Legislator Case Law & Legislation
429aa32e-9cb2-479a-b8a0-031e28e86950 AI generated

429aa32e-9cb2-479a-b8a0-031e28e86950 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 429aa32e-9cb2-479a-b8a0-031e28e86950
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Emilė“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniais atsakovėms UAB „Minera“ ir UAB „Šiaulių banko turto fondas“ dėl sandorių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais (tretieji asmenys notarai D. J. ir D. B., antstolis A. N.).

Legislator headnote

AI generated

429aa32e-9cb2-479a-b8a0-031e28e86950 · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kovės sunkiÄ finansinę padėtį rodo 2017 m. gruodžio 31 d. balansas, iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovės įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. IeÅ¡kovė yra ties nemokumo riba. IeÅ¡kovės banko sÄ skaitos yra užblokuotos, antstolių kontorose vykdomi įsiskolinimų iÅ¡ieÅ¡kojimai. IeÅ¡kovės nekilnojamojo turto areÅ¡tas apsaugo nuo turto perleidimo, tačiau valdymo teisės priklauso ieÅ¡kovei, kuri vykdo nekilnojamojo turto nuomos veiklÄ ir gauna pajamas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1234-1120/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01474-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė TikniÅ«tė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutarties, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ praÅ¡ymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimÄ (civilinė byla Nr. e2-1867-557/2019), n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Emilė“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniais atsakovėms UAB „Minera“ ir UAB „Šiaulių banko turto fondas“ dėl sandorių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais (tretieji asmenys notarai D. J. ir D. B., antstolis A. N.).

2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1867-557/2019 ieškovės ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės valstybei 7 413 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2770-560/2017 buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, taip pat priteisė iš ieškovės atsakovių naudai 17 193,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. IeÅ¡kovė 2019 m. liepos 11 d. pateikė teismui apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinius tenkinti. IeÅ¡kovė, pažymėdama, kad Å¡iuo metu jos finansinė padėtis yra sunki ir neleidžia sumokėti žyminio mokesčio (11 250 Eur) už apeliacinį skundÄ , prašė jo mokėjimÄ atidėti iki galutinio teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo. IeÅ¡kovė atkreipė dėmesį, kad neturi jokių įsiskolinimų valstybės biudžetui, taip pat turi daug nekilnojamojo turto, kurį realizavus bÅ«tų pajamų žyminio mokesčio sumokėjimui.

Be to, ieÅ¡kovė vykdo nekilnojamojo turto nuomos veiklÄ , gauna pajamas, todėl žyminio mokesčio sumokėjimui turės lėšų ateityje. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 16 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimo atidėjimo iki galutinio teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo ir nustatė ieÅ¡kovei terminÄ (iki 2019 m. liepos 24 d.) už apeliacinį skundÄ sumokėti 11 250 Eur žyminį mokestį.

Vilniaus apygardos teismas Å¡ia nutartimi iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei, kad, prieÅ¡ingu atveju, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį pateikusiam asmeniui.

5. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti duomenys nepakankami spręsti, kad ieškovės turtinė padėtis neleidžia sumokėti jai įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, taip pat neleidžia konstatuoti, kad ieškovės nurodoma dabartinė turtinė padėtis (jos sunkumai) yra trumpalaikė ir ateityje pasikeis.

6. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė pateikė prieÅ¡taringas aplinkybes – pasak ieÅ¡kovės, dėl pritaikyto turto areÅ¡to yra sutrikusi galimybė tinkamai atsiskaityti su kreditoriais, tačiau taip pat teigiama, kad areÅ¡tuota tik dalis turto, ieÅ¡kovė vykdo veiklÄ ir gauna pajamas. Teismas įvertino ir tai, kad ieÅ¡kovė, pateikdama ieÅ¡kinį, sumokėjo 5 644 Eur ir prašė atidėti likusios sumos (5 644 Eur) sumokėjimÄ , tačiau teismui netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, ieÅ¡kovė turėjo galimybę bei sumokėjo visÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ .

III. Atskirojo skundo argumentai 7. IeÅ¡kovė atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atidėti žyminio mokesčio (11 250 Eur) už apeliacinį skundÄ sumokėjimÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Teismo nutartis prieÅ¡tarauja kitoms Vilniaus apygardos teismo nutartims, kuriose analogiÅ¡kų argumentų ir raÅ¡ytinių įrodymų pagrindu ieÅ¡kovei buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas, t. y.

Vilniaus apygardos teismas net trimis nutartimis (2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3670-781/2018; 2018 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-4143-661/2018 ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-4357-232/2018) pripažino, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovės turtinė padėtis yra sunki, todėl jai bÅ«tina atidėti žyminį mokestį, kurį ieÅ¡kovė turės galimybę sumokėti vėliau. Atsižvelgiant į teisėtų lÅ«kesčių principÄ , teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, tie patys įrodymai to paties teismo turėtų bÅ«ti vertinami vienodai. 7.2.

IeÅ¡kovės sunkiÄ finansinę padėtį rodo 2017 m. gruodžio 31 d. balansas, iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovės įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. IeÅ¡kovė yra ties nemokumo riba. IeÅ¡kovės banko sÄ skaitos yra užblokuotos, antstolių kontorose vykdomi įsiskolinimų iÅ¡ieÅ¡kojimai. IeÅ¡kovės nekilnojamojo turto areÅ¡tas apsaugo nuo turto perleidimo, tačiau valdymo teisės priklauso ieÅ¡kovei, kuri vykdo nekilnojamojo turto nuomos veiklÄ ir gauna pajamas.

Ieškovės nekilnojamojo turto vertė itin didelė, todėl dalį turto realizavus būtų pajamų žyminiam mokesčiui sumokėti, tačiau turto realizavimui reikia papildomo laiko. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Vis dėlto, Å¡i teisė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, nes teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

11. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvienÄ ieÅ¡kinį mokamas žyminis mokestis. Jeigu žyminis mokestis nesumokėtas, teismas nustato terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti, o nustatytu terminu trÅ«kumų nepaÅ¡alinus, ieÅ¡kinys laikomas nepaduotu, t. y. ieÅ¡kiniui neduodama eiga (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Taigi, žyminis mokestis yra viena iÅ¡ esminių civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme sÄ lygų. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį. Kartu su apeliaciniu skundu turi bÅ«ti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundÄ sumokėtas žyminis mokestis (arba, kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas) (CPK 306 straipsnio 4 dalis).

12. Ä®statymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimÄ kaip vienÄ iÅ¡ tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, siekė kelių vieÅ¡ajam interesui svarbių tikslų, t. y. įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiÅ¡kimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimÄ , siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiÅ¡kiai nepagrįstų pareiÅ¡kimų (ieÅ¡kinių, apeliacinių skundų); padengti tam tikrÄ valstybės iÅ¡laidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų ir pan.

Vis dėlto, asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali bÅ«ti jo teisės kreiptis į teismÄ , taigi ir teisės į apeliacijÄ , įgyvendinimÄ varžančiu veiksniu. Dėl to negalėdamas procesinių veiksmų atlikimo metu sumokėti viso už reiÅ¡kiamÄ procesinį praÅ¡ymÄ mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę praÅ¡yti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti. PraÅ¡ymai dėl žyminio mokesčio atidėjimo bÅ«tinumo nagrinėjami pagal CPK 84 straipsnyje nustatytas taisykles (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-501-302/2018).

13. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas raÅ¡ytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ . PraÅ¡ymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ turi bÅ«ti motyvuotas. Prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo bÅ«tinumÄ . Lietuvos apeliacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismÄ metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė bÅ«klė gali iÅ¡ esmės pagerėti (pvz., per atitinkamÄ laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamÄ pinigų sumÄ ), žyminio mokesčio mokėjimas gali bÅ«ti atidėtas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015, 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi ir tokios pozicijos, kad praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma iÅ¡samesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstÄ Ä¯sitikinimÄ , kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrÄ procesinį dokumentÄ , taip pat įrodymus, kad galutinio sprendimo toje byloje priėmimo dienÄ jis žyminį mokestį, net jei jo reikalavimai bus nepatenkinti, turės galimybę sumokėti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

14. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieÅ¡kovė, nesumokėjusi jokios žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ dalies, praÅ¡o atidėti viso žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

15. IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ieÅ¡kovė visiÅ¡kai neturi lėšų, iÅ¡ kurių bÅ«tų pajėgi sumokėti žyminį mokestį ar jo dalį už apeliacinį skundÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ , nepateikė pakankamai iÅ¡samių duomenų apie savo turtinę padėtį (juridinio asmens veiklos pelningumÄ , galimybę iÅ¡ gaunamų veiklos pajamų sukaupti reikiamÄ sumÄ ir pan.), o jos pateikti argumentai apie nuosavybės teise valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , teikia pagrindÄ manyti, kad ieÅ¡kovės finansinė padėtis nėra tokia komplikuota, dėl kurios ji negalėtų sumokėti žyminio mokesčio ar jo dalies už apeliacinį skundÄ (CPK 185 straipsnis).

16. IeÅ¡kovė savo prastÄ finansinę padėtį, be kita ko, jos nurodomÄ aplinkybę, kad ji yra (2019 m. liepos mėnesį) ties nemokumo riba, įrodinėja 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, kurie ne tik negali patikimai atspindėti Å¡iuo metu esančios situacijos, bet ir neleidžia įvertinti pradelstų ieÅ¡kovės įsipareigojimų dydžio, o bÅ«tent pradelstų įsipareigojimų santykis su bendrovės turimo turto verte svarbus bendrovės mokumui įvertinti. Pažymėtina, kad juridinio asmens turtinę padėtį apibÅ«dina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui iÅ¡spręsti laikotarpiu, bei kiti galimi duomenys (informacija iÅ¡ bankų, turtÄ registruojančių registrų).

RealiÄ turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iÅ¡ Å«kinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sÄ naudos (iÅ¡laidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė ne tik neatskleidė dabartinės turtinės padėties, bet ir nepagrindė, kad ateityje jos turtinė padėtis gali pagerėti. IeÅ¡kovė aiÅ¡kindama, kad dalis jos turimo turto nėra areÅ¡tuota, nepateikė jokių įrodymų, jog pradėjo kurio nors neareÅ¡tuoto (ar kitaip neapsunkinto) objekto pardavimo procesÄ , siekdama gauti laisvų lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti, nors, kaip matyti iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės cituojamų teismų nutarčių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), praÅ¡ymus atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ už procesinių dokumentų įvairiose bylose pateikimÄ , be kita ko, ir argumentÄ , kad nekilnojamojo turto pardavimas reikalauja laiko, teismams ieÅ¡kovė teikia nuo 2018 metų pradžios.

Atsižvelgiant į visa tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino jos praÅ¡ymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ bei nustatė terminÄ apeliacinio skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti – apmokėti apeliacinį skundÄ Å¾yminiu mokesčiu bei pateikti teismui apmokėjimÄ patvirtinančius duomenis.

17. IeÅ¡kovė, akcentuodama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3897-803/2018, 2018 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4143-661/2018 ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4357-232/2018, teigia, kad skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas pažeidė pareigÄ tuos pačius klausimus spręsti analogiÅ¡kai, nes kitose bylose tokių pat argumentų ir įrodymų pagrindu ieÅ¡kovei jau buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas, t. y. buvo pripažintos įrodytomis CPK 84 straipsnio taikymo sÄ lygos.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimas vertintinas kiekvienoje konkrečioje byloje individualiai, pagal į konkrečiÄ bylÄ pateiktus įrodymus, todėl Å¡iuo procesiniu klausimu priimtas procesinis sprendimas besÄ lygiÅ¡kai negali bÅ«ti laikomas prejudicija kitoje byloje, tuo labiau jog po ieÅ¡kovės nurodomų nutarčių priėmimo praėjo daugiau nei metai, t. y. laikotarpis, per kurį praÅ¡ančio atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ asmens turtinė padėtis gali iÅ¡ esmės pasikeisti.

Be to, ieÅ¡kovė, reikalaudama taikyti precedento taisyklę, nutyli, kad vėlesnėmis aukÅ¡tesnės instancijos teismo nutartimis (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1308-180/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1563-302/2018) pripažinta, jog ieÅ¡kovės argumentai ir jiems pagrįsti teikiami įrodymai nėra pakankami nei blogai ieÅ¡kovės turtinei padėčiai, iÅ¡ esmės užkertančiai jai keliÄ surasti galimybę Å¡iuo metu sumokėti žyminį mokestį, įrodyti, nei tikėtinai pagrįsti, jog ieÅ¡kovės deklaruojama prasta finansinė padėtis artimiausioje ateityje pasikeis ir ieÅ¡kovei galimai nepalankaus galutinio sprendimo priėmimo metu ieÅ¡kovė sugebės atidėtÄ sumÄ sumokėti į valstybės biudžetÄ .

19. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį keisti ar naikinti ieškovės atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista.

20. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartimi nustatytas terminas apeliacinio trÅ«kumams paÅ¡alinti pasibaigė, kol Å¡is klausimas buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato naujÄ terminÄ iki 2019 m. gruodžio 6 d. (įskaitytinai) apeliacinio skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nustatyti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Emilė“ naujÄ terminÄ iki 2019 m. gruodžio 6 d. (įskaitytinai) paÅ¡alinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartyje nurodytÄ apeliacinio skundo trÅ«kumÄ ir pirmosios instancijos teismui pateikti trÅ«kumo paÅ¡alinimÄ patvirtinančius įrodymus. Teisėja Agnė TikniÅ«tė