4286be67-403d-4103-acdc-8b5ce0e9bfc6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-3636-930/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18451-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                               2018 m. sausio 15 d.                                                                          Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė, sekretoriaujant Akvilei Savickytei, Ingridai Valickienei,dalyvaujant ieškovui M.

M., jo atstovei advokatei Vytautei Ladigaitei BalčiÅ«nienei, atsakovei R. Ž., jos atstovui advokatui Viačeslavui Beperšč,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. M. ieÅ¡kinį atsakovei R. Ž. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o nutraukti Å¡alių sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , palikti santuokos metu įgytas pavardes.

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė santuokÄ sudarė 1991 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, nuo 2017 m. vasario mėnesio gyvena atskirai. Santuoka iÅ¡iro dėl nesiliaunančių tarpusavio nesutarimų, atsakovės apgaudinėjimo, priekaiÅ¡tų, kaltinimų bei nepagrįstų reikalavimų. Nors santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės, ieÅ¡kovas neprieÅ¡tarauja, kad teismas sprendime pripažintų, jog ji iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IeÅ¡kovas ir atsakovė yra pensinio amžiaus, nedirba, gauna senatvės pensijas, bendrų vaikų neturi, tarpusavio iÅ¡laikymo teikimui pagrindų nėra.

IeÅ¡kovo vardu nuosavybės teise įregistruotas butas (duomenys neskelbtini). Butas nuo 1993-03-19 nuosavybės teise priklausė ieÅ¡kovo broliui J. M., ieÅ¡kovo įgytas 1998 m. liepos 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. IeÅ¡kovo brolis buvo be jo žinios savo vardu įforminęs nuosavybės teises į žemės sklypÄ prie ieÅ¡kovo senelių Å¡eimos namų valdos (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas iki 1991 metų gyveno savo Å¡eimos name (duomenys neskelbtini), 1991 m. namas sudegė, ieÅ¡kovas gavo Vilniaus miesto savivaldybės fonde esantį socialinį bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini).

Nuo 1992 metų pradžios iki 1998 m. liepos 16 d. ieÅ¡kovas su motina gyveno bute (duomenys neskelbtini), o atsakovė – savo bute (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo 1991 m. rugpjūčio 8 d. iki 1998 metų vasaros pabaigos ieÅ¡kovas ir atsakovė nevedė bendro Å«kio, gyveno atskirai iÅ¡ savų pajamų tik trumpam susitikdami ir apsilankydami vienas pas kitÄ . 1998 metais ieÅ¡kovas sužinojo, kad jo brolis realizavo motinos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, šį sandorį nuslėpė nuo ieÅ¡kovo.

PaaiÅ¡kėjus Å¡iam faktui, ieÅ¡kovui buvo perleistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir tokiu bÅ«du atsilyginta už žemės sklypo atitinkamÄ dalį. Po 1998 m. liepos 15 d. ieÅ¡kovas kartu su atsakove apsigyveno bute ir nuo to laiko pradėjo vesti bendrÄ Å«kį. Po kiek laiko atsakovė pardavė savo bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini), už gautus pinigus nusipirko butÄ (duomenys neskelbtini), kurį vėliau padovanojo sÅ«nui, ieÅ¡kovas davė tam sutikimÄ . Buvo susitarimas, jog ji savo butÄ paliks sÅ«nui, o ieÅ¡kovo butas ateityje atiteks jo dukrai L.

M.. IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti, kad butas įgytas už asmenines ieÅ¡kovo lėšas, realizavus asmenine nuosavybe esantį turtÄ â€“ Å¡eimos namų valdÄ (duomenys neskelbtini), nebuvo pagerintas atsakovės lėšomis ar bendromis lėšomis bei darbu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomos lėšos nebuvo panaudotos butui įsigyti. Atsakovės gauti pinigai pardavus butÄ (duomenys neskelbtini), jokiems Å¡eimos poreikiams ar buto pagerinimui panaudoti nebuvo. Kito dalintino turto byloje nėra.

Namų apyvokos reikmenys, baldai, pasidalinti iki bylos iÅ¡kėlimo dienos. IeÅ¡kovas su atsakove bendrų kreditorių neturi, dėl atsakovės asmeninių kreditorių ieÅ¡kovui nežinoma.Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės, priteisti ieÅ¡kovui butÄ , o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 36 824 Eur kompensacijÄ už ½ dalį buto, po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę Ž..

Atsakovė nurodė, jog ieÅ¡kovas su atsakove 1979 metais pradėjo bendrai gyventi atsakovės bute (duomenys neskelbtini), 1991 m. rugpjūčio 8 d. sudarė santuokÄ . 1993 metais atsakovė pardavė savo butÄ ir kartu su sÅ«numi S. Ž. įsigijo kitÄ butÄ , kiekvienas po ½ dalį. Atsakovė savo buto dalį padovanojo sÅ«nui. 1991 ar 1992 metais Vilniaus miesto savivaldybė suteikė ieÅ¡kovui socialinį bustÄ (duomenys neskelbtini), kuriame ieÅ¡kovas ir atsakovė pradėjo bendrai gyventi. 1998 m. liepos 16 d. ieÅ¡kovas ir atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovo brolio J.

M. įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Buto įsigijimui buvo panaudoti ir atsakovės pinigai. IeÅ¡kovas bendrai su atsakove atliko minėto buto remontÄ , įsigijo baldus ir buitinę technikÄ bei bendrai mokėdavo buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas. 2000 metais išėjęs į pensijÄ , atsakovas pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, Å¡eimoje prasidėjo barniai. Atsakovė jau tuo metu norėjo nutraukti santuokÄ , tačiau pagailėjo ieÅ¡kovo, nes jis buvo po infarkto ir niekas juo nesirÅ«pino.

Su savo dukra L. M. ieškovas tuo metu jokių santykių nepalaikė. Nuo 2016 metų birželio mėnesio ieškovas vėl pradėjo vartoti alkoholį, dažnai kartodavosi jo pykčio priepuoliai, jis įžeidinėdavo atsakovę, grasino jai. 2017 m. sausio mėnesį ieškovas buvo gydomas narkologinėje klinikoje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. 2017 m. vasario mėnesį atsakovė buvo priversta išsikraustyti. Atsakovės teigimu santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad tarp šalių buvo susitarimas jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovo asmeninė nuosavybė ir atiteks jo dukrai.

Tai paneigia bendras sutuoktinių testamentas, kuriame jie nurodė, kad visas vienam iÅ¡ jų priklausantis turtas po vieno sutuoktinio mirties atiteks kitam sutuoktiniui, o po abiejų mirties - lygiomis dalimis S. Ž. ir L. M.. IeÅ¡kovo nurodyta buto vertė yra žymiai mažesnė nei rinkos vertė. Dviejų kambarių butų, esančių (duomenys neskelbtini), vieno kvadratinio metro pardavimo kaina prasideda nuo 1 567 Eur. Buto plotas yra 47 kv. m., todėl jo mažiausia rinkos vertė yra apie 73 649 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniams turtas priklauso lygiomis dalimis, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistina kompensacija – ½ buto rinkos vertės, kas sudaro 36824 Eur.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinį, papildomai nurodė, kad butas kainavo 40 000 Lt, kuriuos ieÅ¡kovas sumokėjo doleriais: 1600 dolerių butÄ pardavusiam broliui, 2 400 dolerių – kitam broliui, o po 2 500 dolerių užskaityta už ieÅ¡kovÄ ir jo motinÄ .

Pingus sumokėjo pas notarÄ . Atsiskaitė asmeniÅ¡kai. Atsakovė žinojo apie sandorį, tačiau jame nedalyvavo. ButÄ buvo sutarę užraÅ¡yti ieÅ¡kovo dukrai, tačiau atsakovė suklastojo testamentÄ . IeÅ¡kovas panaikino testamentÄ ir užrašė butÄ dukrai. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė paaiÅ¡kino, kad ginčo dėl santuokos nutraukimo nėra. IeÅ¡kovas ir atsakovė bendrai gyveno nuo 1979 metų. Santuokoje atsakovė tik su sÅ«numi privatizavo buto dalį, pardavusi jÄ , pirko kitÄ ir dovanojo savo sÅ«nui.

Savo pasirinkimu neturi nekilnojamojo turto. IeÅ¡kovas negali pateikti duomenų apie tai, kad jam ir broliams buvo atkurta nuosavybės teisė į senelių valdÄ , kadangi Å¡ie dokumentai neprieinami. IeÅ¡kovo brolis įregistravo nuosavybe tik savo vardu – 1993 m. sausio 21 d. vienas be kitų brolių sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Butu atsiskaitė už be kitų Å¡eimos narių sutikimo perleistÄ turtÄ . Praėjo 20 metų nuo sandorio, todėl nėra galimybės pateikti įrodymų. Pinigai už butÄ sumokėti prieÅ¡ pasiraÅ¡ant pirkimo-pardavimo sutartį.

Buto vertė skiriasi nuo sandorio sumos. Buvo leidžiama nesieti turto vertės su pirkimo-pardavimo kaina. Aplinkybes reikia vertinti laikotarpio kontekste. Pirkimo-pardavimo suma ne ta, kuri buvo mokėta. Sutartyje nurodytos sumos šalys neturėjo. Atsakovė dirbo pašte, eiline darbuotoja, nurodė, kad trūko pinigų. Negalėjo turėti 40 000 Lt grynaisiais ir pasiskolinti be raštelio. Ieškovas paveldėjo motinos indėlius, kuriais ir buvo sumokėta, atitinka metai. Sutartyje yra apsimestinumo elementas, bet šis klausimas nekeliamas.

PrieÅ¡ buto pirkimÄ atsakovė pasikeitė pavardę, į notarų biurÄ atėjo su nauju pasu, todėl nedalyvavo sandoryje. Jos požiÅ«ris į turtÄ visada buvo kaip į atskirÄ - savarankiÅ¡kai susitvarkė savo. Pagal senÄ civilinį kodeksÄ nebuvo fiksuojama nuosavybės forma. Nors santuokoje preziumuojama bendroji jungtinė nuosavybė, bet prezumpcija paneigta. Nesant prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl turto priteisimo atsakovei, jis negali bÅ«ti jai priteistas. Teismas nėra aktyvus, negali peržengti reikalavimo ribų.

Buto vertės nustatymas remiantis skelbimais nėra objektyvus, nes skelbimuose nurodyti butai gali bÅ«ti geresnės bÅ«klės. Ä®prasta praktika, kad turto vertė nustatoma pagal registrų duomenis. Atstovė prašė paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismo posėdžio metu atsakovė nesutiko su ieÅ¡kiniu, palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytas aplinkybes, papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas siekė asmeniÅ¡kai įgyti butÄ , todėl atsakovė nepasirašė pirkimo-pardavimo sutarties.

Tačiau ji buvo pas notarÄ , galvojo, kad vieno paraÅ¡o užteks. Manė, kad butÄ perka kartu su ieÅ¡kovu. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog atsakovė sutinka, kad santuoka bÅ«tų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bendroji jungtinė nuosavybė turėtų bÅ«ti dalinama lygiomis dalimis. Pas notarÄ Å¡alys nuvyko kartu, už butÄ mokėjo iÅ¡ Å¡eimos lėšų. Atsakovė buvo paÅ¡to buhalterė, jos atlyginimas buvo normalus. Kad ieÅ¡kovas įdėjo asmenines lėšas, įrodymų nepateikė.

Sutartis įforminta ieÅ¡kovo vardu, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad turtas yra jo asmeninė nuosavybė. Anksčiau įgyjant turtÄ santuokoje nebuvo nurodoma, kad turtas yra bendra jungtinė nuosavybė. IeÅ¡kovo sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris galiojantis, jame yra nuoroda, kad sumokėta 40 000 Lt. IeÅ¡kovas bando įrodyti asmeninę atsakomybę, tačiau aiÅ¡kina, kad pinigų nemokėjo, tuo pačiu teigia, kad buvo sumokėta tam tikra suma. sandoriai dėl kitų butų neturi reikÅ¡mės turto padalinimo klausimui spręsti.

Butas įvertintas masiniu būdu, kuomet nevertinama turto būklė, tik vieta. Kompensacijos mokėti ieškovas negali, nes yra pensininkas, todėl turtas turi būti dalinamas po ½ dalį. Ieškinys tenkinamas iš dalies.Dėl santuokos nutraukimo.Iš byloje esančio santuokos liudijimo originalo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. Byloje nėra duomenų apie bendrus šalių vaikus.Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad santuoka yra iširusi, jos nuo 2017 m. vasario mėnesio gyvena skyrium.

Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu šalys nurodė skirtingas aplinkybes, dėl kurių iširo jų santuoka. Ieškovas teigė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes pastaroji jį nuolat apgaudinėjo, ieškojo sau naudos, priekaištaudavo, kaltindavo, keldavo nepagrįstus reikalavimus. Atsakovė nurodė, kad ieškovas vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko kildavo barniai, ieškovo pykčio priepuoliai, jis įžeidinėdavo atsakovę, jai grasindavo. Ieškovas gydėsi narkologinėje klinikoje, tačiau gydymas nepadėjo.

IeÅ¡kovė 2017 m. vasario mėnesį buvo priversta iÅ¡sikelti. Pastarajai aplinkybei pagrįsti atsakovė pateikė į bylÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) pažymÄ , iÅ¡ kurios matyti, jog 2017 metų sausio mėnesį ieÅ¡kovas buvo hospitalizuotas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos bÅ«klės. IeÅ¡kovo atstovė nurodė, kad Å¡ia pažymÄ vadovautis negalima, nes ji iÅ¡duota administratorės, platinant konfidencialiÄ informacijÄ , pažeidžiant paciento duomenų paslaptį.CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ä® bylÄ pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, atsakovės ir liudytojo S. Ž. paiÅ¡kinimai patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovas turėjo alkoholio vartojimo problemų.

Pažyma gauta teismo liudijimo dėl teisės rinkti įrodymus pagrindu, todėl ieÅ¡kovo atstovės argumentai, kad ji iÅ¡duota neteisėtai nepagrįsti. Tai, jog pažyma pasiraÅ¡yta administratorės, nereiÅ¡kia, kad joje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Pats ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu pripažino, kad vartodavo alkoholį, nurodydamas, kad su ieÅ¡kove buvo neįmanoma gyventi. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu sutiko, kad galimai ir atsakovė netinkamai vykdė sutuoktinės pareigas, todėl neprieÅ¡taravo ieÅ¡kovo reikalavimui nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis numato, kad sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Å eimos santykiai turi bÅ«ti grindžiami abipusiu Å¡eimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rÅ«pinimusi vienas kitu. Abipusės pagarbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu.

Lojalumas kartu reiÅ¡kia protingÄ tolerancijÄ ir pakantumÄ , be kurių neįmanomas Å¡eimos gyvenimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad abi Å¡alys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, neiÅ¡saugojo Å¡iltų santykių. Nustačius, kad bendras ieÅ¡kovės ir atsakovo gyvenimas faktiÅ¡kai yra pasibaigęs, bendro Å«kio Å¡alys neveda, santuoka yra iÅ¡irusi, Å¡alys apsisprendė nutraukti santuokÄ , todėl nėra tikslinga jų taikyti, Å¡alių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Abi Å¡alys praÅ¡o po santuokos nutraukimo palikti joms turimas pavardes – M. ir Ž..

CK 3.69 str. 1 d. numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę. Ä® bylÄ pateiktas pavardės pakeitimo liudijimas, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovė dar 1992-10-20 pasikeitė santuokinę pavardę į ikisantuokinę – Ž.. Atsakovei jos praÅ¡ymu paliktina Å¡i pavardė, ieÅ¡kovui - jo prigimtinė pavardė. Reikalavimų dėl tarpusavio iÅ¡laikymo Å¡alys nereiÅ¡kė, ieÅ¡kovas nurodė, kad abu su atsakove yra pensinio amžiaus, gauna senatvės pensijas.

Nepilnamečių vaikų, dėl kurių gyvenamosios vietos ir iÅ¡laikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuokÄ , Å¡alys neturi. Duomenų apie Å¡alių kreditorius vieÅ¡uose registruose, teismų informacinėje sistemoje nėra.Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo.Sprendžiant sutuoktinių ginÄÄ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 str.).  VÄ® Regitra duomenimis Å¡alių vardais registruotų transporto priemonių nėra (t.

I, b.l. 18).Atsakovės vardu įgyto nekilnojamojo turto santuokos nutraukimo metu neregistruota (t. I, b.l. 20).Santuokos metu ieÅ¡kovo vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 6). Butas įsigytas 1998-07-16 pirkimo-pardavimo sutarties (t. I, b.l. 8), sudarytos su ieÅ¡kovo broliu J. M., pagrindu. Sutartyje nurodoma, kad butas parduodamas už 40 000 Lt, kuriuos pardavėjas gavo iÅ¡ pirkėjo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį. Sutartyje nurodyta buto vertė - 99 579 Lt. Butas įgytas santuokoje. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jam butÄ , nurodydamas, kad butas įgytas iÅ¡ brolio dėl to, kad Å¡is apgaule savo vardu įformino nuosavybės teisę į seneliams priklausiusį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir jį pardavė, o apgaulei paaiÅ¡kėjus, neturėdamas lėšų, su broliais, taip pat turėjusiais teisę į žemės sklypÄ , atsiskaitė butu.

Taigi ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia reikalavimÄ pripažinti butÄ jo asmenine nuosavybe. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad atsiskaitydamas butu J. M. atlygino ieÅ¡kovui po 2500 dolerių už ieÅ¡kovo ir jo motinos žemės sklypo dalį, o ieÅ¡kovas, gavęs butÄ , turėjo sumokėti už J. M. 2400 dolerių kitam nukentėjusiam broliui ir, kadangi buto vertė buvo didesnė nei suma, kuriÄ J. M. turėjo grÄ Å¾inti motinai ir broliams, grÄ Å¾inti J. M. likusiÄ 1600 dolerių dalį.

Visos Å¡ios sumos sudaro 9000 dolerių, kas, ieÅ¡kovo teigimu, pagal tuometinį lito ir dolerio santykį atitiko 40 000 litų sumÄ , kuri ir buvo numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje. 1998-07-16 įgyjant ginčo butÄ galiojo Santuokos ir Å¡eimos kodeksas, kurio 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu. Civilinio kodekso 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomas nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad Å¡i įstatymo nustatyta prezumpcija įtvirtina santuokinio turto teisinio režimo apibrėžtumo siekį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. M. v.

S. M. , bylos Nr.3K-3-342/2014). Kilus ginčui dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad konkretus turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, turi paneigti Å¡iÄ Ä¯statymo nustatytÄ prezumpcijÄ (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmenine nuosavybe.

Tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismai, taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sÄ lygas, bÅ«tina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusiÄ teismų praktikÄ .

Taigi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytÄ sÄ lygÄ , kad įgyjant turtÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, bÅ«tina įvertinti, koks atitinkamos valios iÅ¡reiÅ¡kimo bÅ«das buvo pripažįstamas pakankamu (aiÅ¡kiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SÅ K 22 straipsnio 1dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iÅ¡ jų nuosavybė.

Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008; kt.).CK 3.89 straipsnio 2 dalis numato, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais.

Nurodytas aplinkybes apie brolio parduotÄ Å¾emės sklypÄ ieÅ¡kovas grindžia į bylÄ pateiktu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u (t. I, b.l. 9), iÅ¡ kurio matyti, kad 1993-10-21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu J. M. įgijo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį 1997-10-13 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė. Å is įrodymas nepatvirtina nei ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad žemės sklypas iki nacionalizacijos priklausė jo seneliams nei, kad buvo atkurtos nuosavybės teisė į žemės sklypÄ .

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o nėra galimybės nustatyti nei to, kad dėl kokių nors aplinkybių žemės sklypas turėjo bÅ«ti įgytas ne tik J. M. vardu, nei susitarimo atlyginti ieÅ¡kovui už prarastÄ turtÄ ginčo butu. Pažymėtina, kad Lietuvos banko duomenimis žemės sklypo įgijimo J. M. vardu lito ir dolerio santykis buvo 4,0510, sklypo pardavimo ir buto pirkimo-pardavimo metu – 4, todėl visais atvejais ieÅ¡kovo mokėtina 40 000 litų suma bÅ«tų sudariusi daugiau nei jo nurodyta 9000 dolerių suma.

Esant tokioms aplinkybėms, nepagrįsti ir ieÅ¡kovo nurodyti skaičiavimai.Vis gi nurodytas aplinkybes dėl žemės sklypo pardavimo ir buto pirkimo ryÅ¡io iÅ¡ dalies patvirtino liudytoja byloje apklausta ieÅ¡kovo dukra L. M., kuri paaiÅ¡kino iÅ¡ ieÅ¡kovo girdėjusi, kad sužinojus apie parduotÄ Å¾emės sklypÄ , ieÅ¡kovui ir jo kitam broliui buvo atlyginta ginčo butu, kuris atiteko ieÅ¡kovui, o Å¡is sumokėjo kitam broliui atitinkamÄ sumÄ . Nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu iÅ¡ dalies patvirtino ir pati atsakovė, nurodydama, kad J.

M. apgavo ieÅ¡kovÄ . Tačiau atsakovė paaiÅ¡kino, kad dėl to buvo sutarta, jog J. M. atitinkamai sumažinta kaina parduos ieÅ¡kovui savo butÄ . Kad butas buvo parduotas už mažesnę kainÄ nei jo vertė, patvirtina ir pačioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų buto vertės ir pardavimo kainos skirtumas.IeÅ¡kovas jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis įgijo butÄ iÅ¡ lėšų, gautų realizavus jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ , į bylÄ nepateikė.

Nustatyta, kad byloje nėra įrodymų, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis asmeninės nuosavybės teise priklausė ieÅ¡kovui. Notaro patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma, kad 40 000 Lt pardavėjas gavo iÅ¡ pirkėjo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį. Pažymėtina, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo ginčijama, laikytina galiojančia.Net tuo atveju, jei ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės bÅ«tų įrodytos, jos nesudarytų pagrindo pripažinti visÄ ginčo turtÄ ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe, nes paties ieÅ¡kovo teigimu tik 5 000 dolerių dalis buvo jam atiduota už perleistÄ Å¾emės sklypÄ , o likusiÄ 4 000 dolerių sumÄ už butÄ jis sumokėjo.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas nenurodė aplinkybių, dėl kurių bÅ«tent jam turėjo tekti motinos dalis. Liudytoja apklausta jo dukra L. M. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas buvo motinos turto paveldėtojas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikta. IeÅ¡kovas taip pat neįrodė, kad 4 000 dolerių sumÄ sumokėjo iÅ¡ asmeninių lėšų. Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad dirbo 2,7 etato ir už butÄ mokėtinÄ sumÄ sumokėjo dalimis po 1000 Lt per mėnesį. Nors ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad iki buto įsigijimo su atsakove gyveno atskirai ir bendro Å«kio nevedė, teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovė įsikėlė gyventi pas jį iki ginčo buto įgijimo, Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį.

Atsakovė nurodė, kad 1996 metais dėl ieÅ¡kovo alkoholio vartojimo buvo iÅ¡sikėlusi iÅ¡ jo buto, tačiau vėliau Å¡alys susitaikė. Atsakovė dirbo dviejuose darbuose ir kartu su ieÅ¡kovu, lygiomis dalimis, mokėjo už ginčo butÄ 40 000 Lt. Atsakovė patvirtino, kad po ieÅ¡kovo motinos mirties buvo likę 1000 dolerių banke, tačiau Å¡alys gavo 600 dolerių, 400 dolerių buvo iÅ¡leisti alkoholiui. Pinigus butui Å¡alys rinko, skolinosi, iÅ¡ giminaičių bendradarbių, tačiau nepamena iÅ¡ kokių, nes praėjo daug metų.

Atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas S. Ž..Taigi Å¡alių, liudytojų paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu prieÅ¡taravo vieni kitiems, įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes nei viena Å¡alis nepateikė. Tačiau remiantis kasacinio teismo praktika, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka siekiančiam nuginčyti turto bendrumo prezumpcijÄ , todėl bÅ«tent ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, kad ginčo butÄ Ä¯gijo iÅ¡ asmeninių lėšų ar lėšų, gautų realizavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad pajamos, gautos iÅ¡ sutuoktinio darbinės veiklos yra bendroji jungtinė nuosavybė. IeÅ¡kovas patvirtino, kad dalį pinigų sumokėjo iÅ¡ savo darbo užmokesčio, t. y. iÅ¡ bendros jungtinės nuosavybės. IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, susiję su buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimu Å¡alims esant santuokoje atsakovės ir jos sÅ«naus vardu (1993-02-11 sutartis), jo pardavimu (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as) ir buto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimu (1993-06-11 sutartis) bei jo dalies padovanojimu atsakovės sÅ«nui (2008-10-08 buto su rÅ«siu dalies dovanojimo sutartis), neturi reikÅ¡mės sprendžiant ginÄÄ dėl Å¡alių turto padalinimo nutraukiant santuokÄ .

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registre registruotų buto, esančio (duomenys neskelbtini), duomenų matyti, kad atsakovei su sÅ«numi priklausė po ½ Å¡io buto dalį, o butÄ pardavę jie atitinkamai įgijo po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad davė sutikimÄ atsakovei padovanoti jos dalį buto sÅ«nui, nes tarp Å¡alių buvo susitarimas, jog atsakovė savo sÅ«nui perleis dalį nurodyto buto, o ginčo butas liks ieÅ¡kovo dukrai. Tačiau Å¡alių ankstesni susitarimai palikti turtÄ vienos ar kitos Å¡alies vaikui negali bÅ«ti pagrindu nutraukiant santuokÄ pripažinti Å¡alių santuokoje įgytÄ turtÄ asmenine vienos Å¡alies nuosavybe, nes toks pagrindas nenumatytas įstatyme.

IÅ¡analizavęs į bylÄ pateiktus įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimus, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog ginčo butÄ Ä¯gijo iÅ¡ asmeninių lėšų ar lėšų, gautų realizavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ .Atmetant ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti butÄ jam kaip įgytÄ asmeninės nuosavybės teise, spręstinas klausimas dėl Å¡io turto padalinimo. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė prašė priteisti butÄ ieÅ¡kovui, priteisiant jai 36 824 Eur kompensacijÄ .

Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl buto vertės. Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto vertė – 43900 Eur (t. I, b.l. 7). Å iÄ vertę ginčijo atsakovė, teikdama į bylÄ skelbimus internete apie butų, esančių toje pačioje gatvėje pardavimÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad Å¡ių butų vieno kvadratinio metro kaina yra didesnė. Sutiktina su atsakovės nurodyta aplinkybe, kad butÄ vertinant masiniu bÅ«du, nevertinama jo bÅ«klė, tik jo vieta. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡ į bylÄ pateiktų skelbimų taip pat nėra galimybės daryti iÅ¡vadÄ , kad parduodami butai yra tokios pačios bÅ«klės kaip ginčo butas.

Pažymėtina, kad viešųjų registrų duomenys yra prima facie įrodymas, turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 str. 2 d.). Ä®vertinęs pateiktus įrodymus teismas sprendžia, kad, bylos duomenimis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 43 900 Eur. Už ieÅ¡kovui priteisiamÄ butÄ atsakovei priklausytų 21 950 Eur kompensacija (CK 3.117 str. 3 d.). Kai susiduriama su kompensacijos mokėjimo klausimo sprendimu, teismui tenka pareiga iÅ¡siaiÅ¡kinti kompensacijÄ turėsiančio mokėti sutuoktinio galimybę įvykdyti tokiÄ turtinę prievolę (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-191-186/2008).

IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė neturintis galimybių mokėti kompensacijÄ už jam tenkantį turtÄ , nes jo pajamas sudaro tik 200 Eur pensija. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieÅ¡kovo gaunamos pajamos sudaro apie 300 Eur per mėnesį. Nors ieÅ¡kovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove turi butÄ , bylos duomenimis, jame gyvena, todėl nėra galimybės daryti iÅ¡vadÄ , kad gali jį realizuoti ir tokiu bÅ«du atsiskaityti su atsakove. Esant nustatytoms aplinkybėms, sprendžiama, kad ieÅ¡kovas neturi galimybės sumokėti atsakovei kompensacijÄ už jos turto dalį.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas, atsižvelgdamas į tokius ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus nurodė, kad esant tokioms aplinkybėms butas turėtų bÅ«ti dalinamas natÅ«ra. IeÅ¡kovo atstovė nurodė, kad nesant pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl turto priteisimo atsakovei, teismas negali peržengti pareikÅ¡tų reikalavimų ribų ir priteisti turtÄ atsakovei. Pažymėtina, kad CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo Å¡eimos bylose.

Teismo aktyvumÄ Ä¯tvirtina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). CK 3.59 straipsnyje numatyta, jog teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti sutuoktinių bendro turto padalinimo klausimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, esant pareikÅ¡tam reikalavimui dėl santuokos nutraukimo, atsakovas savo interesus gali visapusiÅ¡kai ginti pasinaudodamas atsiliepimo į ieÅ¡kinį procesine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2005; 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo, praÅ¡ydamas priteisti santuokoje įgytÄ butÄ jam. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo atsikirto į pastarÄ jį reikalavimÄ ir, pasinaudodama teise atsiliepimu reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl bendro turto padalinimo - prašė priteisti butÄ ieÅ¡kovui, sumokant jai pusės buto vertės kompensacijÄ , t.y. pareiÅ¡kė reikalavimÄ padalinti turtÄ lygiomis dalimis, visÄ turtÄ natÅ«rÄ priteisiant ieÅ¡kovui, o atsakovei priteisiant pusės jo vertės kompensacijÄ (CK 3.117 str. 3 d.).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas neturi galimybės mokėti kompensacijÄ , remiantis teismų praktika, ji negali bÅ«ti iÅ¡ atsakovo priteista, kadangi toks teismo sprendimas negalėtų bÅ«ti realiai įvykdytas. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad teismas turi atmesti ir reikalavimÄ dėl turto padalinimo lygiomis dalimis. Å eimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito sÄ skaita.Nutraukiant santuokÄ sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas gali bÅ«ti padalijamas natÅ«ra, priteisiant Å¡alims po jo dalį arba priteisiant turtÄ vienai Å¡aliai, o kitai priteisiant kompensacijÄ už jai priklausančiÄ turto dalį (CK 3.117 str. 3 d.).

Dalindamas turtÄ teismas pasirenka turto dalinimo bÅ«dÄ â€“ natÅ«ra arba priteisiant kompensacijÄ , atsižvelgdamas į dalinamo turto savybes. CK 3.127 str. 3 d. numato, kad turtas padalijamas natÅ«ra, jei galima taip padalyti. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natÅ«ra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugÄ . Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo bÅ«dų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, jog turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis, nes Å¡is padalijimo bÅ«das labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008).

Šalių teisės į nuosavybę yra vienodos, nė viena iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti didesnę dalį turto natūra. Nagrinėjamos bylos atveju svarbu pažymėti, kad byloje nebuvo įrodinėjama, jog ginčo butas yra nedalus, t. y. kad šio turto dalių nebūtų galima atskirti dėl jo techninių savybių. Esant tokioms aplinkybėms, šalims nenurodžius priežasčių, dėl kurių turtas negalėtų būti padalintas natūra, butas dalinamas priteisiant šalims po ½ jo dalį.Dėl bylinėjimosi išlaidų.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).                          IeÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, atmetant reikalavimÄ dėl viso santuokoje įgyto buto priteisimo ieÅ¡kovui, priteisiant Å¡alims po ½ Å¡io turto. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad patenkinta 75 procentai ieÅ¡kinio reikalavimų.

IeÅ¡kovui skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl jis yra atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo valstybei. Ä® bylÄ pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteisina suma – 345,72 Eur. Esant tokioms aplinkybėms valstybei iÅ¡ atsakovės priteistina 260,79 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų.Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. IÅ¡laidų suma sudaro 7,68 Eur.

Jos paskirstomos Å¡alims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, priteisiant iÅ¡ atsakovės 5,76 Eur, o iÅ¡ ieÅ¡kovo paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai nepriteisiant, kadangi jis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai mokėjimo. Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.SantuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieÅ¡kovo M.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti Å¡alims pavardes M. ir Ž..Padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , priteisiant ieÅ¡kovui M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) po 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).Priteisti iÅ¡ atsakovės R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 260,79 Eur (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų 79 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai už ieÅ¡kovui teiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Å i sumÄ turi bÅ«ti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 5,76 Eur (penkis eurus 76 euro centus) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai, sumokant Å¡iÄ sumÄ Ä¯ Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660).

Mokėjimo kvito originalÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .IÅ¡siųsti įsiteisėjusio sprendimo kopijÄ Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, kad Å¡is įregistruotų santuokos nutraukimo patvirtinimo faktÄ ir Vedybų sutarčių registrui bei Nekilnojamojo turto registrui, kad bÅ«tų įregistruotas sutartimi nustatytas turto padalijimo faktas.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

             Teisėja                                                                                                    Ramunė Makelienė