2022-03-30 Nr. CB-2749-2-55-3-02299-2015-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1744

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02299-2015-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. kovo 25 d. paduotu trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Trečiasis asmuo padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudžiamojo įvykio pripažinimo ir draudimo išmokos priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Trečiasis asmuo kasaciniame skunde nurodo, kad teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismo pareigą nustatyti realų (tikrąjį) būsimų nuostolių dydį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos išaiškinimų, kuriuose aiškinant CK 6.249 straipsnį nurodoma, jog būsimos žalos dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, būsimi nuostoliai turi būti akivaizdūs ir lengvai įrodomi, o jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Teismai objektyviai ir išsamiai nevertino trečiojo asmens argumentų bei pateiktų įrodymų, vadovavosi tik pakartotinės ekspertizės išvada ir nepagrįstai nusprendė nemažinti žalos dydžio. Teismai, neišspręsdami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo galiojimo klausimo, sukūrė teisinę situaciją, kai tos pačios šalies pažeistos teisės ginamos dviem skirtingais pažeistų teisių gynimo būdais, konkuruojančiais vienas su kitu (ieškovė reikalauja ir prievolės įvykdymo natūra, ir būsimų nuostolių (žalos) atlyginimo). Taip pat trečiasis asmuo nurodo, kad antstoliui įstatymo nustatyta tvarka nesant surašius išieškojimo negalimumo akto ir vykdomojo dokumento negrąžinus teismui, teismai, konstatuodami, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimas yra neįvykdytas ir ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas prievolę įvykdant natūra yra neefektyvus, netinkamai aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias CPK 629, 631, 644 straipsnių teisės normas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Firma VITI“ (j. a. k. 221504240) 2171 (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. kovo 25 d. AB Šiaulių banke, mokėjimo nurodymas Nr. 112025254.

Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Egidija Tamošiūnienė

Jūratė Varanauskaitė