427d7ca3-0730-4fce-8ef2-b879b5ba480d · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-768/2020 Teisminio proceso Nr. 1-45-1-01125-2013-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.5.6.2. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 21 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo CiesiÅ«no ir Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Neringai AukÅ¡tuolienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Styrienei, iÅ¡teisintojo gynėjai advokatei Vaivai Savickienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Gailutės Vilkienės apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V.

B. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, nes nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. V. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. spalio 13 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytÄ valandÄ , automobilių turguje, adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ nerakinto automobilio, priklausančio Z. S., pagrobė svetimÄ Z. S. priklausantį turtÄ â€“ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žIphone 3GS 32GB“ 700 litų (202,90 Eur) vertės. II.

Apeliacinio skundo argumentai 2. Patikslintu apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė G. Vilkienė praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 parų areÅ¡to bausmę. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. teismo teiginys, kad mobiliojo ryÅ¡io telefonai jau pirmaisiais metais praranda nemaÅ¾Ä dalį savo vertės, taip pat įvertinus tai, kad nukentėjusysis Z.

S. įsigijęs nenaujÄ telefonÄ , jį pats naudojo dar trejus metus, kad telefonas turėjo tam tikrų iÅ¡orinių pažeidimų, laikytina, kad Å¡io telefono vertė vagystės metu jau vien dėl natÅ«ralaus nusidėvėjimo nuo tada, kai jį įsigijo Z. S. buvo sumažėjusi mažiausiais penkiasdeÅ¡imčia procentų, todėl jo likutinė vertė galėjo bÅ«ti ne didesnė nei 350 litų (101,37 Eur) nėra pagrįstas nei specialisto parodymais, nei atlikta prekine ekspertize; 2.2. Teismas iÅ¡kilus abejonėms dėl mobilaus telefono vertės nepasitelkė specialisto, kuris galėtų nurodyti tuo metu buvusiÄ mobilaus telefono vertę.

Teismas, vadovaudamasis nukentėjusiojo Z. S. parodymais, pats nustatė mobilaus telefono vertę, nuvertindamas mobilų telefonÄ iki 101,37 Eur, nors Z. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiÅ¡kiai nurodė, kad jo mobilaus telefono vertė 700 litų, t. y., 202, 90 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. gruodžio 30 d. Nr. 1366 LR Vyriausybės nutarimu“ Dėl bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio patvirtinimo“ patvirtinta bazinės socialinės iÅ¡mokos dydis buvo 130 litų, kuris galiojo iki 2015-01-01 ir Z.

S. nurodžius, kad mobiliojo ryšio telefono vertė yra 700 litų, t. y., daugiau nei 5 MGL, V. B. padaryta veika turi būti kvalifikuojama pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 3. Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å iuo atveju apeliaciniame skunde prokurorė kelia klausimÄ dėl iÅ¡teisintojo V. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo - ji nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog pavogto turto vertė yra 101,37 Eur, todėl nepadaryta jokia nusikalstama veika. Prokurorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pavogto turto vertę nustatė neatlikus nei prekių ekspertizės, nei gavus specialisto iÅ¡vadÄ , todėl V. B. iÅ¡teisintas nepagrįstai. Todėl, apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, iÅ¡dėsto motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo apeliacinio skundo esmės.

5. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iÅ¡teisintasis iÅ¡ nukentėjusiojo Z. S. pavogė jo turtÄ - mobilųjį telefonÄ už 101,37 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įvertinus tai, kad nukentėjusysis Z. S. įsigijęs nenaujÄ telefonÄ jį pats naudojo dar trejus metus, kad telefonas turėjo tam tikrų iÅ¡orinių pažeidimų, vadovaujantis protingumo principu, laikytina, kad Å¡io telefono vertė vagystės metu jau vien dėl natÅ«ralaus nusidėvėjimo buvo sumažėjusi mažiausiai penkiasdeÅ¡imčia procentų, todėl jo likutinė vertė galėjo bÅ«ti ne didesnė nei 101,37 Eur, o tai lemia V. B. iÅ¡teisinimÄ iÅ¡ nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ pagal BK 178 straipsnio 1 dalį bei nesudaro baudžiamojo nusižengimo sudėties pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis.

6. Baudžiamosiose bylose turto kaip nusikaltimo dalyko vertė nustatoma remiantis skirtingais Å¡altiniais – pardavimo sandorių kaina, turto sukÅ«rimo (atkÅ«rimo), įsigijimo sÄ naudas patvirtinančiais duomenimis. Kai tokių duomenų byloje nėra, turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiÅ¡ko ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-147-511/2016, 2K-282-788/2018).

7. Nukentėjusysis Z. S. nurodė, jog pavogtÄ telefonÄ pirko 2010 m. už 800 litų - naudotÄ mažiausiai vienerius metus ir juo naudojosi iki tol, kol jį pavogė V. B., t. y., dar 3 metus. Nukentėjusysis taip pat pažymėjo, jog iki vagystės mobilaus ryÅ¡io telefonas jau turėjo iÅ¡orinių pažeidimų, todėl, anot nukentėjusiojo, jo vertė vagystės metu buvo 700 litų (202,90 Eur). Pirmosios instancijos teismas nustatydamas mobilaus ryÅ¡io telefono vertę įpareigojo prokurorę iÅ¡reikalauti duomenis iÅ¡ bendrovių, kurios prekiauja mobiliojo ryÅ¡io telefonais ir pateikti atsakymÄ , kiek kainavo to modelio mobiliojo ryÅ¡io telefonas, koks buvo pavogtas iÅ¡ nukentėjusiojo.

Gautoje pažymoje iÅ¡ „AB (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, jog pagal iÅ¡likusius apskaitos duomenis, iÅ¡teisintojo V. B. pavogto mobiliojo ryÅ¡io telefono modelio pardavimo kaina 2013 m. buvo 202,44 Eur (3 t., b. l. 117). BÅ«tent Å¡ia pažyma ir buvo vadovaujamasi sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡teisintojo V. B. pavogto turto vertės iÅ¡ nukentėjusiojo Z. S. ir Å¡ios jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Kaip matyti iÅ¡ „AB (duomenys neskelbtini)“ pateiktos pažymos, joje nurodyta naujo analogiÅ¡ko mobiliojo ryÅ¡io telefono modelio, kuris buvo pavogtas iÅ¡ nukentėjusiojo Z.

S., kaina - 202,44 Eur, t. y., Å¡iuo atveju kaina iÅ¡ esmės atitinka nukentėjusiojo nurodomÄ 4 metus naudoto mobiliojo ryÅ¡io telefono kainÄ - 202,90 Eur. Todėl vadovaujantis protingumo principu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog 4 metus naudoto mobiliojo ryÅ¡io telefono kaina su minėtais telefono pažeidimais - apgadinimais rinkoje nėra vienoda lyginant jÄ su nauju Å¡io modelio mobiliojo ryÅ¡io telefonu. Kaip jau minėta, pagal teismų praktikÄ vienas iÅ¡ turto vertės nustatymo bÅ«dų – byloje surinkti duomenys apie daikto įsigijimo kainÄ .

Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiojo parodymus, „AB (duomenys neskelbtini)“ pažymÄ , pagrįstai pavogto mobiliojo ryÅ¡io telefono vertę nustatė mažesnę - 101,37 Eur nei nurodytÄ nukentėjusiojo. Todėl teisėjų kolegija įvertinusi tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamame nuosprendyje teismo nurodyti iÅ¡teisintojo V. B. pavogto mobilaus ryÅ¡io telefono vertės nustatymo kriterijai yra objektyvÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, realÅ«s ir atitinka protingumo kriterijus – nesutikti su jais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Taigi pirmosios instancijos teismo nustatyta V. B. pavogto turto vertė – 101,37 Eur yra adekvati ir teisinga. Prokurorės skunde nurodyti argumentai, kad pirmos instancijos teismas nepasitelkė specialisto ar nepaskyrė prekinės ekspertizės yra iÅ¡ esmės nepagrįsti, nes kaip jau minėta, byloje buvo pateiktos daikto vertės pažymos, kurias teismas vertino ir pateikė motyvuotas iÅ¡vadas, be to, Å¡iÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nebuvo praÅ¡oma atlikti įrodymų tyrimÄ ir vertinti kitus duomenis, kurie galėtų turėti įtakos kitokio sprendimo priėmimui.

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog veikos padarymo metu galiojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatyta, jog Å¡iame skyriuje numatytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 1 MGL, bet nevirÅ¡ija 3 MGL dydžio sumos, o Å¡iuo metu galiojančioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad Å¡iame skyriuje numatytas turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL, bet nevirÅ¡ija 5 MGL dydžio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo metu galiojanti BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija yra palankesnė iÅ¡teisintajam, pirmosios instancijos teismas taikė Å¡iuo metu galiojančiÄ baudžiamojo įstatymo redakcijÄ ir konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, V.

B. pavogto mobiliojo ryÅ¡io telefono vertė, t. y., 101,37 Eur nesiekia 3 MGL dydžio, V. B. iÅ¡teisintinas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Su Å¡ia iÅ¡vada teisėjų kolegija sutinka tik iÅ¡ dalies: kaip matyti iÅ¡ byloje esančio kaltinimo, iÅ¡teisintasis V. B. buvo kaltinamas tik dėl vienos nusikalstamos veikos, t. y., jog 2013 m. spalio 13 d. pavogė iÅ¡ nukentėjusiojo Z. S. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žIphone 3GS 32GB“.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, jog V. B. veika, nesant tam pagrindų, nėra perkvalifikuojama į BK 178 straipsnio 4 dalį, tačiau V. B. išteisino tiek pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, tiek pagal 178 straipsnio 4 dalį – t. y., iš dviejų nusikalstamų veikų. Kaip jau minėta anksčiau, V. B. buvo kaltinamas tik dėl vienos nusikalstamos veikos, todėl ši klaida taisytina ir iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies šalintina aplinkybė dėl V. B. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paliekant V.

B. iÅ¡teisinimÄ pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaip jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

9. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas V. B. iÅ¡teisino pagal BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalis ir kartu nusprendė inicijuoti jam administracinę teisenÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus tyrimÄ pavedant atlikti Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamoje byloje susidaro situacija, kad V. B. inicijuojama administracinio nusižengimo teisena dėl tų pačių veiksmų, dėl kurių jis Å¡ioje byloje iÅ¡teisintas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, reikÅ¡tų non bis in idem principo pažeidimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165-648/2020).

10. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas ir asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesÄ tuo pačiu pagrindu (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Å ia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tÄ patį nusikaltimÄ principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu:

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje Å¡is principas aiÅ¡kinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimÄ byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiÅ¡kų arba iÅ¡ esmės tų pačių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų, kuriuos neatskiriamai sieja tas pats laikas ir ta pati vieta (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 37950/97;

Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 13079/03, ir kt.). Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnės proceso atitikties non bis in idem principui. Pažymėtina ir tai, kad nors non bis in idem principas riboja galimybes vykdyti alternatyvius ir kartotinius procesus tik dėl baudžiamojo pobÅ«džio teisės pažeidimų, tačiau administraciniai nusižengimai Konvencijos ir Konstitucijos požiÅ«riu pripažįstami baudžiamaisiais.

Taigi draudimo persekioti ir bausti už tÄ patį nusikaltimÄ principas EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje apibrėžtas imperatyvu, įtvirtinančiu, kad, priėmus galutinį sprendimÄ baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo ar pagal pažeidimo, galimos bausmės bei griežtumo laipsnio pobÅ«dį tapataus proceso dėl identiÅ¡kų arba iÅ¡ esmės tų pačių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-514-942/2015, 2K-109-788-2016, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-628/2019).

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog V. B. nekyla baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto vagystę dėl vertės, kuri nesiekia sumos, nuo kurios asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ ir jį iÅ¡teisinęs (t. y. užbaigęs baudžiamÄ jį procesÄ ), neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimÄ inicijuoti V. B. administracinę teisenÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus tyrimÄ pavedant atlikti konkrečiai policijos įstaigai.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl V. B. administracinės teisenos inicijavimo naikintina. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u s p r e n d ž i a: Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Gailutės Vilkienė apeliacinį skundÄ atmesti. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria V. B. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį. Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria V. B. inicijuota administracinė teisena. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Sigitas Bagdonavičius Valdas CiesiÅ«nas Donatas Jatužis