2024-07-24 Nr. BB-3867-1-01-1-09107-2023-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2831/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09107-2023-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo K. R. gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės kasacinio skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 29 d. nutarties priėmimo klausimą, taip pat susipažinusi su prašymu sustabdyti skundžiamos nutarties vykdymą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo K. R. gynėja advokatė R. Lazauskienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 29 d. nutartį ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nuosprendį su pakeitimais, paskiriant K. R. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Be to, nuteistojo gynėja prašo sustabdyti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 29 d. nutarties vykdymą, kol byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad K. R. buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė, netinkamai pritaikant baudžiamąjį įstatymą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnio 1 dalis), taip pat padarant esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 6 dalis). Pagal BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 54 straipsnio 3 dalį, taip pat šias normas aiškinančią kasacinio teismo jurisprudenciją, asmeniui paskirta bausmė turi būti tinkamai individualizuota, t. y. atitikti kaltininko padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltininko asmenybę; pagal baudžiamojo įstatymo nuostatų sistemą nuteistajam reali laisvės atėmimo bausmė turi būti skiriama tik kaip paskutinė priemonė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).

BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tada, kai byloje yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismas skirdamas bausmę privalo įvertinti kiekvienos iš jų reikšmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2014). Spręsdamas dėl K. R. skirtinos bausmės, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė dvi K. R. atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir laikė, kad nuosprendžiu nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį, 44 straipsnio 6 dalį, apeliacinės instancijos teismas išskirtinę reikšmę suteikė vienai nuteistojo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, nurodytai BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, neskirdamas vienodos reikšmės kaltininko atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, nevertindamas bylos duomenų, rodančių mažesnį K. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (narkotinės medžiagos nedidelį kiekį, menką materialinę naudą iš nusikalstamos veikos padarymo). Į šią aplinkybę spręsdamas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė.

Be to, bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, kad K. R. teigiamai apibūdinamas, gyvena visiškai socialų gyvenimą, nuoširdžiai gailisi, padėjo teisėsaugoms institucijoms išaiškinti visas veikos aplinkybes, nevartoja alkoholio ar narkotinių medžiagų, padeda išlaikyti nepilnamečius brolį ir seserį, rūpinasi savo 55 proc. darbingumą turinčia motina. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai neištyrė byloje surinktų įrodymų, ignoravo svarbius bylos duomenis ir paliko prieštaravimus.

Nuteistojo gynėjos nuomone, įvertinus nuteistojo asmenybę, jo veikos pavojingumo pobūdį, visas lengvinančias aplinkybes, K. R. turi būti sudaryta galimybė išlaikyti atsakingą gyvenimo būdą, tęsti resocializaciją ir integraciją į visuomenę, o ne šabloniškai pritaikyta griežčiausia už jo padarytą nusikaltimą įstatyme nustatyta bausmė – laisvės atėmimas, kuris sukels destrukcines pasekmes ne tik nuteistojo, bet ir jo šeimos ateičiai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde nuteistojo K. R. gynėja savo teiginius dėl paskirtos per griežtos bausmės, padarytų esminių BPK pažeidimų iš esmės grindžia apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtomis ir įvertintomis aplinkybėmis, siūlydama jas kasacinės instancijos teismui vertinti kitaip. Tačiau nuteistojo gynėja nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą ar teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus. Toks skundo argumentavimas, kuris grindžiamas tik kasacinį skundą paduodančio asmens nuomone, o ne teismų padarytomis teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, nelaikytinas tinkamu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pažymėtina ir tai, kad iš esmės tokiais pat argumentais buvo grindžiamas ir 2024 m. birželio 21 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas nuteistojo gynėjos kasacinis skundas dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 29 d. nutarties, kurį 2024 m. liepos 3 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti. Jokių iš esmės naujų argumentų nuteistojo gynėja šiame naujai paduotame kasaciniame skunde nenurodo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasaciniame skunde nenurodyti bylos apskundimo ir nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, taip pat teisiniai argumentai, pagrindžiantys bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 29 d. nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo K. R. gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė