428010ea-5f80-4110-953e-49c857bbf3cf · Lietuvos apeliacinis teismas

   Â

                                                                        Civilinė byla Nr. 2-1566/2010

                       Procesinio sprendimo kategorija 106.8; 106.8.3 (S)

                                                                                Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Žirono (teisėjų kolegijos pirmininkas),

Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pranešėjas) ir ArtÅ«ro Driuko,                        Â

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo eVigilo Ltd atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6515-603/2010, kuria Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovo eVigilo Ltd ieÅ¡kinį atsakovui PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl vieÅ¡ojo pirkimo komisijos sprendimų (dėl preliminariosios pasiÅ«lymų eilės nustatymo ir patvirtinimo panaikinimo atvirame konkurse „Gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant Viešųjų judriojo telefono ryÅ¡io paslaugų teikėjų tinklų infrastruktÅ«rÄ , sistemos pirkimas“) panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

2010 m. birželio 29 d. ieÅ¡kovas eVigilo Ltd kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus sudaryti preliminariÄ pasiÅ«lymų eilę ir jÄ patvirtinti. Taip pat ieÅ¡kiniu prašė panaikinti kitus techninės pasiÅ«lymų dalies įvertinimo rezultatus, patvirtinančius atsakovo PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM sprendimus (jei tokie buvo) bei įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo įvertinti tiekėjų pasiÅ«lymus.

2010 m. liepos 2 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo eVigilo Ltd ieÅ¡kinį. Tokį sprendimÄ teismas grindė tuo, kad ieÅ¡kovas nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, o tai pagal CPK

137 str. 2 d. 3 p. nuostatas yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Teismas nurodė, kad viešojo pirkimo procedūros prasidėjusios iki 2010 m. kovo 2 d. VPĮ pakeitimų, kuriais į Lietuvos Respublikos teisę buvo perkeltos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB nuostatos, (ginčijamos viešojo pirkimo procedūros buvo pradėtos 2010 m. sausio 22 d.) turi būti tęsiamos pagal viešojo pirkimo procedūrų pradžios momentu galiojusį VPĮ. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju pretenzija perkančiajai organizacijai turi būti pateikta per

5 dienas nuo dienos, kuriÄ tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamÄ savo teisėtų interesų pažeidimÄ . IeÅ¡kovo nurodytas 15 dienų terminas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/66/EB (Å¡i direktyva turėjo bÅ«ti perkelta i nacionalinę teisę iki 2009 m. gruodžio 20 d.), pretenzijai pareikÅ¡ti Å¡iuo konkrečiu atveju nėra taikomas, nes tiesiogiai galioti minėtoji direktyva pradėjo 2010 m. kovo 2 d. pakeitus VPÄ®, o ne nuo 2009 m. gruodžio 20 d. Taigi ieÅ¡kovas laiku nepateikė pretenzijos perkančiajai organizacijai t. y. minėtÄ jį 5 dienų terminÄ praleido, ir tuo nesilaikė įstatymų nustatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Kartu Vilniaus apygardos teismas atkreipė ieÅ¡kovo dėmesį į tai, kad ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas neatitinka ieÅ¡kinio turiniui keliamų reikalavimų, nes ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė teismo „įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo įvertinti tiekėjų pasiÅ«lymus“, o preliminarios eilės sudarymo funkcija VPÄ® prasme nėra priskirta teismų kompetencijai, todėl minėtasis ieÅ¡kovo reikalavimas negali bÅ«ti nagrinėtinas teisme.Â

2010 m. liepos 14 d. ieÅ¡kovas eVigilo Ltd pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6515-603/2010. Apeliantas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti 2010 m. liepos 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Šį praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovas grindžia tokiais argumentais:

1. Lietuvos Aukščiausias teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jei netinkamai ar ne laiku perkelta direktyvos nuostata yra pakankamai aiÅ¡ki, tiksli ir besÄ lyginė, privatÅ«s asmenys (tiekėjai) gali jomis tiesiogiai remtis teismuose prieÅ¡ perkančiÄ jÄ organizacijÄ , kaip prieÅ¡ valstybę. Nagrinėjamu atveju Europos Parlemento ir Tarybos direktyva 2007/66/EB turėjo bÅ«ti perkelta 2009 m. gruodžio

20 d., o realiai buvo perkelta 2010 m. kovo 2 d. Â Å ios direktyvos nuostata, kuria nustatytas minimalus

10 dienų nuo sprendimo faksu iÅ¡siuntimo pirkimo dalyviui dienos terminas, per kurį jis gali reikalauti Å¡io sprendimo peržiÅ«ros, yra tiksli, aiÅ¡ki ir besÄ lyginė. Kadangi ginčijamo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros buvo pradėtos 2010 m. sausio 22 d. t. y. po direktyvoje nustatyto reikalaujamo jos nuostatų įgyvendinimo termino, apeliantas turi teisę teismuose prieÅ¡ perkančiÄ jÄ organizacijÄ remtis tikslia, aiÅ¡kia, besÄ lygine Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostata, kuria nustatytas minimalus 10 dienų terminas pretenzijai pareikÅ¡ti.

2. Aktualios redakcijos (t. y. 2010 m. kovo 2 d.) VPĮ nustato, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal Lietuvos Respublikos VPĮ (Žin., 2006, Nr. 4-102; 2009, Nr. 93-3986) nuostatas. Nagrinėjamu atveju ginčų nagrinėjimas neturėtų būti laikomas pirkimų procedūra ir ginčų nagrinėjimui turėtų būti taikomos nuo 2010 m kovo 2 d. įsigaliojusios VPĮ nuostatos, kuriomis į nacionalinę teisę buvo perkelta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/66/EB.

3. Ieškovas- Izraelyje registruota ir esanti įmonė, o tai lemia, kad ieškovui

5 dienų terminas objektyviai yra per trumpas suvokti savo interesų pažeidimÄ , pateikti pretenzijÄ laiku, o vėliau apsunkina pažeistų interesų gynimÄ teisme. Tokios pozicijos, kad minėtojo termino trumpumas apsunkina tiekėjų pažeistų interesų gynimÄ teisme, laikosi ir Lietuvos Aukščiausias teismas. Lietuvos Aukščiausias teismas, nagrinėdamas Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijÄ , susijusiÄ su direktyva Nr. 89/665, atsižvelgdamas į aptariamo 5 dienų termino trumpumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad apskundimo procedÅ«ros nuostata, pagal kuriÄ perkančioji organizacija negali nagrinėti tiekėjų pretenzijų, paduotų praleidus

5 dienų terminÄ , apsunkina Å¡i terminÄ praleidusių tiekėjų galimybes ginti pažeistus interesus teismine tvarka. Taigi Vilniaus apygardos teismui 2010 m. liepos 2 d. atsisakius priimti ieÅ¡kinį, nes ieÅ¡kovas praleido 5 dienų terminÄ pretenzijai pareikÅ¡ti ir tuo nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai

išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, buvo nepagrįstai suvaržyta ieškovo teisė ginti savo pažeistus

interesus teisme.

4. Lietuvos Aukščiausias teismas 2009 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009 pažymėjo, kad tuo atveju, jei perkančioji organizacija priėmė ir iÅ¡nagrinėjo tiekėjo pretenzijÄ , kuri jai buvo pateikta praleidus 5 dienų pretenzijos pateikimo terminÄ , reiÅ¡kia tai, kad pretenzijos pateikimo terminÄ perkančioji organizacija atnaujino. Nagrinėjamoje situacijoje perkančioji organizacija ieÅ¡kovo  eVigilo Ltd pretenzijÄ priėmė bei nagrinėjo ir pateikė atsakymÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimų netenkins. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija buvo.

5. IeÅ¡kinio ir pretenzijos reikalavimus dėl sprendimų neteisėtumo ieÅ¡kovas grindė perkančiosios organizacijos tęstiniu pažeidimu t. y. vengimu suteikti informacijÄ apie atliktÄ pasiÅ«lymų techninės dalies įvertinimÄ . CK 1.127 str. 5 d. nuostatos numato, jei pažeidimas yra tęstinis, ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Nagrinėjamos bylos ieÅ¡kinio ir pretenzijos pateikimo terminams skaičiuoti turėtų bÅ«ti vadovaujamasi minėtÄ ja CK nuostata. Pritaikius Å¡iÄ nuostatÄ negalėtų bÅ«ti laikoma, kad ieÅ¡kovas eVigilo Ltd praleido 5 dienų terminÄ pateikti pretenzijÄ perkančiajai organizacijai.

6. Negalima sutikti su Vilniaus apygardos teismo argumentu, kad reikalavimas įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo įvertinti tiekėjų siÅ«lymus yra nenagrinėtinas teisme ir neatitinka CPK 135 str. nustatytų ieÅ¡kinio turinio reikalavimų. Perkančiajai organizacijai neteisėtai įvertinus tiekėjų pasiÅ«lymus, reikalavimas įpareigoti tai atlikti yra teisėtas ir pagrįstas. Dar daugiau, jei teismas vertina šį reikalavimÄ kaip ieÅ¡kinio trÅ«kumÄ , neaiÅ¡ku, kodėl nebuvo paskirtas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Europos Bendrijų pagrindu įsteigta Europos SÄ junga (toliau – ES) pagal savo pobÅ«dį yra organizacija, kurios sukurta teisės sistema iÅ¡ esmės skiriasi tiek nuo nacionalinės teisės sistemos, tiek nuo tarptautinės teisės sistemos. Europos SÄ jungos teisė sudaro savarankiÅ¡kÄ teisės sistemÄ , turinčiÄ tik jai bÅ«dingų savybių. Kitaip negu nacionalinė teisės sistema ES teisė reglamentuoja tik tam tikrus, Europos Bendrijų steigiamosiomis sutartimis konkrečiai apibrėžtus santykius.

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. t. y. nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į ES dienos, pirminių sutarčių (pirminės sutartimis laikomos Bendrijų steigimo sutartys, jas papildžiusios ir keitusios sutartys, stojimo sutartys) nuostatos naujosioms valstybėms narėms, tarp jų ir Lietuvai, yra privalomos ir privalo bÅ«ti taikomos tose sutartyse ir įstojimo akte nustatytomis sÄ lygomis (Akto dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sÄ lygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos SÄ junga, pritaikomųjų pataisų 2 straipsnis). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos SÄ jungoje“ 2 punkte nustatyta, kad ES teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis; jeigu tai kyla iÅ¡ sutarčių, kuriomis grindžiama ES, ES teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi virÅ¡enybę prieÅ¡ Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Tai reiÅ¡kia, jog ES teisės taikymas, jos virÅ¡enybės užtikrinimas yra vienas iÅ¡ valstybės prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, kurį valstybė ir jos valdžios institucijos privalo vykdyti. Kartu tai reiÅ¡kia, kad nacionaliniai įstatymai negali paneigti ES teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Europos Bendrijos steigimo sutarties 288 str. (buvęs Europos Bendrijos steigimo sutarties 249 str.) nuostatos nustato, kad ES institucijos ES tikslams įgyvendinti priima reglamentus, leidžia direktyvas, priima sprendimus, teikia rekomendacijas ar nuomones. Minėtojo Europos Bendrijos steigimo sutarties straipsnio 3 d. nurodo, jog direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formÄ ir bÅ«dus. Tai reiÅ¡kia, kad direktyva nėra tiesiogiai taikomas teisės aktas.

Viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas. Å i aplinkybė lemia tai, kad be nacionalinių teisės aktų, iÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo kylantys teisiniai santykiai yra reguliuojami ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis. Kaip jau minėta, direktyvos nėra tiesiogiai taikomas teisės aktas, o tai reiÅ¡kia, jog bylos Å¡alys direktyvomis, prieÅ¡ingai nei reglamentais, negali tiesiogiai remtis teisminiuose ginčuose, kurie kilo iÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo teisinių santykių, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad nacionalinėje teisinėje sistemoje direktyvos, kaip Bendrijos teisės normos, praranda teisinę reikÅ¡mę. Visų pirma, direktyvos turi bÅ«ti laiku ir tinkamai perkeltos į nacionalinę teisės sistemÄ . Taigi direktyvų tiesioginio veikimo prielaida yra netinkamas ar pavėluotas direktyvų nuostatų perkėlimas ar jų neperkėlimas į nacionalinę teisės sistemÄ . Visgi direktyva

nacionaliniame teisme gali bÅ«ti remiamasi tiesiogiai tik esant iÅ¡imtinėms sÄ lygoms: pirma, turi bÅ«ti pasibaigęs

direktyvos įgyvendinimo terminas ir ji neįgyvendinta arba netinkamai įgyvendinta; antra, direktyva turi bÅ«ti aiÅ¡ki, apibrėžta ir besÄ lyginė; trečia direktyva turi suteikti asmeniui teises. Tik esant nurodytoms sÄ lygoms asmuo turi teisę remtis direktyvos nuostatomis nacionaliniame teisme.

Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/66/EB turėjo bÅ«ti inkorporuota į Lietuvos teisės sitemÄ iki 2009 m. gruodžio 20 d. (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB 3 str. 1 d.), tačiau realiai ji buvo inkorporuota 2010 m. kovo 2 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors ir pavėluotai, tačiau minėtoji direktyva buvo inkorporuota į Lietuvos teisės sistemÄ . Kaip minėta, direktyva nacionaliniame teisme gali bÅ«ti remiamasi tiesiogiai tik esant iÅ¡imtinėms sÄ lygoms. Viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų, kuriai esant direktyva galėtų bÅ«ti remiamasi tiesiogiai nacionaliniuose teismuose, yra ta, kad turi bÅ«ti pasibaigęs direktyvos įgyvendinimo terminas ir ji turi bÅ«ti neįgyvendinta arba netinkamai įgyvendinta. Å iuo konkrečiu atveju, nors pavėluotai, bet inkorporavus į Lietuvos teisinę sistemÄ Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 2007/66/EB, minėtosios direktyvos tiesioginis veikimas tapo negalimu.

VPÄ® (tiek ankstesnės, tiek aktualios redakcijos) 7 str. nuostatos numato, kad vieÅ¡asis pirkimas, kai pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų bÅ«du, prasideda pateikus kandidatui (kandidatams) kvietimÄ dalyvauti derybose.  Taip pat minėtojo straipsnio nuostatos numato, kad vieÅ¡asis pirkimas baigiasi, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas, atmetamos visos paraiÅ¡kos ar pasiÅ«lymai, nutraukiamos pirkimo procedÅ«ros, per nustatytÄ terminÄ nepateikiama nė viena paraiÅ¡ka ar pasiÅ«lymas, pasibaigia pasiÅ«lymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo

tiekėjų, visi tiekėjai atsiima pasiūlymus ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį. Tai reiškia, kad viešųjų pirkimų pretenzijų

nagrinėjimas yra sudedamoji viešųjų pirkimų procedūros dalis. Taigi apelianto argumentas, kad viešųjų ginčų nagrinėjimas nėra viešojo pirkimo procedūra, yra nepagrįstas.

Byloje buvo nustatyta, kad viešojo pirkimo procedūros buvo pradėtos 2010 sausio 22 d. Pretenzija perkančiajai organizacijai buvo pateikta 2010 m. birželio 17 d. t. y. galiojant aktualiai VPĮ redakcijai. Aktualioje VPĮ redakcijoje yra nustatyta, kad iki 2010 m. kovo 2 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal VPĮ (Žin., 2006, Nr. 4-102; 2009, Nr. 93-3986). Tai reiškia, kad viešojo pirkimo procedūros pradėtos 2010 m. sausio 22 d. turi būti tęsiamos remiantis ankstesnės VPĮ redakcijos (Žin., 2006, Nr. 4-102; 2009, Nr. 93-3986) normomis. Taigi nėra pagrindo išvadai, jog teisiniai santykiai, susiję su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB įgyvendinimu nebuvo apibrėžti ir kad dėl to galėjo būti suvaržytos asmenų teisės ir teisėti lūkesčiai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aktualios reakcijos VPĮ nuostatos, kurios įsigaliojo nuo 2010 m. kovo 2 d., Lietuvos Respublikos Seime buvo patvirtintos dar 2010 m. vasario 11 d. įstatymu Nr. XI – 678.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r ia:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai:                                                                                                         Artūras Driukas

                    Â

                                                                                                                               Â

                                                                                                                      Vytas

Milius

                                                                                                                       Egidijus Žironas

Â