2026-01-28 Nr. AB-2083-3-61-3-04103-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-741-624/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04103-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 7.2.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Z. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (7.4E) DV_S-33404 „Dėl sumokėtų įmokų grąžinimo“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2024 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. (9.8E)I-629 „Grąžinti įmokų nėra teisinio pagrindo“; 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. balandžio 4 d. prašymą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Pareiškėjas yra Serbijos Respublikos pilietis, neturintis ir neturėjęs rezidento statuso Lietuvoje, jo gyvenamoji vieta Serbijoje. Pareiškėjas Lietuvoje laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 21 d. dirbo, buvo UAB „Zepter International“ apdraustuoju. Iš pareiškėjo atlyginimo buvo išskaičiuojami 9 proc. mokesčių atsakovui. Nuo 2004 m. iki 2007 m. pareiškėjas taip pat Lietuvoje teikė paslaugas pagal individualios veiklos pažymą ir mokėjo mokesčius „Sodrai“.

2.2. 2024 m. balandžio 4 d. pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą dėl į biudžetą sumokėtų mokesčių už laikotarpį nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 21 d. grąžinimo. Pareiškėjas teiravosi, kiek ir kokius konkrečius mokesčius darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu pareiškėjas yra sumokėjęs „Sodrai“, kokie mokesčiai, per kokį laikotarpį ir kokia forma pareiškėjui bus grąžinti. VSDFV Vilniaus skyrius ginčijamu 2024 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (7.4E) DV_S-33404 prašymo netenkino. VSDFV ginčijamu 2024 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. (9.8E)I-629 taip pat atsisakė grąžinti pareiškėjui į biudžetą sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas.

2.3. VSDFV Vilniaus skyriaus ir Fondo valdybos sprendimai yra formalūs, priimti neatsižvelgus ir neatsakius į pareiškėjo skundų argumentus. Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimų, jų turinys identiškas, motyvai nesuprantami. Sprendimuose tik formaliai cituojamos teisės aktų nuostatos, tačiau visiškai neindividualizuoti teisės aktai, kurie reguliuoja mokesčių mokėjimą. Atsakovas taip pat nepasisakė dėl skundo argumento, kad pareiškėjas niekada nebuvo Lietuvos Respublikos nuolatinis gyventojas ir jo sumokėti mokesčiai nebus panaudoti pagal tą tikslą, pagal kurį jie buvo mokami. Tai sudaro pagrindą prašyti grąžinti sumokėtas įmokas. Pareiškėjas yra socialiai apdraustas Serbijos Respublikoje, kur šiuo metu gyvena ir gauna senatvės pensiją bei visas kitas su tuo susijusias socialines garantijas. Dalis su socialinėmis garantijomis susijusių pareiškėjo sumokėtų mokesčių į Lietuvos biudžetą, Lietuvoje niekada nebus panaudoti, todėl turi būti grąžinti pareiškėjui.

3. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jo netenkinti, atsiliepime nurodydamas šiuos argumentus:

3.1. Z. V. nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 21 d. buvo UAB „Zepter International“ apdraustuoju. Bendrovė socialinio draudimo laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 21 d. už pareiškėją sumokėjo 128 054 Lt įmokų, iš kurių dalį (116 751,22 Lt) sudarė draudėjo įmokos, o likusią dalį (11 302,75 Lt) – apdraustojo įmokos. Taip pat nuo 2004 m. spalio 22 d. iki 2009 m. jis Lietuvoje vykdė individualią veiklą.

3.2. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 3 straipsniu ir 4 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, aktuali pareiškėjo darbo pagal darbo sutartį Lietuvoje laikotarpiais), nurodė, kad pareiškėjo, kaip apdraustojo asmens, privalomai draudžiamo valstybiniu socialiniu draudimu, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėtų socialinio draudimo įmokų grąžinti nėra pagrindo.

3.3. Individualią veiklą vykdantys asmenys buvo privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos daliai. Papildomai pensijos daliai individualią veiklą vykdantys asmenys įmokas turėjo mokėti tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, buvo lygi 12 minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA) arba didesnė. Socialinio draudimo įmokų nei pagrindinei nei papildomai pensijos daliai minėti asmenys galėjo nemokėti, jei jų pajamų, apskaičiuotų aukščiau nurodytu būdu, metinė suma buvo mažesnė už 12 MMA ir jie atitiko bent vieną iš VSDĮ 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų. Pareiškėjo deklaruotos metinės pajamų sumos už 2004-2007 m. buvo didesnės už 12 MMA, todėl jis privalėjo mokėti įmokas pagrindinei ir papildomai pensijos daliai. Vykdant individualią veiklą už 2004-2007 metus jis sumokėjo 4183,74 Lt įmokų pagrindinei pensijos daliai ir 3324,19 Lt papildomai pensijos daliai, iš viso 7507,93 Lt.

3.4. VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjo prašymo dėl įmokų grąžinimo netenkino, nes pareiškėjas nurodytu laikotarpiu tiek darbo pagal darbo sutartį, tiek individualios veiklos vykdymo laikotarpiu, buvo privalomai draudžiamas atitinkamomis socialinio draudimo rūšimis. Įstatymas pareiškėjo atžvilgiu jokių išimčių dėl įmokų mokėjimo nenumatė.

3.5. Sprendimas yra pakankamai aiškus ir motyvuotas, pareiškėjui išaiškinta su jo situacija susijusių bei ginčo laikotarpiui aktualių teisės aktų nuostatos bei paaiškinta, kad, įstatymas pareiškėjo atžvilgiu dėl privalomojo socialinio draudimo taikymo nenumatė jokių išimčių bei, kad įmokų grąžinti nėra teisinio pagrindo. Socialinį draudimą reglamentuojantys teisės aktai, nesuteikia galimybės susigrąžint sumokėtų įmokų teisės į išmokas neįgijusiems asmenims. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo sistema remiasi visuotinumo ir socialinio solidarumo principais, t. y. aktyvia ekonomine veikla užsiimantys asmenys privalo mokėti įmokas nuo gaunamų draudžiamųjų pajamų, o asmenys, kurie dėl tam tikrų įstatyme numatytų priežasčių negali dirbti ir užsidirbti, turi teisę gauti socialinio draudimo išmokas. Lėšomis, kurios yra surenkamos iš einamuoju laikotarpiu dirbančių asmenų privalomai mokamų įmokų, yra finansuojamos ne jas mokančių asmenų būsimosios senatvės pensijos ar kitos socialinio draudimo išmokos, bet išmokos tuo metu jas gaunantiems asmenims.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjas, vykdęs individualią veiklą, deklaravo pajamas už 2004 – 2007 metus. Remiantis VSDĮ 4 straipsnio 3 dalimi, individualią veiklą vykdantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Šie asmenys papildomai pensijos daliai privalomai draudžiami tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi 12 MMA sumai arba didesnė. Socialinio draudimo įmokų nei pagrindinei nei papildomai pensijos daliai minėti asmenys galėjo nemokėti, jei pajamų, apskaičiuotų aukščiau nurodytu būdu, metinė suma buvo mažesnė už 12 MMA. Pareiškėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos deklaruotos pajamų metinės sumos už 2004 – 2007 metus buvo didesnės už 12 MMA, todėl pareiškėjas privalėjo mokėti socialinio draudimo įmokas pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Pareiškėjo, kaip individualią veiklą vykdžiusio asmens, privalomai draudžiamo valstybiniu socialiniu draudimu, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėtų socialinio draudimo įmokų grąžinti nėra pagrindo.

4.2. Valstybinio socialinio draudimo sistema yra paremta visuotinumo ir solidarumo principais, kurie įgyvendinami asmeniui prisidedant prie Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo mokant įstatymų nustatyto dydžio įmokas nuo vykdomos ekonominės veiklos. Valstybinio socialinio draudimo išmokų ateityje gavimas (negavimas) neturi teisinės reikšmės vertinant įstatymu nustatytos mokestinės prievolės vykdymą ir sumokėtų privalomai mokėtinų socialinio draudimo įmokų grąžinimą.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas išanalizavo VAĮ 3 straipsnio 4 ir 8 punktus, 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktus, VSDĮ 2 straipsnį, 10 straipsnį, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2004 ir 2005 metų rodiklių įstatymo 3 straipsnį, VSDĮ 4 straipsnio 3 dalį, 2 straipsnio 8 punktą.

7. Teismas nurodė, kad savarankiškai dirbantys asmenys už 2004 –2008 metus privalėjo mokėti nustatyto dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas, kurių tarifai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2004, 2005, 2006, 2007 ir 2008 metų rodiklių patvirtinimo įstatymais: pagrindinei pensijos daliai – 50 proc. bazinės pensijos dydžio, papildomai pensijos daliai – 15 proc. nuo valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotų pajamų, kurių suma negalėjo būti mažesnė už mokestinių metų veiklos vykdymo laikotarpio mėnesių MMA sumą.

8. Pagal VSDĮ 8 straipsnio 2 dalį, individualią veiklą vykdantys asmenys socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į socialinio draudimo stažą) tik tuo atveju, kai šių asmenų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra mažesnė už 12 MMA sumą, ir šie asmenys atitiko bent vieną iš šioje dalyje nurodytų papildomų sąlygų.

9. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjo deklaruotos pajamų metinės sumos už 2004 – 2007 metus buvo didesnės už 12 MMA, todėl atsakovas sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas privalėjo mokėti socialinio draudimo įmokas pagrindinei ir papildomai pensijos dalims.

10. Socialinį draudimą reglamentuojantys teisės aktai nenumatė galimybės susigrąžinti sumokėtų įmokų teisės į išmokas neįgijusiems asmenims. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo sistema remiasi visuotinumo ir socialinio solidarumo principais, t. y. aktyvia ekonomine veikla užsiimantys asmenys privalo mokėti įmokas nuo gaunamų draudžiamųjų pajamų, o asmenys, kurie dėl tam tikrų įstatyme numatytų priežasčių negali dirbti ir užsidirbti, turi teisę gauti socialinio draudimo išmokas. Lėšomis, kurios yra surenkamos iš einamuoju laikotarpiu dirbančių asmenų privalomai mokamų įmokų, yra finansuojamos ne jas mokančių asmenų būsimosios senatvės pensijos ar kitos socialinio draudimo išmokos, bet išmokos tuo metu jas gaunantiems asmenims.

11. Dėl pareiškėjo argumento, jog jis neturėjo rezidento statuso Lietuvoje, teismas nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimą.

12. Teismas nurodė, kad VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka taip pat pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl sumokėtų įmokų grąžinimo yra nepagrįstas. Tiek pareiškėjo, kaip apdraustojo asmens, privalomai draudžiamo valstybiniu socialiniu draudimu sumokėtų įmokų, tiek jo paties įmokų pagrindinei ir papildomai pensijos dalims grąžinti nėra pagrindo. Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, taigi yra teisėtas ir pagrįstas.

13. Teismas sprendė, kad skundžiami sprendimai yra teisėti, pagrįsti, juos naikinti nėra pagrindo, todėl netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Teismas selektyviai vadovavosi atsakovo argumentais, nevertino bylai reikšmingų aplinkybių.

14.2. Skundžiami sprendimai neatitinka gero administravimo principų, yra neaiškūs ir nepakankamai motyvuoti.

14.3. Teismo išvada, kad VSDFV sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, nepagrįsta, kadangi administraciniame akte nepakanka nurodyti ginčą reglamentuojančias materialinės teisės normas. Kad individualus administracinis aktas būtų laikomas teisėtu ir pagrįstu, turi būti nurodytos ne tik materialinės teisės normos, bet tos normos turi būti tinkamai pritaikytos, t. y. turi būti juridiškai tinkamai kvalifikuojamos faktinės aplinkybės ir kt. Sprendimas neatitiko VAĮ principų nei formos, nei turinio prasme, kadangi VSDFV sprendime nėra atsakyta į pareiškėjo 2024 m. gegužės 31 d. skundo argumentus, apsiribojama tik materialinės teisės normų citavimu.

14.4. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsniu, reglamentuojančiu nuolatinio gyventojo sąvoką.

14.5. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Atsakovas VSDFV atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, ginčijamas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, pareiškėjui išaiškinta su situacija susijusių bei ginčo laikotarpiui aktualių teisės aktų, reglamentavusių privalomą valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – įmokos) mokėjimą, nuostatos, taip pat paaiškinta, kad, įstatymas, pareiškėjo atžvilgiu, dėl draudimo privalomuoju socialiniu draudimu nenumatė jokių išimčių bei tai, kad sumokėtų įmokų grąžinti nėra teisinio pagrindo.

15.2. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog nors įstatymai susigrąžinti jo sumokėtų įmokų galimybės nenumato, tačiau įmokos jam turėtų būti grąžintos, atsižvelgiant į tai, kad jis nėra ir nebus nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl sumokėtos įmokos, pareiškėjo vertinimu, nebus panaudotos pagal jų mokėjimo tikslą.

15.3. Apeliacinis skundas grindžiamas tik pareiškėjo samprotavimais, traktuojant savo naudai tam tikras teisiškai nereikšmingas aplinkybes, o jokių svarių argumentų, pagrindžiančių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą nepateikta.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsiliepime į skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. atsakymo Nr. (7.4E) DV_S-33404 „Dėl sumokėtų įmokų grąžinimo“ ir VSDFV 2024 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. (9.8E)I-629 „Grąžinti įmokų nėra teisinio pagrindo“, priimto išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. sprendimas Nr. (7.4E) DV_S-33404, kuriuo atsakovas atsisakė grąžinti pareiškėjui jo sumokėtas socialinio draudimo įmokas ir jį patvirtinantis Fondo valdybos 2024 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. (9.8E)I-62, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą, yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

19. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą.

20. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nors nesutinka su dalimi teismo išvadų, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti.

21. Tam, kad būtų galima apibrėžti kilusio ginčo pobūdį ir jo ribas, visų pirma, apibūdintini byloje pateikti faktiniai duomenys, kuriais grindžiami šalių argumentai dėl aplinkybių, reikšmingų ginčui spręsti, buvimo / nebuvimo:

21.1 pareiškėjas, atstovaujamas atstovės pagal pavedimą advokatės D. M., VSDFV Vilniaus skyriui pateikė 2024 m. balandžio 4 d. „Prašymą dėl sumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų sugražinimo“, kuriuo prašė nurodyti: kiek ir kokius konkrečius mokesčius darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu yra sumokėjęs Sodrai; kokie mokesčiai, per kokį laikotarpį ir kokia forma bus grąžinti jo sumokėti mokesčiai Sodrai? Prašyme, be kita ko, nurodoma, kad pareiškėjas yra Serbijos Respublikos pilietis, neturėjęs ir neturintis rezidento statuso Lietuvoje, jo gyvenamoji vieta Serbijos Respublikoje. Laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 21 d. gyveno pareiškėjas Lietuvoje ir dirbo UAB „Zepter International“, o nuo 2004 m. iki 2007 m. teikė paslaugas pagal individualios veiklos pažymėjimą. Dirdamas Lietuvoje, jis neplanavo čia pasilikti, jo socialinių interesų centras čia niekada nebuvo. Nėra jokių faktinių aplinkybių, kurios lemtų poreikį šiuo metu ar ateityje naudotis socialinėmis garantijomis Lietuvoje. Z. V. yra socialiai apdraustas Serbijos Respublikoje, kur šiuo metu gauna senatvės pensiją ir visas su tuo susijusias socialines garantijas. Todėl galima pagrįstai teigti, kad dalis su socialinėmis garantijomis susijusių sumokėtų mokesčių Sodrai Lietuvoje niekada nebus panaudotos;

21.2 VSDFV Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2024 m. balandžio 4 d. „Prašymą dėl sumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų sugražinimo“, 2024 m. gegužės 3 d. atsakyme Nr. (7.4E) DV_S-33404 „Dėl sumokėtų įmokų grąžinimo“: paaiškinęs VSDĮ ir jį įgyvendinančio teisės akto nuostatas dėl asmenų, draudžiamų socialiniu draudimu, ir apdrausto asmens socialinio draudimo įmokų priskaičiavimo, išskaitymo ir mokėjimo tvarką, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2004-2007 metų rodiklių patvirtinimo įstatymais patvirtintus įmokų tarifus, nurodė, kad pagal draudėjo UAB „Zepter International“ pateiktus socialinio draudimo pranešimus pareiškėjui už laikotarpį nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. Registre įrašytos 157754,27 Lt pajamos, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos, ir 53636,45 Lt VSD įmokos, už laikotarpį nuo 2006m m. sausio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 21 d. Registre įrašytos 219003,88 Lt draudžiamosios pajamos ir 74417,55 Lt VSD įmokos; paaiškinęs VSDĮ ir kitų teisės aktų nuostatas dėl savarankiškai dirbančių asmenų draudimo socialiniu draudimu ir įmokų tarifų, nurodė, kad pagal programiniu būdu iš VMI gautą informaciją apie savarankiškai dirbančių asmenų deklaruotas pajamų sumas, pareiškėjo VMI deklaruotos pajamų metinės sumos už 2004 – 2007 metus buvo didesnės už 12 MMA, todėl asmuo privalėjo mokėti VSD įmokas pagrindinei ir papildomai pensijos daliai. Pareiškėjas, vykdęs individualią veiklą, už 2004 – 2007 metus į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą sumokėjo 4183,74 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai ir 3324,19 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai; nurodė, kad, atsižvelgiant į išdėstytą, tenkinti prašymą grąžinti sumokėtas įmokas nėra pagrindo;

21.3 VSDFV, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą (į bylą šis skundas nėra pateiktas), 2024 m. birželio 26 d. sprendime Nr. (9.8E)I-629 „Grąžinti įmokų nėra teisinio pagrindo“, aptaręs VSDFV Vilniaus skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. atsakymo Nr. (7.4E) DV_S-33404 „Dėl sumokėtų įmokų grąžinimo“ nurodyto teisinio reguliavimo nuostatas, nurodė: pareiškėjo, kaip apdraustojo asmens, privalomai draudžiamo valstybiniu socialiniu draudimu, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėtų (iš jo darbo užmokesčio išskaičiuotų) socialinio draudimo įmokų grąžinti nėra teisinio pagrindo; pareiškėjo, kaip individualią veiklą vykdžiusio asmens, privalomai draudžiamo valstybiniu socialiniu draudimu, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėtų socialinio draudimo įmokų grąžinti nėra teisinio pagrindo; Valstybinio socialinio draudimo sistema yra paremta visuotinumo ir solidarumo principais, kurie įgyvendinami asmeniui prisidedant prie Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo mokant įstatymų nustatyto dydžio įmokas nuo vykdomos ekonominės veiklos. Valstybinio socialinio draudimo išmokų ateityje gavimas (negavimas) neturi teisinės reikšmės vertinant įstatymu nustatytos mokestinės prievolės vykdymą ir sumokėtų privalomai mokėtinų socialinio draudimo įmokų grąžinimą; atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konstatuoja, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024-05-03 sprendimas Nr. (7.4E) DV_S-33404 negrąžinti socialinio draudimo įmokų yra teisėtas ir pagrįstas.

22. Taigi, atsižvelgiant į šiuos faktinius duomenis, galima teigti, kad: pareiškėjo 2024 m. balandžio 4 d. „Prašyme dėl sumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų sugražinimo“ prašymas, kuris apibūdintinas ir suprantamas kaip reikalavimas priimti sprendimą grąžinti jo / jo darbdavio Lietuvos Respublikoje sumokėtas socialinio draudimo įmokas, nėra suformuluotas; atsakovas 2024 m. gegužės 3 d. atsakyme Nr. (7.4E) DV_S-33404 „Dėl sumokėtų įmokų grąžinimo“ atsakė į pareiškėjo 2024 m. balandžio 4 d. prašyme suformuluotas (kiek ir kokius konkrečius mokesčius darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu yra sumokėjęs Sodrai; kokie mokesčiai, per kokį laikotarpį ir kokia forma bus grąžinti jo sumokėti mokesčiai Sodrai). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kad atsakovas neatsakė / netinkamai į šiuos prašymus, t. y. apie sumokėtus socialinio draudimo įmokų dydžius, taip pat atsakovo planus dėl tokių įmokų grąžinimo.

23. Tiek, kiek tai yra susiję su ginčijamuose VSDFV Vilniaus skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. atsakyme Nr. (7.4E) DV_S-33404 „Dėl sumokėtų įmokų grąžinimo“ ir VSDFV 2024 m. birželio 26 d. sprendime Nr. (9.8E)I-629 „Grąžinti įmokų nėra teisinio pagrindo“ nurodyta informacija / pozicija, t. y. kad pareiškėjo, kaip apdraustojo asmens, privalomai draudžiamo valstybiniu socialiniu draudimu, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėtų (iš jo darbo užmokesčio išskaičiuotų) socialinio draudimo įmokų, taip pat pareiškėjo, kaip individualią veiklą vykdžiusio asmens, privalomai draudžiamo valstybiniu socialiniu draudimu, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėtų socialinio draudimo įmokų grąžinti nėra teisinio pagrindo, pažymėtina, kad viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Pagal viešojoje teisėje įtvirtintą principą, viešojo administravimo subjektams viskas, kas tiesiogiai neleista įstatymo, yra uždrausta (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1917/2012).

24. Nagrinėjamu atveju atsakovas, viešojo administravimo subjektas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aiškiai ir suprantamai nurodė, kad pareiškėjo, kaip apdraustojo asmens, privalomai draudžiamo valstybiniu socialiniu draudimu, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėtų (iš jo darbo užmokesčio išskaičiuotų) socialinio draudimo įmokų, taip pat pareiškėjo, kaip individualią veiklą vykdžiusio asmens, privalomai draudžiamo valstybiniu socialiniu draudimu, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėtų socialinio draudimo įmokų grąžinti nėra teisinio pagrindo, tai iš esmės pakartota VSDFV 2024 m. birželio 26 d. sprendime Nr. (9.8E)I-629 „Grąžinti įmokų nėra teisinio pagrindo“, pareiškėjas procesiniuose dokumentuose jokių argumentų, pagrindžiančių tokio atsakymo ne išsamumą ir / ar ydingumą, nenurodė, t. y. nei teigia esant, nei nurodo teisinį pagrindą, kuriuo sumokėtos socialinio draudimo įmokos (kokio dydžio) jam turi būti grąžintos. Pažymėtina, kad iš procesiniuose dokumentuose cituojamų teisės aktų nuostatų ir svarstymų apie atsakovui teisės aktais nustatytas pareigas nėra galima spręsti, kokiu pagrindu, pareiškėjo manymu, tokios įmokos turėtų būti sugrąžintos.

25. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. atsakymo Nr. (7.4E) DV_S-33404 „Dėl sumokėtų įmokų grąžinimo“ ir VSDFV 2024 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. (9.8E)I-629 „Grąžinti įmokų nėra teisinio pagrindo“ panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą iš naujo nagrinėti jo 2024 m. balandžio 4 d. prašymą.

26. Pažymėtina, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. atsakymo Nr. (7.4E) DV_S-33404 „Dėl sumokėtų įmokų grąžinimo“ nėra kliūtis pareiškėjui, manančiam, kad sumokėtos socialinio draudimo įmokos jam turi būti grąžintos, nustatyta tvarka į atsakovą kreiptis dėl jų grąžinimo su prašymu, kuriame būtų aiškiai suformuluotas reikalavimas jas grąžinti, nurodyti jų dydžiai (ar prašo grąžinti tik jo ar ir jo darbdavio sumokėtas įmokas), taip pat pagrindą, kuriuo prašoma jas grąžinti tokias įmokas (įmokos sumokėtos nesant tam pagrindo, t. y. neteisėtai, dėl ko turi būti grąžintos; teisės aktu nustatyta tvarka sumokėtos įmokos turi būti grąžintos kaip užsienio šalies piliečiui, negyvenančiam Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos teisės aktų ar tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka; kita), kas sudarytų galimybė atsakovui priimti motyvuotą sprendimą, o kilus ginčui – ir teismui tinkamai apibrėžti jo (ginčo) ribas bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

27. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

28. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Z. V. apeliacinį skundą atmesti

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan