429cf2c1-e7c2-430d-ac97-402881b0952b · Regionų administracinis teismas

                                                          Administracinė byla Nr. I-724-402-2017                                                                Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02442-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.1. (S)          KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 11 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,dalyvaujant pareiškėjui M.

A., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui M. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. A. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė (b. l. 4-8) ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atvykus iÅ¡ Marijampolės PN į Alytaus PN buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 2, kurioje buvo 8 vietos, joje buvo labai mažai vietos, neatitiko kvadratÅ«ra, trÅ«kdavo oro, nebuvo vietos kur atsisėsti, tekdavo visÄ laikÄ stovėti.

Toje patalpoje laikydavo nuo 10.30 val. iki 16-17 val. Valgyti tekdavo maistÄ pasidėjus ant žemės, nes nebuvo kur indų pasidėti, todėl dažnai jis atsisakydavo maisto. Pažymėjo, jog po kiekvieno etapo atvykstant į Alytaus pataisos namus jį uždarydavo į baudos izoliatoriaus kamerÄ ir turėdavo prabÅ«ti nuo 10.30 val. iki 17 val. kol jį komisija paskirs į bÅ«rį. Nurodė, jog Taisyklių 65 punkte yra nurodyta, jog tik pirmÄ kartÄ po nuosprendžio įsiteisėjimo atvykus į pataisos namus sudaroma komisija ir suskirstoma į bÅ«rius, o Alytaus PN tai daroma kiekvienÄ kartÄ atvykus po etapo.

Grįžęs po etapų galėdavo nusiprausti tik po Å¡altu vandeniu, pareigÅ«nai kratas atlikdavo antisanitarinėmis sÄ lygomis. Nurodė, kad jis yra nerÅ«kantis, o prieÅ¡ etapus ir po etapų patalpindavo į patalpas, kuriose buvo rÅ«koma, ko pasėkoje pareiÅ¡kėjas buvo priverstas kvėpuoti dÅ«mais. Dėl neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ . Prašė skundÄ tenkinti ir priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos. Atsakovas atsiliepime (b.l. 30-34) nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vadovaujantis HN 134:2015 11.2 p. nuteistieji gali laikinai iki 5 valandų būti sulaikomi laikinojo sulaikymo patalpoje. Alytaus PN kameros atitinka teisės aktuose įtvirtintus ploto reikalavimus ir į jas paskiriama tiek nuteistųjų kiek patalpoje yra vietų. Uždaroje zonoje yra 45 kameros ir laikinojo sulaikymo patalpa. Jeigu prieš ir po etapavimo išvykstančių ar atvykstančių nuteistųjų skaičius didesnis, bet kuri uždaros zonos kamera gali būti panaudojama kaip laikinojo sulaikymo patalpa kurioje nuteistieji gali būti laikinai iki 5 val..

Visos uždarosios zonos kameros atitinka įstatymu keliamus reikalavimus dėl higienos normų ir ploto reikalavimų. Visose kamerose yra stalas ir kėdės, kiekvienas nuteistasis turi savo spintelę, kur gali laikyti asmeninius indus ir kitus asmeninius daiktus. Kamerų tipo patalpos Nr. 2 plotas yra 29,51 kv. m. joje yra įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam tenka 3,7 kv. m. Vadovaujantis 2016-01-21 Alytaus PN direktoriaus nuteistųjų maudymosi duše grafiku visi etapu grįžę nuteistieji maudosi duše nuo 15.30 val. iki 16.30 val.

HN 76:2010 14 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisves atėmimo vielų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji butu priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas nenumato rÅ«kymo ribojimo įkalinimo įstaigose, tačiau Å¡io įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. reglamentuoja rÅ«kymo draudimÄ bendrojo naudojimo patalpose, kur nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Pataisos įstaigų gyvenamieji kambariai, kamerų tipo patalpos bei kitos bendro naudojimo patalpos priskiriamos prie bendro naudojimo patalų. Taigi, miegamuosiuose nuteistiesiems rūkyti draudžiama ir juose nerūkoma. Vadovaujantis 2015-08-31 Alytaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 1-231 nuteistieji tabako gaminius laiko uždarosios zonos koridoriuje esančiose metalinėse dėžutėse ir rūkyti gali tik pasivaikščiojimų kiemeliuose metu. Kamerose rūkyti draudžiama, rastos rūkymo priemonės atimamos ir sunaikinamos.

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, negali bÅ«ti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam kalint Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN).Atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobÅ«džio, faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Pabrėžtina, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjui kyla pareiga pateikti įrodymus, kurie sudarytų pagrindÄ konstatuoti nurodytų privalomųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ . Tokių įrodymų nepateikus, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas.Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2014-06-03 bausmę atlieka Alytaus PN (b. l. 35).PareiÅ¡kėjas nurodė, jog atvykus 2014-06-03 iÅ¡ Marijampolės PN į Alytaus PN buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 2, kurioje buvo 8 vietos, joje buvo labai mažai vietos, neatitiko kvadratÅ«ra, trÅ«kdavo oro, nebuvo vietos kur atsisėsti, tekdavo visÄ laikÄ stovėti.IÅ¡ į bylÄ pateikto Alytaus PN 2017-01-24 raÅ¡to Nr. 8-978 nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nebuvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 2 (b. l. 47), tai patvirtina ir pareiÅ¡kėjo perkėlimų lapas (b. l. 48-49).

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylÄ pateiktais duomenimis, todėl aplinkybės susijusios su baudos izoliatoriaus kamera Nr. 2 byloje nebus aptariamos.PareiÅ¡kėjas reikalauja neturtinės žalos dėl to, jog po kiekvieno etapo atvykstant į Alytaus pataisos namus jį uždarydavo į baudos izoliatoriaus kamerÄ ir turėdavo prabÅ«ti nuo 10.30 val. iki 17 val. kol jį komisija paskirs į bÅ«rį. Tekdavo visÄ laikÄ stovėti, nes nebuvo kur atsisėsti, buvo mažai ploto.Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas į Alytaus PN buvo etapuotas: 2014-07-15 etapu atvyko 6 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 38 neužimtos vietos; 2014-09-03 etapu atvyko 5 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 40 neužimtų vietų; 2014-09-16 etapu atvyko 23 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 32 neužimtos vietos; 204-10-21 etapu atvyko 25 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 39 neužimtos vietos; 2014-11-18 etapu atvyko 26 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 31 neužimta vieta; 2014-12-03 etapu atvyko 6 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 44 neužimtos vietos; 2015-01-14 etapu atvyko 4 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 46 neužimtos vietos; 2015-05-26 etapu atvyko 43 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 56 neužimtos vietos; 2015-06-17 etapu atvyko 3 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 48 neužimtos vietos; 2015-07-01 etapu atvyko 6 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 41 neužimta vieta; 2015-10-06 etapu atvyko 22 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 47 neužimtos vietos; 2016-01-20 etapu atvyko 4 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 39 neužimtos vietos; 2016-02-02 etapu atvyko 27 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 39 neužimtos vietos; 2016-03-15 etapu atvyko 20 nuteistųjų, uždaros zonos kamerose buvo 42 neužimtos vietos; 2016-04-06 etapu atvyko 6 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 47 neužimtos vietos; 2016-06-29 etapu atvyko 3 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 29 neužimtos vietos; 2016-09-16 etapu atvyko 16 nuteistųjų, uždaros zonos kamerose buvo 38 neužimtos vietos; 2016-11-18 etapu atvyko 9 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 36 neužimtos vietos (b. l. 60-77).Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 p. nuteistieji gali laikinai iki 5 valandų bÅ«ti sulaikomi laikinojo sulaikymo patalpoje.Atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad Alytaus PN uždaroje zonoje yra 45 kameros ir laikinojo sulaikymo patalpa.

Jeigu prieš ir po etapavimo išvykstančių ar atvykstančių nuteistųjų skaičius didesnis, bet kuri uždaros zonos kamera (visos kameros niekada nebūna užimtos ar perpildytos) gali būti panaudojama kaip laikinojo sulaikymo patalpa kurioje nuteistieji gali būti laikinai iki 5 val. Visos uždarosios zonos kameros atitinka įstatymų keliamus reikalavimus dėl higienos normų ir ploto reikalavimų. Laikino sulaikymo kamerose yra stalas ir suolai.Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo teiginį, jog jis trumpalaikio laikymo kameroje būtų buvęs laikomas ilgiau, nei nustato minėtas teisės aktas, taip pat kad nebūtų turėjęs galimybės atsisėsti ar tinkamai pavalgyti.

Remiantis atsakovo atstovo pateikiamais duomenimis (b. l. 60-77) nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjui atvykus po etapo į Alytaus PN trumpalaikio laikymo kameroje teko mažesnis plotas, nei nustatytas minimalus.Pataisos vidaus tvarkos taisyklių 54 p. nurodyta, jog konvojaus pareigÅ«nų pristatytus į pataisos įstaigÄ nuteistuosius priima pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas ir įskaitos tarnybos darbuotojas, kurie pagal asmens bylos dokumentus patikrina atvykusio nuteistojo tapatybę. Ä®skaitos darbuotojų ne darbo valandomis nuteistuosius priima pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas.

Priimtiems į pataisos įstaigÄ nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami (57 p.). Pataisos vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte nurodyta, jog Pataisos namų, gydymo-pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmÄ kartÄ po nuosprendžio įsiteisėjimo iÅ¡ kardomojo kalinimo vietos atvykusius į Å¡ias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į bÅ«rius, skyrius ir kameras.

Skirstant nuteistuosius į bÅ«rius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems rizikÄ , sveikatos bÅ«klę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Å ių nuteistųjų priskyrimas paprastosioms grupėms, taip pat suskirstymas į bÅ«rius, skyrius ir kameras įforminamas pataisos įstaigų direktorių įsakymais, remiantis Å¡iame punkte nurodytų komisijų protokolais.

Å ia tvarka taip pat vadovaujamasi nuteistuosius perkeliant iÅ¡ bÅ«rio, skyriaus ar kameros į kitÄ bÅ«rį, skyrių ar kamerÄ , be to, atsižvelgiama ir į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu.PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog pagal Taisyklių 65 punktÄ kalėjimų direktoriaus įsakymu sudaroma komisija, kuri nuteistuosius, pirmÄ kartÄ po nuosprendžio įsiteisėjimo iÅ¡ kardomojo kalinimo vietos atvykusius į pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į bÅ«rius, skyrius ir kameras, o Alytaus PN tai daroma po kiekvieno etapo ir toks neteisėtas pareigÅ«nų elgesys sukelia nepatogumus.

Po kiekvieno etapo atvykstant į Alytaus pataisos namus jį uždarydavo į baudos izoliatoriaus kamerÄ ir turėdavo laukti kol jį komisija paskirs į bÅ«rį.Atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 str., Alytaus PN yra sudaryta Nuteistųjų skirstymo komisija, kuri, atsižvelgdama į nuteistųjų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems rizikÄ , sveikatos bÅ«klę, amžių, kitas asmenines savybes, sprendžia apie nuteistųjų paskyrimo tikslingumÄ Ä¯ atskirus bÅ«rius ar lokalinius sektorius.IÅ¡nagrinėjus bylos medžiagÄ ir atsižvelgus į Pataisos vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ , teismo nuomone, Å¡ioje situacijoje, Alytaus PN pareigÅ«nai neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymus, t.y. nepagrįstai po kiekvieno etapo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikė Taisyklių 65 punktÄ , t. y. pareiÅ¡kėjÄ laikė laikinojo sulaikymo kameroje kol Alytaus PN sudaryta Nuteistųjų skirstymo komisija paskirs į bÅ«rį ar lokalinį sektorių.

Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo argumentai, jog dėl minėtų pareigÅ«nų veiksmų jis patyrė nepatogumus, stresÄ , yra pagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog laikino sulaikymo kameroje rÅ«kantieji buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais asmenimis, todėl jam teko kvėpuoti tabako dÅ«mais. Pažymėtina, jog teisės aktai nenumato nuteistuosius skirstyti į rÅ«kančius ir nerÅ«kančius. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas.

Šio straipsnio 19 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 7 p. nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, jog vadovaujantis 2015-08-31 Alytaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 1-231 nuteistieji tabako gaminius laiko uždarosios zonos koridoriuje esančiose metalinėse dėžutėse ir rÅ«kyti gali tik pasivaikščiojimų kiemeliuose metu. Kamerose rÅ«kyti draudžiama, rastos rÅ«kymo priemonės atimamos ir sunaikinamos.

PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo teiginį dėl laikymo laikino sulaikymo patalpoje su rÅ«kančiais asmenimis, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad atvykus po etapų pareigÅ«nai kratas atlieka antisanitarinėmis sÄ lygomis, tačiau į bylÄ jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų (pvz. raÅ¡ytų, bet neįteiktų skundų, raÅ¡ytinių liudytojų parodymų ir pan.) nepateikė, taip pat nenurodė jokių konkrečių atvejų, konkretaus laiko, kada, kokiu bÅ«du tai pasireiÅ¡kė.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s tvirtinimai apie tai, kad su juo buvo netinkamai elgiamasi, todėl Å¡ie skundo argumentai vertintini, kaip deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai ir atmestini.Nurodė, jog grįžęs po etapų galėdavo nusiprausti tik po Å¡altu vandeniu.IÅ¡ bylÄ pateiktų Alytaus PN direktoriaus patvirtintų nuteistųjų maudymosi duÅ¡e grafikų matyti, jog visi etapu grįžę nuteistieji prausiasi duÅ¡e karÅ¡tu vandeniu antradieniais ir trečiadieniais (b. l. 79-81), todėl pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai atmestini.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ®normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę.

Teismas akcentuoja, kad neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtine žala laikytina dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (įskaitant materialiÄ kompensacijÄ ) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant, be kita ko, materialiÄ (pirmiausiai piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kartais iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ) (žr., pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ).Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus.

Å iuo atveju didesnę reikÅ¡mę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiÅ¡kinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-120/2013, 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-443-822/2016, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas dėl Alytaus PN atliktų neteisėtų veiksmų – nepagrįstai po kiekvieno etapo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikyto Taisyklių 65 punkto – patyrė tam tikrus nepatogumus ir iÅ¡gyvenimus, kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikytas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis.

Pabrėžtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė. Neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ bÅ«do ir (ar) dydžio, turi aiÅ¡kintis ir vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgti į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo bÅ«das, pareiÅ¡kėjo laikymo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpis, vienam asmeniui turinčios tekti minimalios ploto normos pažeidimo apimtis, pažeidimo tÄ sa, neigiamo poveikio pareiÅ¡kėjo sveikatai mastas ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-438/2016).Akcentuotina, kad Å¡ioje byloje teismas pripažino pagrįsta tik vienÄ pareiÅ¡kėjo reikÅ¡tÄ pretenzijÄ (jog Alytaus PN pareigÅ«nai po kiekvieno etapo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neteisėtai taikytė Taisyklių 65 str.), kiti pareiÅ¡kėjo nurodyti Alytaus PN pažeidimai nebuvo nustatyti.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos bÅ«tų galima įvertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma 20 000 Eur suma.Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Teismas sprendžia, kad, įvertinus Alytaus PN padaryto pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ ir trukmę, pareiÅ¡kėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas gali bÅ«ti laikomas pakankama satisfakcija pareiÅ¡kėjui, o pareiÅ¡kėjo reikalavimas iÅ¡ atsakovo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais atmetamas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad M. A. teisė, į laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimÄ , buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                     Natalja Zelionkienė