2020-09-30 Nr. AB-17968-3-61-3-04488-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2780-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04488-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 12.17

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statybos dailos ambasada“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statybos dailos ambasada“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Statybos dailos ambasada“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2018 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. A51-/18(3.3.2.26E-UK) „Dėl UAB „Statybos dailos ambasada“ patalpų esančių (duomenys neskelbtini) išbraukimo iš padidinto nekilnojamojo turto mokesčio sąrašo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Patalpos) išbraukimo iš Nekilnojamojo turto, kuriam 2019 m. taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo (toliau – ir Sąrašas); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statytojas UAB „Skigra“ bankrutavo ir darbų nebaigė, t. y. nepateikė prašymo dėl 100 proc. statinio baigtumo. Taigi dėl kitų asmenų kaltės pareiškėjui teko našta mokėti padidintą nekilnojamojo turto mokestį. UAB „Statybos dailos ambasada“ priklausantis turtas buvo įtrauktas į Sąrašą formaliai, neišsiaiškinus visų aplinkybių, todėl turi būti išbrauktas iš jo. Patalpos yra naudojamos, šildomos, pilnai įrengtos, todėl faktinio pagrindo jas įtraukti į Sąrašą nebuvo.

3. Atsakovas turėjo pareigą atlikti bent minimalų patikrinimą, remtis apžiūros aktais, nuotraukomis bei kitais duomenimis, o ne formaliai be jokio pranešimo Patalpas įtraukti į Sąrašą. Remdamasis teismų praktika pareiškėjas nurodė, kad savivaldybėms suteikta teisė padidintu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu apmokestinti ne visą juridinių asmenų nekilnojamąjį turtą, o tik apleistą, nenaudojamą, naudojamą ne pagal paskirtį ar neprižiūrimą turtą. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, įtraukęs jo turtą į Sąrašą ir neatlikęs bent minimalaus patikrinimo, nesilaikė gero administravimo principo, todėl skundžiamas Raštas, pareiškėjo įsitikinimu, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.

4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu nustatė nekilnojamojo turto mokesčio tarifus Vilniaus mieste esančiam nekilnojamam turtui. Minėtu sprendimu 3 proc. dydžio mokesčio tarifas buvo nustatytas dviejų kategorijų nekilnojamam turtui, t. y. faktiškai naudojamam nekilnojamajam turtui, kurio baigtumas nesiekia 100 proc., bei nekilnojamajam turtui, kuris yra apleistas ir (ar) neprižiūrimas. Administracijos Būsto administravimo skyrius, iš VĮ Registrų centro gavęs nebaigtos statybos statinių sąrašą, patikrino UAB „Statybos dailos ambasada“ nuosavybės teise priklausančias Patalpas ir 2018 m. liepos 9 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nustatė, kad Patalpos yra naudojamos, o jų baigtumas pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis yra 93 proc. Atsižvelgus į tai, Patalpos buvo įtrauktos į Sąrašą. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, sudarančių pagrindą išbraukti Patalpas iš Sąrašo.

6. Atsakovo vertinimu, Raštas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu pareiškėjui teisines pasekmes. Raštu jam nėra suformuojamos jokios privalomo elgesio taisyklės, nenustatytos privalomos vykdyti pareigos, nesuteikta teisių bei nepritaikyta poveikio priemonių. Ginčijamu Raštu pareiškėjui atsakoma į jo prašymą, jis pakartotinai informuojamas, kokiu pagrindu Patalpos įtrauktos į Sąrašą. Prašydamas panaikinti Raštą, pareiškėjas nenurodė jokių jo panaikinimo pagrindų, t. y. nepaaiškino, kodėl Raštą laiko neteisėtu ir kaip jis pažeidžia pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Skundžiamas Raštas laikytinas informaciniu raštu (atsakymu), kurį Administracija pareiškėjui pateikė bendra tvarka, vykdydama jos kompetencijai priklausančią procedūrą. Pareiškėjas Raštą klaidingai įvertino kaip dokumentą, nulėmusį jo turto įtraukimą į Sąrašą. Pareiškėjo skunde nurodytas pasekmes, t. y. turto įtraukimą į Sąrašą, sukėlė ne Raštas, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 3 d. sprendimas Nr. 1-1732, kuriuo buvo patvirtintas Sąrašas ir į jį įtrauktas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

7. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog į Sąrašą pareiškėjui priklausantis nekilnojamas turtas buvo įrašytas tuo pagrindu, jog asmuo „faktiškai naudoja nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka“. Šią aplinkybę patvirtino Nekilnojamo turto registro išrašas, kuriame nurodyta, jog ginčo turtas, t. y. negyvenamoji patalpa-prekybos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nebaigtos statyti, jų baigtumas siekia 93 proc. Aplinkybę, jog nebaigtas statyti statinys yra faktiškai naudojamas patvirtino Patikrinimo aktas, kadangi patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ant statinio, kuriame yra Patalpos, langų yra pakabintos užuolaidos, gėlės balkone, o pastato pirmame aukšte pareiškėjas vykdo komercinę veiklą, ant durų parašytas darbo laikas, pakabinta pašto dėžutė korespondencijai. Įvertinus bei nustačius visas būtinas aplinkybes, leidžiančias nustatyti turto atitikimą nurodytiems kriterijams bei atlikus turto patikrinimą vietoje, pareiškėjui priklausantis turtas buvo įrašytas į Sąrašą.

8. Atsakovo teigimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl kitų asmenų kaltės nesudaro pagrindo Patalpų išbraukti iš Sąrašo. Pareiškėjas, manydamas, jog finansinė našta susidarė dėl kitų asmenų kaltų veiksmų, turi teisę reikalauti žalos bei nuostolių atlyginimo.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Statybos dailos ambasada“ skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. I-1732 „Dėl nekilnojamojo turto, kuriam 2019 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Sąrašą, kurio 4 punkte pažymėtas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą Nr. 1-1526 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2019 metams nustatymo“, kurio 1.3 papunkčiu nustatė, jog 3 proc. tarifas taikomas faktiškai naudojamam nekilnojamajam turtui, kurio baigtumas nesiekia 100 proc. Minėto sprendimo 2 punktu Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Nekilnojamojo turto, kuriam taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas). Administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamentas 2018 m. spalio 15 d. raštu nurodė pareiškėjui, kad jo nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įtrauktas į Sąrašą, pareiškėjui pranešimas įteiktas 2018 m. spalio 19 d. Minėtu raštu pareiškėjas informuotas, kad jam priklausantis turtas gali būti išbraukiamas iš Sąrašo pateikus dokumentus, įrodančius, kad turtas neatitinka Tvarkos apraše nurodytų kriterijų. Pareiškėjas 2018 m. spalio 19 d. atsakovui pateikė informaciją, kad nuosavybės teise priklausančio turto, adresu (duomenys neskelbtini), neturi. Atsakovas 2018 m. spalio 24 d. raštu informavo pareiškėją, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis, jam nuo 2015 m. birželio 16 d. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į atsakovą, paaiškindamas, kad turto, adresu (duomenys neskelbtini), statytojas yra UAB „Skigra“, kuris bankrutavo ir darbų nebaigė, t. y. nepateikė prašymo dėl 100 proc. statinio baigtumo, todėl pareiškėjas tokių dokumentų pateikti negali. Pareiškėjas Raštu buvo informuotas, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra įtrauktos į Sąrašą, nes atitinka Tvarkos aprašo 3.3 papunktį – faktiškai naudojamas nekilnojamasis turtas, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka, ir nurodė, kad šių Patalpų nebus siūloma išbraukti iš Sąrašo.

11. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje nėra sprendžiamas Sąrašo atitinkamo punkto, kuriuo pareiškėjui priklausančioms Patalpoms nustatytas padidintas nekilnojamojo turto mokestis, teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, tačiau sprendžiama, ar buvo pagrindas siūlyti išbraukti jam priklausančias Patalpas iš Sąrašo. Teismo vertinimu, atsisakymas siūlyti išbraukti pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą iš Sąrašo sukelia jam tiesiogines teisines pasekmes, nes tai lemia, jog jis ir toliau turės mokėti padidintą nekilnojamojo turto mokestį. Raštas nelaikytinas tarpiniu sprendimu, nes Sąrašas jau patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 3 d. sprendimu, tačiau šiuo atveju pareiškėjas prašė Administracijos atlikti veiksmus – išbraukti jį iš jau patvirtinto Sąrašo, o tokius veiksmus inicijuoti atsakovas atsisakė, nors tokia galimybė įtvirtinta Tvarkos aprašo 12–13 punktuose.

12. Vertindamas, ar pagrįstai atsakovas atsisakė siūlyti išbraukti pareiškėją iš Sąrašo, teismas nurodė, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtino, kad Patalpų baigtumas yra 93 proc. Aplinkybę, kad Patalpos yra faktiškai naudojamos patvirtino Patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas naudoja pastato, esančio (duomenys neskelbtini), negyvenamąsias patalpas, vykdo ten komercinę veiklą, taigi nebaigtos statybos Patalpos naudojamos komercinei veiklai. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie paneigtų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuotą Patalpų baigtumo procentą, taip pat nepaneigė atsakovo Patikrinimo akte užfiksuotų aplinkybių, jog Patalpos yra faktiškai naudojamos. Taigi pareiškėjas nepaneigė aplinkybės, kad jam nuosavybės teise priklausančios Patalpos atitinka Tvarkos aprašo 3.3 papunktyje įtvirtintą kriterijų.

13. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog Patalpų atitiktis Tvarkos aprašo 3.3 papunktyje įtvirtintam kriterijui yra nulemta veiksnių, nurodytų Tvarkos aprašo 4.1–4.3 papunkčiuose. Pareiškėjo teiginiai, jog 100 proc. statinio baigtumas neįregistruotas dėl bankrutavusio statytojo veiksmų, nesudarė pagrindo išvadai, kad Patalpos turėtų būti siūlomos išbraukti iš Sąrašo. Teismas pritarė atsakovui, jog pareiškėjui lieka teisė reikalauti patirtų nuostolių (padidinto nekilnojamojo turto mokesčio) atlyginimo iš šalies, dėl kurios veiksmų statinys nebuvo užbaigtas.

14. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog ginčijamas Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nurodydamas, kad Raštas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis – Tvarkos aprašo normomis, Statybos įstatymo nuostatomis, nurodyti faktiniai duomenys – Patalpos neturi 100 proc. baigtumo, nors yra faktiškai naudojamos, be to, iš ginčijamo akto turinio aišku, dėl kokių priežasčių ir kokiu teisiniu pagrindu atsakovas nesiūlo Patalpų išbraukti iš Sąrašo.

15. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog Raštas buvo priimtas tinkamai įvertinus susidariusią faktinę situaciją bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti. Pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą teismas atmetė kaip išvestinį reikalavimą.

III. 16. Pareiškėjas UAB „Statybos dailos ambasada“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, jog teismas neatskleidė bylos esmės, neanalizavo pateiktų argumentų ir tik formaliai atkartojo atsakovo nurodytus teiginius. Be to, pareiškėjas Patalpas naudoja pagal paskirtį bei atsakingai prižiūri turtą, o dėl bankrutavusio statytojo kaltės turi mokėti padidintą nekilnojamojo turto mokestį. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas turėjo atlikti bent minimalų patikrinimą, remtis apžiūros aktais, nuotraukomis bei kitais duomenimis, o ne formaliai, be jokio pranešimo įtraukti pareiškėjui priklausantį turtą į Sąrašą.

18. Pareiškėjas pažymi, jog analogišku atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-2259-968/2018 nurodė, kad savivaldybėms suteikta teisė padidintu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu apmokestinti ne visą juridinių asmenų nekilnojamąjį turtą, o tik apleistą, nenaudojamą, naudojamą ne pagal paskirtį ar neprižiūrimą turtą.

19. Pareiškėjas nesutinka su patikrinimo metu nustatytais faktais ir teigia, kad Patalpose nebuvo pakabinta ir niekada nebuvo jokių užuolaidų, gėlių ir pašto dėžutės, todėl, jo nuomone, patikrinimas nebuvo atliekamas arba buvo patikrintos visai kitos patalpos.

20. Pareiškėjo teigimu, atsakovas turi elgtis vienodai visų asmenų atžvilgiu. Nors pastate, adresu (duomenys neskelbtini), yra net 27 patalpos, iš kurių 4 yra negyvenamos, jos priklauso ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims, tačiau tik pareiškėjas moka padidintą nekilnojamojo turto mokestį. Taigi atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą ir jį įtraukęs į Sąrašą, neatlikęs minimalaus patikrinimo, vienodai taikydamas įstatymus, nesilaikė gero administravimo principo, todėl skundžiamas Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

21. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovas pažymi, kad Patalpos į Sąrašą buvo įtrauktos tuo pagrindu, kad asmuo faktiškai naudoja nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjo turtas atitiko Tvarkos aprašo 3.3 punkte nurodytas sąlygas (Patalpų statyba nėra užbaigta ir jos faktiškai naudojamos), jo turtas pagrįstai įtrauktas į Sąrašą. Atsakovas pateikė teismui nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl ne tų patalpų patikrinimo yra nepagrįsti.

23. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios Patalpos į Sąrašą buvo įtrauktos įvertinus bei nustačius visas būtinas sąlygas bei atlikus turto patikrinimą vietoje. Pareiškėjas, manydamas, kad jam tenkanti finansinė našta susidarė dėl kitų asmenų kaltės, turi teisę reikalauti žalos bei nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Rašto, kuriuo atsakovas atsisako siūlyti išbraukti pareiškėjui priklausančias Patalpas iš Nekilnojamojo turto, kuriam 2019 m. taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo, teisėtumo bei pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, jį atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad Raštas buvo priimtas tinkamai įvertinus susidariusią faktinę situaciją bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neanalizavo pateiktų argumentų ir tik formaliai atkartojo atsakovo nurodytus teiginius, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas bei priimtas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausiai pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo apeliacine instancija tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, todėl teisėjų kolegija pripažįsta tikslinga aptarti tik esminius apeliacinio skundo aspektus.

28. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, t. y. laikydamasis ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

29. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 1-1526 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2019 metams nustatymo“ nustatė atitinkamus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus Vilniaus mieste esančiam nekilnojamam turtui. Matyti, kad 3 procentų dydžio mokesčio tarifas šiuo sprendimu buvo nustatytas dviejų kategorijų nekilnojamam turtui – t. y. faktiškai naudojamam nekilnojamajam turtui, kurio baigtumas nesiekia 100 proc., bei nekilnojamajam turtui, kuris yra apleistas ir (ar) neprižiūrimas.

Kartu su šiuo tarybos sprendimu buvo patvirtinta ir Nekilnojamojo turto, kuriam taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo tvarkos aprašas, kuriame nustatyta tokių objektų nustatymo bei sąrašo sudarymo ir keitimo procedūra. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 3 punktu, į Sąrašą įrašomas fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamasis turtas, kuris pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 4 straipsnį yra pripažįstamas mokesčio objektu ir nepatenka į šio įstatymo 7 straipsnyje išvardytų nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamų objektų sąrašą bei atitinka vieną arba kelis iš šių kriterijų, įskaitant ir faktiškai naudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka (3.3. p).

Taigi tam, kad nekilnojamasis turtas galėtų būti įtraukiamas į Sąrašą jis turi būti laikomas nekilnojamojo turto mokesčio objektu pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 4 straipsnį, nepatekti į šio Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnyje išvardytų nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamų objektų sąrašą, atitikti bent vieną iš Tvarkos aprašo 3 punkto papunkčiuose išvardintų kriterijų. Tvarkos aprašo 8 punkte įtvirtinta, kad siekiant nustatyti, ar nebaigtas statyti statinys yra naudojamas, nebaigtą statyti statinį yra privaloma apžiūrėti vietoje ir nustatyti atitinkamus faktinius duomenis.

Pagal Tvarkos aprašo 12 punktą Sąrašas gali būti tikslinamas, t. y. asmenys, kurių valdomas nekilnojamasis turtas įrašytas Sąrašą, turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie jų valdomo turto įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos pateikti Miesto ūkio ir transporto departamentui dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka 3.1, 3.2 ar 3.3 papunkčiuose išvardytų kriterijų, arba kad atitikimas kriterijams nulemtas vienos ar keleto 4.1–4.3 papunkčiuose išvardytų aplinkybių: kai kompetentingos institucijos sprendimu yra nustatytas apribojimas naudoti/valdyti nekilnojamąjį turtą (išskyrus šio turto areštą, uždėtą jo savininkui dėl neteisėtos veikos, ir šio turto įkeitimą/hipoteką) bei tais atvejais, kai turtu negalima naudotis ar jį valdyti dėl teisėsaugos institucijų (ar kitų kompetentingų institucijų) atliekamo tyrimo ar sprendimo byloje, susijusioje su šiuo nekilnojamuoju turtu, įsiteisėjimo (4.1.p.); kai dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų nekilnojamasis turtas buvo suniokotas bei šis faktas buvo konstatuotas kompetentingos institucijos išvadoje ir nuo įvykio praėjo mažiau nei šeši mėnesiai (4.2.p.);

Sąrašo sudarymo metu nuo turto įsigijimo praėjo mažiau nei vieneri metai (4.3.p.). Gavęs tokius dokumentus, Miesto ūkio ir transporto departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo rašte išdėstytus motyvus bei įvertinęs nekilnojamojo turto savininkų ar mokesčio mokėtojo atliktus veiksmus dėl objekto būklės gerinimo esant pagrindui, teikia Savivaldybės tarybai su Finansų ir strateginio planavimo departamentu suderintą Sąrašo pakeitimo projektą (Tvarkos aprašo 13 p.).

30. Bylos duomenys patvirtina, kad Patalpos yra naudojamos, o jų baigtumas, remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, yra 93 proc. Be to, ir pats pareiškėjas savo skunduose teigia, kad Patalpas naudoja pagal paskirtį bei atsakingai prižiūri turtą, todėl pareiškėjo argumentai dėl atsakovo netinkamai atliktos Patalpų apžiūros prieš įtraukiant jas į Sąrašą yra atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų duomenų pagrindu tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad Patalpos atitinka Tvarkos aprašo 3.3 punkte įtvirtintą turto įtraukimo į Nekilnojamojo turto, kuriam taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo atvejį, t. y. faktiškai naudojamas nekilnojamasis turtas, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka, o atsižvelgiant į tai, šios Patalpos ir buvo įtrauktos į Sąrašą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie paneigtų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuotą Patalpų baigtumo procentą, taip pat nepaneigė atsakovo Patikrinimo akte užfiksuotų aplinkybių, jog Patalpos yra faktiškai naudojamos. Pareiškėjui nepaneigus aplinkybės, kad jam nuosavybės teise priklausančios Patalpos atitinka Tvarkos aprašo 3.3 papunktyje įtvirtintą kriterijų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, vadovaujantis Tvarkos aprašo 12–13punktais, pagrįstai atsisakė siūlyti išbraukti pareiškėją iš Sąrašo.

31. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išbraukti jam nuosavybės teise priklausančias Patalpas, nepateikė įrodymų, jog Patalpų atitiktis Tvarkos aprašo 3.3 papunktyje įtvirtintam kriterijui yra nulemta veiksnių, nurodytų Tvarkos aprašo 4.1–4.3 papunkčiuose, nes Patalpų statytojo bankrotas į šių veiksnių sąrašą nėra įtrauktas. Taip pat pastebėtina, jog Tvarkos aprašo 3.3. punktas nedetalizuoja statybos neužbaigimo Statybos įstatymo nustatyta tvarka priežasčių, todėl pareiškėjo argumentai, kad bankrutavusio statytojo kaltė turėtų būti pagrindu Patalpų išbraukimui iš Sąrašo, vertintini kaip nepagrįsti ir atmestini.

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nedetalizavo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo bei nepagrįstumo atlikto Rašto vertinimo VAĮ nuostatų kontekste, o iš esmės tik pakartojo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytas aplinkybes, kurios jau buvo aptartos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, todėl plačiau dėl jų nepasisako.

33. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, jis neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statybos dailos ambasada“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė