42a8a180-4ee5-4f26-99b2-19e5cf8f4ff1 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generated?NUTARTIS VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS (S) SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, ieÅ¡kovei N. K., jos atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei, atsakovei V. J., jos atstovei advokato padÄjÄjai Svetlanai Gužel, vertÄjaujant Olgai Macijauskienei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs N. K. ieÅ¡kinį atsakovei V. J. dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojanÄiu bei teisÄs į privalomÄ jÄ palikimo dalį nustatymo, n u s t a t Ä :
Legislator headnote
AI generated42a8a180-4ee5-4f26-99b2-19e5cf8f4ff1 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas: Vis dÄlto pažymÄtina, kad nuosavybÄs teisÄ Ä¯ paveldÄtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priÄmimu ir priklauso įpÄdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpÄdinis yra gavÄs paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ . PaveldÄjimo teisÄs liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpÄdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todÄl jo iÅ¡davimas nekeiÄia nei teisių į paveldÄtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei jų apimties. Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , ginÄams dÄl paveldÄto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostÄ tarp įpÄdinių, taikytini dvejopi ieÅ¡kinio senaties terminai.
Full text
?NUTARTIS VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS (S) SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, ieÅ¡kovei N. K., jos atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei, atsakovei V. J., jos atstovei advokato padÄjÄjai Svetlanai Gužel, vertÄjaujant Olgai Macijauskienei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs N. K. ieÅ¡kinį atsakovei V. J. dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojanÄiu bei teisÄs į privalomÄ jÄ palikimo dalį nustatymo, n u s t a t Ä :
IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kinyje praÅ¡Ä atnaujinti terminÄ ieÅ¡kiniui paduoti, pripažinti iÅ¡ dalies negaliojanÄiu 2020-09-09 paveldÄjimo teisÄs pagal testamentÄ liudijimÄ dÄl buto adresu (duomenys neskelbtini); pripažinti 2021-05-13 paveldÄjimo teisÄs pagal testamentÄ liudijimÄ dÄl buto adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad L. K. mirties dienÄ (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei buvo reikalingas iÅ¡laikymas. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirÄ ieÅ¡kovÄs motina.
Po mirties testamentu savo turtÄ ji palikusi vaikaitei V. K.. Mirties dienÄ ieÅ¡kovÄs motinai priklauso du butai. 2020-07-31 testamentas buvo paskelbtas ir ieÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kinta teisÄ Ä¯ privalomÄ jÄ palikimo dalį. Pažymi, kad kartu su motina gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini). Ji yra neįgali, jai nuo 2009-05-13 iki 2011-06-08 nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, nuo 2011-05-30 iki 2041-05-10 â 40 proc. darbingumo lygis. DÄl ligų ji negali dirbti, jos pajamas sudaro netekto darbingumo pensija. Iki mirties jai materialiai padÄdavo motina.
Kadangi ji yra mirusiosios dukra, pirmos eilÄs įpÄdinÄ, mano, kad pretenduoja į ½ privalomÄ jÄ dalį testamentu palikto palikimo. AtsakovÄ teismui pateiktame atsiliepime nurodÄ su ieÅ¡kiniu nesutinkanti ir praÅ¡Ä jį atmesti. NurodÄ, kad iki 2011 m. ieÅ¡kovÄ, senelÄ, atsakovÄ ir jos sesuo gyveno kartu senelei priklausanÄiame bute adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovÄ nuolat vartojo alkoholį, vedÄ amoralų gyvenimo bÅ«dÄ , vartodavo fizinį bei psichologinį smurtÄ , jos gaunamos pajamos iÅ¡leidžiamos alkoholiui.
IeÅ¡kovÄs skolas ne kartÄ apmokÄjo senelÄ bei atsakovÄ. DÄl Å¡ios priežasties testamentu senelÄ nepaliko jokio turto ieÅ¡kovei. DÄl ieÅ¡kovÄs smurto ir kitų priežasÄių 2016-08-24 atsakovÄ buvo paskirta sesers laikina globÄja. 2020 m. dÄl karantino ji prarado darbÄ , todÄl persikÄlÄ gyventi į senelÄs 2 kambarių butÄ , o ieÅ¡kovÄ â į vieno kambario butÄ , kurį taip pat paveldÄjo atsakovÄ. Su ieÅ¡kove buvo sutarta, kad ji laikinai, iki seseriai sueis 18 metų, gyvens tame bute, mokÄs komunalinius mokesÄius, taÄiau susidariusias skolas teko padengti atsakovei.
Pažymi, kad ieÅ¡kovÄ nÄra sulaukusi pensinio amžiaus, nenustatyta visiÅ¡ka negalia ar slauga. Atkreipia dÄmesį, kad ieÅ¡kovÄ nemokÄjo priteisto iÅ¡laikymo atsakovÄs seseriai, susidarÄ 3 420 Eur skola be kasmetinÄs nustatytos indeksacijos. Mano, kad ieÅ¡kovÄ be pateisinamų priežasÄių praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o apie palikimo atsiradimÄ jai buvo žinoma ne testamento paskelbimo dienÄ , bet senelÄs mirties dienÄ â (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad 2020 m. vasaros metu buvo atÅ¡aukti karantino apribojimai, pakartotinai karantinas Lietuvoje paskelbtas 2020 m. lapkriÄio mÄn. Notarų veikla karantino metu nebuvo apribota, ji turÄjo teisÄ kreiptis anksÄiau dÄl nemokamos antrinÄs teisinÄs pagalbos gavimo.
Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovÄ ir jos atstovÄ ieÅ¡kinį palaikÄ iÅ¡ esmÄs ieÅ¡kinyje iÅ¡dÄstytais motyvais. Teismo posÄdžio metu atsakovÄ ir jos atstovÄ su ieÅ¡kiniu nesutiko. PraÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡ ieÅ¡kovÄs, jos atstovÄs, atsakovÄs ir jos atstovÄs paaiÅ¡kinimų bei bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirÄ ieÅ¡kovÄs motina ir atsakovÄs moÄiutÄ L. K.. Po moÄiutÄs mirties pagal testamentÄ palikimÄ priÄmÄ atsakovÄ â V.
J. (buv. (duomenys neskelbtini)). IeÅ¡kovÄ reiÅ¡kia reikalavimÄ pripažinti iÅ¡ dalies negaliojanÄiu paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ . CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iÅ¡ nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagrindų yra paveldÄjimas. Taigi paveldÄjimo esmÄ yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybÄs teise pereina jo įpÄdiniams pagal įstatymÄ arba testamentÄ , o jų nesant â valstybei. Palikimo atsiradimo dienÄ Ä¯pÄdiniai įgyja subjektinÄ paveldÄjimo teisÄ, taÄiau tai dar nereiÅ¡kia, kad jie perÄmÄ palikÄjo teises ir pareigas.
Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybÄs teisÄ Ä¯gytų palikÄjo įpÄdiniai, palikimas turi bÅ«ti priimtas. Priimdamas palikimÄ , įpÄdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ palikimÄ sudarantį turtÄ . Asmens valia priimti palikimÄ , t. y. tapti palikÄjo turto savininku, gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpÄdinio veiksmai turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje S. O. v.
G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008). CK 5.8 straipsnyje numatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginÄyti palikimo priÄmimo teisÄtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priÄmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turÄjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priÄmÄ kitas asmuo. IeÅ¡kovÄ nurodo, kad terminÄ iÅ¡duotam paveldÄjimo teisÄs liudijimui nuginÄyti praleido dÄl savo sveikatos bÅ«klÄs, dÄl paskelbto karantino Lietuvoje.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-441/2009 nurodyta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimÄ (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldÄjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iÅ¡ jų nÄra pasitraukÄs tokiais pagrindais, dÄl kurių paveldÄjimo santykiai nutrÅ«ksta. DÄl to įpÄdinis, kuris apie palikimo teisÄs atsiradimÄ nežinojo arba sužinojo vÄliau ir praleido terminÄ palikimui priimti, gali ginÄyti palikimo priÄmimo teisÄtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priÄmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratÄs tokiam įpÄdiniui terminÄ palikimui priimti.
Vienas iÅ¡ paveldÄjimo santykių teisinio reglamentavimo ypatumų yra tas, kad palikimo priÄmimas veikia retroaktyviai â palikimÄ priÄmÄs įpÄdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikÄjo mirties) dienos; palikimas laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo iki jo priÄmimo nÄra beÅ¡eimininkis turtas. Ä®pÄdinis, priÄmÄs palikimÄ , turi teisÄ kreiptis į notarÄ dÄl paveldÄjimo liudijimo iÅ¡davimo â formalizuoti savo turimas teises, kad galÄtų jomis disponuoti (CK 5.66 str.).
Vis dÄlto pažymÄtina, kad nuosavybÄs teisÄ Ä¯ paveldÄtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priÄmimu ir priklauso įpÄdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpÄdinis yra gavÄs paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ . PaveldÄjimo teisÄs liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpÄdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todÄl jo iÅ¡davimas nekeiÄia nei teisių į paveldÄtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei jų apimties. Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , ginÄams dÄl paveldÄto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostÄ tarp įpÄdinių, taikytini dvejopi ieÅ¡kinio senaties terminai.
GinÄas dÄl palikimo tarp įpÄdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldÄjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybÄs teises į palikimÄ , kvalifikuotinas kaip bendraturÄių ginÄas dÄl to turto; tokio ginÄo Å¡alys pagal teisinį statusÄ yra nuosavybÄs teisinių santykių subjektai (CK 4.47 str. 2 p.), kurių teisÄms į teisminÄ gynybÄ Ä¯gyvendinti taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, skaiÄiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ .
CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priÄmimo teisÄtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ ginÄija asmenys, kurie teisÄtai pretenduoja į palikimÄ , taÄiau dar nÄra įgyvendinÄ paveldÄjimo teisÄs ir negali to padaryti, nenuginÄijÄ palikimo priÄmusio asmens teisių į palikimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-560/2009).
Å iuo atveju taikytinas 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kadangi ieÅ¡kovÄ nepriÄmÄ palikimo faktiÅ¡kai valdydama ar kitu pagrindu. Bendroji ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklÄ yra ta, kad Å¡io termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ ; Å¡ios taisyklÄs iÅ¡imtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 str. 1 d. ). IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisÄs pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turÄjimu sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisÄ ginti savo pažeistÄ teisÄ tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.
Asmuo gali sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ tÄ paÄiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, taÄiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vÄliau, t. y. teisÄs pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisÄs pažeidimÄ diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybÄ Ä¯rodinÄti, kad jis apie pažeistÄ teisÄ sužinojo vÄliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisÄs pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisÄ ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-34/2011).
Vidinis teisÄ pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijÄs su paÄiu asmeniu, konkreti data, kada asmuo sužinojo apie teisÄs pažeidimÄ nustatoma pagal to asmens nurodymÄ , taÄiau savo teiginiams, kada sužinojo apie teisÄs pažeidimÄ , pagrįsti ieÅ¡kovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 str.). TaÄiau teismas negali apsiriboti vien tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieÅ¡kinio senaties terminu, o ieÅ¡kovas tvirtina, jog apie savo subjektinÄs teisÄs pažeidimÄ sužinojo ne paties pažeidimo dienÄ , teismas turi patikrinti, ar byloje nÄra kitų įrodymų, kad buvo prieÅ¡ingai, ir jo nurodytas aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esanÄių įrodymų visumÄ (CPK 185 str.) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-362/2013).
Kai asmuo nurodo, jog apie savo teisÄs pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vÄliau, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybÄms, galÄjo ir turÄjo sužinoti, kad jo teisÄ pažeista. IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turÄjo sužinoti apie teisÄs pažeidimÄ , paaiÅ¡kintinas įstatymo leidÄjo ketinimu kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ apibrÄžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviaisiais kriterijais.
DÄl to turÄjimo sužinoti apie teisÄs pažeidimÄ momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybÄmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį. Kaip nurodyta Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo jurisprudencijoje, subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisÄmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisÄs pažeidimo nustatymo sudÄtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosÄiusios situacijos vertinimui, kitas konkreÄiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes.
Taigi subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrÄ Ä¯vykį, su kuriuo ieÅ¡kovas sieja savo teisių pažeidimÄ , momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieÅ¡kovo teiginius apie tam tikrÄ sužinojimo laikÄ ir aplinkybes, taÄiau taip pat taikant protingo, rÅ«pestingo bei atidaus asmens standartÄ ir tiriant, ar apie nurodomÄ Ä¯vykį tokį standartÄ atitinkantis asmuo turÄjo (galÄjo) sužinoti anksÄiau. Nustatant Å¡ias aplinkybes taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į konkretaus ieÅ¡kovo charakteristikÄ â patirtį, iÅ¡silavinimÄ , galimybes ir pan. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
NagrinÄjamu atveju teismas sutinka su atsakovÄs nuomone, ieÅ¡kovÄ apie palikimo atsiradimÄ turÄjo žinoti (duomenys neskelbtini), t.y. savo motinos mirties dienÄ , nes kartu su motina gyveno bute. Antra, ieÅ¡kovÄ nepateikÄ jokių įrodymų, kad jos sveikatos bÅ«klÄ bÅ«tų neleidusi ar apribojusi jos teisÄ laiku kreiptis dÄl teisinÄs pagalbos gavimo ir ieÅ¡kinio teismui pateikimo (ieÅ¡kovÄs sveikatos sutrikimai tÄstiniai, dÄl jų ji nebuvo hospitalizuota ar pan.). TreÄia, dalį ieÅ¡kinio senaties termino Lietuvoje nebuvo paskelbtas karantinas, be to, net ir karantino metu ji galÄjo tiek telefonu, tiek gyvai kreiptis dÄl teisinÄs pagalbos gavimo.
Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plÄtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertÄ nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinÄjimo tikslas â teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esanÄių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybÄs, susijusios su ginÄo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dÄl įrodinÄjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybÄs buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esanÄių įrodymų;
įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinÄjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinÄjimo ir įrodymų vertinimo taisyklÄs pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Atsižvelgiant į ieÅ¡kovÄs pateiktus įrodymus:
VSDFV MarijampolÄs skyriaus pažymÄ apie asmeniui iÅ¡mokÄtas iÅ¡mokas, į testamento paskelbimo protokolÄ , į 2018-08-07 stacionaro epikrizÄ, į 2021-08-20 medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä , į darbingumo lygio pažymas, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovÄ neįrodÄ, jog terminas kreiptis dÄl paveldÄjimo teisÄs nuginÄijimo praleistas dÄl svarbių priežasÄių. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dÄl svarbios priežasties, pažeistoji teisÄ turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.
Teismo nuomone, ieÅ¡kovÄ savo teises įgyvendino nepakankamai aktyviai bei nebuvo pakankamai atidi ir rÅ«pestinga, siekdama įstatymo nustatytu terminu pateikti ieÅ¡kinį teismui dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo dalies pripažinimo negaliojanÄiais, todÄl laikytina, kad ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido dÄl savo kaltÄs, o teismas nemato pagrindo atnaujinti šį terminÄ ir sprÄsti dÄl ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmÄs, ir tai yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Atskirai teismo sprendime pasisakytina dÄl teisÄs į privalomÄ jÄ dalį nustatymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikÄjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tÄvai (įtÄviai), kuriems palikÄjo mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusÄ tos dalies, kuri kiekvienam iÅ¡ jų tektų paveldint pagal įstatymÄ (privalomoji dali), jeigu testamentu neskirta daugiau. Testamento laisvÄs principas leidžia palikÄjui savo nuožiÅ«ra priimti sprendimÄ dÄl palikimÄ sudaranÄio turto â palikti jį bet kuriems civilinÄs teisÄs subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldÄjimo teisÄ su kokios nors prievolÄs įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu.
Å is principas gali bÅ«ti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iÅ¡ tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikÄjas artimiausius Å¡eimos narius, kuriems bÅ«tina parama, be adekvaÄios priežasties nuÅ¡alina nuo palikimo, valstybÄ turi įsikiÅ¡ti į paveldÄjimo santykius ir apginti tokius Å¡eimos narius, suteikdama jiems teisÄ Ä¯ privalomÄ jÄ palikimo dalį. CK 5.20 straipsnio nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentÄ . Taigi įstatymų leidÄjas, įtvirtindamas teisÄ Ä¯ privalomÄ jÄ palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvÄs principo veikimÄ .
Ä®statymų leidÄjo nustatyta, kad teisÄ Ä¯ privalomÄ jÄ palikimÄ dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikÄjo mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas, o testatorius Å¡iems asmenims neskyrÄ turto arba skyrÄ mažiau negu pusÄ tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. gegužÄs 5 d. nutartis civilinÄje byloje 3K-3-258-219/2016). Kasacinio teismo praktikoje gana iÅ¡samiai aptarti iÅ¡laikymo reikalingumui konstatuoti bÅ«tini kriterijai: klausimas dÄl iÅ¡laikymo reikalingumo sprÄstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dienÄ atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turÄtÄ turtÄ ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkreÄius poreikius, sudaranÄius bÅ«tinų gyvenimo reikmių visumÄ .
Vertinant bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos bÅ«klÄ, jo socialinis statusas yra susijÄ su atitinkamomis teisÄmis: gauti paÅ¡alpÄ , pensijÄ , kitokiÄ paramÄ . Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos bÅ«klÄs, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisÄ Ä¯ paramÄ . Teismai, vertindami iÅ¡laikymo reikalingumÄ pareiÅ¡kÄjui palikimo atsiradimo metu, turÄtų įvertinti, ar jis iÅ¡naudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lÄšų, bÅ«tinų gyvenimo reikmÄms (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinÄje byloje 3K-3-10-421/2017).
Taigi, sprendžiant dÄl privalomosios palikimo dalies reikalingumo, ar buvo bÅ«tinas iÅ¡laikymas palikÄjo mirties dienÄ , turi bÅ«ti nustatytos ir įvertintos visos aplinkybÄs, t. y., ne tik į privalomÄ jÄ palikimo dalį pretenduojanÄio asmens turtinÄ padÄtis palikimo atsiradimo metu, bet ir jo realÅ«s poreikiai, tai, ar Å¡is asmuo iÅ¡naudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lÄšų, bÅ«tinų gyvenimo reikmÄms, patenkinti. Tuo tikslu teismas turi nustatyti:
a) kokį turtÄ , įskaitant nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį, asmuo, pretenduojantis į privalomÄ jÄ palikimo dalį, palikimo atsiradimo dienÄ valdÄ nuosavybÄs teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausanÄiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ; ar turi kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ;
b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dienÄ ir kokias galimybes turÄjo gauti didesnes pajamas, ar jis iÅ¡naudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lÄšų, bÅ«tinų gyvenimo reikmÄms ir konkretiems tokio asmens poreikiams;
c) kokia asmens sveikatos bÅ«klÄ, jo socialinis statusas, susijÄ su teisÄmis gauti paÅ¡alpÄ , pensijÄ , kitokiÄ paramÄ ; asmens nedarbingumas yra reikÅ¡mingas sprendžiant dÄl įpÄdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiÅ¡kumo kriterijui, bet įrodinÄjimo dalykas negali bÅ«ti apribojamas vien Å¡iuo faktu; bÅ«tina įrodyti minÄtas aplinkybes, kad palikÄjo mirties dienÄ nedarbingas įpÄdinis neturÄjo pakankamai turto ir pajamų bÅ«tinoms gyvenimo reikmÄms patenkinti, todÄl jam buvo reikalingas palikÄjo iÅ¡laikymas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. gegužÄs 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad asmuo neturi jokio nekilnojamojo turto, ji gyveno testatorei priklausanÄiose gyvenamosiose patalpose; palikimo atsiradimo dienÄ ieÅ¡kovÄ gaudavo netekto darbingumo pensijÄ . DÄl ieÅ¡kovÄs realumo gauti pajamas pažymÄtina, kad ieÅ¡kovÄ teismui nepateikÄ jokių įrodymų apie tai, kad ji bÅ«dama iÅ¡ dalies darbinga dÄtų pastangas susirasti darbo ir pagerinti savo turtinÄ padÄtį. PrieÅ¡ingai, įvertinus Å¡alių bei liudytojų parodymus, manytina, jog ieÅ¡kovÄ gyvendavo savo motinai priklausanÄiame bute, jos skolas padengdavo tiek atsakovÄ, tiek jau mirusi motina, mokesÄių už komunalines paslaugas ieÅ¡kovÄ gyvendama ne jai nuosavybÄs teise priklausanÄiame bute nemokÄjusi.
Kaip minÄta, pagal teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose turi bÅ«ti nustatinÄjamos ir aplinkybÄs, ar į privalomÄ jÄ palikimo dalį pretenduojantis asmuo iÅ¡naudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lÄšų, bÅ«tinų gyvenimo reikmÄms. IeÅ¡kovÄ Å¡ių nustatytų aplinkybių nepaneigÄ ir neįrodÄ, kad dÄjo pastangas įsidarbinti ir gauti pajamų pragyventi, taÄiau dÄl savo sveikatos bÅ«klÄs neturÄjo galimybių dirbti ir užsitikrinti pajamų, reikalingų jo pragyvenimui.
IeÅ¡kovÄ iÅ¡ tiesų yra iÅ¡ dalies darbinga, kita vertus, Å¡ioje byloje teismas negali nevertinti atsakovÄs pateiktų įrodymų, apibÅ«dinanÄių ieÅ¡kovÄ: dÄl vykdomųjų raÅ¡tų dÄl ieÅ¡kovÄs skolų, kurias dengÄ kiti asmenys (ieÅ¡kovÄs mirusi motina, atsakovÄ), dÄl ieÅ¡kovÄs piktnaudžiavimo alkoholiu, sprendimo dÄl tÄvų valdžios apribojimo ir kitų dokumentų. Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovÄs paaiÅ¡kinimai yra įrodinÄjimo priemonÄ, o juose iÅ¡dÄstyti faktiniai duomenys, ypaÄ kai jie yra pagrindinis įrodymų Å¡altinis įrodinÄjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi bÅ«ti kruopÅ¡Äiai pasverti â ar jie detalÅ«s, nuoseklÅ«s ir patikimi.
Patikimais gali bÅ«ti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklÅ«s, pagrįsti objektyviai egzistuojanÄiais ar egzistavusiais faktais paaiÅ¡kinimai. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi bÅ«ti palyginti ir įvertinti kartu su ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais. Vis dÄlto, įvertinus kompleksiÅ¡kai dokumentų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovÄ tinkamai nesirÅ«pino savo motina, savo vaikais, ieÅ¡kovÄ nÄra visiÅ¡kai nedarbinga, palikimo atsiradimo dienÄ ieÅ¡kovÄ nepateikÄ Ä¯rodymų apie jos sveikatos bÅ«klÄ (be pažymos apie dalinį darbingumÄ nustatymo), kurie patvirtintų jos iÅ¡laikymo poreikį (gydymÄ , vaistus, specialiÄ medicininÄ Ä¯rangÄ ir pan.).
DÄl Å¡ios priežasties teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nÄra jokių teisinių prielaidų tenkinti ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymÄ dÄl privalomosios palikimo dalies nustatymo (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas aukÅ¡Äiau aptarta, ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas visiÅ¡kai. Kiti Å¡alių pasisakymai neturi ryÅ¡io su nagrinÄjamu bylos dalyku, todÄl dÄl jų atskirai nepasisakoma. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnį bylinÄjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80â87 straipsniai, ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinÄjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88â92, 97â99 straipsniai.
BylinÄjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal tai, kurios Å¡alies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Kadangi ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys atmestinas visiÅ¡kai, jai iÅ¡ atsakovÄs nÄra priteistinos patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos (CPK 93, 98 straipsniai). AtsakovÄ praÅ¡o atlyginti jos patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas: 1 300 Eur teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokÄti Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali bÅ«ti priteistos ne didesnÄs kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dÄl užmokesÄio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ pagalbÄ (toliau â Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalÅ«s užmokesÄio dydžiai už procesinių dokumentų parengimÄ bei atstovavimÄ teisme. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinÄs, kad Å¡alis turÄjo bylinÄjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinÄ pagalbÄ civilinÄje byloje asmens sumokÄtos sumos turi bÅ«ti atlyginamos.
Ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokÄtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokÄtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisÄ, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokÄti ir nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas.
SprÄsdamas dÄl advokato pagalbai apmokÄti iÅ¡leistos iÅ¡laidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:
1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisÄs akte nurodytus kriterijus;
2) bylos sudÄtingumÄ ;
3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinÄje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį ir pobÅ«dį, tiek į reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ , laikytinos protingomis ir nÄra mažintinos bei priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovÄs pilna apimtimi (CPK 80, 88, 93 ir 98 straipsniai).
CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybÄs biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnÄ už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nÄra iÅ¡ieÅ¡koma. IÅ¡ ieÅ¡kovÄs priteistinos teismo patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes sudaro 67,76 Eur sumÄ (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 âDÄl minimalios valstybei priteistinos bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymoâ su vÄlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kovÄs N. K. ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovÄs V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 300 Eur (vienas tÅ«kstantis trys Å¡imtai eurų) teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybÄs naudai 67,76 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septyni eurai 76 centai) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
IÅ¡aiÅ¡kinti kad nurodytas iÅ¡laidas ieÅ¡kovÄ turi sumokÄti į sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavÄjas ValstybinÄ mokesÄių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokÄjimÄ patvirtinantį dokumentÄ . Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ . TeisÄjas Gintaras Seikalis