2022-07-27 Nr. AB-19860-3-63-3-01133-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-557-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01133-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Š. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas E. Š. 2022 m. gegužės 25 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2022 m. balandžio 1 d. raštą Nr. (10.34) DV_S-25578 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skaičiavimo“ (toliau – ir Skyriaus raštas), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2022 m. gegužės 12 d. raštą Nr. (18E.2E) I-4983 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022-04-01 rašto Nr. (10.34) DV_S-25578“ (toliau – ir Valdybos raštas) ir įpareigoti atsakovą įskaičiuoti laikotarpį nuo 1998 m. spalio 14 d. iki 2009 m. gegužės 18 d. į pareiškėjo tarnybos laiką, perskaičiuoti pareiškėjui skirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. birželio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo E. Š. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 10 d. pateikė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Klaipėdos PGV) viršininkui prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 13 punktą jo paties prašymu dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją nuo 2022 m. kovo 3 d. Klaipėdos PGV atsisakė tenkinti šį prašymą, konstatavusi, jog pareiškėjas neturi reikiamo vidaus tarnybos stažo, reikalingo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Pareiškėjas 2022 m. vasario 22 d. kreipėsi į Klaipėdos PGV, prašydamas paaiškinti, kodėl ir kokie laikotarpiai nėra įskaitomi į jo stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. Klaipėdos PGV pateikė pareiškėjui prašomą informaciją.

Pareiškėjas 2022 m. kovo 14 d. pateikė Skyriui prašymą „Dėl pareigūnų pensijos skaičiavimo“ su papildomais dokumentais, į kurį Skyrius atsakė ginčijamu 2022 m. balandžio 1 d. raštu Nr.(10.34)DV_S-25578. Iš Skyriaus rašto turinio matyti, kad jame pareiškėjui buvo pateikta informacija apie tarnybos laiko pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti skaičiavimo teisinį reglamentavimą ir, įvertinus jo pateiktus dokumentus, pateiktas paaiškinimas dėl galimybės pareiškėjo nurodytą laikotarpį įskaityti į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti.

Teismo vidiniu įsitikinimu, pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo skirti jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, ir Valdybos įgaliotos administravimo įstaigos sprendimas šią pensiją pareiškėjui skirti ar atsisakyti skirti nebuvo priimtas. Pareiškėjas kreipėsi į Skyrių, siekdamas įvertinti Valdybos atsisakymo atleisti jį iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punktą pagrįstumą, taip pat iš anksto įvertinti, ar jis atitinka sąlygas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. Skyriaus raštas yra informacinio pobūdžio raštas, konsultacija, kuriuo pareiškėjui buvo pateikta aktuali informacija, išankstinis pareiškėjo nurodytų duomenų bei pateiktų dokumentų vertinimas dėl galimybės skirti jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Šiame rašte nėra suformuluotas nei sprendimas skirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nei sprendimas atsisakyti skirti tokią pensiją. Konstatuota, kad Skyriaus raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl atsisakytina priimti skundo dalį dėl šio rašto panaikinimo. Valdybos raštas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, taip pat nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl skundo dalis dėl šio rašto panaikinimo irgi negali būti priimta nagrinėti. Atsisakius priimti skundo dalį dėl aktų panaikinimo, atsisakytina priimti ir skundo dalį dėl išvestinio reikalavimo – įpareigoti atlikti veiksmus. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas E. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 3 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais ir mano, kad teismas be teisinio pagrindo atsisakė priimti jo skundą. Teigia, kad jo prašymas atleisti iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu nebuvo tenkintas dėl to, kad jis neturi reikiamo vidaus tarnybos stažo, todėl ginčijami raštai sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Pareiškėjas išdėsto argumentus dėl jam apskaičiuoto vidaus tarnybos stažo neteisingumo, apžvelgia Skyriaus rašto turinį. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, ar pagrįstai į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti neįskaičiuojamas laikotarpis nuo 1998 m. spalio 4 d. iki 2009 m. gegužės 18 d. Aplinkybės, kad skundžiami administraciniai aktai yra įvardyti kaip raštai, o ne kaip sprendimai, nekeičia dokumento turinio ir jo teisinio vertinimo. Ginčijamuose raštuose yra nurodyta jų apskundimo tvarka ir terminai, todėl nėra pagrindo laikyti, jog Skyriaus raštas yra vien tik informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad analogiškomis aplinkybėmis buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. eI2-9123-342/2021.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles.

Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinami administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Teisėjų kolegija pritaria pareiškėjo argumentui, kad tai, ar tam tikras aktas yra vadinamas „raštu“, ar „sprendimu“, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl tokio akto įtakos asmens teisėms ir pareigoms, jo teisėtiems interesams. Kita vertus, iš skundžiamos teismo nutarties turinio nematyti, kad akto pavadinimas turėjo kokios nors įtakos pirmosios instancijos teismui nusprendžiant atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo pozicija, jog dėl to, kad ginčijamame akte nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai, nėra pagrindo laikyti, kad ginčijamas aktas yra vien tik informacinio pobūdžio ir nesukelia jam teisinių pasekmių, yra atmestina, kadangi atitinkamą aktą priėmusios valstybės įstaigos nuomonė dėl galimybės tokį aktą apskųsti teismui neturi lemiamos reikšmės ar iš anksto nustatytos galios sprendžiant skundo priimtinumo klausimą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog Skyriaus raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, yra grindžiamas motyvais, jog (1) pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo skirti jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, (2) pareiškėjas į Skyrių kreipėsi siekdamas įvertinti Klaipėdos PGV atsisakymo atleisti jį iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punktą pagrįstumą, taip pat iš anksto įvertinti, ar jis atitinka sąlygas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti.

Tačiau iš bylos medžiagos nematyti, kad pareiškėjas buvo pateikęs ar pirmosios instancijos teismas buvo kitu būdu gavęs pareiškėjo Skyriui pateiktą prašymą. Esant tokioms aplinkybėms, nėra galimybės objektyviai įvertinti šio prašymo turinio ir nustatyti, ko konkrečiai pareiškėjas prašė Skyriaus bei, atitinkamai, ar skundžiami Skyriaus raštas ir Valdybos raštas sukelia jam teisines pasekmes, ar jo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra priimtini. Nors pirmosios instancijos teismas akcentavo ir tai, kad Skyrius nėra priėmęs sprendimo skirti arba atsisakyti skirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, pažymėtina, kad Skyrius gali priimti ir kitokio pobūdžio sprendimus, kurie gali būti skundžiami administraciniam teismui.

Iš pareiškėjo argumentų ir reikalavimų, suformuluotų skunde Valdybai (iš Valdybos rašto: panaikinti Skyriaus raštą ir įpareigoti Skyrių įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti laikotarpį nuo 1998 m. spalio 14 d. iki 2009 m. gegužės 18 d.) ir skunde teismui (panaikinti Skyriaus ir Valdybos raštus bei įpareigoti Skyrių įskaičiuoti laikotarpį nuo 1998 m. spalio 14 d. iki 2009 m. gegužės 18 d. į pareiškėjo tarnybos laiką, perskaičiuoti pareiškėjui skirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį), galima numanyti, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl pareiškėjo tarnybos laiko pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, tačiau šiai prielaidai patvirtinti yra būtina gauti prašymus (skundus, pareiškimus), kuriuos pareiškėjas buvo pateikęs Skyriui ir Valdybai.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad net paaiškėjus, jog pareiškėjas kreipėsi į Skyrių, prašydamas tik pateikti tam tikrą informaciją, savaime negalima preziumuoti, kad bet koks dėl tokio prašymo priimtas Skyriaus raštas yra tik informacinio pobūdžio ir neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, jo įstatymų saugomiems interesams, juolab kad teisės aktuose yra įtvirtinta daug įvairių žmogaus teisių ir laisvių, pavyzdžiui, teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kuri gali būti ginama teismine tvarka.

Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko (neišsireikalavo) pakankamai duomenų (dokumentų) skundo priimtinumo klausimui išspręsti, o savo sprendimą atsisakyti priimti skundą pagrindė spėlionėmis, bet ne objektyviais duomenimis, todėl toks teismo procesinis sprendimas yra naikintinas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl netinkamai motyvavo savo sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė