Legislator Case Law & Legislation
42a8a180-4ee5-4f26-99b2-19e5cf8f4ff1 AI generated

42a8a180-4ee5-4f26-99b2-19e5cf8f4ff1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 42a8a180-4ee5-4f26-99b2-19e5cf8f4ff1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

?NUTARTIS VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS (S) SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, ieÅ¡kovei N. K., jos atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei, atsakovei V. J., jos atstovei advokato padėjėjai Svetlanai Gužel, vertėjaujant Olgai Macijauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. K. ieÅ¡kinį atsakovei V. J. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu bei teisės į privalomÄ jÄ palikimo dalį nustatymo, n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

42a8a180-4ee5-4f26-99b2-19e5cf8f4ff1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Vis dėlto pažymėtina, kad nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ . Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei jų apimties. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieÅ¡kinio senaties terminai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?NUTARTIS VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS (S) SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, ieÅ¡kovei N. K., jos atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei, atsakovei V. J., jos atstovei advokato padėjėjai Svetlanai Gužel, vertėjaujant Olgai Macijauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. K. ieÅ¡kinį atsakovei V. J. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu bei teisės į privalomÄ jÄ palikimo dalį nustatymo, n u s t a t ė :

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė atnaujinti terminÄ ieÅ¡kiniui paduoti, pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu 2020-09-09 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ dėl buto adresu (duomenys neskelbtini); pripažinti 2021-05-13 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L. K. mirties dienÄ (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei buvo reikalingas iÅ¡laikymas. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovės motina.

Po mirties testamentu savo turtÄ ji palikusi vaikaitei V. K.. Mirties dienÄ ieÅ¡kovės motinai priklauso du butai. 2020-07-31 testamentas buvo paskelbtas ir ieÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kinta teisė į privalomÄ jÄ palikimo dalį. Pažymi, kad kartu su motina gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini). Ji yra neįgali, jai nuo 2009-05-13 iki 2011-06-08 nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, nuo 2011-05-30 iki 2041-05-10 – 40 proc. darbingumo lygis. Dėl ligų ji negali dirbti, jos pajamas sudaro netekto darbingumo pensija. Iki mirties jai materialiai padėdavo motina.

Kadangi ji yra mirusiosios dukra, pirmos eilės įpėdinė, mano, kad pretenduoja į ½ privalomÄ jÄ dalį testamentu palikto palikimo. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime nurodė su ieÅ¡kiniu nesutinkanti ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad iki 2011 m. ieÅ¡kovė, senelė, atsakovė ir jos sesuo gyveno kartu senelei priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė nuolat vartojo alkoholį, vedė amoralų gyvenimo bÅ«dÄ , vartodavo fizinį bei psichologinį smurtÄ , jos gaunamos pajamos iÅ¡leidžiamos alkoholiui.

IeÅ¡kovės skolas ne kartÄ apmokėjo senelė bei atsakovė. Dėl Å¡ios priežasties testamentu senelė nepaliko jokio turto ieÅ¡kovei. Dėl ieÅ¡kovės smurto ir kitų priežasčių 2016-08-24 atsakovė buvo paskirta sesers laikina globėja. 2020 m. dėl karantino ji prarado darbÄ , todėl persikėlė gyventi į senelės 2 kambarių butÄ , o ieÅ¡kovė – į vieno kambario butÄ , kurį taip pat paveldėjo atsakovė. Su ieÅ¡kove buvo sutarta, kad ji laikinai, iki seseriai sueis 18 metų, gyvens tame bute, mokės komunalinius mokesčius, tačiau susidariusias skolas teko padengti atsakovei.

Pažymi, kad ieÅ¡kovė nėra sulaukusi pensinio amžiaus, nenustatyta visiÅ¡ka negalia ar slauga. Atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovė nemokėjo priteisto iÅ¡laikymo atsakovės seseriai, susidarė 3 420 Eur skola be kasmetinės nustatytos indeksacijos. Mano, kad ieÅ¡kovė be pateisinamų priežasčių praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o apie palikimo atsiradimÄ jai buvo žinoma ne testamento paskelbimo dienÄ , bet senelės mirties dienÄ â€“ (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad 2020 m. vasaros metu buvo atÅ¡aukti karantino apribojimai, pakartotinai karantinas Lietuvoje paskelbtas 2020 m. lapkričio mėn. Notarų veikla karantino metu nebuvo apribota, ji turėjo teisę kreiptis anksčiau dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos gavimo.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir jos atstovė ieÅ¡kinį palaikė iÅ¡ esmės ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais motyvais. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Prašė ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡ ieÅ¡kovės, jos atstovės, atsakovės ir jos atstovės paaiÅ¡kinimų bei bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovės motina ir atsakovės močiutė L. K.. Po močiutės mirties pagal testamentÄ palikimÄ priėmė atsakovė – V.

J. (buv. (duomenys neskelbtini)). IeÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimÄ . CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba testamentÄ , o jų nesant – valstybei. Palikimo atsiradimo dienÄ Ä¯pėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiÅ¡kia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas.

Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi bÅ«ti priimtas. Priimdamas palikimÄ , įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ . Asmens valia priimti palikimÄ , t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v.

G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008). CK 5.8 straipsnyje numatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo. IeÅ¡kovė nurodo, kad terminÄ iÅ¡duotam paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti praleido dėl savo sveikatos bÅ«klės, dėl paskelbto karantino Lietuvoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009 nurodyta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimÄ (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iÅ¡ jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrÅ«ksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimÄ nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminÄ palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminÄ palikimui priimti.

Vienas iÅ¡ paveldėjimo santykių teisinio reglamentavimo ypatumų yra tas, kad palikimo priėmimas veikia retroaktyviai – palikimÄ priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos; palikimas laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo iki jo priėmimo nėra beÅ¡eimininkis turtas. Ä®pėdinis, priėmęs palikimÄ , turi teisę kreiptis į notarÄ dėl paveldėjimo liudijimo iÅ¡davimo – formalizuoti savo turimas teises, kad galėtų jomis disponuoti (CK 5.66 str.).

Vis dėlto pažymėtina, kad nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ . Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei jų apimties. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieÅ¡kinio senaties terminai.

Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimÄ , kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo Å¡alys pagal teisinį statusÄ yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 str. 2 p.), kurių teisėms į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinti taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimÄ , tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009).

Å iuo atveju taikytinas 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kadangi ieÅ¡kovė nepriėmė palikimo faktiÅ¡kai valdydama ar kitu pagrindu. Bendroji ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad Å¡io termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ; Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 str. 1 d. ). IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.

Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).

Vidinis teisė pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti data, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimÄ nustatoma pagal to asmens nurodymÄ , tačiau savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimÄ , pagrįsti ieÅ¡kovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 str.). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieÅ¡kinio senaties terminu, o ieÅ¡kovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimÄ sužinojo ne paties pažeidimo dienÄ , teismas turi patikrinti, ar byloje nėra kitų įrodymų, kad buvo prieÅ¡ingai, ir jo nurodytas aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

Kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimÄ , paaiÅ¡kintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviaisiais kriterijais.

Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes.

Taigi subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrÄ Ä¯vykį, su kuriuo ieÅ¡kovas sieja savo teisių pažeidimÄ , momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieÅ¡kovo teiginius apie tam tikrÄ sužinojimo laikÄ ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rÅ«pestingo bei atidaus asmens standartÄ ir tiriant, ar apie nurodomÄ Ä¯vykį tokį standartÄ atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant Å¡ias aplinkybes taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į konkretaus ieÅ¡kovo charakteristikÄ â€“ patirtį, iÅ¡silavinimÄ , galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovės nuomone, ieÅ¡kovė apie palikimo atsiradimÄ turėjo žinoti (duomenys neskelbtini), t.y. savo motinos mirties dienÄ , nes kartu su motina gyveno bute. Antra, ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos sveikatos bÅ«klė bÅ«tų neleidusi ar apribojusi jos teisę laiku kreiptis dėl teisinės pagalbos gavimo ir ieÅ¡kinio teismui pateikimo (ieÅ¡kovės sveikatos sutrikimai tęstiniai, dėl jų ji nebuvo hospitalizuota ar pan.). Trečia, dalį ieÅ¡kinio senaties termino Lietuvoje nebuvo paskelbtas karantinas, be to, net ir karantino metu ji galėjo tiek telefonu, tiek gyvai kreiptis dėl teisinės pagalbos gavimo.

Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus:

VSDFV Marijampolės skyriaus pažymÄ apie asmeniui iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, į testamento paskelbimo protokolÄ , į 2018-08-07 stacionaro epikrizę, į 2021-08-20 medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä , į darbingumo lygio pažymas, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog terminas kreiptis dėl paveldėjimo teisės nuginčijimo praleistas dėl svarbių priežasčių. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Teismo nuomone, ieÅ¡kovė savo teises įgyvendino nepakankamai aktyviai bei nebuvo pakankamai atidi ir rÅ«pestinga, siekdama įstatymo nustatytu terminu pateikti ieÅ¡kinį teismui dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiais, todėl laikytina, kad ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido dėl savo kaltės, o teismas nemato pagrindo atnaujinti šį terminÄ ir spręsti dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, ir tai yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Atskirai teismo sprendime pasisakytina dėl teisės į privalomÄ jÄ dalį nustatymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iÅ¡ jų tektų paveldint pagal įstatymÄ (privalomoji dali), jeigu testamentu neskirta daugiau. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiÅ«ra priimti sprendimÄ dėl palikimÄ sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu.

Å is principas gali bÅ«ti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iÅ¡ tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius Å¡eimos narius, kuriems bÅ«tina parama, be adekvačios priežasties nuÅ¡alina nuo palikimo, valstybė turi įsikiÅ¡ti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius Å¡eimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį. CK 5.20 straipsnio nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentÄ . Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimÄ .

Ä®statymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomÄ jÄ palikimÄ dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas, o testatorius Å¡iems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-258-219/2016). Kasacinio teismo praktikoje gana iÅ¡samiai aptarti iÅ¡laikymo reikalingumui konstatuoti bÅ«tini kriterijai: klausimas dėl iÅ¡laikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dienÄ atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtÄ turtÄ ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius bÅ«tinų gyvenimo reikmių visumÄ .

Vertinant bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos bÅ«klė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti paÅ¡alpÄ , pensijÄ , kitokiÄ paramÄ . Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos bÅ«klės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramÄ . Teismai, vertindami iÅ¡laikymo reikalingumÄ pareiÅ¡kėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis iÅ¡naudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, bÅ«tinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-10-421/2017).

Taigi, sprendžiant dėl privalomosios palikimo dalies reikalingumo, ar buvo bÅ«tinas iÅ¡laikymas palikėjo mirties dienÄ , turi bÅ«ti nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, t. y., ne tik į privalomÄ jÄ palikimo dalį pretenduojančio asmens turtinė padėtis palikimo atsiradimo metu, bet ir jo realÅ«s poreikiai, tai, ar Å¡is asmuo iÅ¡naudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, bÅ«tinų gyvenimo reikmėms, patenkinti. Tuo tikslu teismas turi nustatyti:

a) kokį turtÄ , įskaitant nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį, asmuo, pretenduojantis į privalomÄ jÄ palikimo dalį, palikimo atsiradimo dienÄ valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ; ar turi kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dienÄ ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis iÅ¡naudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, bÅ«tinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams;

c) kokia asmens sveikatos bÅ«klė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti paÅ¡alpÄ , pensijÄ , kitokiÄ paramÄ ; asmens nedarbingumas yra reikÅ¡mingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiÅ¡kumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali bÅ«ti apribojamas vien Å¡iuo faktu; bÅ«tina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dienÄ nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo iÅ¡laikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad asmuo neturi jokio nekilnojamojo turto, ji gyveno testatorei priklausančiose gyvenamosiose patalpose; palikimo atsiradimo dienÄ ieÅ¡kovė gaudavo netekto darbingumo pensijÄ . Dėl ieÅ¡kovės realumo gauti pajamas pažymėtina, kad ieÅ¡kovė teismui nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ji bÅ«dama iÅ¡ dalies darbinga dėtų pastangas susirasti darbo ir pagerinti savo turtinę padėtį. PrieÅ¡ingai, įvertinus Å¡alių bei liudytojų parodymus, manytina, jog ieÅ¡kovė gyvendavo savo motinai priklausančiame bute, jos skolas padengdavo tiek atsakovė, tiek jau mirusi motina, mokesčių už komunalines paslaugas ieÅ¡kovė gyvendama ne jai nuosavybės teise priklausančiame bute nemokėjusi.

Kaip minėta, pagal teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose turi bÅ«ti nustatinėjamos ir aplinkybės, ar į privalomÄ jÄ palikimo dalį pretenduojantis asmuo iÅ¡naudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, bÅ«tinų gyvenimo reikmėms. IeÅ¡kovė Å¡ių nustatytų aplinkybių nepaneigė ir neįrodė, kad dėjo pastangas įsidarbinti ir gauti pajamų pragyventi, tačiau dėl savo sveikatos bÅ«klės neturėjo galimybių dirbti ir užsitikrinti pajamų, reikalingų jo pragyvenimui.

Ieškovė iš tiesų yra iš dalies darbinga, kita vertus, šioje byloje teismas negali nevertinti atsakovės pateiktų įrodymų, apibūdinančių ieškovę: dėl vykdomųjų raštų dėl ieškovės skolų, kurias dengė kiti asmenys (ieškovės mirusi motina, atsakovė), dėl ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiu, sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo ir kitų dokumentų. Teismas pažymi, kad ieškovės paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi.

Patikimais gali bÅ«ti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklÅ«s, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiÅ¡kinimai. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi bÅ«ti palyginti ir įvertinti kartu su ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais. Vis dėlto, įvertinus kompleksiÅ¡kai dokumentų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė tinkamai nesirÅ«pino savo motina, savo vaikais, ieÅ¡kovė nėra visiÅ¡kai nedarbinga, palikimo atsiradimo dienÄ ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie jos sveikatos bÅ«klę (be pažymos apie dalinį darbingumÄ nustatymo), kurie patvirtintų jos iÅ¡laikymo poreikį (gydymÄ , vaistus, specialiÄ medicininę įrangÄ ir pan.).

Dėl Å¡ios priežasties teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra jokių teisinių prielaidų tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau aptarta, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas visiÅ¡kai. Kiti Å¡alių pasisakymai neturi ryÅ¡io su nagrinėjamu bylos dalyku, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnį bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas visiškai, jai iš atsakovės nėra priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovė prašo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1 300 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimÄ bei atstovavimÄ teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi bÅ«ti atlyginamos.

Ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas.

Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį ir pobÅ«dį, tiek į reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ , laikytinos protingomis ir nėra mažintinos bei priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės pilna apimtimi (CPK 80, 88, 93 ir 98 straipsniai).

CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma. IÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos teismo patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes sudaro 67,76 Eur sumÄ (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: Ieškovės N. K. ieškinį atmesti visiškai. Priteisti iš ieškovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 300 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai eurų) teisinės pagalbos išlaidų. Priteisti iš ieškovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 67,76 Eur (šešiasdešimt septyni eurai 76 centai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

IÅ¡aiÅ¡kinti kad nurodytas iÅ¡laidas ieÅ¡kovė turi sumokėti į sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ . Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Gintaras Seikalis