428050fd-c686-4a7c-aeaf-ffe76e021ee1 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja L. A. Civilinė byla Nr. 2A-347-124/2013Teisėja V. Raščiuvienė                                             Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00976-2011-6                            Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3,75.7; 75.8; 77.4.2; 78.2.1; 121.14. (S)                                                                                    ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 4 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,kolegijos teisėjų Jolantos Badaugienės, Danutės Matiukienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D.

M. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-7-446/2013 pagal ieÅ¡kovės J. M. ieÅ¡kinį atsakovui D. M., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo ir turto padalinimo bei atsakovo D. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. M., tretiesiems asmenims, pareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kus reikalavimus, uždarajai akcinei bendrovei „Katalogas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „SNORO lizingas“ dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo ir turto padalinimo, pagal trečiųjų asmenų UAB „Katalogas“, UAB „SNORO lizingas“savarankiÅ¡kus ieÅ¡kinius dėl skolos priteisimo ir n u s t a t ė :

                                                 I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė J. M. ieÅ¡kiniu (1t., 2–4 b. l.) ir patikslintu ieÅ¡kiniu (2 t., 97–99 b. l.) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nutraukti santuokÄ tarp jos ir atsakovo D. M., dėl santuokos iÅ¡irimo kaltu pripažinti atsakovÄ ; nepilnametės dukters A. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ja; leisti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku prieÅ¡ tris dienas iki susitikimo su vaiku suderinus susitikimų laikÄ su ja, nustatant apribojimÄ â€“ bendravimas su vaiku turi vykti jos namuose; priteisti iÅ¡ atsakovo materialinį iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 400 Lt nuo 2011 m. rugsėjo 25 d. iki dukters pilnametystės; priteisti iÅ¡ atsakovo jai priklausančius 10000 Lt, gautus už parduotÄ butÄ ; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti santuokinę M. pavardę, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu D.

M. nuo 2011-09-25 d. kartu negyvena, santuokiniai santykiai pablogėjo daugiau nei prieÅ¡ 2 metus. Gyvenant Å¡eimoje atsakovas girtavo, triukÅ¡mavo, smurtavo. 2011-10-18 Å¡alys pardavė butÄ , iÅ¡ gautos sumos 20096,99 Lt sumokėjo įsiskolinimÄ pagal kredito sutartį, likusieji 40000 Lt buvo pervesti į atsakovo sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurių 20 000 Lt turėjo atitekti ieÅ¡kovei. Tačiau atsakovas atidavė tik 10000 Lt. Nurodė, kad atsakovas dirba, o ieÅ¡kovė yra bedarbė, registruota Kelmės rajono darbo biržoje, nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikia apie 700-800 Lt.

Sutinka nustatyti bendravimo su vaiku tvarkÄ , tačiau bendravimas turi vykti tik ieÅ¡kovės namuose, iÅ¡ anksto su suderinus laikÄ ir dalyvaujant ieÅ¡kovei.PrieÅ¡ieÅ¡kiniu (1 t., 69–74,145-150 b. l.) ir patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu (1 t., 145–150 b. l.) atsakovas D. M. prašė santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės; nepilnametės dukters A. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su vaiko motina J. M.; nustatyti bendravimo su vaiku tvarkÄ , leidžiant jam kas mėnesį su dukra bendrauti dvi iÅ¡eigines dienas (Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį) pagal jo pageidavimÄ , apie tai įspėjus ieÅ¡kovę ne vėliau kaip prieÅ¡ tris dienas, vaiko vasaros atostogų metu (liepos, rugpjūčio mėnesiais) atsakovo pageidaujamu laiku nepertraukiamai bendrauti 15 dienų, Å¡vęsti kas antrÄ vaiko gimtadienį kartu, visi pasimatymai su vaiku turi vykti tik Lietuvos Respublikoje; priteisti iÅ¡ jo periodines iÅ¡mokas dukrai po 150 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; priteisti jam automobilį HYUNDAI LANTRA, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės, pripažįstant atsakovui į šį daiktÄ asmeninės nuosavybės teisę; įpareigoti ieÅ¡kovę grÄ Å¾inti jam asmeninius daiktus; dokumentus, pripažinti, kad dėl paimtų kreditų ir dėl to atsiradusių turtinių prievolių atsakingi abu sutuoktiniai; priteisti iÅ¡ atsakovo kreditoriams nurodytas sumas; priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės pusę paimtų kreditų sumos, t. y. 18394 Lt; ir visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas D. M. nurodė, kad kartu su ieÅ¡kove negyvena ir bendro Å«kio neveda nuo 2011-09-26, santuokinis gyvenimas tinkamai nesusiklostė dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes barniai kildavo dėl skirtingo požiÅ«rio ir supratimo į atitinkamus reiÅ¡kinius.

Visus sprendimus Å¡eimos klausimais priimdavo viena ieÅ¡kovė. Nuolatiniai barniai kildavo dėl ieÅ¡kovės sÅ«naus A. N., kuris bÅ«damas nepilnametis, nuolat svaigindavosi alkoholiniais gėrimais. Atsakovas du kartus buvo sumuÅ¡tas. Sutinka su dukters A. M. gyvenamosios vietos nustatymu su ieÅ¡kove, tačiau Å¡iuo metu yra bedarbis, gyvenamojo bÅ«sto neturi, gali teikti iÅ¡laikymÄ po 150 Lt per mėnesį. Dalintino nekilnojamojo turto neturi, nes butas, kurį pardavė už 60000 Lt buvo atsakovo asmeninė nuosavybė, įsigyta iki santuokos su ieÅ¡kove sudarymo.

Pinigus, gautus pardavus butÄ , davė ieÅ¡kovei, tačiau jie buvo skirti dukrai. Santuokos metu įsigijo automobilį HYUNDAI LANTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priteistinas D. M.. Gyvenant santuokoje buvo paimta kreditų už 22 883 Lt, grÄ Å¾intina suma kreditoriams – 35 950, 44 Lt. IÅ¡ savo asmeninių lėšų atsakovas padengė 16 119,51 Lt, o 20 670,24 Lt reikia grÄ Å¾inti. Kadangi paimtos paskolos buvo naudojamos bendro Å«kio tvarkymui ir Å¡eimos bei namų Å«kio tvarkymui ir iÅ¡laikymui, todėl prievolės pripažintinos bendrasantuokinėmis ir už jas atsakingi yra abu sutuoktiniai.Atsiliepime į ieÅ¡kinį (1 t., 29–30 b. l.) atsakovas D.

M. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove, butas buvo asmeninė atsakovo nuosavybė, todėl jis nedalintinas. Santuokos metu Å¡alims buvo suteikta 25 000 Lt kreditų, todėl nutraukinat santuokÄ spręstinas jų grÄ Å¾inimo klausimas.          Atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį (2 t., 22–24, 81–82 b. l.) ieÅ¡kovė J. M. nurodė, kad atsakovas paliko Å¡eimÄ ir išėjo iÅ¡ namų 2011-09-25 d. ir daugiau kaip metai nepadeda iÅ¡laikyti nepilnametės dukters A.

M.. LR CK 3.60 str. 2 d. preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. Atsakovas klaidina teismÄ , kad ieÅ¡kovė neleidžia jam bendrauti su vaiku. Atsakovas dirba UAB „D.“ sanatorijoje, tačiau šį faktÄ slepia, o ieÅ¡kovė yra bedarbė. Vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 700-800 Lt. IeÅ¡kovė nesutinka, kad atsakovui bÅ«tų priteistas automobilis Hyundai Lantra, nes atsakovas nepateikia savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje sutuoktinių kilnojamojo turto balanso ir neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu jis praÅ¡o jam priteisti automobilį.

Atsakovo asmeninius daiktus 2011 m. spalio mėnesį iÅ¡sivežė atsakovo tėvai, o kitus daiktus – dujinę viryklę, skalbimo maÅ¡inÄ , jis pats su savo broliu R. M. iÅ¡sivežė 2011 m. spalio mėnesio pradžioje. Apie atsakovo vartojimo kreditus ieÅ¡kovė sužinojo tik iÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinio, jie nebuvo naudojami Å¡eimos reikalams. Dėl neatsakingo kreditų paėmimo yra kaltas pats atsakovas. Kreditus UAB „Katalogas“ ir UAB „Snoro lizingas“ turi sumokėti atsakovas, ieÅ¡kovė apie Å¡ių kreditų suteikimÄ atsakovui nieko nežinojo.Kreditoriai UAB „Katalogas“ir UAB „SNORO lizingas“praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo įsiskolinimus pagal su juo sudarytas sutartis.                II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė  Kelmės rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 15 d. sprendimu (2 t., 136–146 b. l.) ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, o trečiųjų asmenų, pareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kus reikalavimus, ieÅ¡kinius tenkino visiÅ¡kai. Teismas santuokÄ nutraukė dėl atsakovo D. M. kaltės, dukters A. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su jos motina J. M., leido D. M. bendrauti su nepilnamete dukra prieÅ¡ tris dienas iki susitikimo su vaiku susitikimų laikÄ suderinus su vaiko motina ieÅ¡kove, nustatant, kad bendravimas su vaiku vyks vaiko motinos namuose, priteisė iÅ¡ D.

M. materialinį iÅ¡laikymÄ dukrai A. M. periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 400 Lt nuo 2011 m. gruodžio 15 d. iki vaiko pilnametystės, nustatė, kad lėšas nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui uzufrukto teise valdys vaiko motina J. M., ieÅ¡kinį dalyje dėl 10000 Lt priteisimo J. M. atmetė, padalino santuokoje įgytÄ turtÄ : D. M. asmeninėn nuosavybėn priteisė automobilį HYUNDAI LANTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)              PrieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje dėl įpareigojimo J.

M. grÄ Å¾inti asmeninius daiktus – Lietuvos Respublikos pasÄ , socialinio draudimo pažymėjimÄ , mokyklos baigimo dokumentus, dujinę viryklę BEKO, skalbimo maÅ¡inÄ BEKO, darbo įrankius, rÅ«bus, o taip pat dalyje dėl 18394 Lt priteisimo – atmetė.              Uždarajai akcinei bendrovei „SNORO lizingas“ iÅ¡ D. M. priteisė 216 Lt pagal sutartį likusių mokėjimų, 196,56 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2012 m. rugpjūčio 24 d.

– iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 71 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Uždarajai akcinei bendrovei „Katalogas“ iÅ¡ D. M. priteisė 1219 Lt skolÄ , 365,70 Lt delspinigių, 100 Lt baudÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2012 m. liepos 23 d. - iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 71 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nurodė, kad sutuoktiniai daugiau kaip vienerius metus negyvena santuokinio gyvenimo, Å¡eimyninių santykių nepalaiko, bendro Å«kio neveda, Å¡alių santuokiniai ryÅ¡iai nutrÅ«kę galutinai, jiems iÅ¡saugoti Å¡eimÄ nėra galimybės. Atsakovas nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio visiÅ¡kai nesirÅ«pina Å¡eima, mažametės dukters iÅ¡laikymu.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl santuokos iÅ¡irimo kaltas atsakovas, kuris paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip metus laiko nesirÅ«pina Å¡eima, Å¡eimos gerove, mažamečio vaiko iÅ¡laikymu, kas rodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į Å¡eimÄ ir Å¡eimos interesus. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo su vaiku tvarka yra tinkama užtikrinant dukters interesus. Sprendžiant iÅ¡laikymo dydį, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė yra bedarbė, jai pragyventi padeda mama, gyvendama kaime ji užsiaugina daržovių, augina viÅ¡tas, ožkas, pragyvenimui užsidirba megzdama.

Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas ir dirbantis vyras, kitų iÅ¡laikytinių neturi. Dukterimi rÅ«pinasi, jÄ augina ir auklėja tik ieÅ¡kovė. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo perkelti dukters iÅ¡laikymo pareigos ieÅ¡kovei, priteisus iÅ¡ atsakovo jo praÅ¡omÄ sumÄ â€“ 150 Lt, bÅ«tų suteikta galimybė atsakovui iÅ¡ esmės nusiÅ¡alinti nuo Å¡ios prievolės vykdymo. Atsižvelgiant į vaiko poreikius, Å¡alių galimybes priteisė iÅ¡ atsakovo 400 Lt per mėnesį iÅ¡laikymÄ mažametei dukrai.Automobilis HYUNDAI LANTRA, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsigytas 2009-05-20, Å¡alių santuokos metu, todėl teismas laikė jį bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. IeÅ¡kovė sutiko, kad atsakovui bÅ«tų paskirtas automobilis, kompensacijos už šį turtÄ nereikalavo.Butas (duomenys neskelbtini) buvo įgytas asmeninėn atsakovo nuosavybėn iki santuokos su ieÅ¡kove sudarymo. Nors ieÅ¡kovė ir tvirtino, kad ji, pardavusi jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausiusį butÄ , gautas lėšas investavo į atsakovo butÄ , remontuojant jį, dengiant dalį atsakovo paskolos už šį butÄ , tačiau įrodymų, patvirtinančių esminį Å¡io buto pagerinimÄ , jo vertės padidinimÄ ieÅ¡kovė nepateikė.

Teismas konstatavo, jog reikalavimas priteisti piniginę kompensacijÄ už parduotÄ butÄ yra akivaizdžiai nepagrįstas. Dėl suteiktų kreditų teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo paimti kreditai iÅ¡ įvairių bendrovių buvo naudojami iÅ¡imtinai Å¡eimos interesams. Visos paskolų sutartys sudarytos vieno atsakovo D. M. vardu, apie Å¡ias sutartis jo sutuoktinė nežinojo, todėl visas Å¡ias prievoles teismas pripažino asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas asmens dokumentus, kuriuos jis prašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės, turi, nes buvo registruotas darbo biržoje, o vėliau įsidarbino. Konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie jo asmeninių daiktų buvimÄ pas ieÅ¡kovę. Teismas nurodė, kad kreditorius UAB „Katalogas“ atsakovui suteikė kreditÄ , tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė - kredito negrÄ Å¾ino, kredito mokesčio nesumokėjo, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė 1000 Lt negrÄ Å¾into kredito ir 219 Lt kredito mokesčio, 365,70 Lt delspinigių ir 100 Lt baudÄ .

Prievolių pagal iÅ¡perkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį, sudarytÄ su UAB „Snoro lizingas“ atsakovas taip pat tinkamai nevykdė, nesumokėjo 216 Lt dydžio sutartyje numatytų įmokų bei praleido pastarųjų mokėjimo terminÄ , todėl ieÅ¡kovas priskaičiavo sutartus 0,5% dydžio delspinigius, t. y. 196,56 Lt.Teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstė proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas D.

M. apeliaciniu skundu (5 t., 1–4 b. l.) praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. sprendimÄ , grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti civilinę bylÄ neÅ¡aliÅ¡kam teismui, nuÅ¡alinti visus Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjus, patraukti J. M. ir L. A. baudžiamojon atsakomybei, apklausti visus liudytojus. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Kelmės rajono apylinkės teismas 2013-01-15 padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl santuokos iÅ¡irimo yra kaltas D.

M.. Atsakovas su Å¡iuo motyvu nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik J. M. ir L. A. melagingais teiginiais, jokių jų teiginius patvirtinančių dokumentų civilinėje byloje nepateikta, teismas vadovavosi tik prielaidomis. J. M., pateikdama melagingÄ informacijÄ , kad atsakovas girtaudavo, triukÅ¡maudavo bei smurtaudavo, siekė sau palankaus teismo sprendimo, kas atitinka LR BK 235 str. l d., LR BK 154 str. ld., atsakovui buvo padaryta neturtinė žala.2. Dėl dukters A. M. gyvenamosios vietos nustatymo su mama J.

M. atsakovas neprieÅ¡taravo, bet su sÄ lyga, kad Kelmės rajono apylinkės teismas patikrins visÄ informacijÄ , kas liečia J. M. psichinę bÅ«klę. Teismui buvo pateikęs praÅ¡ymÄ , tačiau teismas į tai net nereagavo, o pats praÅ¡ymas byloje net neegzistuoja. Atsakovas taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau teismas net nesvarstė Å¡io praÅ¡ymo, ko pasėkoje J. M. buvo iÅ¡vežusi A. M. į AirijÄ , teko kreiptis į Vaikų teisių apsaugos tarnybÄ . Tokiu bÅ«du, tiek J.

M., tiek Kelmės rajono apylinkės teismas padarė didelę žalÄ , tėvo ir vaiko bendravime.3. Pardavus butÄ (duomenys neskelbtini), prie liudininkės P. M., atsakovas J. M. davė 10 000 litų dukters iÅ¡laikymui, tačiau Kelmės rajono apylinkės teismas į tai neatsižvelgė, priimdamas sprendimÄ vadovavosi tik J. M. melagingais teiginiais. Sprendimas priteisti materialinį iÅ¡laikymÄ dukrai A. M. po 400 litų, pažeidžia dukters V. M. teises bei diskriminuoja jÄ . Atsakovas dirba UAB D. sanatorijoje, alga neatskaičius mokesčių, sudaro 1050 litų, atskaičius mokesčius bei sumas pagal vykdomus raÅ¡tus antstoliams, jam lieka apie 600 litų.

Sumokėjus iÅ¡laikymÄ dukteriai Atėnei 400 Lt, pragyvenimui liktų 200 litų per mėnesį.4. Kreditai buvo paimti maisto pirkimo, buto komunaliniams mokesčiams dengti, skolai už virtuvės baldų komplektÄ grÄ Å¾inti, o apsigyvenus (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje - vaismedžių, triuÅ¡ių, ožkų, žemės Å«kio technikos, įrankių pirkimui. J. M. teismui meluodama teigė, kad apie paskolas nieko nežinojo. Atsakovo teiginius, gali paliudyti P. M., V. M., R. M., I. Ž. bei rastas baldų pirkimo - užsakymo kvitas.5.

Atsakovas nesutinka sumokėti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes teismo posėdžiuose iÅ¡ pradžių jis dalyvaudavo, pati J. M. nedalyvaudavo, motyvuodama, kad jÄ atstovauja advokatas G. L., kuris iÅ¡ tikrųjų nieko nežinojo kas vyko Å¡eimos gyvenime, dėl ko pasunkėjo bylos nagrinėjimas. Dėl atsakovo nedalyvavimo, teismas buvo informuotas, praÅ¡ymais, tačiau Kelmės rajono apylinkės teismas nei į vienÄ praÅ¡ymÄ neatsakė.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (5 t., 32–33 b. l.) ieÅ¡kovė J.

M. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovo apeliacinio skundo turinys ir reikalavimai nėra logiÅ¡ki, sunkiai suprantami. Teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti kitam teismui nėra pagrindo. Pats atsakovas tyčia vilkino procesÄ , juo piktnaudžiavo, neatvykdavo į teismo posėdžius, meluodavo. Mano, kad atsakovas negali Å¡ioje byloje reikÅ¡ti reikalavimo iÅ¡kelti ieÅ¡kovei ir liudytojui L. A. baudžiamÄ jÄ bylÄ .IÅ¡vadoje dėl apeliacinio skundo (5 t.,34 b. l.) Kelmės rajono savivaldybės Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad apelianto siÅ«lomas 150 litų iÅ¡laikymo dydis yra per mažas ir neatitinka vaiko interesų, o vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove, atitiks vaiko interesus.

Atkreipia dėmesį, kad atsakovo pajamos yra nedidelės , jis augina dar vienÄ vaikÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,                   teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies . Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( ex officio), iÅ¡skyrus bylas, nurodytas Å¡io Kodekso XIX (Å¡eimos teisinių santykių bylos) ir XX skyriuose ir V dalyje, kuriose apeliacinės instancijos teismas nėra varžomas apeliaciniame skunde nurodomų ribų.

Apeliacine tvarka pirmiausia yra patikrinama, ar nėra absoliučių negaliojimo pagrindų, jų nenustačius, apeliacinis skundas yra nagrinėjamas iš esmės. Šios kategorijos bylose teismas turi teisę viršyti apeliacinio skundo ribas. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).AiÅ¡kindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iÅ¡ esmės. Kasacinis teismas savo praktikoje suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginÄÄ sprendžiantis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J.

B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. K. v. M. K., bylos Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinis, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieÅ¡kovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O.

Å . v. B. Å ., bylos Nr. 3K-3-625/2012).CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimÄ ; neiÅ¡tikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais; palikimas Å¡eimos ir visiÅ¡kas nesirÅ«pinimas ja daugiau kaip vienerius metus), kurioms (ar kuriai iÅ¡ jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo prezumpcija. Pasisakydamas dėl procesinės Å¡alių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iÅ¡irimo priežastis, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ (ieÅ¡kovo padaryto tyčinio nusikaltimo faktÄ , žiaurų elgesį su sutuoktiniu, Å¡eimos palikimÄ ir visiÅ¡kÄ nesirÅ«pinimÄ ja, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).Byloje surinkti įrodymai neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad santuoka iÅ¡iro dėl kurio nors vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės. Byloje nustatyta, kad apelianto ir ieÅ¡kovės Å¡eima faktiÅ¡kai iÅ¡iro 2011rugsėjo 26 d., kai atsakovas po konflikto paliko ieÅ¡kovę ir iÅ¡sikėlė gyventi į kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ 2011 gruodžio 15 dėl santuokos nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ Å¡ioje byloje priėmė 2013 m sausio 15 d. ir santuokÄ nutraukė, remdamasis prezumpcija dėl santuokos nutraukimo, t.y. kad atsakovas 2011 rugsėjo mėnesį paliko Å¡eimÄ ir ja nesirÅ«pina daugiau kaip vienerius metus. Kolegija su tuo nesutinka, nes teismas turėjo vertinti Å¡alių santykius, santuokinių pareigų vykdymÄ iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, t.y. iki 2011-09-26.Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė Å¡ia prezumpcija ir nesirėmė pirmajame ieÅ¡kinyje (1 t. 2–4 b. l.).

Å iuo klausimu yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, į kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias aplinkybes (2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-160/2013 ir kt.).Vertindamas tik sprendime nurodytÄ aplinkybę po faktinio santuokos iÅ¡irimo pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo.

Abi Å¡alys kaltina viena kitÄ , netinkamai vykdžius santuokines pareigas. IeÅ¡kovė vis keitė ieÅ¡kinio pagrindÄ , teikdama naujus patikslintus ieÅ¡kinius ir kaltina santuokÄ iÅ¡irus dėl atsakovo elgesio, nes Å¡is girtavo, triukÅ¡mavo, naudojo smurtÄ , tačiau jokių objektyvių įrodymų apie girtavimÄ , triukÅ¡mavimÄ neteikė, rėmėsi tik savo paaiÅ¡kinimais (1t., 2-3,1,2 t., 97-99 b. l.).Taip pat atsakovas teikė keletÄ prieÅ¡ieÅ¡kinių, kaltindamas ieÅ¡kovę pažeidus santuokines pareigas, nurodydamas, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, t.y. dėl ieÅ¡kovės netinkamo charakterio, norėjimo dominuoti tarpusavio santykiuose, sprendimų priėmimo nesuderinus su sutuoktiniu, alkoholio vartojimo, smurto jo atžvilgiu panaudojimo (1 t., 145-150 b. l.).

Abu sutuoktiniai kaltino vienas kitÄ abipusiu smurto panaudojimu. Byloje yra pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.40-67-1-AT-155, kurioje fiksuojamas abiejų sutuoktinių smurto panaudojimas vienas kito atžvilgiu. Nors ieÅ¡kovė nurodo, kad jai buvo iÅ¡muÅ¡tas dantis, tokių duomenų nėra Å¡ioje medžiagoje. Papildomai atsakovas pateikė duomenis (5 t., 14-16) apie patirtus sužalojimus Å¡io konflikto metu, apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr.67-1-00371-11 J. M. ir A. N., kur jis kaltino, kad žmona sudavė pliauska į kaktÄ , tuo padarė kÅ«no sužalojimus, kurie užfiksuoti specialisto iÅ¡vadoje dėl D.

M. sveikatos sužalojimo. Abu ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, Å¡alims pasiÅ«lyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka, todėl nekonstatuota nei vieno iÅ¡ jų kaltė. Po faktinio santuokos iÅ¡irimo pagal atsakovo pareiÅ¡kimÄ pradėta medžiaga Nr.731086, kurioje atsakovas kaltino ieÅ¡kovę įžeidinėjimu, grasinimais. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje 2011-12-06 d. Å iaulių miesto policijos komisariato nutarimu konstatuota , jog ieÅ¡kovės veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str.2 dalyje požymių, bet dėl to, jog Å¡i veika neturi visuomeninės reikÅ¡mės ir ja nebuvo padaryta žala asmeniui, kuris negali apginti savo interesų, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , pasiÅ«lant kreiptis privataus kaltinimo tvarka.Byloje apklausto liudytojo L.

A. parodymai dėl to, kad jis keletÄ kartų yra matęs iÅ¡gėrusį atsakovÄ ,tame tarpe vienÄ kartÄ Å¡alių namuose, nepatvirtina atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, iÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų negalima daryti jokios objektyvios iÅ¡vados dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, o kitų įrodymų apie atsakovo girtavimÄ , dėl ko iÅ¡iro Å¡eima, ieÅ¡kovė nepateikė (2 t., 133).Procesinių dokumentų turinys, pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina santuokÄ iÅ¡irus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nevykdžius esminių sutuoktinių pareigų, numatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, t.y.

– lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vienas kitu ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu.

Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).Abi Å¡alys iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalÅ«s, nebuvo tolerantiÅ¡ki vienas kitam, nerėmė vienas kito moraliai, abiems trÅ«ko tarpusavio bendravimo, supratimo, nuomonių derinimo, tarpusavio kivirčai baigėsi net smurto panaudojimu, Å¡ie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, dėl ko iÅ¡iro Å¡eima.

Å eimoje abu sutuoktiniai neieÅ¡kojo bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Pažymėtina, kad Å¡alys santuokoje gyveno gana trumpÄ laikotarpį nuo 2008 m. spalio 9 d., faktiÅ¡kai Å¡eima iÅ¡iro po 3 metų, tačiau sutuoktiniai asmeninius interesus laikė aukščiau Å¡eimos interesų. Å ie santuokinių pareigų pažeidimai vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Nei viena iÅ¡ Å¡alių nerodė pastangų iÅ¡saugoti santuokinius ryÅ¡ius, o pablogėjus tarpusavio santykiams, nesiekė jų atkurti, elgėsi prieÅ¡ingai, kaltindami vienas kitÄ santuokinių pareigų nevykdymu. Teismo posėdyje ir pati ieÅ¡kovė pripažino ir savo kaltę dėl santuokos nutraukimo, nurodydama, kad didžioji kaltė dėl santuokos nutraukimo yra atsakovo (2 t., 132 b. l.).Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė netinkamas iÅ¡vadas, neįvertino visų byloje surinktų įrodymų ir padarė bylos medžiagai neatitinkančias iÅ¡vadas, dėl ko pripažintinas pagrįstas pirmasis ieÅ¡kovo argumentas, ir konstatuotina, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK CK 3.60 straipsnio 2 dalis).Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius, kad bÅ«tent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iÅ¡irimÄ , nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės tai, jog vienas iÅ¡ sutuoktinių Å¡ias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku.             Apeliantas faktiÅ¡kai neskundžia sprendimo dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nurodydamas, kad jis dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove neprieÅ¡taravo, bet buvo pateikęs praÅ¡ymÄ patikrinti informacijÄ apie ieÅ¡kovės psichinės sveikatos bÅ«klę. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas patvirtino, kad jis neprieÅ¡tarauja dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove, tai nurodė ir parengiamajame posėdyje (1 t., 29-30,52 b. l.).Tam neprieÅ¡taravo ir Vaiko teisių apsaugos skyrius, atstovaujantis vaiko interesus.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , taip pat panaudojant valstybės teikiamÄ paramÄ ; kiekvieno tėvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, t. y. tas sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų; vaiko norus ir pažiÅ«ras.AiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas turi nustatyti vaiko prisiriÅ¡imo laipsnį prie kiekvieno iÅ¡ tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , augimÄ ir tobulėjimÄ , tėvų dalyvavimÄ vaikÄ auklėjant, iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iÅ¡ tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinčias reikÅ¡mę aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007 ir kt.).Teismas atsižvelgė į konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgė į vaiko amžių, prisiriÅ¡imÄ prie mamos, kitas anksčiau nurodytas svarbias aplinkybes ir pagrįstai mažametės dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su ieÅ¡kove.Atsakovas nurodo, kad teismas netyrė jo nurodytų aplinkybių dėl ieÅ¡kovės psichinės bÅ«senos, nes ieÅ¡kovei gyvenant antroje santuokoje, Å¡i bandė gyvenimÄ baigti savižudybe.

Teismui buvo pateiktas neoriginalus atsakovo raÅ¡tas (1t., 41-44 b.l.).Pažymėtina, kad teismui visi procesiniai dokumentai, praÅ¡ymai pateikiami originalÅ«s, nes prieÅ¡ingu bÅ«du negalima identifikuoti jį pateikusį asmenį. Be to iÅ¡ Å¡io raÅ¡to matyti, kad atsakovas nurodo apie aplinkybes, galimai buvusias praeityje. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovės blogos psichinės bÅ«senos, sudarančios pagrindÄ teismui tirti Å¡iÄ aplinkybę.

Tuo metu byloje atsakovÄ atstovavo advokatas, kuris tokio praÅ¡ymo neteikė. Vaiko interesus atstovaujanti institucija neturėjo jokių duomenų apie ieÅ¡kovės blogÄ psichinę bÅ«klę. Apie tai, kad dukters gyvenamoji vieta negalėtų bÅ«ti nustatyta su mama, gavęs apeliacinį skundÄ VTAS irgi nenustatė (5 t., 34 b. l.).Pažymėtina, kad ir pats atsakovas nereiÅ¡kė praÅ¡ymo nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo.Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkÄ , Å¡i tvarka nustatoma, atsižvelgiant į vaiko interesus, į kÄ atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė bendrauti su atskirai gyvenančiais tėvais. Pirmosios instancijos teismas nustatė laiko atžvilgiu neribotÄ atsakovo bendravimo tvarkÄ su dukra, nustatant, kad Å¡is bendravimas vyks vaiko motinos namuose, suderinus dėl susitikimo su vaiku prieÅ¡ tris dienas. Teisėjų kolegija sutinka su Å¡ia teismo iÅ¡vada, kuri Å¡iuo metu atitinka mažamečio vaiko interesus.

Sprendimo priėmimo metu Å¡alių dukra Atėnė buvo 3 metų amžiaus, teismas nustatė, kad atsakovas daugiau kaip 1 metai nebendravo su dukra. Sutiktina, kad dukrai esant tokio amžiaus ir ilgÄ laikÄ nesimačius su tėvu, vaiko emociniai ryÅ¡iai su tėvu yra labai susilpnėję, juos reikia atkurti palaipsniui. DukrÄ iÅ¡vežus iÅ¡ įprastos jai aplinkos, ji patirtų stresÄ , kas neigiamai atsilieptų vaiko emocinei bÅ«senai, raidai. AtkÅ«rus emocinius ryÅ¡ius, atsakovas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl naujos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kas ir buvo nurodyta sprendime.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu Å¡ioje dalyje, sprendžia, kad teismas pirmiausia įvertino mažamečio vaiko interesus ir nustatė Å¡iuo metu jo interesus atitinkančiÄ bendravimo tvarkÄ . Dėl iÅ¡laikymo dydžio. Atsakovas nurodo, kad nustatytas iÅ¡laikymo vaikui dydis 400 Lt per mėnesį pažeidžia jo bei kitos dukters interesus, be to ieÅ¡kovė vaiko iÅ¡laikymui 2011 spalio mėnesį gavo 10 000 Lt. IeÅ¡kovė tuo tarpu teigia, jog Å¡i suma buvo skirta kaip kompensacija už pagerinimus, įdėtus į atsakovo butÄ (duomenys neskelbtini), kur ji įdėjo savo asmenines lėšas, pardavus jos asmenine nuosavybe priklausantį butÄ (duomenys neskelbtini).

Atsakovas jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybės dėl iÅ¡laikymo vaikui sumokėjimo nepateikė. Tai yra tikslinė iÅ¡moka, todėl ji turėjo bÅ«ti atitinkamai įforminta, kokiam tikslui yra skiriama. IeÅ¡kovė nuosekliai bylos procese analogiÅ¡kai aiÅ¡kino Å¡ias aplinkybes, be to ieÅ¡kiniu prašė papildomai priteisti 10 000 Lt už atliktus pagerinimus atsakovo bute. Å is atsakovo argumentas atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 str.).CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus.

Å io straipsnio 2 dalis nustato, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ , turi nustatyti tokį iÅ¡laikymo dydį, kuris bÅ«tų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio iÅ¡laikymo pareigas, iÅ¡dėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumÄ turi bÅ«ti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimÄ . Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iÅ¡ tėvų lieka vaikas ir jam neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprÅ«pinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo klausimÄ , iÅ¡laikymo dydis turėtų bÅ«ti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuri skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu buvo 1 000 Lt. IÅ¡laikymo prievolė abiejų tėvų yra lygi ( CK 3.192 straipsnio 1,3 dalys ).Teismas negali priteisti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius.

Pagal atsakovo nurodytas pajamas jis gauna 1050 Lt. Atsakovas nurodo, kad atskaičius mokesčius bei sumas pagal vykdomuosius raÅ¡tus antstoliams , jam iÅ¡mokama apie 600 Lt. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, atsakovas pateikė duomenis apie aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo žinomos priimant teismo sprendimÄ , t.y. kad 2013 -01 -22 d. atsakovui gimė dukra V. M.(5 t., 5 b. l.). Tačiau Å¡i aplinkybė negalėtų turėti įtakos priimtam teismo sprendimui, kuris buvo priimtas, neesant Å¡ios aplinkybės, atsakovas gali kreiptis dėl sprendimo peržiÅ«rėjimo ir iÅ¡laikymo sumažinimo.Pirmosios instancijos teismas šalių dukters A., gim. (duomenys neskelbtini)  iÅ¡laikymui priteisė 400 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ kas mėnesį, pripažindamas, kad dukters iÅ¡laikymui reikalinga skirti 800 Lt.

IeÅ¡kovė pateikdama sÄ matÄ , neteikė įrodymų apie faktines iÅ¡laidas dukrai iÅ¡laikyti. Pateikdama iÅ¡laidų apskaičiavimÄ , ieÅ¡kovė įtraukė tokias iÅ¡laidas, kaip iÅ¡laidas mokyklinėms reikmėms, nors dukra yra 3 metų ir tokios iÅ¡laidos nėra reikalingos (1 t., 12 b. l.). Be to ieÅ¡kovė skaičiuoja iÅ¡laidas vaistams, nors duomenų apie reikalingumÄ pirkti vaistus, blogÄ dukters sveikatos bÅ«klę nepateikia. Teisėjų kolegija įvertinusi ieÅ¡kovės dukters poreikių paskaičiavimÄ , atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė gyvena kaimo vietovėje, į dukters amžių, pripažįsta pakankamÄ iÅ¡laikymo dydį 600 Lt, kurio pusę turi teikti ir atsakovas.

IeÅ¡kovė sprendimo priėmimo metu buvo bedarbė, todėl negali užtikrinti dukters poreikių patenkinimo. Juos stengiasi patenkinti, dirbdama papildomus darbus,-megzdama, augindama daržoves Atsižvelgtina, kad abi Å¡alys gavo papildomas pajamas, pardavus nekilnojamÄ turtÄ . Nors atsakovas nurodo, kad yra atliekami iÅ¡skaitymai pagal vykdomuosius raÅ¡tus, tačiau netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiÅ¡kas jų nevykdymas yra pateisinami tik iÅ¡imtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti iÅ¡laikymÄ , privalu teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris leistų užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 str. 2 d.), todėl apelianto samprotavimai apie prisiimtų įsipareigojimų kitiems asmenims vykdymÄ , esant pareigai iÅ¡laikyti vaikÄ , patenkinti jo bent minimalius poreikius, sudaryti sÄ lygas augti, vystytis, neatleidžia jo nuo pareigos teikti bÅ«tinÄ iÅ¡laikymÄ vaikui.

Å ias aplinkybes ieÅ¡kovas turėjo įvertinti, prisiimdamas kitus įsipareigojimus. Be to, tėvai privalo iÅ¡ anksto įvertinti esamÄ turtinę padėtį, savo pasirengimÄ reikiamai pasirÅ«pinti vaiku; prieÅ¡ingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikÄ , ugdyti jo asmenybę, sudarant bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis, atsakomybė už sÄ moningai prisiimtÄ pernelyg didelę socialinę rizikÄ ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis ėmėsi priemonių rasti labiau apmokamÄ darbÄ ir gauti daugiau pajamų, ar ieÅ¡kojo papildomo uždarbio.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei įvertinus Å¡alių dukters amžių, jos poreikius, atsakovo galimybes teikti iÅ¡laikymÄ , priteistas iÅ¡laikymo dydis mažintinas iki 300 Lt.Dėl atsakovo daiktų grÄ Å¾inimo. Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, grįsdama savo reikalavimus, atsikirtimus (CPK 178 str.).Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas tokių įrodymų apie prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytų asmeninių daiktų buvimÄ pas ieÅ¡kovę, nepateikė, todėl Å¡is reikalavimas ir buvo atmestas (CPK 178 str.).Dalį atsakovo reikalavimų, kaip grÄ Å¾inti darbo įrankius, rÅ«bus, mokyklos baigimo dokumentus teismas pagrįstai atmetė, kaip jų nekonkretizavus.

Kiti reikalavimai-dėl socialinio draudimo pažymėjimo, paso negrÄ Å¾inimo pripažintini nepagrįstais, nes bylos aplinkybės rodo, kad atsakovas turi Å¡iuos dokumentus. Å ioje apeliacinio skundo dalyje atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Nepagrįstas atsakovo argumentas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, nes jis nebuvo pareiÅ¡kęs tokio praÅ¡ymo. Dėl sutuoktinių prievolių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutuoktinių prievolių pobÅ«dis (asmeninė ar bendroji prievolė) nepreziumuojamas.

Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį. Kai kreditorius pareiÅ¡kia reikalavimÄ vienam iÅ¡ sutuoktinių, santuokos bei pagal sudarytÄ sandorį panaudoto turto Å¡eimos interesais faktas savaime nereiÅ¡kia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Taip pat nurodė, kad CK 3.92 str. 2 d. įtvirtinta kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nereiÅ¡kia, kad vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytas sandoris laikomas sudarytu Å¡eimos interesais, t.y. kad iÅ¡ tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 str. prasme.

Sudaryti paskolos sutartį nereikalingas kito sutuoktinio sutikimas žodžiu ar raÅ¡tu, todėl tam, kad atsakovo prisiimta prievolė bÅ«tų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta, atsakovas turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta Å¡eimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010). Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ pripažinti solidariomis turtines prievoles atsiradusias pagal atsakovo paimtus 9 kredito sutartis (1 t., 169 b. l.) bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės pusę Å¡ių kreditų sumos.

Kolegija sutinka su Å¡ia teismo iÅ¡vada, kad pagrįstai spręsta, jog nėra pagrindo paskolos sutartis pripažinti bendra sutuoktinių prievole. Atsakovas pateikia 2009-05-29 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ 3200 Lt sumai už virtuvės baldus bei 2009-05-29 d. pinigų priėmimo kvitÄ apie 2700 Lt sumokėjimÄ (b.l.12-13).Å is įrodymas nepaneigia teismo padarytų iÅ¡vadų, kadangi pinigai už baldus sumokėti iki iÅ¡duodant paskolas, kurios buvo pradėtos sudarinėti nuo 2010-09-17 (1 t., 169 b. l.).

Atsakovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir neteikė jokių įrodymų, kad paskolos buvo sudarytos Å¡eimos interesais, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų žinojusi apie Å¡ias paskolas, bÅ«tų davusi sutikimÄ ar vėliau bÅ«tų pripažinusi Å¡ias paskolas. Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių nurodytų aplinkybių, daugumos paskolų sudarymo metu Å¡alių santykiai jau buvo paÅ¡liję, todėl pagrįstai manytina, kad ieÅ¡kovė net nežinojo apie Å¡ių paskolų iÅ¡davimÄ atsakovui.Nepagrįsti atsakovo argumentai dėl ilgo teismo proceso, galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo, neobjektyvumo.

Apie tai, kad teisėja galėjo bÅ«ti neobjektyvi, nes paskutinio posėdžio metu tarėsi su ieÅ¡kovės advokatu G. L., niekuo nepagrįsti, nes atsakovas jame nedalyvavo , kÄ patvirtina 2012 gruodžio 27 d. Kelmės rajono apylinkės teismo posėdžio protokolas (2 t., 130-135 b. l.). Atsakovas manydamas esant Å¡aliÅ¡kam teismu, turėjo teisę reikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ . Å iÄ savo teisę jis realizavo, tačiau 2012-11-23 l.e.p. teismo pirmininkė L. B. neįžvelgė Å¡aliÅ¡kumo, ir netenkino atsakovo pareiÅ¡kimo (1t.,83-87 b. l.).IÅ¡nagrinėjus bylÄ , toks reikalavimas dėl viso teismo nuÅ¡alinimo nebegali bÅ«ti reiÅ¡kiamas.

Be to CPK 68 str.4 d. numato proceso dalyvio teisę reikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ ne visam teismui, bet konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams. Tai, kad sprendimas priimtas atsakovo nenaudai, nerodo teismo Å¡aliÅ¡kumo.Pažymėtina, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta per įprastai tokios rÅ«Å¡ies civilinių bylų nagrinėjimo laikÄ . Atsižvelgtina, kad byloje Å¡alys teikė tiek ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinį, Å¡iuos procesinius dokumentus tikslino, todėl pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui buvo reikalingas papildomas laikas.

Be to nagrinėjama byla buvo sujungta su kitomis 2 pradėtomis nagrinėti bylomis, teisėjai buvo reškiamas nušalinimas. Nurodyti argumentai dėl bylos nagrinėjimo laiko negali būti apeliacinio skundo argumentais, kadangi apeliacinio skundo argumentai gali būti tik dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo, teisėtumo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir dėl baudžiamosios bylos iškėlimo ieškovei J. M., liudytojui L. A., tai negali būti apeliacinio skundo argumentu. Be to apeliantas ir nenurodo, kokiu pagrindu turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas.Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė apklausti liudytojus, kurių prašyme neįvardino, nepateikė jų adresų, nenurodė, kodėl tokia teise nepasinaudojo pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas peržiÅ«ri priimto sprendimo teisėtumÄ , pagrįstumÄ , o ne iÅ¡ naujo pernagrinėja bylÄ . Bylinėjimosi iÅ¡laidos Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė, kokioje dalyje jis nesutinka su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu. Kaip suprastina iÅ¡ Å¡io skundo, apeliantas mano, kad jam turėjo bÅ«ti priteistos visos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkina iÅ¡ dalies. Bylinėjimosi iÅ¡laidos , jeigu ieÅ¡kinys yra patenkinamas iÅ¡ dalies, yra priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui-proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovė pagal įstatymÄ iÅ¡ dalies yra atleista nuo kai kurių bylinėjimosi iÅ¡laidų-nuo žyminio mokesčio už priteistÄ iÅ¡laikymÄ mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir Å¡ios iÅ¡laidos yra priteisiamos valstybei iÅ¡ asmens, privalančio mokėti iÅ¡laikymÄ , skaičiuojant nuo priteistos sumos pagal bendrÄ iÅ¡mokų už vienerius metus sumos(CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). IÅ¡ dalies pakeitus teismo sprendimÄ , Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo priteista iÅ¡ atsakovo valstybei žyminio mokesčio suma mažintina iki 108 Lt (300x12x3 proc.).Å alys turėjo Å¡ias iÅ¡laidas: ieÅ¡kovė sumokėjo 139 Lt žyminį mokestį (1 t.,b.l.24 ),jos atstovavimo iÅ¡laidos 1300 Lt (1 t.,55 b. l. ir 2 t., 29 b. l.) bei privalėjo sumokėti 300 Lt nuo turtinio reikalavimo, kuris buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo.

Atmetus turtinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistina 300 Lt, kÄ ir priteisė pirmosios instancijos teismas. Kadangi santuoka yra nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieÅ¡kovei nepriteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis.Atsakovas patyrė 900 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, pateikė įrodymus apie jų sumokėjimÄ (2 t., 55 b. l.), kurias prieÅ¡ieÅ¡kinyje prašė jam priteisti. Atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo.

Kadangi atsakovas reiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį 20 394 Lt sumai (2 000+18 394) bei neturtinius reikalavimus, kurie prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo metu apmokestinami 142 Lt dydžio žyminiu mokesčiu, todėl mokėtina valstybei žyminio mokesčio suma už prieÅ¡ieÅ¡kinį sudarytų 753,82 Lt (20 394x3 proc.)611,82 +142).Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, t.y. jam priteisiant 2 000 Lt vertės turtÄ bei pripažįstant, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyje dėl santuokos nutraukimo patenkinus iÅ¡ dalies abiejų Å¡alių reikalavimus, laikytina, kad Å¡alys patyrė vienodas iÅ¡laidas ir nepriteistinos Å¡ioje dalyje iÅ¡laidos.

Atsakovo turtiniai reikalavimai patenkinti tik 9,8 procentų, kiti reikalavimai netenkinti, todėl nuo atmestų reikalavimų dalies jis turi sumokėti valstybei priklausantį žyminį mokestį, kuris buvo atidėtas 551,86 (611,82Ltx90,2 proc.). Be to iš jo priteistinas žyminis mokestis valstybei nuo priteistos išlaikymo sumos-108 Lt bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 76,95 Lt. Viso valstybei iš apelianto priteistina pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų 736,81Lt (551,76+108+76,95).Atsižvelgiant į šalių turėtas atstovavimo išlaidas, į tai, kad abiejų šalių reikalavimai buvo patenkinti iš dalies bei į šalių elgesį procese, pripažintina, kad yra tenkintini šalių prašymai dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, iš atsakovo ieškovei priteisiant 600 Lt atstovavimo išlaidų, todėl šioje dalyje keistinas teismo sprendimas.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinėje instancijoje Apeliantas nepateikė įrodymų, kad turėjo iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje. Tokių įrodymų nepateikė ir ieÅ¡kovė. 2013-02-22 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, paduodant apeliacinį skundÄ Â iki apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo. IÅ¡ dalies patenkinus šį skundÄ , yra spręstinas žyminio mokesčio priteisimas valstybei. Apeliantas už apeliacinį skundÄ turėjo sumokėti 976.76 Lt(142+551,76+144+71+71), kadangi jis neskundė teismo sprendimo dalies dėl kilnojamo turto jam priteisimo.

IÅ¡ dalies patenkinus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jo priteistina valstybei 801,76Lt priklausančio sumokėti žyminio mokesčio dalis (551,76 Lt+108Lt+71+71)(CPK 93 straipsnio 2 d, 3 dalys). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. sprendimÄ dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo D. M. kaltės, iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui 400 Lt priteisimo, dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ D.

M. J. M. priteisimo, dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ D. M. valstybei priteisimo pakeisti iÅ¡ dalies;„Pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių D. M. ir J. M. kaltės.PriteistÄ iÅ¡ D. M. a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį iÅ¡laikymÄ dukrai A. M., gimusiai (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 400 Lt (keturis Å¡imtus litų) nuo 2011 m. gruodžio 15 d. iki vaiko pilnametystės sumažinti iki 300 Lt per mėnesį.

Priteistas iÅ¡ D. M. J. M. nuo 1439 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas sumažinti iki 600 Lt.Priteistas iÅ¡ D. M. valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidas nuo 914,77 Lt sumažinti iki 736,81Lt.“KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ D. M. valstybei 801,76 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje. Kolegijos pirmininkė                                                                              Laisvė Aleknavičienė Teisėjai                                                                                                          Jolanta Badaugienė                                                                                                                           Danutė Matiukienė