2019-10-14 Nr. DBT-129-3-65-3-00349-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-64/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00349-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2019 m. spalio 14 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos E. C. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys byloje K. S. ir akcinė bendrovė „Panevėžio specialusis autotransportas“) rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

pareiškėja E. C. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus su skundu, prašydama: 1) panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 19-2666(4.5) „Dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens įrašymo į Laidojamų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą“;

2) įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją pareiškėją pripažinti asmeniu, atsakingu už (duomenys neskelbtini) kapavietės (toliau – ir Kapavietė) priežiūrą ir apie tai padaryti įrašą Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale bei panaikinti šiame žurnale padarytą įrašą, nurodantį, kad atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu yra K. S..

Pareiškėja skunde nurodė, kad kreipėsi į atsakovą su prašymu pripažinti ją asmeniu, atsakingu už Kapavietės priežiūrą ir apie tai įrašyti Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale bei panaikinti šio žurnalo įrašą, kad atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo yra K. S.. Pareiškėja nurodė, kad ji yra T. R., kuris iki savo mirties buvo atsakingas už Kapavietės priežiūra, dukra. Paaiškino, kad šiuo metu atsakingu už Kapavietės priežiūrą asmeniu nurodyta K. S., kurią tokiu asmeniu savo testamente nurodė pareiškėjos tėvas. Pareiškėja akcentavo, kad ji turi teisę būti pripažinta atsakingu už Kapavietės priežiūrą asmeniu, dėl to sutaria visi giminaičiai. Skunde pareiškėja pažymėjo, kad atsakovas kapaviečių priežiūrą turi vykdyti vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, o ne pagal buvusio atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens testamente išreikštus pageidavimus.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai, nagrinėdami bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos keliamo ginčo esmės matyti, jog konfliktas kilo ne tarp asmens ir viešojo administravimo subjekto, o tarp fizinių asmenų. Teismas akcentavo, kad nors pareiškėja ginčija ir prašo panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės sprendimą, tačiau jame jokie imperatyvūs patvarkymai nėra suformuluoti, taip pat pareiškėja neteikia argumentų, kad ginčijamu aktu jai buvo pateikta nepakankama ar neteisinga informacija. Teismas nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės (toliau – ir Kapinių tvarkymo taisyklės), nei Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklės, patvirtintos Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-58-8 (Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 1-363 redakcija) (toliau – ir Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklės) nenustato, kad atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu konkretus asmuo turi būti pripažįstamas savivaldybės institucijos priimamu individualiu administraciniu aktu, kuris galėtų būti ginčijamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad pagal Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkto bei Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių 22 punkto nuostatas atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo nustatomas pagal įrašus Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, kurį pildo kapinių prižiūrėtojas, nagrinėjamu atveju – akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Panevėžio specialusis autotransportas“. Teismas vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi byloje Nr. T-11/2019, kurioje, teismo vertinimu, analogiško ginčo sprendimas buvo priskirtas bendrosios kompetencijos teismams.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje keliamais reikalavimais pareiškėja siekia, kad būtų pakeistas už Kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, t. y., kad vietoje trečiojo suinteresuotojo asmens K. S. atsakingu asmeniu už Kapavietės priežiūrą būtų paskirta pareiškėja. Pareiškėja teismui pateiktame skunde be kita ko nurodo, kad atsakovas – Panevėžio miesto savivaldybės administracija – nepagrįstai atsisako ją įrašyti į Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą kaip atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį bei prašo panaikinti šio žurnalo įrašą, jog toks asmuo yra K. S..

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 41 punktą, ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas yra viena iš savarankiškųjų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų. Ši savivaldybės funkcija įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo, Kapinių tvarkymo taisyklėmis, o konkrečiu atveju – ir Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklėmis. Taip pat pagal 2015 m. gruodžio 28 d. Panevėžio miesto kapinių priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. 22-1737, sudarytą tarp Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir AB „Panevėžio specialusis autotransportas“, AB „Panevėžio specialusis autotransportas“ teikia Panevėžio miesto kapinių priežiūros paslaugas, be kita ko pildo Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą.

Pagal Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktą, už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra. Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punkte be kita ko nustatyta, kad jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklėse.

Skundas grindžiamas argumentu, kad sprendžiant, kas turi būti atsakingas už Kapavietės priežiūrą, turėjo būti atsižvelgta į pareiškėjos pateiktą Kapavietėje palaidotų asmenų giminaičių susitarimą, o ne į vieno iš ten palaidotų asmenų, pareiškėjos tėvo, išreikštą valią testamente – t. y. pareiškėja iš esmės tvirtina, kad įrašant trečiąjį suinteresuotąjį asmenį atsakingu už kapavietės priežiūrą, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Vertinant byloje susiklosčiusių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad byloje dominuoja administraciniai teisiniai santykiai, t. y. pareiškėja nesutinka su Panevėžio miesto savivaldybės veiksmais, teisės aktų nustatyta tvarka organizuojant kapinių tvarkymą, o tokios bylos Specialiosios teisėjų kolegijos priskirtinos administracinių teismų kompetencijai (žr., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 27 d. nutartį byloje Nr. T-71/2018; 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-105/2015; 2008 m. vasario 27 d. nutartį teismingumo byloje V. V. K. v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija).

Nors, kaip matyti iš procesinių dokumentų, tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens yra kilę nesutarimų dėl kapavietės priežiūros, tačiau, vertinant byloje susiklosčiusių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad byloje dominuoja administraciniai teisiniai santykiai, t. y. ginčas kilo dėl savivaldybės veiklos, teisės aktų nustatyta tvarka organizuojant kapinių tvarkymą. Vadovaujantis šiais argumentais, ginčas teismingas administraciniam teismui (Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjos E. C. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys byloje K. S. ir akcinė bendrovė „Panevėžio specialusis autotransportas“) grąžinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys