2017-04-05 Nr. AB-7626-2-10-3-00951-2011-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. M. H. ir N. H. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2017-04-05 Nr. AB-7626-2-10-3-00951-2011-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjai T. M. H. ir N. H. (toliau – ir pareiškėjai) padavė teismui skundą, prašydami panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Klaipėdos skyrius) 2011 m. vasario 18 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-64 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-64) ir 2011 m. rugsėjo 29 d. surašytą reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587 (toliau – ir Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587).
Full text
Administracinė byla Nr. AS-362-520/2017
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00951-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. balandžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. M. H. ir N. H. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjai T. M. H. ir N. H. (toliau – ir pareiškėjai) padavė teismui skundą, prašydami panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Klaipėdos skyrius) 2011 m. vasario 18 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-64 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-64) ir 2011 m. rugsėjo 29 d. surašytą reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587 (toliau – ir Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587).
Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Palangos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4-588/2017.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 99 straipsnio 2 punktu, pažymėjo, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Teismas nustatė, kad šioje byloje ginčas vyksta dėl Savavališkos statybos akto Nr. SSA-64, kuriuo pareiškėjai buvo įpareigoti nedelsiant sustabdyti statinio – tvoros – statybą ir nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką, ir dėl Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587 (nugriauti savavališkai pastatytą tvorą) pagrįstumo ir teisėtumo.
Teismas nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4-588/2017 pagal ieškovo Inspekcijos ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir N. H. (tretieji asmenys – T. M. H. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio misterijos) dėl statybos leidimo panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kurioje ieškovas prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. kovo 27 d. statybos leidimo Nr. LNS-33-120327-00025 dalį dėl tvoros, betoninių trinkelių dangos ir nuotekų kaupimo rezervuaro statybos. Teismo vertinimu, nagrinėjant nurodytą civilinę bylą bus nustatyta, ar Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. kovo 27 d. statybos leidimo Nr. LNS-33-120327-00025 dalis dėl tvoros, betoninių trinkelių dangos ir nuotekų kaupimo rezervuaro statybos yra teisėta ir pagrįsta.
Teismas sprendė, kad nagrinėjama administracinė byla ir nurodyta civilinė byla yra susijusios, tarp jų egzistuoja prejudicinis ryšys.
II. Atsakovas Inspekcija atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netenkinti pareiškėjų T. M. H. ir N. H. prašymo dėl administracinės bylos sustabdymo.
Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos bylos yra susijusios, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, kadangi administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamų sprendimų teisėtumą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje ginčijami sprendimai, t. y. Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-64 ir Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587, buvo surašyti iki pareiškėjams gaunant 2012 m. kovo 27 d. statybą leidžiantį dokumentą, kurio teisėtumas šiuo metu ginčijamas Palangos miesto apylinkės teisme. Atsakovo teigimu, ginčijami sprendimai buvo surašyti nustatančius, kad pareiškėjai neturėjo privalomo statybą leidžiančio dokumento ginčo tvoros statybai, t. y. rašytinio pritarimo supaprastintam statybos projektui naujo nesudėtingo statinio statybai, šiuo atveju statant ginčo nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą statinį (tvorą) supaprastintam projektui turėjo pritarti savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas. Kadangi ginčo tvoros statytojai (pareiškėjai) savavališkos statybos fiksavimo metu nepateikė supaprastinto statybos projekto, kuriam būtų pritaręs įgaliotas valstybės tarnautojas, t. y. nepateikė statybą leidžiančio dokumento, todėl buvo surašyti šioje byloje ginčijami aktai.
Atsakovas laikosi pozicijos, kad administracinė byla sustabdyta nepagrįstai ir neteisėtai, užkertant kelią operatyviam bylos išnagrinėjimui bei užkertant kelią Inspekcijai imtis veiksmų dėl savavališkos statybos padarinių likvidavimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylose sprendžiamų ginčų pobūdį ir formaliai pritaikė bylos sustabdymo institutą, nes Palangos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4-588/2017 priimtas sprendimas negalės būti pagrindas sprendimui administracinėje byloje, nes civilinėje byloje ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas jau po šioje byloje ginčijamų Inspekcijos administracinių sprendimų priėmimo, siekiant įteisinti savavališkai pastatytos tvoros statybą, t. y. pašalinti nustatytų teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Administracinėje byloje teismas turi įvertinti Inspekcijos priimtų sprendimų teisėtumą pagal šių sprendimų priėmimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, todėl administracinę bylą galima nagrinėti nelaukiant, kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje, kadangi teismo sprendimu civilinėje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius šios administracinės bylos nagrinėjimas yra negalimas ar neįmanomas.
Pareiškėja N. H. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Pareiškėja nurodo, kad tiek administracinėje byloje, tiek ir civilinėje byloje ginčas vyksta dėl tos pačios tvoros, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė visiškai logišką, pagrįstą ir teisėtą nutartį administracinę bylą sustabdyti iki bus išnagrinėta civilinė byla Palangos miesto apylinkės teisme. Negalėjimas nagrinėti administracinės bylos yra akivaizdus, kadangi dėl tvoros yra išduotas ir galioja statybą leidžiantis dokumentas, kuris yra civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Atmetus ieškinį civilinėje byloje dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, turėtų būti tenkinamas pareiškėjų skundas administracinėje byloje, kadangi negali būti konstatuojamas statinio savavališkumas ir reikalaujama jo griovimo, kuomet galioja jam išduotas statybą leidžiantis dokumentas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 str. 1 d. 1 p.).
Pareiškėja atskirojo skundo motyvaciją vertina kaip visišką nesusipratimą, kadangi Inspekcija siekia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėtų tas aplinkybes, kurios yra Palangos miesto apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos įrodinėjimo dalykas. Jeigu atskirojo skundo motyvai, sudarantys Palangos miesto apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės įrodinėjimo dalyką, būtų nagrinėjami Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, tai reikštų teismų ir teisėjų nepriklausomumo principo pažeidimą (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2, 3 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.). Tai, kad Inspekcijos Klaipėdos skyrius nereikalauja tvoros šalinimo civilinėje byloje, o tai daro administraciniais aktais, ginčijamais administracinėje byloje, nepatvirtina atskirojo skundo motyvų, tačiau patvirtina prejudicinio ryšio tarp bylų buvimą. Atskirojo skundo motyvai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas gali pats nustatyti aplinkybes, kurios nagrinėjamos Palangos miesto apylinkės teisme, yra niekiniai. Statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas teisėtai, turint visus reikalingus suderinimus, yra galiojantis, todėl neišsprendus civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo, nėra galimybės išnagrinėti administracinės bylos. Atsakovo deklaratyviai cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktika nepagrindžia atskirojo skundo motyvų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III. Atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis, kuria pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą sustabdyta administracinė byla iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Palangos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4-588/2017 (kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos (žr. 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-624/2012).
ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog teismas sustabdo bylą, kai jos negalima nagrinėti, iki kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Negalėjimas išnagrinėti administracinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, iš esmės reiškia, jog bylą nagrinėjančiam teismui yra reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir tų faktų pats teismas negali nustatyti. Vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-624/2012). Tačiau sustabdant administracinės bylos nagrinėjimą yra siekiama ne tik išvengti pakartotinio tų pačių faktų nustatinėjimo, bet ir išvengti prieštaringų sprendimų susijusiose bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-556/2017). Pagal ABTĮ 99 straipsnio 2 punktą tokiais atvejais byla sustabdoma, kol įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis kitoje byloje.
Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009; 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011). Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-259/2012).
Šioje byloje ginčas kilo dėl Savavališkos statybos akto Nr. SSA-64 ir Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587 pagrįstumo ir teisėtumo. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-64 nustatyta, kad ginčo tvora yra pastatyta savavališkai, sklypo šiaurės vakarų pusėje patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, o šiaurės ir pietryčių pusėse – į valstybinę žemę. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-64 pareiškėjų reikalaujama nedelsiant sustabdyti statinio – tvoros – statybą ir nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587 iš pareiškėjų reikalaujama iki 2012 m. balandžio 5 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2011 m. vasario 18 d. surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-64, padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę.
Pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4-588/2017 pagal ieškovo Inspekcijos ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir N. H. (tretieji asmenys – T. M. H. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio misterijos) dėl statybos leidimo panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Iš į šią administracinę bylą pateikto ieškovo Inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 16 d. patikslinto ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-4-588/2017 turinio matyti, kad ieškovas yra suformulavęs reikalavimus panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. kovo 27 d. statybos leidimo Nr. LNS-33-120327-00025 dalį dėl tvoros, betoninių trinkelių dangos ir nuotekų kaupimo rezervuaro statybos bei leisti N. H. per 9 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai patvarkytą projektinę dokumentaciją gauti naują statybą leidžiantį dokumentą betoninių trinkelių dangos ir nuotekų kaupimo rezervuaro statybai įteisinti, o šių veiksmų neatlikus, įpareigoti N. H. per 3 mėnesių terminą išardyti pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. kovo 27 d. statybos leidimą Nr. LNS-33-120327-00025 pastatytą betoninių trinkelių dangą ir du nuotekų šulinius (II t., b. l. 83–89).
Pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinę bylą, nes sprendė, kad tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir nurodytos civilinės bylos egzistuoja prejudicinis ryšys. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant nurodytą civilinę bylą bus nustatyta, ar Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. kovo 27 d. statybos leidimo Nr. LNS-33-120327-00025 dalis dėl tvoros, betoninių trinkelių dangos ir nuotekų kaupimo rezervuaro statybos yra teisėta ir pagrįsta.
Šio ginčo šalys pripažįsta, kad ši administracinė byla ir Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4-588/2017 yra susijusios, nes tiek administracinėje byloje, tiek ir civilinėje byloje nagrinėjami ginčai yra susiję su ta pačia tvora. Tačiau atsakovas Inspekcija atskirajame skunde tvirtina, kad nebuvo pagrindo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, nes administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamų sprendimų teisėtumą. Atsakovas tokią savo poziciją grindžia tuo, kad Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-64 ir Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587 buvo surašyti iki pareiškėjams gaunant 2012 m. kovo 27 d. statybą leidžiantį dokumentą, kurio teisėtumas šiuo metu ginčijamas Palangos miesto apylinkės teisme, todėl Palangos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4-588/2017 priimtas sprendimas negalės būti pagrindas sprendimui administracinėje byloje. Pareiškėja N. H. atsiliepime į atskirąjį skundą sutinka su bylos sustabdymu, nurodydama, kad negali būti konstatuojamas statinio savavališkumas ir reikalaujama jo griovimo, kuomet galioja jam išduotas statybą leidžiantis dokumentas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisės aktuose yra įtvirtinta savavališkos statybos įteisinimo galimybė. Pačiame ginčijamame Reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587 nurodyta, kad jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą, šio dokumento teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją jis įteikia Inspekcijai, kuri ne vėliau kaip per 3 darbo dienas panaikina asmeniui pateiktą reikalavimą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 51 punktą (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) savavališkos statybos atveju statybą leidžiantis dokumentas gali būti išduodamas tik konkrečiam savavališkai pastatytam ar statomam statiniui įteisinti, o kitų statinių tame žemės sklype (žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys) statybai – tik tuo atveju, jei parengtas projektas apima ir savavališkai pastatyto ar statomo statinio įteisinimą.
Taigi nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė ir teisinė situacija, kad nors šioje byloje ginčijamu Reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587 iš pareiškėjų reikalaujama nugriauti savavališkai pastatytą tvorą, tačiau tuo pačiu metu Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4-588/2017 vyksta ginčas, ar Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. kovo 27 d. statybos leidimu Nr. LNS-33-120327-00025 savavališkai pastatyta tvora yra įteisinama. Inspekcija ieškinį, be kita ko, grindžia tuo, kad Palangos miesto savivaldybės administracija galėjo išduoti leidimą Nr. LNS-33-120327-00025 atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją tik jeigu tuo pačiu statinio projektu visiškai įteisinama savavališkai pastatyta tvora. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, ar po šioje byloje ginčijamų aktų priėmimo buvo įteisinta savavališkai pastatyta tvora, nėra nagrinėjamos administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau yra reikšminga sprendžiant dėl to, ar teisėtai iš pareiškėjų reikalaujama pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti tvorą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad visų pirma turi būti išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-4-588/2017, o tik po to nagrinėjama ši administracinė byla.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinę bylą, savo sprendimą pagrindė byloje esančiais įrodymais, tinkamai taikė teisės aktus ir vadovavosi suformuota administracinių teismų praktika, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis pripažintina pagrįsta bei teisėta ir atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti nurodytą nutartį. Atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė