2023-01-18 Nr. AB-1526-3-64-3-01515-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-97-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01515-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei R. P. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės R. P. 246 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad atsakovė R. P. nuo 1995 m. spalio 11 d. turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) (paskirtis: gyvenamoji (butų)), atsakovei nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosios paskirties patalpose nuo 2018 m. sausio 23 d. yra deklaruota trijų asmenų gyvenamoji vieta, todėl atsakovei kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių aktų pagrindu.

Atsakovė už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota remiantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 patvirtintais Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Nuo 2017 m. liepos 1 d. Radviliškio rajono savivaldybėje įvesta dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Nuostatų 12.1 punktą pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė); savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai, pastovioji dedamoji už mokestinį laikotarpį apskaičiuojama patvirtintą vietinės rinkliavos dydį padauginus iš vietinės rinkliavos mokėtojų grupei taikomo parametro (Nuostatų 13 p.), kintamoji vietinės rinkliavos dalis apskaičiuojama naudojantis individualiais identifikuotais atliekų konteineriais:

Nuostatų priede nustatytą kintamą kainą padauginus iš mišrių komunalinių atliekų konteinerių skaičiaus ir ištuštinimų skaičiaus (15.1 p.) arba naudojantis kolektyviniais konteineriais ir/arba individualiais neidentifikuotais atliekų konteineriais: nustatytą vietinės rinkliavos mokėtojų grupei vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydį padauginus iš atitinkamai vietinės rinkliavos mokėtojų grupei nustatyto parametro (15.2 p.). Radviliškio rajono savivaldybės taryba atskiru sprendimu nustato vietinės rinkliavos lengvatas, tačiau atsakovei Radviliškio rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo.

3. Atsakovė R. P. atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, jog ginčo bute negyvena.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovės R. P. 246 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei bylinėjimosi išlaidas atmetė.

5. Teismas nurodė, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojantys Nuostatai numato, jog vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, pagal Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą, vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkams, savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkams (12.1 p.), gyvenamosios paskirties patalpų vienam iš gyventojų (jei šios patalpos nustatyta tvarka nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba) (12.2 p.), gyventojai, kurie įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir kurių žinoma faktinė gyvenamoji vieta yra savivaldybės teritorijoje (12.3 p).

Taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų, pastoviąją dedamąją moka Nuostatų 12.1, 12.2, 12.3 punktuose nurodyti asmenys, kintamąją rinkliavos dedamąją moka asmenys, iš kurių gali būti paimamos komunalinės atliekos. Teismas nustatė, kad atsakovei 1995 m. spalio 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), šiame bute nuo 2018 m. sausio 23 d. deklaruota trijų asmenų (L. E., T. E. ir R. P.) nuolatinė gyvenamoji vieta.

Atsakovei buvo skaičiuojama pastovioji ir kintamoji rinkliavos dedamoji už tris asmenis. Atsakovė nurodė, kad šiame bute ji su vaikais negyvena, šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo pateikti dokumentai: pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, jog atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini)., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini) bioenergija“ išduota pažyma, kur nurodyta, kad R. P. (duomenys neskelbtini), negyvena ir bendrovės teikiamomis paslaugomis nesinaudoja, UAB „Ignitis“ pateikta informacija, kad nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. objekte (duomenys neskelbtini), suvartota 0,00 kWh elektros energijos.

Atsakovė į bylą pateikė ir Kėdainių r. (duomenys neskelbtini) R. P., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 24 d. išduotą pažymą, kurioje nurodyta, kad T. ir L. E. nuo 2018 m. birželio 14 d. lanko Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog nuo 2018 m. birželio 14 d. bute, už kurį prašoma priteisti vietinės rinkliavos skolą, faktiškai niekas negyvena, nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.

šiam butui nebuvo tiekiama elektros energija.

6. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014, kurioje pasisakyta, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – valdant, naudojant, disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios komunalinės atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju Nuostatų prasme, nes jis neturi ir nedaro atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pati atsakovė faktiškai gyvena kitoje gyvenamojoje patalpoje – (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nepateikė duomenų, jog gyvendama šiame bute atsakovė nemokėtų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Šioje byloje esantys dokumentai neginčijamai patvirtina, kad nekilnojamojo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), už kurį prašoma priteisti vietinės rinkliavos skolą, ginčo laikotarpiu niekas negyveno, nes nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. jame nebuvo naudojama elektros energija, o nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 24 d. (pažymos išdavimo data) šiame bute savo gyvenamąją vietą deklaravę asmenys – R. P. su vaikais – faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikė teismui papildomų įrodymų, pagrindžiančių jo išvadą, kad bylai aktualiu laikotarpiu atsakovei nuosavybės teise valdant ginčo objektą galėjo susidaryti komunalinės atliekos. Nuostatai numato, kad šios vietinės rinkliavos mokėtojai yra atliekų turėtojai. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė ginčo laikotarpiu negalėjo būti laikoma atliekų turėtoja Nuostatų prasme ir jai neatsirado prievolė už šį nekilnojamojo turto objektą mokėti vietinę rinkliavą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. už ginčo nekilnojamojo turto objektą nepagrįstas, todėl atmetė, taip pat netenkino pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, nes sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai.

III. 7. Pareiškėjas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti visiškai.

8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė Nuostatų prasme nėra laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse.

9. Pareiškėjas nurodo, kad pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Nuostatų 4.10 punktas numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir mokama šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 5 punktą, vietinė rinkliava nustatoma Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašas ir apmokestinamieji parametrai nurodyti Nuostatų priede, savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje. Nuostatų 12.1 punktas numato, kad vietinę rinkliavą moka gyvenamosios paskirties patalpų (individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, ir negyvenamosios paskirties statinių, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė). Ši pareiga atsakovei kildinama kaip objekto savininkei (ne kaip gyventojai), remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, t. y. nepriklausomai, kokiu kitu adresu ji faktiškai gyvena. Kadangi ginčo adresu yra deklaruota gyventojų nuolatinė gyvenamoji vieta (atsakovė nedeklaruota), atsakovei skaičiuojama pastovioji rinkliavos dalis kaip savininkei ir kintamoji rinkliavos dalis už bute deklaruotus gyventojus. Nesant deklaruotų gyventojų, atsakovei būtų skaičiuojama tik pastovioji rinkliavos dalis.

10. Pareiškėjas pažymi, kad pažyma apie elektros energijos suvartojimą ginčo objekte buvo pateikta tik teismo proceso metu. Nuostatų 43.1 punkte įtvirtinta, jog nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiami ir pastovioji dedamoji mažinama 100 proc. vietinės rinkliavos mokėtojams, kurie rinkliavos administratoriui deklaruoja, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesniu nei vienas metų ketvirtis ir ne ilgesniu nei vieneri metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu arba turėtų būti taikomas mažesnis parametras (mažesnis gyventojų ar darbuotojų skaičius), ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos neimamos.

Nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) deklaruojantys nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys privalo pateikti nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodančius dokumentus. Paminėti dokumentai pareiškėjui teikiami periodiškai, ne rečiau nei 1 kartą per apmokestinamuosius metus. Nuostatų 41 punkte yra apibrėžtos vietinės rinkliavos mokėtojo pareigos, t. y. vietinės rinkliavos mokėtojas turi pareigą teikti administratoriui visus duomenis, reikalingus vietinei rinkliavai apskaičiuoti (41.1 p.); pasikeitus duomenims, pagal kuriuos apskaičiuojama vietinė rinkliava, apie pasikeitimus ne vėliau kaip per vieną mėnesį informuoti rinkliavos administratorių (41.2 p.); sumokėti vietinę rinkliavą nustatyta tvarka ir terminais (41.4 p.); kilus neaiškumams dėl vietinės rinkliavos dydžio ar mokėjimo tvarkos arba negavus mokėjimo pranešimo, nedelsiant kreiptis į rinkliavos administratorių (41.5).

Siekdama būti atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, atsakovė nustatyta tvarka turėjo vietinės rinkliavos administratoriui (pareiškėjui) pateikti prašymą, jame nurodant, kad nekilnojamojo turto objektas yra netinkamas naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintas. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovė ginčo laikotarpiu būtų pasikreipusi į pareiškėją su prašymu ginčo nekilnojamojo turto objektui taikyti vietinės rinkliavos lengvatą. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė nebuvo atleista nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

Vietinė rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalių, pagal bendrą taisyklę vietinės rinkliavos mokėjimas siejamas ir su nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu, o šiuo konkrečiu atveju atsakovė nekilnojamąjį turtą valdo nuosavybės teise, todėl administracinių norminių aktų pagrindu atsakovei kyla pareiga mokėti pastoviąją rinkliavos dalį, nepriklausomai nuo fakto, ar atsakovė ginčo patalpose ginčo laikotarpiu gyveno.

11. Atsakovė R. P. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

12. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad ginčo objekte ji negyvena ir jai nebuvo reikalinga komunalinių atliekų surinkimo paslauga.

13. Pareiškėjas 2022 m. vasario 17 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad pareiškėjas pagrįstai kildina atsakovės pareigą mokėti vietinę rinkliavą Nuostatų 12.1 punkto pagrindu, t. y. kaip savininkui – turto valdytojui, nepriklausomai nuo R. P. faktiškai gyvenamosios ar deklaruotos gyvenamosios vietos. Pareiškėjui net tris kartus pateikus mokėtinas sumas už rinkliavą, prieštaravimų ar nesutikimų su rinkliava atsakovė savo iniciatyva nerodė, patikslinančios informacijos nepateikė. Pagal Nuostatų 42 punktą, asmenys, nepateikę duomenų ar pateikę neteisingus duomenis vietinei rinkliavai apskaičiuoti, ir asmenys, laiku nemokantys vietinės rinkliavos, pažeidžia šiuos Nuostatus bei kitus atliekų tvarkymą reguliuojančius teisės aktus ir už tai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymas priteisti iš atsakovės R. P. 246 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kuri susidarė nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.

15. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, motyvuodamas tuo, kad atsakovė ginčo laikotarpiu negalėjo būti laikoma atliekų turėtoja Nuostatų prasme. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad byloje esantys dokumentai neginčijamai patvirtina, jog ginčo nekilnojamojo turto objekte, už kurį prašoma priteisti vietinės rinkliavos skolą, ginčo laikotarpiu niekas negyveno, nes nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. jame nebuvo naudojama elektros energija, o nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 24 d. (pažymos išdavimo data) šiame bute savo gyvenamąją vietą deklaravę asmenys – R. P. su vaikais – faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini).

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė Nuostatų prasme nėra laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja. Pareiškėjo teigimu, pareiga mokėti rinkliavą atsakovei kildinama kaip objekto savininkei (ne kaip gyventojai), remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, t. y. nepriklausomai kokiu kitu adresu ji faktiškai gyvena. Atsakovei skaičiuojama pastovioji rinkliavos dalis kaip savininkei ir kintamoji rinkliavos dalis už bute deklaruotus gyventojus. Pareiškėjas pažymi, kad pažyma apie elektros energijos suvartojimą ginčo objekte buvo pateikta tik teismo proceso metu.

17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020).

18. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 patvirtinti Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, be kita ko, nustato: pagal Nuostatus taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios (10 p.); pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys (12 p.); kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, iš kurių gali būti paimamos komunalinės atliekos (14 p.); nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiami vietinės rinkliavos mokėtojai, rinkliavos administratoriui deklaravę, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesniu, kaip vienas metų ketvirtis, ir ne ilgesniu, nei vieneri metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu arba turėtų būti taikomas mažesnis parametras (mažesnis gyventojų/darbuotojų skaičius), ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos neimamos. Nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) deklaruojantys nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys privalo pateikti nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodančius dokumentus (43 p.); apie nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) deklaruoti galima ir ilgesnį, nei vieneri metai, laikotarpį, jeigu asmuo pateikia rinkliavos administratoriui išvykimą į užsienį ar į kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus (ar jų kopijas/skaitmenines kopijas). Jeigu deklaruojamas laikotarpis ilgesnis negu metai, nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodančius dokumentus nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys turi pristatyti periodiškai, ne rečiau, nei 1 kartą per apmokestinamuosius metus (45 p.).

19. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-27 pakeistuose Nuostatuose (įsigalioję 2019 m. birželio 1 d.) numatyti atvejai, kada vietinės rinkliavos mokėtojams nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiami ir pastovioji dedamoji mažinama 100 proc. vietinės rinkliavos mokėtojams. Juose numatyta, jog nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiami ir pastovioji dedamoji mažinama 100 proc.: vietinės rinkliavos mokėtojams, kurie rinkliavos administratoriui deklaruoja, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesniu nei vienas metų ketvirtis ir ne ilgesniu nei vieneri metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu arba turėtų būti taikomas mažesnis parametras (mažesnis gyventojų ar darbuotojų skaičius), ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos neimamos. Nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) deklaruojantys nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys privalo pateikti nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodančius dokumentus (43.1 p.); savivaldybė ar valstybė, kai jos yra savininkės gyvenamosios paskirties objektų, kuriuose nėra deklaruotų gyventojų (43.2 p.); savivaldybėje veikiančios bažnyčios, parapijos, maldos namai ir savivaldybėje registruotos visuomeninės organizacijos (asociacijos) (43.3 p.). Apie nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) deklaruoti galima ir ilgesnį nei vieneri metai laikotarpį, jeigu asmuo pateikia rinkliavos administratoriui išvykimą į užsienį ar į kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus (ar jų kopijas/skaitmenines kopijas). Jeigu deklaruojamas laikotarpis ilgesnis negu metai, nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodančius dokumentus nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys turi pristatyti periodiškai, ne rečiau, nei 1 kartą per apmokestinamuosius metus (46 p.)

20. Apibendrindama anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusių Nuostatų normomis nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, tuo metu nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal iki 2019 m. birželio 1 d. galiojusius Nuostatus apskritai negalėjo būti atleidžiamas. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-27 pakeistuose Nuostatuose (įsigalioję 2019 m. birželio 1 d.) numatyti atvejai, kada nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiami ir pastovioji dedamoji mažinama 100 proc. vietinės rinkliavos mokėtojams.

21. Vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusia Nuostatų redakcija, atsakovė rinkliavos administratoriui turėjo deklaruoti nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) ir pateikti nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodančius dokumentus. Pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti vietinės rinkliavos, nes atsakovė nedeklaravo, kad nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir neteikė nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu įrodančių dokumentų pareiškėjui. Pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent vietinės rinkliavos mokėtojas siekdamas nemokėti rinkliavos (būti nuo jos mokėjimo atleistas) turi pareigą teikti vietinės rinkliavos administratoriui atitinkamus duomenis vietinę rinkliavą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-821-520/2021). Atsakovė pateikė nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu įrodančius dokumentus tik pirmosios instancijos teismui. Be to, atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ginčo objekte ji negyvena, nepaneigia, jog atsakovei komunalinių atliekų surinkimo paslauga ginčo laikotarpiu buvo suteikta. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui iš atsakovės nepriteisė vietinės rinkliavos.

22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo bylą, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovės R. P. 246 Eur vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.

23. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur. Pažymėtina, jog proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47 str. 1 d.). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.). Priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, o sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiškas administracines bylas dėl išlaidų pareiškėjo advokato teisinėms paslaugoms atlyginimo, konstatavo, kad šios išlaidos advokato teisinėms paslaugoms atlyginti neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl nepriteistinos (žr. 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-635-602/2022; 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-592-520/2022) (ABTĮ 15 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti ir priteisti iš atsakovės R. P. pareiškėjui viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 246 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus) vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. už nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Ernestas Spruogis