427fcbe2-02de-4e6f-bdf4-58304362bf44 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-65-381/2020 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00518-2016-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.3.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Jupiter Shipping and Trading Ltd. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Jupiter Shipping and Trading Ltd. ieÅ¡kinį atsakovams Crystal Shipping Co Ltd. ir Campbell Shipping Co Ltd. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo ir atsakovų Crystal Shipping Co Ltd. ir Campbell Shipping Co Ltd. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui Jupiter Shipping and Trading Ltd. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – Drybulk Investment Holding S. A., Makro Denizcilik ve Gemi Iseletmeciligi Sanayi ve Ticaret Ltd.

Sti., Spot Shipping & Trading Ltd., ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Jupiter Shipping and Trading Ltd. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Crystal Shipping Co Ltd. ir Campbell Shipping Co Ltd., praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai 455 655,50 JAV dolerių skolÄ , 84 482 JAV dolerių palÅ«kanų už piniginės prievolės neįvykdymÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovai Crystal Shipping Co Ltd. ir Campbell Shipping Co Ltd. yra laivo „CS CRYSTAL“ savininkai. 2015 m. rugsėjo 14 d., 2015 m. lapkričio 5 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 14 d. užsakymų pagrindu ieÅ¡kovas pristatė Å¡iam laivui kurÄ . Už patiektÄ kurÄ ieÅ¡kovas atsakovams iÅ¡rašė 2015 m. rugsėjo 16 d., 2015 m. lapkričio 11 d., 2015 m. gruodžio 2 d., 2015 m. gruodžio 18 d. sÄ skaitas bendrai 455 655,50 JAV dolerių sumai, tačiau atsakovai Å¡ių sÄ skaitų neapmokėjo. IeÅ¡kovas ne kartÄ raÅ¡tu ragino atsiskaityti už patiektÄ kurÄ , tačiau reikalavimai nebuvo patenkinti.

3. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo (toliau – ir Prekybinės laivybos įstatymas) 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad privilegijuoti reikalavimai – su prekybine laivyba susiję reikalavimai, tenkinami Å¡io įstatymo nustatyta tvarka. Reikalavimai sumokėti už uoste suteiktas paslaugas prilyginami atitinkamai Å¡eÅ¡tosios arba septintosios eilės reikalavimams atsižvelgiant į tai, iÅ¡ kokio turto jie patenkinami (Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 3 dalis). Pagal Prekybinės laivybos įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , Å¡iame įstatyme nurodyti reikalavimai turi bÅ«ti tenkinami pirmiausia iÅ¡ laivo vertės.

4. Pagal pateiktus užsakymus atsakovai už vėlavimÄ atsiskaityti už patiektÄ kurÄ privalo mokėti 2,5 proc. palÅ«kanas per mėnesį, todėl atsakovų mokėtinos palÅ«kanos sudaro 84 482 JAV dolerių.

5. Atsakovai Crystal Shipping Co Ltd. ir Campbell Shipping Co Ltd. atsiliepime į ieškinį prašė teismo:

1) ieÅ¡kinį atmesti, 2) taikyti 6 mėn. naikinamÄ jį terminÄ ir taip pat atmesti ieÅ¡kinį kaip pareikÅ¡tÄ praleidus šį 6 mėn. terminÄ , savo esme atitinkantį ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nustatytÄ 1993 m. Tarptautinės konvencijos dėl jÅ«rinių suvaržymų ir įkeitimų 6 straipsnio 1 dalies b) punkto i) papunktyje, 3) pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui pakeisti atsakovus į tinkamus, t. y. į tariamus kuro pirkėjus Drybulk Investment Holding S. A. ir Spot Shipping & Trading Ltd., 4) įtraukti į bylÄ tariamus kuro pirkėjus Drybulk Investment Holding S. A., Makro Denizcilik ve Gemi Iseletmeciligi Sanayi ve Ticaret Ltd.

Sti, Spot Shipping & Trading Ltd. trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje, 5) išreikalauti iš ieškovo įrodymus apie visas kuro pirkimo – pardavimo sutarčių su tariamais kuro pirkėjais Drybulk Investment Holding S. A. ir Spot Shipping & Trading Ltd. sudarymo aplinkybes (kaip buvo vedamos derybos, kas iš pirkėjo ir pardavėjo atstovų dalyvavo derybose, kaip buvo patikrinti šių atstovų įgalinimai, kur ir prie kokių aplinkybių buvo pasirašyti kuro pirkimo – pardavimo sutarčių tekstai ir t. t.), 6) išreikalauti iš ieškovo jo sutartis su faktiniais tiekėjais (angl.

„p. supplier“): kuro tiekimo sutartis tarp ieÅ¡kovo ir J. W. Stone kuro platintojo L.C.C., ieÅ¡kovo ir Addax Energy S. A. (Oryx kuro bunkerių paslaugos), ieÅ¡kovo ir MEB Petroleum DMCC UF, ieÅ¡kovo ir BP Marine Limited, 7) iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo patvirtinimų dėl kuro gavimo tinkamai patvirtintas, įskaitomas, abiejų lapo pusių kopijas, 8) iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo tarp jo ir Drybulk Investment Holding S. A. sudarytÄ kuro pirkimo sutartį, 9) iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo įrodymus apie jo įregistravimÄ atitinkamuose Turkijos Respublikos registruose, kad bÅ«tų galima iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas iÅ¡ ieÅ¡kovo dalyvių ar darbuotojų gali jam atstovauti, 10) iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo dokumentus, patvirtinančius jo (t. y.

Turkijos Respublikos juridinio asmens) ryšį su Saint Kitts ir Nevis federacijos juridiniu asmeniu Jupiter Shipping and Trading Ltd., 11) iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo įrodymus apie banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) 4001 01 savininkus.

6. Atsakovai nurodė, kad jie niekada nebuvo jokių pirkimo – pardavimo sutarčių su ieÅ¡kovu dalyviais ir neturi pareigos sumokėti už tariamai patiektÄ Ä¯ laivÄ kurÄ . IeÅ¡kovas nėra faktinis kuro tiekėjas, o tik brokeris, kuris teikia ne prekes, o paslaugas. IeÅ¡kovo pateiktas 2015 m. lapkričio 11 d., 2016 m. balandžio 8 d., 2016 m. gegužės 5 d. ir 2016 m. birželio 15 d. susiraÅ¡inėjimas elektroniniais laiÅ¡kais dėl skolos už kurÄ apmokėjimo buvo vykdomas ne su atsakovais, o su dviem kitais subjektais: Drybulk Investment Holding S. A. ir Spot Shipping & Trading Ltd. Apie Å¡ių subjektų tariamÄ skolÄ ieÅ¡kovui atsakovai sužinojo tik po laivo areÅ¡to Klaipėdos valstybiniame uoste. 2015 m. kovo 4 d. laivo savininkas sudarė frachtavimo sutartį su Drybulk Investment Holding S. A. ir Makro Denizcilik ve Gemi Iseletmeciligi Sanayi ve Ticaret Ltd. Sti.

7. IeÅ¡kovo į bylÄ pateiktuose užsakymuose (angl. bookingnote), pavyzdžiui, 2015 m. rugsėjo 14 d. užsakyme originalo kalba, kaip įprasta komercinėje praktikoje Å¡ioje srityje, yra nurodyta angl. „ ...p. supplier terms conditions to apply...“. Komercinėje praktikoje priimta, kad „p. supplier“ yra „physical supplier“, lietuviÅ¡kai verčiama kaip „faktinis tiekėjas“. Todėl angl. „...p. supplier terms conditions to apply...“, turi bÅ«ti verčiama kaip „...taikomos faktinio tiekėjo terminai ir sÄ lygos...“. Tuo tarpu ieÅ¡kovo pateiktas užsakymo vertimas nėra korektiÅ¡kas ir iÅ¡verstas neteisingai, kÄ galima pasakyti ir apie kitų užsakymų vertimus.

8. IeÅ¡kinyje Jupiter Shipping and Trading Ltd. nurodė savo adresÄ : Orhantepe Mah. Merhaba Sok., No: 15 Dragos, 34865 Kartai, Stambulas, Turkija, A/s. Nr. TR2 7 0020 5000 0067 8485 4001 01. Tačiau visuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, pateiktuose teismui, kuro pardavėju nurodytas Jupiter Shipping AND TRADING LTD., kurio adresas: P.O. Box 556 MainStreet, Charlestown – Nevis. Charlestown yra Nevis salos sostinė (Saint Kitts ir Nevis federacija). Taigi, nėra įrodymų, jog bÅ«tent ieÅ¡kovas yra kuro pirkimo – pardavimo sutarties dalyvis, todėl ieÅ¡kovui reikalavimo teisė Å¡ioje byloje nepriklauso.

9. Ieškovo minėto Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 3 dalis nustato, kad reikalavimai sumokėti už uoste suteiktas paslaugas prilyginami atitinkamai šeštosios arba septintosios eilės reikalavimams atsižvelgiant į tai, iš kokio turto jie patenkinami. Ši teisės norma taikoma uoste suteiktoms paslaugoms, tačiau ieškovas teisinius santykius tarp jo ir kuro pirkėjo kvalifikavo ne kaip paslaugos teikimo, o kaip pirkimo – pardavimo teisnius santykius. Todėl nėra teisinio pagrindo tvirtinti, kad ieškovo reikalavimas yra privilegijuotas pagal Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 1-3 dalis, 63 straipsnio 1 dalį.

Kita vertus, iš 1952 m. Tarptautinės konvencijos dėl kai kurių taisyklių, susijusių su jūrų laivų areštu, suvienodinimo 1 straipsnio 1 dalies yra akivaizdu, kad visi jūriniai reikalavimai, išskyrus joje nurodytas išimtis, yra privilegijuoti, kitaip tariant, jie susiję su laivu ir įprastai gali būti patenkinti iš laivo vertės. Visi jūriniai reikalavimai, kurie susiję su laivu ir, kaip įprasta, kurie gali būti patenkinti iš laivo vertės, yra jūriniai suvaržymai, kurie nurodyti 1993 m.

Tarptautinės konvencijos dėl jÅ«rinių suvaržymų ir įkeitimų 6 straipsnio 1 dalies a) punkte. IeÅ¡kovas tvirtina, kad jo reikalavimai susijęs su laivu, todėl reikalavimai dėl apmokėjimo už kurÄ pripažintini jÅ«riniais suvaržymais. Todėl atsakovai praÅ¡o teismo taikyti 6 mėnesių naikinamÄ jį terminÄ , savo esme atitinkantį ieÅ¡kinio senaties terminui ir nustatytÄ 1993 m. Tarptautinės konvencijos dėl jÅ«rinių suvaržymų ir įkeitimų 6 straipsnio 1 dalies b) punkto i) papunktyje.

10. IeÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti 84 482 JAV dolerių palÅ«kanos už piniginės prievolės neįvykdymÄ sudaro 30 proc. palÅ«kanų per metus. PalÅ«kanų dydis prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams, todėl yra pagrindas jas sumažinti iki 0,5 proc. nuo pradelstos sumos už mėnesį (atitinka 6 proc. palÅ«kanas per metus) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalis).

11. Teismui pateiktame dublike ieÅ¡kovas nurodė, kad jam pateiktuose užsakymuose nurodyta, kad užsakymÄ teikia Drybulk Investment S. A. bendrovės Spot Shipping & Trading Ltd. ir laivo savininko vardu. IeÅ¡kovas už laivui „CS CRYSTAL“ patiektÄ kurÄ pateikė sÄ skaitas, kurios adresuotos laivui „CS CRYSTAL“, laivo valdytojui, laivo savininkui, taip pat Drybulk Investment S. A. bei Spot Shipping & Trading Ltd. Todėl laivo savininkai turi solidariÄ pareigÄ atsiskaityti už laivui patiektÄ kurÄ .

12. IeÅ¡kovui pateiktuose užsakymuose yra nurodyti uostai, kuriuose laivui „CS CRYSTAL“ buvo tiekiamas kuras, t. y. Naujasis Orleanas, Lome Offshore WP, Salvador Roads, Durban. Todėl reikalavimas atsiskaityti už laivui „CS CRYSTAL“ patiektÄ kurÄ laikytinas privilegijuotu reikalavimu remiantis Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 3 dalimi, kurioje įtvirtinti reikalavimai sumokėti už uoste suteiktas paslaugas.

13. IeÅ¡kovas savo vardu sudarė sutartis dėl kuro tiekimo laivui „CS CRYSTAL“ ir įsipareigojo užsakyme nurodytame uoste patiekti kurÄ . Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas savo įsipareigojimų vykdymui pasitelkė trečiuosius asmenis, neturi įtakos ieÅ¡kovo teisei reikalauti atsakovų atsiskaityti už laivui patiektÄ kurÄ .

14. Atsakovų pateikta 2015 m. kovo 4 d. laivo frachtavimo sutartis patvirtina, kad Drybulk Investment S. A. buvo teisėtas laivo „CS CRYSTAL“ valdytojas ir turėjo teisę laivo savininko vardu pateikti užsakymÄ dėl laivui reikalingo kuro. Todėl atsakovai kaip laivo savininkai turi solidariÄ pareigÄ atsiskaityti už laivui patiektÄ kurÄ .

15. Prekybinės laivybos įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teisė į privilegijuotų reikalavimų patenkinimÄ pasibaigia suėjus vieneriems metams nuo privilegijuoto reikalavimo teisės atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė atsakovui reikalavimÄ , kylantį iÅ¡ 2015 m. lapkričio 5 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 gruodžio 14 d. užsakymų, todėl ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį nepraleisdamas 1 metų senaties termino. Nors atsakovai nurodė, kad turėtų bÅ«ti taikoma 1993 m.

Tarptautinė konvencija dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų ir joje įtvirtintas senaties terminas, tačiau minėtos konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad 4 straipsnyje nustatyti jūriniai suvaržymai netenka galios praėjus vieniems metams, išskyrus atvejus, kai laivas, dar nepasibaigus tokiam laikotarpiui, yra areštuojamas arba konfiskuojamas ir dėl tokio arešto ar konfiskacijos vykdomas priverstinis pardavimas, todėl nurodytoje konvencijoje taip pat įtvirtintas 1 metų ieškinio senaties terminas.

16. Teismui pateiktame triplike atsakovai palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ bei praÅ¡ymus ir papildomai nurodė, kad subjektas, kurio vardu pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, nėra įregistruotas Turkijos Respublikos registruose, kuriuose tvarkomi juridinių asmenų duomenys. Nors ieÅ¡kovas pateikė į bylÄ Stambulo mokesčių tarnybos valdybos iÅ¡duotÄ 2016 m. lapkričio 8 d. pažymÄ Nr. 26708, iÅ¡ kurios matyti, kad Jupiter Shipping and Trading Ltd. suteiktas mokesčių mokėtojo identifikacinis Nr. 4840764169, o 2016 m. suteiktas potencialaus mokėtojo statusas, tačiau Å¡ios pažymos vertė abejotina. Pažymoje nenurodyta, kada toks statusas suteiktas, todėl, tikėtina, jau prasidėjus bylai, taip pat nėra aiÅ¡ku kÄ reiÅ¡kia sÄ voka – „potencialus mokėtojas“. Greičiausiai tai nėra mokesčių mokėtojas Turkijoje, o tik nurodęs, jog galimai juos mokės ateityje.

17. Privilegijuotų reikalavimų esmė – ne laivo savininko solidari atsakomybė su skolininku, o privilegijuoti reikalavimai tenkinami iš laivo vertės. Todėl jei laivo vertės neužtenka šiems reikalavimams patenkinti, jo pareiga atsiskaityti su privilegijuoto reikalavimo turėtoju pasibaigia.

18. Atsakovai pateikė ieÅ¡kovui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo solidariai atsakovų naudai 49 563,64 Eur žalos atlyginimo, atsiradusio dėl laivo „CS CRYSTAL“ areÅ¡to, 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, tenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, taikyti prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ .

19. Atsakovai nurodė, kad ieÅ¡kovo Jupiter Shipping and Trading Ltd. praÅ¡ymu Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 1 d. priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1454-613/2016. Minėta nutartimi buvo areÅ¡tuotas atsakovui Crystal Shipping Co Ltd. priklausantis laivas „CS CRYSTAL“, IMO 9406128, kuris turėjo įeiti į Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ . Dėl laivo areÅ¡to Å¡is negalėjo Klaipėdos uosto palikti laiku, taip pat buvo bÅ«tina laivÄ perÅ¡vartuoti prie atstovos krantinės, dėl to atsakovai patyrė žalos.

20. Egzistuoja visos bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos, sudarančios pagrindÄ reikalauti atsakovams padarytos žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo. IeÅ¡kovo atsakomybė kildintina iÅ¡ delikto, kadangi ieÅ¡kovas sÄ moningai neinformavo atsakovų apie savo reikalavimus vien tam, jog galėtų su kuo mažesniais trukdžiais areÅ¡tuoti laivÄ , o vėliau panaudoti laivo areÅ¡tÄ kaip spaudimo priemonę atsakovams sudaryti jiems nepalankiÄ taikos sutartį byloje. IeÅ¡kovas nesiekė savo reikalavimų užtikrinimo, o tikslingai veikė, nors puikiai suprato kokio dydžio žala gali atsirasti dėl laivo areÅ¡to.

21. Ieškovo kaltė yra akivaizdi, kadangi jis nepranešė atsakovams apie savo reikalavimus. Jeigu atsakovai būtų informuoti apie reikalavimus, jie iš anksto būtų pasirūpinę banko garantija, kita garantija ar kita tinkama įvykdymo užtikrinimo priemone ir laivo areštas nebūtų įvykęs.

22. Žalos dydis:

1) mokestis uostui už 6 dienas pagal krovos nevykdančio laivo tarifÄ â€“ 1 198,32 Eur, 2) mokestis už laivo perÅ¡vartavimÄ prie atstovos krantinės – 15 628,09 Eur, 3) laivo atÅ¡vartavimas nuo krantinės – 1 477,93 Eur, 4) 20 proc. didesnis mokestis agentui – 960 Eur, 5) prarastas mokestis už laivo nuomÄ už 6,134722 dienas – 27 502,56 Eur (30 673,61 JAV dolerių), 6) prarastas mokestis nuo laivo tonažo – 2 521,74 Eur (2 812,50 JAV dolerių), 7) baudos – 275 Eur (306,74 JAV dolerių), viso 49 563,64 Eur.

23. Atsiliepime į atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas prašė teismo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Jupiter Shipping and Trading Ltd. ieÅ¡kinį atsakovams Crystal Shipping Co Ltd. ir Campbell Shipping Co Ltd. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo tenkino jo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areÅ¡tavo atsakovams priklausantį laivÄ â€žCS CRYSTAL“, esantį Klaipėdos valstybiniame jÅ«rų uoste. 2016 m. rugpjūčio 8 d. atsakovai Klaipėdos apygardos teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti „CS CRYSTAL“ laivo areÅ¡tÄ Ä¯ laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimo P&I (Bermuda) Ltd įsipareigojimų raÅ¡tÄ . 2016 m. rugpjūčio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismas nutartimi atsakovų praÅ¡ymo netenkino. 2016 m. rugpjūčio 9 d. atsakovai Klaipėdos apygardos teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinosios apsaugos priemonės – laivo areÅ¡to panaikinimo įmokėjus sumÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ . 2016 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi atsakovų praÅ¡ymÄ tenkino ir panaikino atsakovams priklausančio laivo „CS CRYSTAL“ areÅ¡tÄ , jį pakeičiant atsakovų ginčo sumos 487 576,73 Eur įneÅ¡imu į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ .

Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-13-302/2017 nutraukė apeliacinį procesÄ pagal atsakovų atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarties.

24. IeÅ¡kovas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nėra numatyta atsakovo teisė pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo civilinėje byloje, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. IeÅ¡kinio atmetimas yra bÅ«tina atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo sÄ lyga, nes ieÅ¡kovas, prieÅ¡ pateikdamas ieÅ¡kinį, reikÅ¡damas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, suvokia, kad tokio praÅ¡ymo tenkinimas dar nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio pagrįstumo. Atsakovai galėtų reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tik tuomet, kai bus priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje, ir tik tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovo Å¡ioje civilinėje byloje pareikÅ¡tas reikalavimas teismo bÅ«tų atmestas. Byloje pritaikytas turtinių teisių suvaržymas yra teisėtas, kol teismas nekonstatavo kitaip.

25. Atsakovų pateiktas tarptautinio mokėjimo nurodymas atliktas 2016 m. liepos 27 d., t. y. dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. NurodytÄ dienÄ laivas „CS CRYSTAL“ dar nebuvo atvykęs į uostÄ , todėl Å¡is mokėjimas yra atliktas už suteiktas paslaugas ir nėra susijęs su laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Atsakovai nepagrindė, kad dėl Å¡ioje civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jie patyrė kokiÄ nors žalÄ .

26. UAB „Euroga“ 2016 m. rugpjūčio 11 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 0518, kurios suma 64 778,98 Eur, UAB „Bega“ 2016 m. rugpjūčio 11 d. PVM sÄ skaita – faktÅ«ra Serija JKK Nr. 0033483, kurios suma 2 454,27 Eur yra iÅ¡raÅ¡ytos ne atsakovams, o kitam asmeniui.

27. Neegzistuoja priežastinio ryÅ¡io tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovų nurodytos žalos. Atsakovai, sužinoję apie laivo areÅ¡tÄ , sÄ moningai bandė iÅ¡vengti Å¡ios laikinosios apsaugos priemonės taikymo (pateikė atskirÄ jį skundÄ , vėliau praÅ¡ymÄ pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones įsipareigojimų raÅ¡tu). Atsakovų veiksmai turėjo tiesioginės įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiui. Jeigu atsakovai bÅ«tų iÅ¡ karto įmokėję ginčo sumÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ , kaip atsakovai ir padarė 2016 m. rugpjūčio 9 d., nurodytų pasekmių nebÅ«tų atsiradę.

28. Tretieji asmenys Drybulk Investment Holding S. A., Makro Denizcilik ve Gemi Iseletmeciligi Sanayive Ticaret Ltd. Sti., Spot Shipping & Trading. Ltd. atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė, į bylos nagrinėjimÄ neatvyko. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 29. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ .

30. Teismas, iÅ¡analizavęs į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus nustatė, kad ieÅ¡kovas 2015 m. rugsėjo 14 d., 2015 m. lapkričio 5 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 14 d. užsakymų pagrindu pristatė laivui „CS CRYSTAL“ kurÄ . Užsakymus pateikė bendrovė Drybulk Investment Holding S. A., atstovaujama Spot Shipping & Trading Ltd. IeÅ¡kovas už laivui patiektÄ kurÄ ir kuro pristatymÄ 2015 m. rugsėjo 16 d., 2015 m lapkričio 11 d., 2015 m. gruodžio 2 d., 2015 m. gruodžio 18 d. iÅ¡rašė sÄ skaitas tretiesiems asmenims Drybulk Investment Holding S. A. ir Spot Shipping & Trading Ltd., bendrai 455 655,50 JAV dolerių sumai.

SÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ytos laivui „CS CRYSTAL“ ir kapitonui ir (ar) savininkui ir (ar) valdytojui / frachtuotojui ir (ar) Drybulk Investment Holding S. A., atstovaujamam Spot Shipping & Trading Ltd. Kuro pristatymo faktÄ tretiesiems asmenims Drybulk Investment Holding S.A. ir Spot Shipping & Trading Ltd. patvirtina ieÅ¡kovo užsakymai bendrovėms Glander International Bunkering DMCC ir MED PETROLEUM DMCC, kurios faktiÅ¡kai pristatė kurÄ laivui. Aplinkybes, kad ieÅ¡kovas įvykdė savo įsipareigojimus pagal 2015 m. rugsėjo 14 d., 2015 m. lapkričio 5 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 14 d. pateiktus užsakymus pagrindžia į bylÄ pateikti įrodymai:

Glander International Bunkering DMCC ir MED PETROLEUM DMCC sÄ skaitos, bunkerinio kuro gavimo kvitai, bunkerinio kuro pristatymo važtaraščiai, Glander International Bunkering DMCC ir MED PETROLEUM DMCC raÅ¡ytiniai patvirtinimai. Dėl teismingumo 31. Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovas yra Turkijoje registruotas juridinis asmuo, atsakovai – Bahamų salose registruoti juridiniai asmenys, ginčas kilo iÅ¡ komercinių santykių, pirmiausia sprendė klausimÄ dėl Lietuvos Respublikos teismų kompetencijos priimti ieÅ¡kinį ir nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 782 straipsnis), remiantis 1952 m.

Tarptautine konvencija dėl kai kurių taisyklių, susijusių su jūrų laivų areštu, suvienodinimo (toliau – 1952 m. Konvencija).

32. Teismas nustatė, kad Bahamų salos prie 1952 m. Konvencijos prisijungė 1965 m. gegužės 12 d. Turkija nėra 1952 m. Konvencijos narė, tačiau tarp Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos yra sudaryta Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose sutartis. Lietuvos Respublika 1952 m. KonvencijÄ ratifikavo 2002 m. kovo 26 d. įstatymu Nr. IX-802 (Konvencija įsigaliojo nuo 2002 m. gegužės 4 d.), todėl 1952 m. Konvencija yra Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės sudėtinė dalis.

Atsižvelgdamas į tarp Lietuvos ir Turkijos sudarytÄ dviÅ¡alio susitarimo 1 ir 4 punktus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Turkijos Respublikos juridiniai asmenys Lietuvos Respublikoje savo asmeninių ir turtinių teisių atžvilgiu naudojasi tokia pat teisine gynyba kaip ir Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, t. y. jiems taip pat taikytinos 1952 m. Konvencijos nuostatos. 1952 m. Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 1952 m. Konvencijos nuostatos taikomos visiems laivams, plaukiojantiems su susitariančiosios valstybės vėliava (lot. lex flagi, aptariamu atveju – Bahamų salų), bet kurios susitariančiosios valstybės jurisdikcijoje.

33. Teismas akcentavo, jog 1952 m. Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies b punktu nustatyta, kad Å¡alies, kurioje areÅ¡tuotas laivas, teismai (nagrinėjamu atveju Lietuvos teismai) gali nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, jeigu reikalavimas pareikÅ¡tas Å¡alyje, kurioje buvo areÅ¡tuotas laivas. JÅ«rinis reikalavimas apibrėžiamas kaip reikalavimas, pareikÅ¡tas dėl locmano paslaugų, gaminių ir medžiagų, pristatytų į laivÄ ir skirtų jo eksploatacijai ar priežiÅ«rai, laivo statymo, remonto, įrengimo arba mokesčių ir rinkliavų už naudojimÄ si dokais, laivo kapitono iÅ¡laidų, įskaitant krovinių siuntėjų, laivo frachtuotojų ar agentų iÅ¡laidų laivo ar jo savininko vardu (1952 m. Konvencijos 1 straipsnio 1 dalies j-n punktai). Atsižvelgęs į aptartas 1952 m. Konvencijos nuostatas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas laikytinas turinčiu jÅ«rinį reikalavimÄ , o Lietuvos teismai gali nagrinėti jÅ«rinį reikalavimÄ iÅ¡ esmės.

34. Vadovaudamasis 1952 m. Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies b punktu bei atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktikÄ , kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl 1952 m. Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies, nurodė, kad Å¡ioje teisės normoje iÅ¡vardyti atvejai, kada Å¡alies, kurioje areÅ¡tuotas laivas, teismai gali nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, tačiau neprivalo to daryti, teismas konstatavo, jog byla teisminga Klaipėdos apygardos teismui, dėl to ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys priimtinas.

35. Teismas nustatė, kad antstolio A. S. 2016 m. rugpjūčio 1 d. turto apraÅ¡as patvirtina, kad vykdant Å¡ioje civilinėje byloje pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, Klaipėdos jÅ«rų uoste buvo areÅ¡tuotas laivas „CS CRYSTAL“. Turto apraÅ¡as įteiktas asmeniÅ¡kai laivo „CS CRYSTAL“ kapitonui. Atsižvelgdamas į tai, kad laivas „CS CRYSTAL“ yra areÅ¡tuotas Lietuvos Respublikoje, teismas sprendė, kad Lietuvos teismai yra kompetentingi nagrinėti Å¡iÄ civilinę bylÄ iÅ¡ esmės.

36. Remdamasis CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 30 straipsnio 2 dalimi ir 8 dalimi, aplinkybe, kad laivas „CS CRYSTAL“, pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį, buvo Klaipėdos jÅ«rų uoste, teismas sprendė, kad ieÅ¡kinys yra teismingas Klaipėdos apygardos teismui. Dėl atsakovų pareigos atsiskaityti už laivui „CS CRYSTAL“ patiektÄ kurÄ ir suteiktas paslaugas 37. Teismas nustatė, kad 2015 m. kovo 4 d. laivo „CS CRYSTAL“ frachtavimo sutartimi (toliau – Frachtavimo sutartis), sudaryta tarp atsakovo Crystal Shipping Co Ltd. ir trečiojo asmens Drybulk Investment Holding S. A., atsakovai suteikė teisę naudoti laivÄ trečiajam asmeniui Drybulk Investment Holding S. A.

Teismas, atsižvelgdamas į Å¡iÄ aplinkybę, sprendė, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai turėjo sutartinių įsipareigojimų ieÅ¡kovui. Atsakovai nebuvo pirkimo – pardavimo sutarčių su ieÅ¡kovu dalyviais, todėl atitinkamai negalėjo pažeisti CK 6.189, 6.256, 6.305 straipsnių nuostatų ir neturi pareigos sumokėti už patiektÄ Ä¯ laivÄ kurÄ .

38. Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ , jog tai, kad kurÄ priėmė vyriausiasis mechanikas A. P. I., reiÅ¡kia, kad vyriausiasis mechanikas A. P. I. veikė atsakovų vardu ir interesais ir patvirtino bunkerinio kuro gavimÄ , ir dėl to atsakovams kyla pareiga sumokėti skolÄ už į laivÄ patiektÄ kurÄ . Pateiktos Frachtavimo sutarties pagrindu tiek mechanikas, tiek laivo kapitonas veikė ne atsakovų, o trečiųjų asmenų Drybulk Investment Holding S. A., Makro Denizcilik ve Gemi Iseletmeciligi Sanayive Ticaret Ltd. Sti. vardu.

39. IeÅ¡kovas kaip ieÅ¡kinio pagrįstumo argumentu remiasi Frachtavimo sutarties 94 straipsniu, kuriame Å¡alys susitarė dėl laivo kuro papildymo, tačiau Å¡is straipsnis nėra susijęs su susitarimais dėl apmokėjimo už kurÄ . Frachtavimo sutartyje nustatyta, kad frachtuotojai laivo nuomos laikotarpiu pasirÅ«pins ir apmokės už visÄ kurÄ , iÅ¡skyrus jeigu sutarta kitaip.

40. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų – 2015 m. rugsėjo 14 d., 2015 m. lapkričio 5 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 14 d. užsakymų, kurių pagrindu ieÅ¡kovas pristatė laivui „CS CRYSTAL“ kurÄ , matyti, kad užsakymai sudaryti tarp ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų Drybulk Investment Holding S. A. ir Spot Shipping & Trading Ltd. Taigi atsakovai nebuvo Å¡ių užsakymų Å¡alimis, dėl to ieÅ¡kovas nepagrįstai praÅ¡o taikyti Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 1 dalį.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad atsakovai bÅ«tų sudarę su ieÅ¡kovu susitarimus (sutartis) dėl kuro tiekimo ar atsakovai bÅ«tų įsipareigoję mokėti bei mokėjo ieÅ¡kovui už kurÄ , arba, kad atsakovai buvo sudarę susitarimus su trečiaisiais asmenimis Drybulk Investment Holding S. A. ir Spot Shipping & Trading Ltd., kurių pagrindu bÅ«tų perėmę trečiųjų asmenų pareigÄ atsiskaityti su ieÅ¡kovu už tretiesiems asmenims pagal pateiktus trečiųjų asmenų užsakymus patiektÄ kurÄ Ä¯ laivÄ .

41. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentu, kad atsakovai privalo iÅ¡ laivo vertės patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ (Prekybinės laivybos įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas sprendė, jog tai, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso laivas, į kurį buvo patiektas kuras tretiesiems asmenims, nereiÅ¡kia, jog atsakovai yra atsakingi už trečiųjų asmenų prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ieÅ¡kovo atžvilgiu. Laivo nuomos sutartis galioja, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta. Sutiktina su atsakovų argumentu, kad privilegijuotų reikalavimų esmė ne laivo savininko solidari atsakomybė su skolininku, o tai, kad privilegijuoti reikalavimai tenkinami iÅ¡ laivo vertės.

42. Atsižvelgęs į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad byloje nenustatytos ir neįrodytos visos atsakovų civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys priteisti 455 655,50 JAV dolerių įsiskolinimÄ iÅ¡ atsakovų yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

43. Byloje nepareiškus reikalavimų tretiesiems asmenims Drybulk Investment Holding S. A., Makro Denizcilik ve Gemi Iseletmeciligi Sanayive Ticaret Ltd. Sti., Spot Shipping & Trading Ltd., ieškovui nesutikus su atsakovų pasiūlymu pakeisti atsakovus į tinkamus atsakovus, byloje nesprendžiamas atsakomybės klausimas tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų.

44. Atmetus pagrindinį reikalavimÄ dėl 455 655,50 JAV dolerių įsiskolinimo priteisimo iÅ¡ atsakovų, netenkinti ir iÅ¡vestiniai reikalavimai dėl 84 482 JAV dolerių palÅ«kanų už piniginės prievolės neįvykdymÄ bei 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio 45. Atsižvelgęs į tai, kad CPK 146 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad, tik įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieÅ¡kovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamojoje civilinėje byloje atsakovai neturėjo teisės pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo civilinėje byloje, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o teismas pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nagrinėjamojoje byloje turėjo atsisakyti priimti.

Todėl teismas atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl žalos iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisimo paliko nenagrinėtÄ (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, CPK 146 straipsnio 2 dalis) ir grÄ Å¾ino atsakovams 960,02 Eur žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 46. IeÅ¡kovas Jupiter Shipping and Trading Ltd. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 46.1. Remiantis ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktų įrodymų visuma (ieÅ¡kovui pateiktais užsakymais, ieÅ¡kovo pateiktomis sÄ skaitomis už paslaugas ir kurÄ , ieÅ¡kovo teiktais užsakymais Glander International Bunkering DMCC ir MED PETROLEUM DMCC, pastarųjų ieÅ¡kovui pateiktais raÅ¡ytiniais patvirtinimais) teismas turėjo padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovÄ ir atsakovus siejo sutartiniai santykiai, nes užsakymai ir sÄ skaitos buvo teikiamos, inter alia, laivo ir laivo savininko vardu, o paslaugas ir kurÄ priėmė bei tai patvirtino atsakovų pasamdytas asmuo laivo vyr. mechanikas A.

P. I.. Tokiu bÅ«du atsakovai patvirtino užsakymus, kurių pagrindu laivui buvo tiekiamas kuras. Teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino visų įrodymų visumos, nepagrįstai vadovavosi tik atsakovų pateiktais įrodymais ir nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus. Dėl to teismas netinkamai aiÅ¡kino tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų susiklosčiusius teisinius santykius ir padarė nepagrįstas ir klaidingas iÅ¡vadas. 46.2. Teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino 2015 m. kovo 4 d. laivo „CS CRYSTAL“ frachtavimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovo Crystal Shipping Co Ltd. ir trečiojo asmens Drybulk Investment Holding S. A.: 46.2.1.

Teismas sprendime cituoja Frachtavimo sutarties 94 straipsnio nuostatas dėl laivo kuro papildymo, tačiau Å¡ios nuostatos nepaneigia, kad laivo vyr. mechanikas, kuris yra atsakovų samdomas darbuotojas, pirmiausia veikia atsakovų vardu. 46.2.2. Teismas nepagrįstai nevertino Frachtavimo sutarties 1 punkte (66 pastraipoje) nurodytos nuostatos, kurioje įtvirtinta, kad savininkai „mokės atlyginimus, konsulinius mokesčius už įgulos atgabenimÄ Ä¯/iÅ¡ laivo ir su įgula susijusius mokesčius už uosto paslaugas“.

Å i nuostata patvirtina, kad laivo įgulÄ , t. y. ir vyr. mechanikÄ , samdo laivo savininkai (atsakovai). 46.2.3. Teismas nepagrįstai neiÅ¡tyrė ir neįvertino Frachtavimo sutarties 9 punkto, kuriame nustatyta, kad „frachtuotojams turint pagrindo bÅ«ti nepatenkintiems kapitono ar jo padėjėjų elgesiu, savininkai, gavę iÅ¡samų skundÄ , jį iÅ¡tirs ir, jei bÅ«tina, padarys atitinkamus personalo pakeitimus“. Å i nuostata patvirtina, kad laivo įgula, t. y. ir vyr. mechanikas, vykdo atsakovų nurodymus. 46.2.4.

Å ios Frachtavimo sutarties nuostatos suponuoja, tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų buvo sudaryta tokia laivo frachtavimo sutartis, pagal kuriÄ laivas buvo iÅ¡nuomotas kartu su įgula. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovai yra ne tik laivo „CS CRYSTAL“ savininkai, bet ir laivo įgulÄ samdantys asmenys. Tai reiÅ¡kia, kad darbuotojai (kapitonas ir mechanikas, priėmęs kurÄ ), pirmiausia veikia atsakovų vardu. 46.2.5. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog Frachtavimo sutartis sudaryta tarp atsakovų ir frachtuotojo Drybulk Investment Holding S. A., ieÅ¡kovas nėra Å¡ios sutarties Å¡alis, todėl ji nesukuria ir negali sukurti ieÅ¡kovui jokių teisių ir pareigų. 46.2.6.

Teismas neapgrįstai nesivadovavo CK 2.133 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad atstovo teisės taip pat gali bÅ«ti suprantamos iÅ¡ aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtÄ pagrindÄ tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitÄ asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. 46.2.7. Teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Remiantis CK 6.264 straipsnio 2 dalimi, darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbÄ darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami.

Taigi, nagrinėjamu atveju bÅ«tent atsakovai, o ne tretieji asmenys, yra atsakingi už laivo įgulos, įskaitant vyr. mechanikÄ , veiksmus. 46.2.8. Nagrinėjamu atveju atsakovai, atstovaujami darbuotojo, priėmė laivui tiekiamÄ kurÄ , tokiais veiksmais akceptavo Drybulk Investment Holding S. A. atsakovų vardu pateiktus užsakymus. Todėl atsakovai turėjo pareigÄ atsiskaityti už laivui patiektÄ kurÄ . 46.3. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo pagrindÄ ginčo santykiams taikyti Lietuvos Respublikos teisę.

Tačiau teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovo jūrinis reikalavimas negali būti tenkinamas iš laivo vertės: 46.3.1. Ieškovas uoste laivui „CS CRYSTAL“ suteikė laivo užpildymo kuru paslaugas (ang. bunkering), todėl ieškovo reikalavimas pripažintinas privilegijuotu reikalavimu remiantis Prekybinės laivybos įstatymu, kuris turi būti tenkinamas iš laivo vertės. Todėl teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės nuostatas dėl privilegijuoto reikalavimo.

Nagrinėjamu atveju teismas pripažino, kad privilegijuoti reikalavimai tenkinami iÅ¡ laivo vertės, tačiau nepagrįstai nusprendė, jog dėl privilegijuoto reikalavimo ieÅ¡kinys negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas laivo savininkui. 46.3.2. Toks Prekybinės laivybos įstatymo nuostatų aiÅ¡kinimas neatitinka privilegijuoto reikalavimo esmės ir paneigia Å¡iÄ teisę. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme nustatytas 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, per kurį bÅ«tų neįmanoma gauti teismo sprendimÄ prieÅ¡ laivo frachtuotojÄ ir jį įvykdyti prieÅ¡ laivo savininkÄ (tokio sprendimo priverstinis įvykdymas bÅ«tų neįmanomas).

Todėl toks Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo aiÅ¡kinimas ir taikymas yra neteisingas, paneigia privilegijuoto reikalavimo esmę ir pažeidžia ieÅ¡kovo teisę į teisminę gynybÄ . 46.3.3. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinį Å¡iuo pagrindu, kadangi taip užkertamos galimybės pasinaudoti privilegijuoto reikalavimo institutu pagal Prekybinės laivybos įstatymÄ . Tai suponuoja, kad pateikus ieÅ¡kinį frachtuotojams ir teismui priėmus sprendimÄ tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ , ieÅ¡kovo privilegijuotas reikalavimas negalėtų bÅ«ti patenkintas jokiais atvejais, nes frachtuotojai nėra laivo savininkai ir jie neturi nuosavybės teisių į laivÄ , iÅ¡ kurio vertės turėtų bÅ«ti tenkinamas reikalavimas. 46.4.

Teismas konstatavo, kad „civilinėje byloje nenustatytos ir neįrodytos visos atsakovų civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos“. IeÅ¡kovo teiktas ieÅ¡kinys yra ne dėl žalos atlyginimo, tačiau dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo. Teismas netinkamai suprato ir aiÅ¡kino ieÅ¡kovo pateiktÄ reikalavimÄ atsiskaityti už suteiktas paslaugas. IeÅ¡kovas neturi įrodyti civilinės atsakomybės sÄ lygų, kadangi ieÅ¡kovo reikalavimas yra įvykdyti prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir patiektas prekes, kuri kyla iÅ¡ sutarties (užsakymo).

Todėl darytina iÅ¡vada, kad teismas neatskleidė Å¡ios civilinės bylos esmės. 46.5. Teismas sprendime nenurodė, kurie ieÅ¡kovo įrodymai yra atmetami ir kokie yra jų atmetimo motyvai. Teismas nepateikė jokių argumentų, kuriais remdamasis paneigtų atsakovų argumentus dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo. Tai suponuoja, kad teismas nevertino visų byloje pateiktų įrodymų, nukrypo nuo įrodinėjimÄ nustatančių taisyklių, taip pažeisdamas civilinio proceso nuostatas.

47. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovai Crystal Shipping Co Ltd. ir Campbell Shipping Co Ltd. prašė teismo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Atsiliepimas grindžiamas iÅ¡ esmės tais pačiais atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytais argumentais bei pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis. Atsakovai papildomai nurodo: 47.1. IeÅ¡kovas nėra faktinis kuro tiekėjas. Kuro tiekimo užsakymai pateikiami pagal pagrindinę pirkimo – pardavimo ar kitokiÄ sutartį.

IeÅ¡kovas taip ir nepateikė teismui neginčytinų įrodymų, patvirtinančių kuro pristatymo į laivo faktÄ . IeÅ¡kovo pateikti dokumentai neįskaitomi, jų kopijos yra nekokybiÅ¡kos, neaiÅ¡ku kas bÅ«tent iÅ¡ laivo įgulos priėmė kurÄ ir už jį pasirašė. IeÅ¡kovas nepateikė pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties su Drybulk Investment Holding S.A., kuri nurodyta visuose užsakymuose. 47.2. IeÅ¡kovas pateikė teismui savo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä . Netgi jei daryti prielaidÄ , kad kuras iÅ¡ tikrųjų buvo tiekiamas laivui, iÅ¡ pateikto iÅ¡raÅ¡o yra akivaizdu, kad tretieji asmenys už kurÄ atsiskaitė. 47.3.

Apelianto tvirtinimas, kad reikia taikyti Lietuvos teisę Å¡iam ginčui spręsti, kritikuotinas, nes visi Å¡ių Å«kinių operacijų dalyviai nėra Lietuvos subjektai arba valstybių, turinčių teisinės pagalbos sutartis su Lietuva, subjektai. Kita vertus, 1952 m. Konvencija, pagal kuriÄ ir buvo areÅ¡tuotas laivas, leidžia Lietuvos teismams nagrinėti pareikÅ¡tus reikalavimus, bet neduoda nurodymų pagal kurios valstybės teisę tai reikia daryti. 47.4. IeÅ¡kovas nėra Turkijos Respublikos juridinis asmuo, kaip tvirtina apeliantas.

IeÅ¡kovas yra Nevio salos juridinis asmuo. Analoginės bendrovės vadinamos „ofÅ¡orinėmis“. Å io juridinio asmens savininkė yra Turkijos Respublikos advokatė. Todėl tik ieÅ¡kovo savininkei, kaip fiziniam asmeniui, galėjo bÅ«ti taikoma Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose sutartis, bet minėta sutartis negali bÅ«ti taikoma Nevio salos juridiniam asmeniui. 47.5. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovas per metus nesikreipė į laivo savininkÄ dėl tariamos skolos grÄ Å¾inimo, liudija arba apie tai, kad skola yra tariama, arba apie tai, kad pats ieÅ¡kovas laivo savininko nelaikė skolininku. 47.6.

Apelianto aptartai Frachtavimo sutarčiai taikoma Anglijos teisė. Prekybinės laivybos įstatymo 40 straipsnio 2 dalis įpareigoja bÅ«tent frachtuotojÄ atsakyti pagal prievoles, atsirandančias dėl naudojimosi suteiktu laivu. Todėl atsakovai negali atsakyti už frachtuotojų prievoles nei pagal Anglijos, nei pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.

48. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų 49. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovas Jupiter Shipping and Trading Ltd. pagal trečiojo asmens Drybulk Investment Holding S. A., atstovaujamo Spot Shipping & Trading Ltd., 2015 m. rugsėjo 14 d., 2015 m. lapkričio 5 d., 2015 m. lapkričio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 14 d. užsakymus pristatė laivui „CS CRYSTAL“ kurÄ bendrai 455 655,50 JAV dolerių sumai.

Užsakymų pateikimo ir kuro pristatymo metu tretieji asmenys laivu „CS CRYSTAL“ naudojosi 2015 m. kovo 4 d. su laivo savininkais Crystal Shipping Co Ltd. ir Campbell Shipping Co Ltd. sudarytos Frachtavimo sutarties pagrindu. Laivui patiektÄ kurÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo pasitelktų bendrovių Glander International Bunkering DMCC ir MED PETROLEUM DMCC priėmė vyriausias laivo mechanikas A. P. I.. Tretiesiems asmenims laiku neatsiskaičius už patiektÄ kurÄ , ieÅ¡kovas 2015 m. lapkričio 11 d., 2016 m. balandžio 8 d., 2016 m. gegužės 5 d. ir 2016 m. birželio 15 d. elektroniniais laiÅ¡kais ragino trečiuosius asmenis padengti susidariusį 455 655,50 JAV dolerių įsiskolinimÄ .

50. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovas Jupiter Shipping and Trading Ltd. taip pat tiekė kurÄ pagal trečiojo asmens Drybulk Investment Holding S. A., atstovaujamo Spot Shipping & Trading Ltd., 2014 m. spalio 15 d., 2014 m. lapkričio 24 d., 2014 m. gruodžio 3 d., 2015 m. sausio 15 d., 2015 m. kovo 20 d. užsakymus laivui „INFINITY“ ir pagal 2014 m. rugsėjo 5 d., 2014 m. lapkričio 19 d., 2014 m. gruodžio 9 d., 2014 m. gruodžio 30 d., 2015 m. sausio 27 d., 2015 m. vasario 10 d. užsakymus laivui „ETERNITY“.

Byloje esantys 2015 m. sausio 28 d., 2015 m. kovo 11 d., 2015 m. gruodžio 28 d., 2015 m. spalio 23 d. trečiojo asmens elektroniniai laiÅ¡kai ieÅ¡kovui Jupiter Shipping and Trading Ltd. bei pastarojo į bylÄ pateiktas banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad 2015 m. sausio 28 d., 2015 m. kovo 11 d., 2015 m. spalio 23 d. ir 2015 m. gruodžio 28 d. už dalį laivams „INFINITY“ ir „ETERNITY“ patiekto kuro tretieji asmenys su ieÅ¡kovu atsiskaitė. Tačiau įsiskolinimo už laivui „CS CRYSTAL“ patiektÄ kurÄ tretieji asmenys nepadengė.

Todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 455 655,50 JAV dolerių skolos ir 84 482 JAV dolerių palÅ«kanų iÅ¡ laivo „CS CRYSTAL“ savininkų Crystal Shipping Co Ltd. ir Campbell Shipping Co Ltd. priteisimo. Atsakovai apeliacinio skundo dėl teismo nustatytų faktų, kad ieÅ¡kovas laivui „CS CRYSTAL“ patiekė kurÄ Å¡ioje byloje nurodytomis aplinkybėmis, o tretieji asmenys už jį neatsiskaitė, nepateikė.

51. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 1952 m. Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies b punkto nuostata, jog Å¡alies, kurioje areÅ¡tuotas laivas, teismai gali nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, jeigu reikalavimas pareikÅ¡tas Å¡alyje, kurioje buvo areÅ¡tuotas laivas, bei atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, kuria patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laivo areÅ¡to, sprendė, jog ieÅ¡kinys yra teismingas Klaipėdos apygardos teismui. Tačiau nustatęs, kad atsakovai nėra atsakingi už trečiųjų asmenų prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, teismas ieÅ¡kinį atmetė.

52. Apeliantas teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl ginčo santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos teisės bei ieÅ¡kovo jÅ«rinio reikalavimo pripažinimo privilegijuotu, tačiau nepagrįstai nurodė, jog dėl privilegijuoto reikalavimo ieÅ¡kinys negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas laivo savininkams. Taip pat savo teisę į reikalavimo patenkinimÄ ieÅ¡kovas grindė Frachtavimo sutarties nuostatomis, apibrėžiančiomis laivo savininkų teisinius santykius su laivo įgula. Savo ruožtu atsakovai, remdamiesi tuo, jog visi Å«kinių operacijų dalyviai nėra Lietuvos Respublikos arba valstybių, turinčių teisinės pagalbos sutartis su Lietuva, subjektai, nepripažįsta pagrįsta teismo iÅ¡vados dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos teisės.

53. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos ginčui nagrinėti bei ginčo santykiams taikytinos materialiosios teisės, pareiÅ¡kus jÅ«rinį reikalavimÄ , laivo savininkų atsakomybės pagal jÅ«rinį reikalavimÄ už laivui patiektÄ kurÄ , kuris buvo tiekiamas laivo frachtuotojo užsakymu, bei jÅ«rinio reikalavimo kvalifikavimo privilegijuotu. Dėl tarptautinės teisės ir vidaus (nacionalinės) teisės normų santykio bei byloje (procesiniams ir materialiesiems ginčo santykiams) taikytinų teisės aktų 54.

Pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Vienas iš visuotinai pripažintų tarptautinės teisės principų yra tarptautinės teisės prioriteto (viršenybės) prieš vidaus (nacionalinę) teisę principas, kuris reiškia, kad esant kolizijai tarp tarptautinės sutarties ir vidaus teisės nuostatų, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos.

Šis principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.13 straipsnio 1 dalis, CPK 1 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių 11 straipsnio 2 dalis) – jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias numato Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos. Ši nuostata taikoma ne tik sprendžiant šalių ginčui nagrinėti taikytinos teisės klausimus, bet ir visais kitais atvejais, kai kyla vidaus teisės ir tarptautinės teisės normų santykio klausimas.

55. Tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji nacionalinės teisės sistemos dalis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis), todėl tarptautinėse sutartyse įtvirtintos teisės normos civiliniams santykiams taikomos tiesiogiai, t. y. dėl tarptautinės teisės taikymo nebūtina priimti specialaus vidaus teisės akto, išskyrus atvejus, kai tarptautinės teisės aktas numato priešingai (CK 1.13 straipsnio 2 dalis).

56. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas reglamentuoja santykius, atsirandančius vežant jÅ«rų laivais krovinius, keleivius ir bagaÅ¾Ä , nustato darbo laive ypatumus ir socialines garantijas jÅ«rininkams, taip pat reglamentuoja kitus civilinius teisinius santykius, susijusius su laivyba jÅ«ra tiek, kiek Å¡ių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys (Prekybinės laivybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokias taisykles, nei prekybinės laivybos santykius reguliuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai, taikomos tarptautinių sutarčių ir konvencijų nuostatos (Prekybinės laivybos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į šios nutarties 49-50 punktuose nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams reguliuoti taikytina ne tik 1952 m. Tarptautinė konvencija dėl kai kurių taisyklių, susijusių su laivų areštu, suvienodinimo, kaip tai teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tačiau ir 1993 m. Tarptautinė konvencija dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų (toliau – ir 1993 m.

Konvencija), taip pat Prekybinės laivybos įstatymas. 1952 m. KonvencijÄ Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2002 m. kovo 26 d. įstatymu Nr. IX – 802, 1993 m. KonvencijÄ â€“ 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1370. Dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėti ginÄÄ 57. 1952 m. Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡ios konvencijos nuostatos taikomos visiems laivams, plaukiojantiems su susitariančiosios valstybės vėliava bet kurios susitariančiosios valstybės jurisdikcijoje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai Crystal Shipping Co Ltd. ir Campbell Shipping Co Ltd., Bahamų salose registruoti juridiniai asmenys, yra ginčo laivo, plaukiojančio su Bahamų salų vėliava, savininkai. Bahamų salos nuo 1965 m. gegužės 12 d. yra 1952 m. Konvencijos dalyvės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pareikštas susitarančios valstybės, t. y. Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje, atsakovams, Bahamų salų, kurios taip pat yra prisijungusios prie 1952 m. Konvencijos, rezidentams, aplinkybė, kad ieškovas Jupiter Shipping and Trading Ltd. yra Turkijos Respublikoje (ne susitariančioje valstybėje) registruotas juridinis asmuo, neturi įtakos šios konvencijos nuostatų taikymui.

Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aptariamos 1952 m. Konvencijos taikymo byloje galimybę siejo su Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos sudaryta teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose sutartimi, Å¡i teismo padaryta teisės aiÅ¡kinimo klaida, sprendžiant dėl 1952 m. Konvencijos taikymo byloje, teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡minga. 1952 m. Konvencijos taikymÄ byloje lemia aplinkybė, kad su susitariančios valstybės (Bahamų salų) vėliava plaukiojantis laivas „CS CRYSTAL“ pateko į kitos susitariančios valstybės (Lietuvos Respublikos) jurisdikcijÄ . 58. 1952 m.

Konvencijos 2 straipsnyje nustatyta, kad laivas, plaukiojantis su susitariančiosios valstybės vėliava, gali bÅ«ti areÅ¡tuotas bet kurios susitariančiosios valstybės jurisdikcijoje siekiant užtikrinti kiekvieno jÅ«rinio reikalavimo įvykdymÄ , tačiau jis negali bÅ«ti areÅ¡tuotas dėl jokio kito reikalavimo. IeÅ¡kovas gali areÅ¡tuoti arba konkretų laivÄ , dėl kurio buvo pareikÅ¡tas jÅ«rinis reikalavimas, arba bet kurį kitÄ laivÄ , priklausantį asmeniui, kuris jÅ«rinio reikalavimo pareiÅ¡kimo metu buvo to konkretaus laivo savininkas, netgi tuo atveju, kai areÅ¡tuojamas laivas yra pasiruošęs iÅ¡plaukti; iÅ¡skyrus jÅ«rinius reikalavimus, susijusius su ginčais dėl laivo nuosavybės bei įkeitimo, tokiais atvejais negali bÅ«ti areÅ¡tuotas joks kitas laivas, iÅ¡skyrus tÄ , dėl kurio pareikÅ¡tas reikalavimas (1952 m.

Konvencijos 3 straipsnio 1 dalis). Jei laivo čarterio be įgulos (charter by demise) atveju dėl jÅ«rinio reikalavimo, susijusio su Å¡iuo laivu, yra atsakingas ne registruotasis laivo savininkas, o laivo nuomininkas, ieÅ¡kovas gali areÅ¡tuoti šį arba bet kurį kitÄ laivo be įgulos nuomininkui priklausantį laivÄ , tačiau dėl tokių jÅ«rinių reikalavimų negali bÅ«ti areÅ¡tuotas joks kitas registruotajam savininkui priklausantis laivas; Å¡ios nuostatos taikomos visais atvejais, kai ne registruotasis tam tikro laivo savininkas, o kitas asmuo yra atsakingas pagal su tuo laivu susijusį jÅ«rinį reikalavimÄ (1952 m.

Konvencijos 3 straipsnio 4 dalis).

59. IÅ¡ aukščiau nurodytų 1952 m. Konvencijos nuostatų bei jos 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto areÅ¡to apibrėžimo (areÅ¡tas – laivo sulaikymas teismo nurodymu, siekiant užtikrinti jÅ«rinio reikalavimo įvykdymÄ ) aiÅ¡ku, jog konkretaus laivo areÅ¡tas gali bÅ«ti taikomas tik siekiant patenkinti jÅ«rinį reikalavimÄ . 1952 m. Konvencijos 1 straipsnio 1 dalies a-q punktuose iÅ¡vardinti atvejai, kuomet reikalavimas yra laikomas jÅ«riniu. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl apmokėjimo už laivui patiektÄ kurÄ , todėl pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Jupiter Shipping and Trading Ltd. pareikÅ¡tas reikalavimas yra jÅ«rinis reikalavimas, atitinkantis 1952 m.

Konvencijos 1 straipsnio 1 dalies k punkto nuostatÄ . Pastaroji nurodo, kad jÅ«riniu reikalavimu yra reikalavimas, pareikÅ¡tas dėl gaminių ar medžiagų, pristatytų į laivÄ bet kurioje vietoje ir skirtų jo eksploatacijai ar priežiÅ«rai. IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad užsakymÄ dėl kuro laivui įsigijimo pateikė frachtuotas Drybulk Investment Holding S. A., tačiau pats jÅ«rinis reikalavimas yra susijęs su atsakovams Crystal Shipping Co Ltd. ir Campbell Shipping Co Ltd. priklausančiu laivu.

Todėl Klaipėdos apygardos teismas turėjo pagrindÄ 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areÅ¡tuoti atsakovams priklausantį laivÄ â€žCS CRYSTAL“, tuo metu buvusį Klaipėdos valstybiniame jÅ«rų uoste (1952 m. Konvencijos 3 straipsnio 4 dalis). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad 1952 m. Konvencijos nuostatos jÅ«rinio reikalavimo atveju įgalina taikyti areÅ¡tÄ jÅ«rų laivui net tuo atveju, kai dėl jÅ«rinio reikalavimo atsakingas ne registruotasis laivo savininkas, o laivo nuomininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010).

60. Teisės doktrinoje yra pasisakyta, kad 1952 m. Konvencijos 7 straipsnyje nustatytos jurisdikcijos taisyklės pripažįstamos kaip sukuriančios „areÅ¡to jurisdikcijos“ (angl. „arrest jurisdiction“) pagrindÄ . Å iame 1952 m. Konvencijos straipsnyje nustatytos jurisdikcijos taisyklės laikomos kompromisu tarp skirtingų kontinentinės ir bendrosios teisės tradicijų valstybių ir jas galima skirstyti į tris grupes. Pagal bendrÄ taisyklę, valstybės, kurioje yra taikytas laivo areÅ¡tas, teismas, turi jurisdikcijÄ spręsti dėl ginčo esmės, jei tai nustato Å¡ios valstybės vidaus teisė, t. y. 1952 m.

Konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė siejama su lex fori nustatytomis jurisdikcijos taisyklėmis. Antroji taisyklė dėl jurisdikcijos ginčo esmę nagrinėti teismuose tos valstybės, kurioje buvo taikytas laivo areÅ¡tas, yra pagrįsta konkrečiomis, specifinėmis sÄ sajomis tarp ginčo esmės ir tos valstybės. Å ios sÄ sajos yra ieÅ¡kovo įprasta gyvenamoji ar pagrindinė verslo vieta, aplinkybė, kad reikalavimas kyla toje valstybėje, kurioje areÅ¡tas buvo taikytas, arba jis susijęs su laivo kelione, kurios metu areÅ¡tas buvo atliktas (7 straipsnio 1 dalies a, b, c punktai).

Trečioji jurisdikcijos taisyklių grupė (7 straipsnio 1 dalies d, e, f punktai) yra pagrindžiama tuo, kad konkretūs jūriniai reikalavimai reikalauja specialios apsaugos. Tai yra reikalavimai, kylantys iš susidūrimo, reikalavimai dėl laivo gelbėjimo, reikalavimai dėl areštuoto laivo įkeitimo ar hipotekos (Pelayia Yessiou-Faltsi, The 1952 Brussels International Convention on the arrest of ships for maritime claims and on jurisdiction, Aegean Review of the Law of the Seaand Maritime Law (2011), psl. 175–180).

61. Vadovaujantis aukščiau nurodytais iÅ¡aiÅ¡kinimais, spręstina, jog Lietuvos teismai turi jurisdikcijÄ nagrinėti Å¡iÄ bylÄ dviem pagrindais. Visų pirma, pagal 1952 m. Konvencijos 7 straipsnio 1 dalį, Å¡alies, kurioje buvo areÅ¡tuotas laivas, teismai gali nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, jeigu pagal tos Å¡alies nacionalinius įstatymus tie teismai turi jurisdikcijÄ . Lietuvos Respublikos nacionalinės jurisdikcijos taisyklės numato teisę ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį taip pat ir pagal atsakovo turto buvimo vietÄ , įskaitant ir reikalavimÄ dėl vežimo jÅ«ra teisinių santykių (jÅ«rinis reikalavimas) pagal atsakovo laivo buvimo vietÄ (alternatyvusis teritorinis teismingumas) (CPK 30 straipsnio 2 ir 8 dalys, 12 dalis).

IeÅ¡kinio pateikimo metu atsakovų laivas buvo Klaipėdos valstybiniame jÅ«rų uoste. Antra, 1952 m. Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtinta, kad Å¡alies, kurioje buvo areÅ¡tuotas laivas, teismai gali nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, jeigu reikalavimas pareikÅ¡tas Å¡alyje, kurioje buvo areÅ¡tuotas laivas. Nurodyta nuostata patvirtina, kad pagal 1952 m. KonvencijÄ laivo areÅ¡tas, viena vertus, suprantamas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, skirta užtikrinti konkrečius jÅ«rinius reikalavimus, nustatytus Å¡ios konvencijos 1 straipsnyje, kita vertus, laivo areÅ¡tas yra suprantamas kaip ginčų dėl pagrindinio reikalavimo jurisdikcijos nustatymo pagrindas.

Tai reiÅ¡kia, kad Klaipėdos apygardos teismas turėjo jurisdikcijÄ nagrinėti ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ atsakovams. Tačiau prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, 1952 m. Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies b punkto nuostata kasacinio teismo praktikoje nėra aiÅ¡kinama tik kaip suteikianti diskrecijos teisę Lietuvos teismams pasirinkti nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, kai ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas dėl jÅ«rinio reikalavimo Å¡ios konvencijos valstybėje narėje po to, kai konkretus atsakovui priklausantis laivas buvo areÅ¡tuotas, arba atsisakyti tokį ieÅ¡kinį nagrinėti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2012, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, įvykdžius visas sÄ lygas, nustatytas 1952 m. Konvencijoje tam, kad bÅ«tų pagrįstos aplinkybės, jog ieÅ¡kovo reikalavimas yra jÅ«rinis, jam užtikrinti teismas areÅ¡tavo laivÄ ir dėl to Lietuvos teismai turi jurisdikcijÄ nagrinėti bylÄ , teismai privalo tokį ieÅ¡kinį nagrinėti, nes nėra pagrindų, kuriais remdamiesi Lietuvos teismai galėtų palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ .

Dėl ginčo santykiams taikytinos teisės 62. Kaip nurodyta šios nutarties 54-56 punktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys yra sudedamoji nacionalinės teisinės sistemos dalis. Kadangi byloje taikytinos 1952 m. Konvencija ir 1993 m. Konvencija reglamentuoja ne tik procesinius, bet ir įvairius teisinių santykių subjektų materialiųjų subjektinių teisių įgyvendinimo aspektus, todėl nagrinėjamo ginčo sprendimui, visų pirma, yra taikytinos šiose konvencijose įtvirtintos tarptautinės teisės nuostatos, susijusios su jūrų laivų areštu, jūriniais suvaržymais ir įkeitimais.

63. Tarptautinių sutarčių normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos atsižvelgiant į jų tarptautinį pobÅ«dį ir bÅ«tinumÄ užtikrinti vienodÄ jų aiÅ¡kinimÄ bei taikymÄ (CK 1.13 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad užsienio teismų sprendimai gali bÅ«ti naudingi lyginamuoju aspektu, ypač tarptautinių sutarčių taikymo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012, 2014 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2014). Be to, kadangi 1952 m. Konvencija ir 1993 m. Konvencija yra tarptautinės sutartys, jų aiÅ¡kinimui taikoma ir 1969 m. Vienos konvencija dėl tarptautinių sutarčių teisės, kurios 31 straipsnio 3 dalies b punktas nustato, kad be sutarties konteksto dar atsižvelgiama į visÄ vėlesnę tos sutarties taikymo praktikÄ , kuri iÅ¡reiÅ¡kia tos sutarties Å¡alių sutarimÄ dėl sutarties aiÅ¡kinimo.

64. Nagrinėjamoje byloje taip pat bÅ«tina nustatyti, kokios valstybės vidaus teisė, neskaitant tarptautinių sutarčių teisės normų, taikytina ieÅ¡kovo pareikÅ¡tam jÅ«riniam reikalavimui dėl atsakovų – laivo savininkų – civilinės atsakomybės, laivo frachtuotojui neatsiskaičius su tiekėju už laivui patiektÄ kurÄ . Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiÅ¡kina bei jos turinį nustato teismas savo iniciatyva (ex officio) (CPK 808 straipsnio 1 dalis).

65. Atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį akcentavo, kad nors 1952 m. Konvencija leidžia Lietuvos teismams nagrinėti pareikÅ¡tus reikalavimus, tačiau nenurodo, pagal kurios valstybės taikytinÄ teisę tokie reikalavimai turi bÅ«ti nagrinėjami. Teisėjų kolegija sutinka, kad aptariamų konvencijų nuostatose tiesiogiai nėra reglamentuotas materialiosios teisės ginčo santykiams taikymo klausimas.

66. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimÄ dėl ginčui taikytinos teisės, atsižvelgia į ginčui aktualias 1952 m. Konvencijos ir 1993 m. Konvencijos nuostatas. 1952 m. Konvencijos 9 straipsnis reglamentuoja, kad jokia Å¡ios konvencijos nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip sukurianti teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, kuri, iÅ¡skyrus Å¡ios konvencijos nuostatas, nebÅ«tų atsiradusi pagal bylÄ nagrinėjusio teismo taikomÄ teisę, taip pat kaip sukurianti jÅ«rinio turto suvaržymo teisę, kuri nenumatyta tokioje teisėje ar JÅ«rinių įkeitimų ir turto suvaržymo konvencijoje, jei ji taikoma.

Pagal 1952 m. Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies b punktÄ Å¡alies, kurioje buvo areÅ¡tuotas laivas, teismai gali nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės. 1993 m. Konvencijos 6 straipsnis reglamentuoja, kad kiekviena valstybė, Å¡ios konvencijos Å¡alis, pagal savo įstatymus suteikia kitus jÅ«rinius suvaržymus, kad bÅ«tų užtikrinti Å¡ios konvencijos 4 straipsnyje nepaminėti reikalavimai laivo savininkui, laivo be įgulos nuomotojui, laivo valdytojui ar operatoriui.

67. Taigi, pagal minėtas tarptautinės teisės nuostatas, sprendžiant dėl taikytinos teisės byloje, kurioje pareikÅ¡tas jÅ«rinis reikalavimas, turėtų bÅ«ti taikoma teisė tos valstybės, kurioje laivas buvo areÅ¡tuotas ir kurios teismai turi jurisdikcijÄ spręsti ginÄÄ dėl jÅ«rinio reikalavimo iÅ¡ esmės. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti aplinkybė, kad pati 1952 m. Konvencija nenustato teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį, o tokiÄ teisę ir jos įgyvendinimo tvarkÄ sieja iÅ¡imtinai tik su tos valstybės, kurioje nagrinėjamas ginčas iÅ¡ esmės, teise.

Be to, pagal 1993 m. KonvencijÄ , bÅ«tent konkreti valstybė, Å¡ios konvencijos Å¡alis, turi teisę suteikti ir kitus jÅ«rinius suvaržymus, siekiant užtikrinti dar kitus, nepaminėtus konvencijos 4 straipsnyje, reikalavimus. Taigi, tokiais atvejais, koks yra nagrinėjamoje byloje, turėtų bÅ«ti taikoma tos valstybės, kurios teismas nagrinėja ginÄÄ , materialioji teisė (lex fori). Pažymėtina, kad ginčuose, kylančiuose iÅ¡ panaÅ¡ių teisinių santykių, lex fori teisės taikymas pripažįstamas ir užsienio valstybių teismuose (Reiter Petroleum Inc. v „Sam Hawk“, Federal Court of Australia, Full Court September 28, 2016 [2016] FCAFC 26).

68. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prekybinėje laivyboje taikomi teisės aktai iÅ¡vardinti Prekybinės laivybos įstatymo 5 straipsnyje. Å iame straipsnyje yra nustatytos ir konkretiems iÅ¡ prekybinės laivybos kylantiems teisiniams santykiams taikomos kolizinės normos. Tačiau Å¡iose nacionalinės teisės nuostatose nėra nustatyta kolizinių normų, taikomų ginčams, susijusiems su jÅ«rų laivams tiekėjų teikiamomis paslaugomis. Nurodytas teisės normas aiÅ¡kinant sistemiÅ¡kai, darytina iÅ¡vada, jog tokiems ginčams spręsti taikytina Lietuvos Respublikos teisė (CPK 808 straipsnio 3 dalis). TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir ryÅ¡ys tarp kilusio ginčo ir taikytinos teisės. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pasirinko teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį ir reikalavimÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tent Lietuvos Respublikos teismuose. Pagal Lietuvos Respublikos teisę byloje buvo pritaikytos ieÅ¡kovo praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės.

69. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas tarptautinės teisės normas ir teismų praktikÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant ginÄÄ iÅ¡ esmės taikomos Lietuvos Respublikos materialiosios teisės normos. Dėl jÅ«rinio reikalavimo ir jÅ«rinio suvaržymo sampratos, esmės, santykio bei tarptautinės Å¡ių reikalavimų aiÅ¡kinimo bei taikymo teismuose ir teisės doktrinoje praktikos 70. IeÅ¡kovo byloje pareikÅ¡tas jÅ«rinis reikalavimas pagal 1952 m.

Konvencijos 1 straipsnio 1 dalies k punkto nuostatÄ . Ginčo dėl Å¡ios aplinkybės byloje nėra. Tačiau Å¡alys nesutaria, ar Å¡is jÅ«rinis reikalavimas dėl kuro tiekimo laivui (bunkeriavimo), remiantis 1952 m. Konvencijos 9 straipsniu, 1993 m. Konvencijos 4 straipsniu ir Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 3 dalimi, yra privilegijuotas (t. y. ar jam taikoma jÅ«rinio suvaržymo teisė). Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl jÅ«rinio reikalavimo ir jÅ«rinio suvaržymo teisės santykio bei pagrindo ieÅ¡kovo byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ pripažinti privilegijuotu (užtikrintu jÅ«rinio suvaržymo teise).

71. Minėta, kad 1952 m. Konvencijos 1 straipsnio 1 dalies a-q punktuose yra iÅ¡vardinti atvejai, kuomet reikalavimas yra laikomas jÅ«riniu. 1993 m. Konvencijos 4 straipsnio 1 dalies a-e punktuose nurodyti jÅ«riniai reikalavimai, kurie užtikrinami jÅ«riniais suvaržymais ir kurie turi pirmenybę prieÅ¡ įregistruotÄ Ä¯keitimÄ , hipotekÄ ar suvaržymÄ (1993 m. Konvencijos 5 straipsnis). Kaip minėta, 1952 m. Konvencijos 9 straipsnyje įtvirtinta, kad Å¡ios konvencijos nuostatos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaip sukuriančios jÅ«rinio turto suvaržymo teisę, kuri nenumatyta bylÄ nagrinėjančio teismo taikomoje teisėje ar 1993 m. Konvencijoje. Lietuvos teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl jÅ«rinio reikalavimo bei jÅ«rinio suvaržymo esmės, santykio, skirtumų nėra pateikta.

72. Teisėjų kolegija, aiÅ¡kindama 1952 m. Konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintÄ jÅ«rinio reikalavimo (angl. maritime claim, pranc. créance maritime) sÄ vokÄ ir Å¡ios konvencijos 9 straipsnyje nurodytÄ bei 1993 m. Konvencijos 4 straipsnyje įtvirtintÄ jÅ«rinio (turto) suvaržymo teisės (angl. maritime lien, pranc. droit de suite) sÄ vokÄ , lyginamuoju teisės aiÅ¡kinimo aspektu aptaria formuojamÄ Å¡iais klausimais užsienio valstybių teismų praktikÄ ir teisės doktrinÄ (nutarties 63 punktas).

73. Užsienio teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbu atskirti jÅ«rinį reikalavimÄ nuo jÅ«rinio suvaržymo teisės. Ne kiekvienas jÅ«rinis reikalavimas suteikia jÅ«rinio suvaržymo teisę. JÅ«rinio suvaržymo teisės esmė yra ta, kad jÅ«rinis reikalavimas, kuris užtikrintas jÅ«riniu suvaržymu, laikomas „privilegijuota skola” (angl. „privileged debt”, pranc. „privil?ge ar créance privil?giée“) ir suteikia teisę ieÅ¡kovui nukreipti savo reikalavimÄ Ä¯ laivÄ , su kuriuo jÅ«rinis reikalavimas susijęs, net jei laivo savininkas nėra asmeniÅ¡kai atsakingas pagal reikalavimÄ (angl. even though the owner of that vessel is not other wise personally responsible for that claim) (Owners of The Spirit of Independence v Wear Dockyard Ltd. Queen's Bench Division (Admiralty Court) August 6, 1998 [1999] C.L.C. 87).

74. Toks jÅ«rinio reikalavimo ir jÅ«rinio suvaržymo teisės atskyrimas atliekamas ir kitų valstybių teismų praktikoje. Pavyzdžiui, Australijos federalinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad jÅ«rinio turto suvaržymo teisė skiriasi nuo jÅ«rinio reikalavimo savo svarba. Nors tai yra užtikrinimo priemonė (angl. a matter of security), taikoma tarp sandorio Å¡alių ar dėl kitų aplinkybių, iÅ¡ kurių kyla reikalavimas, ji taip pat daro poveikį tretiesiems asmenims. Jos poveikis tretiesiems asmenims pasireiÅ¡kia tuo, kad ji suteikia teisę nukreipti reikalavimÄ Ä¯ nuosavybę, kuri priklauso kitam asmeniui, kuris nėra sandorio ar kitų aplinkybių Å¡alimi, ir suteikia prioritetÄ kitų reikalavimų atžvilgiu (Reiter Petroleum Inc. v „Sam Hawk“, Federal Court of Australia, Full Court September 28, 2016 [2016] FCAFC 26).

75. Užsienio valstybių teismuose pripažįstama, kad jÅ«rinio (turto) suvaržymo teisė yra įgyvendinama teikiant ieÅ¡kinį in rem, nukreiptÄ Ä¯ laivÄ , su kuriuo yra susijęs toks reikalavimas, nepaisant vėlesnio laivo pardavimo trečiajai Å¡aliai ir nepaisant, ar pirkėjas buvo informuotas apie suvaržymÄ ir ar kyla jo atsakomybė pagal jÅ«rinį reikalavimÄ . Todėl jÅ«rinio turto suvaržymo teisė pasižymi daiktinės teisės į laivÄ pobÅ«džiu (angl. a proprietary right in the ship) (Bankers Trust International v Todd Shipyards Corp. (The Halcyon Isle) Privy Council June 24, 1980 [1981] A.C. 221).

76. Apibendrindama nurodytÄ užsienio teismų praktikÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad esminiai jÅ«rinio reikalavimo ir jÅ«rinio turto suvaržymo teisės (t. y. jÅ«rinio reikalavimo, užtikrinto jÅ«riniu suvaržymu) atribojimo kriterijai yra jÅ«rinio reikalavimo tenkinimo eiliÅ¡kumas ir galimybė jÅ«rinį reikalavimÄ patenkinti iÅ¡ laivo, su kuriuo jÅ«rinis reikalavimas susijęs, vertės ar kito turto, susijusio su tokiu laivu. JÅ«rinis reikalavimas, užtikrintas jÅ«riniu turto suvaržymu, iÅ¡ esmės yra daiktinio pobÅ«džio reikalavimas, kuris yra nukreipiamas į daiktÄ (laivÄ ), su kuriuo yra susijęs kilęs reikalavimas, ir (arba) kitÄ su laivu susijusį turtÄ . Todėl vien ta aplinkybė, kad asmuo turi jÅ«rinį reikalavimÄ pagal 1952 m. Konvencijos 1 straipsnį, savaime nereiÅ¡kia, kad jam suteikiama jÅ«rinio turto suvaržymo teisė pagal 1993 m. KonvencijÄ .

77. Taigi, tarptautinėje praktikoje yra skiriami paprastieji, neužtikrinti jūriniais suvaržymais, ir privilegijuoti, užtikrinti jūriniais suvaržymais, jūriniai reikalavimai. Paprastiesiems jūriniams reikalavimams tenkinti reiškiami asmeniniai ieškiniai, privilegijuotiems – ieškiniai in rem (daiktiniai). Paprastieji jūriniai reikalavimai neturi prioriteto kitų atsakovo kreditorinių reikalavimų atžvilgiu. Tuo tarpu privilegijuoti jūriniai reikalavimai vykdytini daiktinio ieškinio pagrindu iš laivo, su kuriuo tas jūrinis reikalavimas susijęs, ar kito su tokiu laivu susijusio turto, vertės. Jūriniai suvaržymai yra neatsiejami nuo laivo, nepaisant jokio nuosavybės, registracijos ar vėliavos pasikeitimo (1993 m. Konvencijos 8 straipsnis), todėl privilegijuoti jūriniai reikalavimai gali būti reiškiami laivo savininkams, valdytojams, nuomininkams, operatoriams (1993 m. Konvencijos 4 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6 straipsnis).

78. Kaip minėta, 1952 m. Konvencijos 1 straipsnis nustato jÅ«rinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä . Tačiau Å¡i konvencija nepateikia nei jÅ«rinio turto suvaržymo teisės apibrėžimo, nei tokios teisės pavyzdinio sÄ raÅ¡o. JÅ«rinio turto suvaržymo teisės apibrėžimo ir sampratos nenustato ir Lietuvos Respublikos teisinis reglamentavimas. 1993 m. Konvencijos 4 straipsnio 1 dalies a, b, c, d ir e punktuose iÅ¡vardinti privilegijuoti jÅ«riniai reikalavimai laivo savininkui, laivo be įgulos nuomotojui, laivo valdytojui ar operatoriui, kurie yra užtikrinti jÅ«riniais suvaržymais. Pabrėžtina konvencijoje nurodytų privilegijuotų jÅ«rinių reikalavimų ypatinga svarba (jÅ«riniai reikalavimai dėl atlyginimų laivo įgulos nariams ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo, dėl su laivo eksploatacija susijusios žūties ar asmens sužalojimo, dėl atlyginimo už laivo gelbėjimÄ , dėl uosto rinkliavų, dėl eksploatuojant laivÄ padarytos fizinės žalos ar nuostolių atlyginimo).

79. AiÅ¡kindama jÅ«rinio suvaržymo teisės sampratÄ , privilegijuotų reikalavimų pobÅ«dį ir svarbÄ , teisėjų kolegija įvertina formuojamÄ užsienio valstybių teismų praktikÄ Å¡iais teisės klausimais. Užsienio valstybių teismų praktikoje pripažįstama, kad jÅ«rinio turto suvaržymo teisė pasižymi įvairiais ypatumais, kurių vienas yra reikalavimo pobÅ«dis, pavyzdžiui, gelbėjimas (angl. salvage), jÅ«rininkų atlyginimai (angl. seamen‘s wages), bodmerėja (angl. bottomery) (kreditas, įkeičiant laivÄ ar jo krovinį) ir pan. (Bankers Trust International v Todd Shipyards Corp. (The Halcyon Isle) Privy Council June 24, 1980 [1981] A.C. 221).

80. Reikalavimas, kylantis iš žalos dėl susidūrimo (angl. collision damage) suteikia jūrinio turto suvaržymo teisę. Tačiau reikalavimai dėl krovinio (angl. cargo claims) nesuteikia jūrinio turto suvaržymo teisės (Bankers Trust International v Todd Shipyards Corp. (The Halcyon Isle) Privy Council June 24, 1980 [1981] A.C. 221).

81. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar privilegijuotu reikalavimu, kuris suteikia jÅ«rinio turto suvaržymo teisę, gali bÅ«ti laikomas ieÅ¡kovo jÅ«rinis reikalavimas dėl apmokėjimo už laivui patiektÄ kurÄ , t. y. bunkeriavimo paslaugas. Akivaizdu, jog toks ieÅ¡kovo atsakovams pareikÅ¡tas jÅ«rinis reikalavimas tarp 1993 m. Konvencijos 4 straipsnyje iÅ¡vardintų privilegijuotų reikalavimų nepatenka.

82. Kiekviena susitarianti valstybė, 1993 m. Konvencijos dalyvė, esant įvykdytoms Å¡ioje konvencijoje nustatytoms sÄ lygoms, pagal savo įstatymus gali suteikti ir kitus jÅ«rinius suvaržymus, kad užtikrinti dar kitus konvencijos 4 straipsnyje nepaminėtus reikalavimus laivo savininkui, laivo be įgulos nuomotojui, laivo valdytojui ar operatoriui (1993 m. Konvencijos 6 straipsnis). Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose iÅ¡vardinti privilegijuoti jÅ«riniai reikalavimai, kurie tenkinami Å¡io įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡ laivo arba kito su laivo eksploatavimu susijusio turto (63 straipsnis) ir kurių dauguma iÅ¡ esmės atitinka 1993 m.

Konvencijos 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus privilegijuotus jÅ«rinius reikalavimus (žr., pavyzdžiui, Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytus jÅ«rinius reikalavimus). Yra pagrindas pripažinti, jog nacionalinėje teisėje privilegijuotiems jÅ«riniams reikalavimams papildomai, lyginant su 1993 m. Konvencija, priskirti reikalavimai, kilę iÅ¡ veiksmų, kuriuos atliko laivo kapitonas, siekdamas iÅ¡saugoti laivÄ ar tęsti reisÄ , reikalavimai atlyginti nuostolius dėl krovinių arba bagažo praradimo ar sužalojimo, reikalavimai sumokėti frachtÄ ir kitas įmokas, priklausančias už vežimÄ jÅ«ra bei reikalavimai sumokėti už uoste suteiktas paslaugas (Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 5-7 punktai ir 3 dalis).

Neabejotina, jog ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas jÅ«rinis reikalavimas dėl atlyginimo už laivui patiektÄ kurÄ tarp Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose numatytų jÅ«rinių reikalavimų nepatenka, tokiu argumentu nesiremia ir apeliantas. Taigi, Prekybinės laivybos įstatymas ex verbis (tiesiogiai, aiÅ¡kiai) neiÅ¡reiÅ¡kia, kad jÅ«riniai reikalavimai, kylantys iÅ¡ bunkeriavimo, kaip ir visi kiti tiekėjų reikalavimai, susiję su laivo eksploatavimui ar priežiÅ«rai reikalingų gaminių ar medžiagų pristatymu, yra privilegijuoti.

Tačiau ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ , kaip privilegijuotÄ , grindžia Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, jog reikalavimai sumokėti už uoste suteiktas paslaugas prilyginami atitinkamai Å¡eÅ¡tosios arba septintosios eilės privilegijuotiems reikalavimams atsižvelgiant į tai, iÅ¡ kokio turto jie patenkinami.

83. Teisėjų kolegija, siekdama nustatyti, ar jÅ«rinis reikalavimas, kylantis iÅ¡ kuro laivui tiekimo (bunkeriavimo) teisinių santykių, valstybių, 1993 m. Konvencijos dalyvių, nacionalinėse teisės sistemose gali bÅ«ti pripažintas privilegijuotu jÅ«riniu reikalavimu, visų pirma, įvertina užsienio valstybių teisinį reglamentavimÄ ir teisės doktrinÄ .

84. Prancūzijos transporto kodekso (pranc. Code de transports) 5114-8 (6) straipsnis nustato, kad reikalavimai, kylantys iš tiekimo laivui teisinių santykių, kurie reikalingi laivo kelionės tęsimui ir suteikiami ne namų uoste, yra privilegijuoti (pranc. Sont privilégiés sur le navire, sur le fret du voyage pendant lequel est née la créance privilégiée et sur les accessoires du navire et du fret acquis depuis le début du voyage: Les créances provenant des contrats passés ou d'opérations effectuées par le capitaine hors du port d'attache, en vertu de ses pouvoirs légaux, pour les besoins réels de la conservation du navire ou de la continuation du voyage, sans distinguer si le capitaine est ou non en m?me temps propriétaire du navire et s'il s'agit de sa créance ou de celle des fournisseurs, réparateurs, pr?teurs ou autres contractants. Il en est de m?me pour les créances que font na?tre contre l'armateur les actes du consignataire, lorsqu'il pourvoit aux besoins normaux du navire au lieu et place du capitaine).

85. Vokietijos prekybos įstatymo (vok. Handelsgesetzbuch) 593 straipsnis, nustatantis privilegijuotų reikalavimų (vok. Gesicherte Forderungen) sÄ raÅ¡Ä , nenustato, kad reikalavimas dėl tiekimo laivui, laikomas privilegijuotu.

86. Latvijos jÅ«rų kodekso (lv. JÅ«ras kodekss) 33 straipsnis, nustatantis privilegijuotų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä (lv. JÅ«ras privilēģija), nenustato, kad reikalavimas dėl tiekimo laivui laikomas privilegijuotu. Tačiau pagal Å¡io kodekso 33 straipsnio 4 dalį, privilegijuotu laikoms reikalavimas, kylantis iÅ¡ mokesčių dėl uosto naudojimo, kanalų ir kitų vandens kelių bei laivavedybos paslaugų (angl. Maritime liens in respect of a shipowner, bare boat charterer or ship operator shall secure claims: associated with payments for the use of ports, canals and other waterways and pilotage services; lv. JÅ«ras privilēģija attiecÄ«bā uz kuÄ£a Ä«paÅ¡nieku, berbouta fraktētāju vai kuÄ£u operatoru nodroÅ¡ina prasÄ«bas: kas saistÄ«tas ar maksājumiem par ostu, kanālu un citu Å«densceļu izmantoÅ¡anu un loču pakalpojumiem).

87. Pagal Kipro teisę, prekių ir medžiagų tiekimas laivui nesuteikia jūrinio turto suvaržymo teisės (Costas Stamatiou, Angara Maritime Ltd. v Ocean Connect UK Ltd (The Fesco Angara), International Company and Commercial Law Review, 2011, 22(10), psl. 307-310).

88. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad pagal vyraujantį teisinį reglamentavimÄ , reikalavimai, susiję su tiekimu laivui, nelaikomi privilegijuotais (Paul Myburgh, The Ship Supplier’s Lien: Taking a (Maple) Leaf out of the Canadian Statute Book?, 2010, Asia-Pacific Law Review, psl. 279-296).

89. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytÄ užsienio valstybių teisinį reglamentavimÄ ir teisės doktrinÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad vieningas teisinis reglamentavimas dėl jÅ«rinio reikalavimo, kylančio iÅ¡ degalų tiekimo laivui (bunkeriavimo), pripažinimo privilegijuotu (užtikrintu jÅ«riniu suvaržymu) užsienio valstybių, 1993 m. Konvencijos dalyvių, teisės sistemose nėra nustatytas ir valstybių praktika Å¡ioje srityje skiriasi. Todėl Å¡is klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas pagal tos valstybės, kurios teisė taikoma ginčui iÅ¡ esmės, vidaus teisę, t. y.

Lietuvos Respublikos teisę. Dėl atsakovų pareigos atsiskaityti už laivui „CS CRYSTAL“ patiektÄ kurÄ ir suteiktas paslaugas 90. IeÅ¡kovas reikalavimÄ atsakovams – jÅ«rų laivo „CS CRYSTAL“ savininkams – reiÅ¡kia dėl Å¡iam laivui patiekto kuro ir suteiktų paslaugų, nors Å¡ios paslaugos buvo suteiktos tretiesiems asmenims (Drybulk Investment Holding S. A., atstovaujamam Spot Shipping & Trading Ltd.), kurie kuro įsigijimo ir paslaugų gavimo metu naudojosi laivu frachtavimo sutarties pagrindu.

Todėl, visų pirma, teisėjų kolegija, kvalifikuoja tarp proceso šalių susiklosčiusius teisinius santykius.

91. Tarp atsakovų (Crystal Shipping Co Ltd. ir Campbell Shipping Co Ltd.) ir trečiųjų asmenų (Drybulk Investmen tHolding S. A., atstovaujamo Spot Shipping & Trading Ltd.) susiklostė frachtavimo teisiniai santykiai pagal 2015 m. kovo 4 d. Frachtavimo sutartį. Remiantis Prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 21 punktu, laivo frachtavimo sutartis (čarteris) – tai susitarimas, pagal kurį laivo valdytojas (frachtininkas) įsipareigoja kitai šaliai (frachtuotojui) už mokestį leisti naudotis laivu ar jo dalimi kroviniams, keleiviams ar bagažui vežti. Atsižvelgiant į tai, kad Prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 3 punkte apibrėžiama ir laivo be įgulos sutartis (bareboat charter), aišku, jog laivo frachtavimo sutarties pagrindu laivas išnuomojamas frachtuotojui kartu su jo įgula.

92. Pagal Å¡alių sudarytÄ Frachtavimo sutarties 2 punktÄ , frachtuotojai (Drybulk Investment Holding S. A. ir garantas Makro Denizcilik ve Gemi Iseletmeciligi Sanayi ve Ticaret Ltd. Sti.) įsipareigojo pasirÅ«pinti ir apmokėti už visÄ kurÄ , iÅ¡skyrus, jei sutarta kitaip. Tai reiÅ¡kia, kad Frachtavimo sutarties galiojimo metu tretieji asmenys įsipareigojo savo lėšomis atsiskaityti už laivo „CS CRYSTAL“ naudojimo metu įsigytÄ kurÄ .

93. Taigi, prievoliniai teisiniai santykiai, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovas kildina reikalavimÄ atsakovams, tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų nesusiklostė, tačiau nepaisant Å¡ios aplinkybės, ieÅ¡kovas reikalavimÄ reiÅ¡kia atsakovams (laivo savininkams), bet ne frachtuotojams (tretiesiems asmenims).

94. Sprendžiant dėl atsakovų (laivo „CS CRYSTAL“ savininkų) atsakomybės pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ , yra aktualus Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje nustatytos teisės nuostatos aiÅ¡kinimas ir taikymas, nes nuo to priklauso, kokia tvarka turėtų bÅ«ti tenkinamas ieÅ¡kovo reikalavimas pagal Prekybinės laivybos įstatymo 63 straipsnį. Prekybinės laivybos įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Å¡io įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodyti reikalavimai turi bÅ«ti tenkinami pirmiausia iÅ¡ laivo vertės. Todėl nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieÅ¡kovo byloje pareikÅ¡tas jÅ«rinis reikalavimas patenka į privilegijuotų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , tai reikÅ¡tų, kad toks reikalavimas gali bÅ«ti tenkinamas iÅ¡ atsakovams priklausančio laivo vertės. Todėl teisėjų kolegija toliau pasisako, ar ieÅ¡kovo byloje pareikÅ¡tas jÅ«rinis reikalavimas laikytinas privilegijuotu pagal Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 3 dalį.

95. Teisėjų kolegija aktualia ginčo nagrinėjimui taip pat laiko aplinkybę, kad ieškovo laivui „CS CRYSTAL“ suteiktos kuro tiekimo (bunkeriavimo) paslaugos buvo suteiktos ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, o užsienio valstybių teritorijoje esančiuose uostuose (Naujasis Orleanas, Lome Offshore WP, Salvador Roads, Durban).

96. IeÅ¡kovas reikalavimÄ atsakovams laiko privilegijuotu pagal Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 3 dalį, kuri nustato, jog reikalavimai sumokėti už uoste suteiktas paslaugas prilyginami atitinkamai Å¡eÅ¡tosios arba septintosios eilės reikalavimams, atsižvelgiant į tai, iÅ¡ kokio turto jie patenkinami. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai pripažinęs, kad ieÅ¡kovo byloje pareikÅ¡tas reikalavimas yra privilegijuotas, sprendė, jog tai, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso laivas, į kurį buvo patiektas kuras tretiesiems asmenims, nereiÅ¡kia, jog atsakovai yra atsakingi už trečiųjų asmenų prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ieÅ¡kovo atžvilgiu atsiskaityti už patiektÄ kurÄ Ä¯ laivÄ .

Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ieÅ¡kovo byloje pareikÅ¡to jÅ«rinio reikalavimo pobÅ«džio ir neargumentavo, kodėl reikalavimas sumokėti už frachtuotojams į laivÄ pristatytÄ kurÄ (bunkeriavimÄ ) laikytinas privilegijuotu pagal minėtÄ Prekybinės laivybos įstatymo nuostatÄ , t. y. kodėl ieÅ¡kovo reikalavimas vertintinas kaip reikalavimas sumokėti už uoste suteiktas paslaugas iÅ¡ laivo vertės.

97. Teisėjų kolegija pažymi, kad sÄ voka „uoste suteiktos paslaugos“ Prekybinės laivybos įstatyme nėra apibrėžta. Taip pat Å¡iame įstatyme nėra apibrėžta ir paslaugų sÄ voka. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, aiÅ¡kinančios minėtos normos turinį, nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, siekiant teisingai iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , visų pirma, svarbu nustatyti Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos tikslÄ , paskirtį ir esmę, todėl taiko lyginamÄ jį, istorinį, sisteminį ir kitus minėtos normos aiÅ¡kinimo metodus.

98. Teisėjų kolegija, vertindama užsienio valstybių teisinį reglamentavimÄ , nustatė, kad iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas privilegijuotų reikalavimų teisinis reglamentavimas yra nustatytas Ukrainos teisėje. Ukrainos jÅ«rinės prekybos laivybos kodekso (rus. ?????? ????????? ???????????? ???????) 358 straipsnis nustato privilegijuotų jÅ«rinių reikalavimų patenkinimo eiliÅ¡kumÄ , kuris, aiÅ¡kinant sistemiÅ¡kai ir lingvistiÅ¡kai, iÅ¡ esmės atitinka Prekybinės laivybos įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ privilegijuotų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä .

Taip pat minėtame Ukrainos jÅ«rinės prekybos laivybos kodekso straipsnyje nustatyta, kad reikalavimai, kylantys iÅ¡ uoste suteiktų paslaugų, yra laikomi privilegijuotais pagal šį straipsnį (rus. ?????????? ?? ?????? ??????????????? ? ????? ????? ?????????????? ?????????????? ??????????? ?????? 7 ??? 8 ? ??????????? ?? ????, ?? ?????? ????????? ??? ???????????). Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad galima daryti iÅ¡vadÄ , jog rengiant Prekybinės laivybos įstatymÄ (priimtÄ 1996 m. rugsėjo 12 d. įstatymo Nr. I-1513), galimai buvo atsižvelgta į Ukrainos jÅ«rinės prekybos laivybos kodekso, priimto 1995 metais, nuostatas, kurioms iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡kos Å¡iam ginčui taikomos Prekybinės laivybos įstatymo nuostatos.

Pažymėtina, kad Ukrainos jūrinės prekybos laivybos kodekse nėra nustatyta, kad kuro tiekimo (bunkeriavimo) paslaugos laikytinos uoste suteiktomis paslaugomis. Tokios nuostatos nėra ir Prekybinės laivybos įstatyme.

99. Teisės doktrinoje nurodoma, jog uoste suteikiamos paslaugos yra suprantamos kaip paslaugos, susijusios su laivų aptarnavimu ir aprūpinimu, krovinių gabenimu, keleivių aptarnavimu, saugumo jūrų uoste užtikrinimu (???????? ???????, ??????? ?????, ???????? (2019), psl. 38). Pagrindiniais uosto paslaugų tiekėjais teisės doktrinoje laikomi, visų pirma, uosto terminalo operatoriai, kiti paslaugų tiekėjai gali būti uosto krovėjai, laivų agentai ir pan. (Kevin Cullinane, Wayne K Talley, Port Economics, Elsevier (2006), psl. 1).

Taigi bunkeriavimo paslaugos įprastai nėra priskiriamos uoste suteikiamoms paslaugoms. Teisėjų kolegija sprendžia, kad uoste teikiamos paslaugos yra įprastai siejamos su laivų pakrovimu (iškrovimu), laivų ir keleivių aptarnavimu, krovinių ekspedicija. 100. Teisėjų kolegija pastebi, kad 1993 m. Konvencijos 6 straipsnyje nustatyta šalių teisė pagal savo įstatymus suteikti kitus jūrinius suvaržymus nėra absoliuti. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad šalių laisvė yra apribota tik pirmumo teisių dėl išparduodamo turto gautų lėšų paskirstymu (angl. distribution of the proceeds of sale).

Taip pat pripažįstama, kad yra ribojimai dėl asmenų, į kuriuos gali bÅ«ti nukreipti reikalavimai, kadangi nuoroda yra padaryta tik į savininkÄ , frachtuotojÄ , laivo valdytojÄ ar operatorių. Todėl pripažįstama, kad Å¡alys negali suteikti jÅ«rinio (turto) suvaržymo teisės dėl reikalavimų, kylančių iÅ¡ laikinojo ir kelionės frachto (angl. contracting states are not allowed to grant maritime liens in respect of claims against time and voyage charterers) (Franceso Berlingieri, International Maritime Conventions volume 2:

Navigation, Securities, Limitation of National Liability and Jurisdiction, Routledge, 2015, 5.6.1 skyrius). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra susijęs būtent su laikinuoju frachtavimu (Frachtavimo sutartyje nustatyta, kad laivas numojamas šešių mėnesių laikotarpiui). Tai reiškia, kad 1993 m. Konvencijos šalių teisės nustatyti jūrinio (turto) suvaržymus yra ribota ir ši konvencija nesuteikia teisės nustatyti jūrinio (turto) suvaržymus tiems reikalavimams, kurie kyla iš laikinojo frachtavimo.

Todėl minėta 1993 m. Konvencijoje nustatyta Å¡ios konvencijos Å¡alių teisė nustatyti papildomus privilegijuotus jÅ«rinius suvaržymus, taigi ir Prekybinės laivybos įstatyme nustatyti papildomi privilegijuoti jÅ«riniai suvaržymai negali bÅ«ti aiÅ¡kinama plečiamai. 101. Be to, teisėjų kolegija, aiÅ¡kindama Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ uoste suteiktų paslaugų sÄ vokÄ , jÄ sistemiÅ¡kai aiÅ¡kina su laivybos teisinius santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuojančio Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto įstatymo (toliau – Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto įstatymo) nuostatomis.

Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad laivų aptarnavimas yra paslaugų laivams teikimo veikla (17 dalis), laivų aprÅ«pinimas yra laivų aprÅ«pinimo atsargomis veikla (18 dalis). Å io įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad laivų aptarnavimo ir aprÅ«pinimo paslaugas teikiantys asmenys turi teisę aptarnauti laivÄ ir jo įgulÄ ar aprÅ«pinti atsargomis nustatyta tvarka gavę leidimÄ patekti į uostÄ ir pagal laivų, stovinčių prie uosto krantinių, pirsų kapitonų arba jų įgaliotų asmenų paraiÅ¡kas.

Pagal Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, asmenys ir transporto priemonės į laisvÄ jį uostÄ Ä¯leidžiami pateikę leidimus. Leidimų iÅ¡davimo tvarkÄ ir pavyzdžius tvirtina susisiekimo ministras, suderinęs su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Tai reiÅ¡kia, kad Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto įstatymas uoste suteiktas paslaugas sieja su paslaugomis, kurias teikia asmuo, turintis teisę aptarnauti laivÄ . 102.

Tuo tarpu ieÅ¡kovo laivui „CS CRYSTAL“ suteiktos kuro tiekimo (bunkeriavimo) paslaugos buvo suteiktos ne Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto įstatymo nustatytÄ paslaugų teikimo tvarkÄ , bet užsienio valstybių teritorijoje esančiuose uostuose. 103. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus bei nustatytas aplinkybes, prieÅ¡ingai nei nustatyta skundžiamame sprendime, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo byloje pareikÅ¡tas jÅ«rinis reikalavimas nepriskirtinas Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje nustatytam privilegijuotam jÅ«riniam reikalavimui.

Tai, atitinkamai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo byloje pareikÅ¡tas reikalavimas nepatenka į privilegijuotų jÅ«rinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä ir negali bÅ«ti nukreiptas į atsakovams priklausančio laivo vertę pagal Prekybinės laivybos įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . Taigi, ieÅ¡kovo byloje pareikÅ¡tas reikalavimas laikytinas jÅ«riniu reikalavimu pagal 1952 m. Konvencijos 1 dalį, bet ne reikalavimu, kuris užtikrintas jÅ«rinio turto suvaržymo teise pagal Å¡ios konvencijos 9 straipsnį, 1993 m.

Konvencijos 4 straipsnį bei Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnį. 104. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas reikalavimÄ atsakovams Å¡ioje byloje galėjo pareikÅ¡ti tik tuo atveju, jei tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų bÅ«tų susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai. Atsakovai nebuvo ginčo prievolinių teisinių santykių, kylančių iÅ¡ laivui „CS CRYSTAL“ tiekto kuro ir suteiktų paslaugų, Å¡alimi. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad atsakovai bÅ«tų sudarę su ieÅ¡kovu susitarimus (sutartis) dėl kuro tiekimo ar atsakovai bÅ«tų įsipareigoję mokėti bei mokėjo ieÅ¡kovui už kurÄ , arba kad atsakovai buvo sudarę susitarimus su trečiaisiais asmenimis, kurių pagrindu bÅ«tų perėmę trečiųjų asmenų pareigÄ atsiskaityti su ieÅ¡kovu už tretiesiems asmenims pagal pateiktus trečiųjų asmenų užsakymus patiektÄ kurÄ Ä¯ laivÄ . 105.

IeÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl laivo savininko teisinių santykių su laivo įgula ir dėl to atsakovui kylančios pareigos atsiskaityti su ieÅ¡kovu, niekaip nepagrindžia ir neįrodo atsakovų atsakomybės prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ . Tiek pagal Frachtavimo sutartį (sutarties 2 punktas), tiek ir pagal įstatymÄ (Prekybinės laivybos įstatymo 37, 39 straipsniai) frachtuotojas atsako už prievolių, atsirandančių pagal jo sudarytas sutartis ir kitus frachtuotojo pasiraÅ¡ytus dokumentus, vykdymÄ .

Prekybinės laivybos įstatymo 37 straipsnio 3 dalis nustato, jog pagal laivo frachtavimo sutartį frachtuotojas turi teisę duoti nurodymus laivo kapitonui dėl laivo naudojimo laivo frachtavimo sutartyje numatytiems tikslams. Taigi laivo kapitonas ir (arba) laivo vyr. mechanikas kuro tiekimo laivui santykiuose veikė ne laivo savininkų (atsakovų), o laivo frachtuotojo vardu. 106. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovams sumokėti už laivui „CS CRYSTAL“ tiektÄ kurÄ ir suteiktas paslaugas yra nepagrįstas.

Materialiosios teisės aktai nenustato atsakovų pareigos atsakyti ieÅ¡kovui pagal jo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , t. y. atsakovai byloje yra netinkami. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovui buvo pasiÅ«lyta netinkamus atsakovus pakeisti tinkamais (CPK 45 straipsnis), tačiau Å¡ia teisine galimybe ieÅ¡kovas nepasinaudojo. 107. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nors pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimus, neteisingai pripažino ieÅ¡kovo jÅ«rinį reikalavimÄ esant privilegijuotÄ , tačiau iÅ¡ esmės priėmė teisingÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. 108.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimÄ negali bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas pateikti iÅ¡samų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ ; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi bÅ«ti pakankami atsakyti į esminius Å¡alies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieÅ¡ IspanijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 18390/91, para. 29-30).

Kadangi teisėjų kolegija atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, dėl kitų skundo argumentų plačiau nepasisakoma, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi nagrinėjamai bylai teisingai iÅ¡spręsti. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 109. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. 110. Atsakovai prašė iÅ¡ ieÅ¡kovo Jupiter Shipping and Trading Ltd. atsakovo Campbell Shipping Co Ltd. naudai priteisti atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas. IÅ¡ kartu pateiktų dokumentų (praÅ¡ymo, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymo) nustatyta, kad atsakovai apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 975 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų: 150 Eur už dokumentų vertimÄ Ä¯ anglų kalbÄ , 3 600 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ ir 225 Eur praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų užtikrinimo parengimÄ .

Kadangi atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nepateikė įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti dėl atliktų dokumentų į anglų kalbÄ vertimo, praÅ¡ymas dėl 150 Eur dydžio iÅ¡laidų už dokumentų vertimÄ Ä¯ anglų kalbÄ priteisimo netenkinamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovų Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktas praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų užtikrinimo teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo atmestas, taip pat netenkina praÅ¡ymo atlyginti tokio dokumento parengimui patirtas iÅ¡laidas. 111.

Kadangi atsakovų praÅ¡oma priteisti 3 600 Eur suma už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas)“ nustatytÄ maksimalų dydį 1 216,41 Eur (935,70 Eur (užpraėjusio, t. y. 2018 m. III ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,3 (už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , Rekomendacijų 8.11 punktas)), ji yra mažintina iki 1 216 Eur ir priteistina atsakovui Campbell Shipping Co Ltd. iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu, n u t a r i a: Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Jupiter Shipping and Trading Ltd. (į. k. C27207) atsakovui Campbell Shipping Co Ltd. (į. k. 5396830) 1 216 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus Å¡eÅ¡iolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Artūras Driukas Asta Radzevčienė Aldona Tilindienė