2025-05-21 Nr. AB-8886-3-65-3-00424-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-340-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00424-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Panevėžio rajono savivaldybės mero apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Ekoternum“ skundą atsakovui Panevėžio rajono savivaldybės merui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas žemės ūkio bendrovė „Ekoternum“ (toliau – ir pareiškėjas, ŽŪB „Ekoternum“, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Panevėžio rajono savivaldybės mero (toliau – ir Meras, atsakovas) 2023 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. (8.9.)-SD1-1294 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo“, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo į kitos paskirties žemę, būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti iš naujo pareiškėjo ŽŪB „Ekoternum“ 2023 m. birželio 9 d. prašymą pritarti pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimui. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog jis, siekdamas jam priklausančiame Žemės sklype išplėtoti atsinaujinančių išteklių energetikos projektą, t. y. įgyvendinti biodujų gamybos investicinį projektą, teisės aktų nustatyta tvarka pradėjo privalomus projekto vystymo procesus, be kita ko, prašė pakeisti Žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą. Pareiškėjas 2023 m. sausio 12 d. prašymu kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administraciją, prašydamas pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį – kita, o naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, tačiau Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2023 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. (8.9)-SD1-447 atmetė pareiškėjo prašymą, motyvuodamas tuo, kad savivaldybė gavo gyventojų pasiūlymus raštu, t. y. gyventojai buvo prieš planuojamos biometano dujų gamybos jėgainės statybą dėl galimos vizualios bei ūkinės taršos, ir, kad, vadovaujantis Panevėžio priemiestinių gyvenamųjų teritorijų intensyvios plėtros specialiuoju planu, patvirtintu Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. T-104 (toliau – ir Specialusis planas), gretimose teritorijose suplanuota gyvenamoji teritorija ir planuojamo statyti objekto statyba apribotų ir pažeistų teisėtus trečiųjų šalių interesus. Pareiškėjas 2023 m. birželio 9 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovą, prašydamas pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, tačiau Meras skundžiamu Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodydamas, kad ŽŪB „Ekoternum“ jau buvo atsakyta 2023 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. (8.9)-SD1-447.

3. Pareiškėjas nurodė, jog skundžiamas Sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatų, o atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą pagrindai prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 23 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos ir sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) 10 punkto nuostatoms, reglamentuojančioms žemės paskirties ir būdo keitimo pagrindus ir tvarką.

4. Pareiškėjas teigė, kad atsisakymą pakeisti Žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą sąlygojo ne prieštaravimas teritorijų planavimo dokumentams ar teisės aktų reikalavimams, o išankstinė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos ir Mero pozicija neleisti pareiškėjui vykdyti planuojamą veiklą Žemės sklype, net jeigu tokia veikla gali būti vykdoma pagal teisės aktų reikalavimus.

5. Pareiškėjo įsitikinimu, Žemės sklypas atitinka teisės aktuose įtvirtintas sąlygas Žemės sklypo naudojimo paskirčiai ir būdui pakeisti, todėl atsakovas nepagrįstai atsisako vykdyti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Be to, Sprendimu yra nepagrįstai ribojamos pareiškėjo nuosavybės teisės savo nuožiūra disponuoti, valdyti ir naudotis jam priklausančiu turtu. Dėl atsakovo nepagrįsto atsisakymo pritarti Žemės sklypo paskirties ir būdo keitimui, pareiškėjas patiria nuostolius, kadangi dėl atsakovo veiksmų negali vystyti numatyto projekto.

6. Atsakovas Meras atsiliepime į skundą prašo palikti nenagrinėtą arba atmesti pareiškėjo skundą dėl praleisto termino skundui paduoti. Teismui nusprendus, jog nebuvo praleistas terminas skundui paduoti – atmesti pareiškėjo skundą.

7. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi iš šio Sprendimo turinio matyti, jog jame išsamiai pasisakyta dėl pareiškėjo tapataus prašymo į kurį buvo atsakyta 2023 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. (8.9)-SD1-447. Šiame sprendime buvo nurodytos aiškios priežastys ir aplinkybės, dėl kurių nebuvo tenkintas pareiškėjo prašymas. Atsakovas taip pat nesutiko, jog, priimant Sprendimą, nebuvo laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių žemės paskirties ir būdo keitimo pagrindus ir tvarką bei nebuvo objektyviai įvertintos visos aplinkybės. Vykdant žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo keitimo procedūrą įstatymas numato įvertinti ne tik bendrojo plano sprendinius, bet ir atsižvelgti į visuomenės atstovų pasiūlymus, t. y. viešąjį interesą, kraštovaizdį, viešąsias erdves, vykdomą ir planuojamą veiklą žemės sklype, inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą. Priimant skundžiamą Sprendimą į visus šiuos kriterijus atsižvelgta, procedūros dėl žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo įvykdytos tinkamai pagal galiojančius teisės aktus. Atsakovas pažymėjo, jog šiuo atveju vyrauja viešasis interesas, kurį patvirtina visuomenės atstovų pateikti raštai, kuriais nepritariama Žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimui ir kuriuose kategoriškai pasisakoma prieš numatomą biometano dujų gamybos jėgainės statybą minėtame Žemės sklype. Taigi, sprendžiant ginčą, prioritetas teikiamas viešajam interesui užtikrinti, o ne tik atsižvelgiant į pareiškėjo ekonominius interesus.

8. Atsakovas laikosi pozicijos, jog Sprendimas, kuriuo atsisakyta pakeisti Žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Be to, atsakovo nuomone, pareiškėjas pateikė skundą teismui praleidęs terminą.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu tenkino pareiškėjo ŽŪB „Ekoternum“ skundą – panaikino atsakovo Sprendimą ir įpareigojo atsakovą išnagrinėti iš naujo pareiškėjo 2023 m. birželio 9 d. prašymą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas, be kita ko, tenkino iš dalies pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Teismas, įvertinęs pareiškėjo atsakovui teiktų 2023 m. sausio 12 d. ir 2023 m. birželio 9 d. prašymų turinį, nustatė, kad sutampa prašymų šalys, dalykai, tačiau pagrindai yra akivaizdžiai skirtingi. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, kreipdamasis su 2023 m. sausio 12 d. prašymu į Panevėžio rajono savivaldybę, prašė pakeisti Žemės sklypo paskirtį ir būdą, tuo tarpu 2023 m. birželio 9 d. prašyme nurodyti argumentai ir motyvai, į kuriuos skundžiamu Sprendimu nebuvo atsakyta. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nusprendė, jog atsakovas neatliko pareiškėjo teiktų prašymų tapatumo vertinimo, nenurodė, ar pareiškėjo argumentai jo prašymuose (ne) sutampa, ar argumentacija abiejuose prašymuose identiška, ar vis dėlto prašymai skiriasi savo turiniu ir prasme. Teismas nurodė, jog galima tik numanyti, kad Sprendimas buvo priimtas remiantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kadangi 2023 m. birželio 28 d. sprendime Nr. (8.9.)-SD1-1294 jokia teisės norma, suteikianti teisę atsakovui nenagrinėti pareiškėjo 2023 m. birželio 9 d. prašymo, nenurodyta. Pagal VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nustačius, jog prašymas tapatus ankstesniam prašymui – jis nenagrinėjamas, tuo tarpu atsakovas skundžiamu Sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo, kai toks institucijos sprendimas gali būti priimtas tik išnagrinėjus prašymą iš esmės.

11. Teismas, įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, konstatavo, kad Sprendimas, kuriuo nebuvo tenkintas pareiškėjo prašymas pakeisti Žemės sklypo naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimų, motyvuodamas tuo, jog jame nenurodyti jokie argumentai ir motyvai, iš kurių būtų galima suprasti, kodėl pareiškėjo prašymas buvo pripažintas pakartotiniu ir netenkintas. Teismas nusprendė, kad toks administracinis aktas yra nemotyvuotas ir pažeidžia VAĮ įtvirtintus administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, teismas panaikino skundžiamą Sprendimą, įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. birželio 9 d. prašymą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 12. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir palikti nenagrinėtą arba atmesti pareiškėjo skundą dėl praleisto termino skundui paduoti.

13. Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neįvertino aplinkybių dėl pareiškėjo atsakovui pateiktos pretenzijos ir prašymų, į kuriuos jau buvo atsakyta ankstesniais sprendimais, todėl teismo išvados, kad atsakovas neatliko pareiškėjo teiktų prašymų tapatumo vertinimo, nenurodė, ar pareiškėjo argumentai (ne) sutampa, ar argumentacija abiejuose prašymuose identiška, ar vis dėlto prašymai skiriasi savo turiniu ir prasme, yra nepagrįstos. Priimant Sprendimą buvo atlikti pareiškėjo teiktų prašymų ir pretenzijos tapatumo vertinimai ir nebuvo nustatyta, kad argumentacija prašymuose ir pretenzijoje yra identiška, o prašymai nesiskyrė savo turiniu ir prasme.

14. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą formaliais pagrindais toliau vengia vykdyti savo funkcijas ir siekia trukdyti pareiškėjui realizuoti savo teisę pakeisti Žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą. Atsakovas apeliaciniame skunde ir bylos nagrinėjimo metu nepagrindė, kad Žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas negali būti pakeisti pareiškėjo prašomu būdu.

16. Pareiškėjo teigimu, atsakovo apeliaciniame skunde nurodytomis naujomis aplinkybėmis ir kartu su apeliaciniu skundu pateiktais įrodymais negali būti remiamasi nagrinėjant apeliacinį skundą, nes šios aplinkybės ir naujai pateikti įrodymai nebuvo nagrinėjami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovas nenurodė priežasčių, dėl kurių nauji įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, be to, kad jų būtinybė atsirado vėliau, todėl jie nevertintini. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas neatliko pareiškėjo teiktų prašymų tapatumo vertinimo, o pretenzija ir prašymai iš esmės skyrėsi turiniu ir prasme.

17. Pareiškėjo tvirtinimu, atsakovas apeliaciniame skunde prašo pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą arba atmesti dėl praleisto termino skundui paduoti, tačiau jis nepagrindžia šių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų praleidęs terminą skundui paduoti dėl Sprendimo panaikinimo, todėl šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Panevėžio rajono savivaldybės mero 2023 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. (8.9.)-SD1-1294, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl Žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo į kitos paskirties žemę, būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

19. Pirmosios instancijos teismas tenkino ŽŪB „Ekoternum“ skundą, t. y. panaikino atsakovo Panevėžio rajono savivaldybės mero 2023 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. (8.9.)-SD1-1294 ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo 2023 m. birželio 9 d. prašymą išnagrinėti iš naujo ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Įvertinęs ginčijamo sprendimo motyvavimo trūkumus, teismas konstatavo, kad individualus administracinis aktas (Mero Sprendimas) yra visiškai nemotyvuotas ir akivaizdžiai pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo nuostatas dėl administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

20. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Mero Sprendimą ir palikti nenagrinėtą arba atmesti dėl praleisto termino skundui paduoti ŽŪB „Ekoternum“ 2023 m. liepos 20 d. skundą. Nurodo, kad teismas netinkamai atliko pareiškėjo teiktų prašymų tapatumo vertinimą.

21. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė ŽŪB „Ekoternum“ 2023 m. kovo 15 d. pretenziją ir Panevėžio rajono savivaldybės mero 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. (8.19)SD1-726 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-02-23 sprendimo Nr. (8.9)-SD1-447“. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

23. Nagrinėjamu atveju ŽŪB „Ekoternum“ 2023 m. kovo 15 d. pretenzija ir Panevėžio rajono savivaldybės mero 2023 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (8.19)SD1-726 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-02-23 sprendimo Nr. (8.9)-SD1-447“ nebuvo remtasi priimant byloje skundžiamą atsakovo Sprendimą, nes šių dokumentų atsakovas nenurodė nei atsiliepime į skundą, nei jais vadovavosi teismo posėdžio metu. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių šie nauji įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ar juo labiau, kad jų pateikimo būtinybė atsirado vėliau. Be to, atsakovas nors jais ir grindžia apeliacinį skundą, tačiau neprašo jų pridėti prie bylos. Atsižvelgiant į tai šiuos atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus atsisakoma tirti ir vertinti.

24. Šioje byloje yra reikšminga aplinkybė, susijusi su pareiškėjo 2023 m. sausio 12 d. (prašyme nurodyta data 2023 m. sausio 5 d.) ir 2021 m. birželio 9 d. (prašyme nurodyta data 2023 m. birželio 8 d.) prašymų, pateiktų atsakovui, tapatumu tuo aspektu, ar pagrįstai ir teisėtai Panevėžio rajono savivaldybės meras Sprendime nurodė, jog Administracija 2023 m. vasario 23 d. raštu Nr. (8.9)-SD1-447 jau yra atsakiusi į tapatų ŽŪB „Ekoternum" 2023 m. sausio 12 d. prašymą dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo, kuriame buvo nurodytos priežastys ir aplinkybės, dėl kurių prašymas buvo netenkinamas.

25. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte reglamentuota, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, be kita ko, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

26. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad iš pareiškėjo atsakovui teiktų 2023 m. sausio 12 d. ir 2023 m. birželio 9 d. prašymų turinio matyti, jog <...> aplinkybės, kuriomis grindžiami prašymai yra akivaizdžiai skirtingos, <...> kad atsakovas, konstatuodamas, jog į pareiškėjos prašymą jau buvo atsakyta, neatliko pareiškėjo teiktų prašymų tapatumo vertinimo, nenurodė, ar pareiškėjo argumentai jo prašymuose sutampa, ar nesutampa, ar argumentacija abiejuose prašymuose identiška, ar vis dėlto prašymai skiriasi savo turiniu ir prasme. Todėl atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad priimant Sprendimą, buvo atlikti pareiškėjo teiktų prašymų ir pretenzijos tapatumo vertinimai ir nebuvo nustatyta, kad argumentacija prašymuose ir pretenzijoje yra identiška, o prašymai nesiskyrė savo turiniu ir prasme.

27. Jeigu pirmajame (2023 m. sausio 12 d.) prašyme suformuluotas tik pats prašymas (prašau pakeisti žemes sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą iš žemes ūkio paskirties, naudojimo būdo – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai – į kitos paskirties sklypus, kurių naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos), tai antrajame (2023 m. birželio 9 d.) prašyme išsamiai išdėstyti ir argumentai. Be to, šie prašymai ženkliai skiriasi ir apimtimi (atitinkamai vienas sakinys ir 4 psl.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-532-492/2021, yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl pareiškėjo pateiktų prašymų tapatumo / ar netapatumo, reikšmingomis laikytinos kiekvieno prašymo visumą sudarančios aplinkybės.

28. Taip pat remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri aktuali ir nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pareiškėjo pateiktų prašymų tapatumo, tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių, todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012). Aplinkybė, kad pareiškėjas nurodo naujas esmines aplinkybes ir pateikia su tuo susijusius papildomus įrodymus, tam tikrais atvejais gali būti vertinama kaip skundo nauju pagrindu pateikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-677/2009), tačiau taikant šią nuostatą, būtina atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3774-602/2020).

29. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia vieninteliu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ŽŪB „Ekoternum“ 2023 m. kovo 15 d. pateiktos pretenzijos, į kurią buvo atsakyta Panevėžio rajono savivaldybės mero 2023 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (8.19)SD1-726 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-02-23 sprendimo Nr. (8.9)-SD1-447“. Pažymi, jog minėtoje pretenzijoje ir 2023 m. birželio 9 d. prašyme nurodyti argumentai ir motyvai yra analogiški. Kadangi šie dokumentai nėra pridėti prie bylos, tai teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.

30. ŽŪB „Ekoternum“ prašo iš atsakovo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

31. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

32. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

33. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas patyrė 1 960 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą). Pareiškėjas, pagrįsdamas patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, pateikė pažymą apie apmokėtas bylinėjimosi išlaidas.

34. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikytinas koeficientas 1,3. Pareiškėjas atsiliepimą pateikė 2024 m. sausio 30 d., o už suteiktą teisinę paslaugą sumokėjo 2024 m. vasario 12 d., todėl taikytinas Lietuvos statistikos departamento (dabar – Valstybės duomenų agentūra) skelbiamas 2023 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atitinkamai maksimali galima priteisti suma už aptariamas teisines paslaugas būtų 2 623,66 Eur (2 018,2 Eur (2023 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 1,3).

35. Nors pareiškėjo prašoma atlyginti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau atsižvelgus į advokato suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, ginčo esmę, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį ir apimtį, apeliacinio skundo argumentų sudėtingumą, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, spręstina, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 000 Eur.

36. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Panevėžio rajono savivaldybės mero apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui žemės ūkio bendrovei „Ekoternum“ iš atsakovo Panevėžio rajono savivaldybės 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė