjusįjį tik teisminio nagrinėjimo metu, civilinio ieÅ¡kinio nerengė. Ä®vertinus tai, kad byla iÅ¡nagrinėta per tris posėdžius, kurių bendra trukmė 2 val., vienas posėdis atidėtas ne dėl atstovo kaltės, taip pat įvertinus tai, kad byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir nukentėjusysis buvo apklausiamas tik dėl jo paties pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio, kiti liudytojai nebuvo apklausti, nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys atmestas, kaip nepagrįstas, teismas sprendžia, jog praÅ¡omos priteisti proceso iÅ¡laidos yra per didelės, todėl jos mažintinos, iÅ¡ kaltinamojo E. D. priteisiant 500 eurų jo patirtų proceso iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Kiti klausimai Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

IÅ¡ kaltinimo A. K. paÅ¡alinti aplinkybes, kad jis bandė uždaryti kiemo vartus, neįleisti policijos pareigÅ«nų į kiemÄ . A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam 50 MGL, t. y. 2550 Eur, dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintÄ bausmę – 34 MGL, t. y. 1700 Eur, dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Å¡iÄ bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, visiÅ¡kai jas sudedant, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę 1856,19 Eur dydžio baudÄ .

Ä®pareigoti A. K. paskirtÄ baudÄ sumokėti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimÄ , turi bÅ«ti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų raÅ¡tinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paÅ¡tu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ A. K. 24,15 Eur turtinei žalai atlyginti. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ A. K. priteisti 661,90 eurų, kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nukentėjusiojo E. D. civilinį ieÅ¡kinį atmesti. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

IÅ¡ A. K. E. D. priteisti 500 eurų proceso iÅ¡laidų. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diskÄ , esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Jolanta Ramonienė