2021-07-28 Nr. AB-15011-3-62-3-00773-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2330-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00773-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu skundu), prašydamas priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš atsakovo Lietuvos Respublikos už Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) ir Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK Jonavos PK) organizuotą neteisėtą neveikimą ir neteisingos informacijos teikimą, sudarant nepatogumus ir vilkinant bei trukdant gauti Lietuvos Respublikos piliečio pasą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2019 m. spalio 24 d. prašymu kreipėsi į Kauno AVPK Jonavos PK dėl Lietuvos piliečio paso išdavimo, nurodant jame jo tautybę – (duomenys neskelbtini). Prašymas buvo nusiųstas faksu Nr. 8 700 63302 ir įteiktas 2019 m. spalio 24 d. 14:25 val. Tačiau jo prašymas per du mėnesius nebuvo išnagrinėtas, todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25, 29 straipsniai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir kitų įstatymų nuostatos. Dėl minėto neveikimo pareiškėjas 2019 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Kauno AVPK. Tačiau Kauno AVPK taip pat neišnagrinėjo jo skundo ir taip savo neveikimu slėpė nuo atsakomybės Kauno AVPK Jonavos PK. Pareiškėjas pakartotinai faksu 2020 m. vasario 23 d. kreipėsi į Kauno AVPK dėl pakartotino atsakymo atsiuntimo. Dėl minėtų veiksmų pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, kuri pasireiškė jo teisių ir laisvių, įvirtintų Konstitucijoje, suvaržymu ir trukdymu jas realizuoti Lietuvos Respublikoje kaip piliečiui ir kurią vertina 10 000 Eur suma bei prašo ją priteisti iš Lietuvos valstybės.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno AVPK atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad A. B. 2019 m. gruodžio 27 d. teikė skundą Kauno AVPK “Dėl neteisėto Jonavos PK neveikimo“, kuriame prašė nustatyti, kodėl jo prašymo nagrinėjimas yra vilkinamas. Nuo 2019 m. liepos 1 d. policijos įstaigos nėra kompetentingos išdavinėti, keisti asmens tapatybės korteles ar pasus, todėl Kauno AVPK ar jo struktūriniuose padaliniuose gauti asmenų prašymai, susiję su asmens tapatybės kortelių ar pasų keitimu, persiunčiami Migracijos departamentui. Kauno AVPK gautą pareiškėjo 2019 m. gruodžio 27 d. skundą ir kartu su skundu pateiktą 2019 m. spalio 24 d. pareiškėjo prašymą perdavė nagrinėti kompetentingai institucijai – Migracijos departamentui. Migracijos departamentas 2020 m. sausio 15 d. raštu paaiškino A. B., kad 2019 m. spalio 24 d. prašymas Migracijos departamento Kauno skyriuje nebuvo gautas. Pažymėjo, kad pareiškėjas prašymus teikė Kauno AVPK Jonavos PK, o ne Migracijos departamentui. Taigi, Migracijos departamentas atsakydamas, jog nebuvo gautas A. B. prašymas, adresuotas Migracijos departamentui, neteikė jokios melagingos informacijos. Pareiškėjas nepaaiškino, kokiais būdais jam buvo trukdoma ieškoti informacijos. Kauno AVPK nepažeidinėjo pareiškėjo teisių, jo nediskriminavo. Taip pat pareiškėjas nepatyrė jokio neigiamo poveikio, galinčio būti pripažintu neturtine žala.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas savo 2019 m. spalio 24 d. prašymą fakso numeriu 8 700 63 302 siuntė Kauno AVPK Jonavos PK Migracijos skyriui. Migracijos departamento turimais duomenimis, minėtas skyrius nuo 2017 m. neturėjo fakso aparato. Nuo 2019 m. liepos 1 d. minėtas skyrius yra Migracijos departamento Kauno skyrius. Dėl šių priežasčių Migracijos departamento Kauno skyrius pareiškėjo 2019 m. spalio 24 d. faksu siųsto prašymo negavo. Migracijos departamento Kauno skyrius tik 2020 m. sausio 9 d. paštu gavo pareiškėjo 2019 m. gruodžio 27 d. skundą, prie kurio buvo pridėtas pareiškėjo 2019 m. spalio 24 d. siųstas prašymas, ir į minėtą skundą atsakė 2020 m sausio 15 d. raštu Nr. S-13-482, minėtą raštą išsiuntė pareiškėjo skunde nurodytu adresu. Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. gruodžio 27 d. skundą, prie kurio buvo pridėtas ir 2019 m. spalio 24 d. prašymas, ir pateikė atsakymą per teisės aktuose nustatytus terminus. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad Migracijos departamentas neveikė arba veikė neteisėtai.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nekelia teismų atsakomybės klausimo, nenurodo jokių neteisėtų teismo veiksmų arba teismų neveikimo, pareiškėjas žalą kildina iš trečiųjų asmenų neveikimo, o Teisingumo ministerija neturėjo ir negalėjo atlikti jokių veiksmų, kurie galėjo pažeisti pareiškėjo teises.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą grindžia tuo, kad Kauno AVPK Jonavos PK, gavęs pareiškėjo 2019 m. spalio 24 d. prašymą, jo neišnagrinėjo ir pareiškėjui padarė žalą trukdydamas ir sudarydamas nepatogumus gauti Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad Kauno AVPK, gavęs pareiškėjo 2019 m. gruodžio 27 d. skundą, šio skundo neišnagrinėjo ir nuslėpė Kauno AVPK Jonavos PK neteisėtą neveikimą.

9. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 24 d. prašymą „Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso išdavimo ir (duomenys neskelbtini) tautybės jame įrašymo“ fakso numeriu 8 700 63302 siuntė Kauno AVPK Jonavos PK Migracijos skyriui, o ne Jonavos PK. Pareiškėjas prie skundo yra pridėjęs interneto tinklapio https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-policija-informuoja-del-atnaujintos-kontaktines-informacijos nuotrauką, kurioje nurodyta 2016 m. gegužės 26 d. informacija. Teismas pažymėjo, kad minėtame tinklapyje pateikta informacija buvo aktuali 2016 m., tačiau nėra oficialios ar aktualios 2019 m. Jonavos PK kontaktinės informacijos. Teismas vertino atsakovo atstovo Migracijos departamento atsiliepime pateiktus paaiškinimus, kad jo turimais duomenimis, Jonavos PK fakso numeris 2019 metais buvo +370 349 59453. Atsakovo atstovai taip pat nurodė, kad pareiškėjo 2020 m. spalio 24 d. prašymo, kuris buvo siųstas pareiškėjo nurodytu fakso numeriu, negavo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo 2020 m. spalio 24 d. faksu siųstas prašymas buvo gautas Kauno AVPK Jonavos PK.

10. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Kauno AVPK Jonavos PK pareiškėjo fakso numeriu 8 700 63302 išsiųsto 2019 m. spalio 24 d. prašymo negalėjo gauti, nes prašymas buvo siųstas neteisingu fakso numeriu, todėl Kauno AVPK Jonavos PK savo veiksmais ar neveikimu nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, išsiuntęs 2019 m. spalio 24 d. prašymą faksu ir nesulaukdamas atsakymo, nesidomėjo savo prašymo nagrinėjimo eiga. Pareiškėjas galėjo kreiptis telefonu ir gauti atsakymą dėl jo prašymo nagrinėjimo eigos arba informaciją, kad siųstas faksu prašymas nebuvo gautas, tačiau nesiėmė jokių priemonių šioms aplinkybėms patikrinti.

11. Iš bylos duomenų teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 30 d. registruotu paštu išsiuntė Kauno AVPK 2019 m. gruodžio 27 d. skundą „Dėl neteisėto Jonavos PK neveikimo“, kuriame prašė nustatyti, kodėl jo 2019 m. spalio 24 d. prašymo nagrinėjimas yra vilkinamas, prie skundo pridėjo ir 2019 m. spalio 24 d. prašymą „Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso išdavimo, nurodant jame tautybę – (duomenys neskelbtini)“. Atsakovo atstovas Kauno AVPK nurodė, kad Kauno AVPK ar jo struktūriniuose padaliniuose gauti asmenų prašymai, susiję su asmens tapatybės kortelių ar pasų keitimu, persiunčiami Migracijos departamentui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens tapatybes kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas nurodė, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. policijos įstaigos nėra kompetentingos išdavinėti, keisti asmens tapatybės korteles ar pasus, todėl Kauno AVPK teisėtai persiuntė pareiškėjo 2019 m. gruodžio 27 d. skundą ir 2019 m. spalio 24 d. prašymą kompetentingam viešojo administravimo subjektui nagrinėti – Migracijos departamentui. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo pranešta apie jo 2019 m. gruodžio 27 d. skundo persiuntimą nagrinėti kompetentingam viešojo administravimo subjektui, t. y. pažeista VAĮ 14 straipsnio 8 dalis. Teismo vertinimu, minėti procedūriniai pažeidimai yra neesminiai, nesudarantys pagrindo atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais ir tenkinti pareiškėjo skundą.

12. Teismas nustatė, kad Migracijos departamento Kauno skyrius į 2019 m. gruodžio 27 d. pareiškėjo skundą atsakė 2020 m. sausio 15 d. raštu „Dėl skunde pateiktos informacijos“, kuriame nurodė, kad Migracijos departamento Kauno skyriuje nebuvo gautas jo 2019 m. spalio 24 d. prašymas, paaiškinta, kad dokumentai dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo turi būti asmeniškai teikiami Migracijos departamentui, paaiškinta, kur reikalinga kreiptis dėl paso įrašų keitimo. Minėtas raštas išsiųstas pareiškėjo skunde nurodytu adresu, tačiau 2020 m. vasario 22 d. buvo grąžintas neįteiktas, nes pareiškėjas jo neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Migracijos departamento Kauno skyrius 2020 m. sausio 15 d. raštą Nr. S-13-482 išsiuntė pakartotinai ir pareiškėjas jį gavo 2020 m. kovo 2 d. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas pareiškėjo 2019 m. spalio 24 d. prašymą, kuris buvo pateiktas kartu su 2019 m. gruodžio 27 d. skundu, gavo tik 2020 m. sausio 9 d. ir tik nuo šios dienos Migracijos departamentui atsirado pareiga atsakyti į pareiškėjo pateiktą prašymą. Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. gruodžio 27 d. skundą, prie kurio buvo pridėtas ir jo 2019 m. spalio 24 d. prašymas, ir pateikė atsakymą per VAĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse nustatytus terminus, atsakyme buvo pateikta visa aktuali informacija, nurodyta atsakymo apskundimo tvarka. Migracijos departamento Kauno skyrius, teikdamas atsakymą į pareiškėjo skundą ir prie jo pridėtą prašymą, laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taigi, savo veiksmais nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.

13. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, atsakydamas, jog nebuvo gautas 2020 m. spalio 24 d. A. B. prašymas, adresuotas Migracijos departamentui, neteikė neteisingos informacijos, byloje nėra nustatyta, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno AVPK Jonavos PK, teiraudamasis, ar jo 2019 m. spalio 24 d. prašymas ir 2019 m. gruodžio 27 d. skundas pasiekė adresatą, kad Jonavos PK atsakingi asmenys būtų vengę jo skambučių, ar atsisakę suteikti tokią informaciją, todėl pareiškėjo argumentus, kad jam buvo trukdoma ieškoti informacijos, teismas atmetė.

14. Teismas nurodė, kad byloje nustatyti neesminiai pažeidimai (pareiškėjui nebuvo pranešta apie jo 2019 m. gruodžio 27 d. skundo persiuntimą nagrinėti kompetentingam viešojo administravimo subjektui), nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nėra jokių duomenų, kad jie būtų sukėlę pareiškėjo nurodytas pasekmes. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo teismas vertino kaip nepagrįstą, todėl atmetė.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba išreikalauti naujus įrodymus iš Kauno AVPK Jonavos PK ir priimti naują sprendimą patenkinti skundą, o Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 149 straipsnio pagrindu priimti atskirą nutartį dėl nusikalstamų veiksmų.

16. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Pareiškėjo manymu, teismas netinkamai taikė ABTĮ 53 straipsnį, kai 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi šališkai pakeitė atsakovo Lietuvos Respublikos atstovą Lietuvos teisingumo ministeriją į atstovus Kauno AVPK ir Migracijos departamentą, o Teisingumo ministeriją įtraukė trečiuoju suinteresuotu asmeniu, Jonavos PK pašalino iš dalyvavimo procese.

16.2. Kauno AVPK atsiliepime nepaneigė, jog 2019 m. spalio 24 d. faksu siųstas prašymas buvo gautas Jonavos PK nurodytu ir paskelbtu viešai fakso numeriu 8 700 63302 ir patvirtino, kad minėtas prašymas neteisėtai nebuvo perduotas nagrinėti pagal kompetenciją iš Jonavos PK į Migracijos departamento Kauno skyrių ar Migracijos departamentą, tačiau prašė sumažinti prašomą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Migracijos departamentas atsiliepime tyčia slėpdamas savo neteisėtus veiksmus nuo atsakomybės klastojo faktus ir įrodymus, meluodamas aiškino, jog, jo turimais duomenimis, Jonavos PK fakso numeris 2019 metais buvo +370 349 59453, tačiau nepateikė jokių įrodymų iš Jonavos PK apie 2019 m. spalio 24 d. turėto fakso numerį. Teisėja iš Migracijos departamento nereikalavo pateikti tokį paaiškinimą patvirtinančių įrodymų, bet rėmėsi nepagrįstais paaiškinimais. Teismo sprendime tyčia nusikalstamai klastojo, kad neva internetiniame puslapyje „Jonavos žinios“ paskelbta 2016 m. gegužės 26 d. informacija apie Jonavos PK fakso numerį 8 700 63302 nėra aktuali ar oficiali Jonavos PK kontaktinė informacija. Tačiau minėta informacija „Jonavos žiniose“ paskelbta 2020 m. kovo 29 d. ir anksčiau 2019 m. spalio 24 d. prašymo siuntimo metu ir nurodyta, kad informacija viešai ir oficialiai paskelbta, remiantis Kauno AVPK Jonavos PK pateikta informacija ir galioja šiuo metu, ką patvirtina ir kitas 2020 m. spalio 27 d. internetinis puslapis Jonavos PK ir „Alio Jonava“, kad būtent nuo 2016 m. gegužės 27 d. keitėsi Jonavos PK fakso numeris į 8 700 63302. Todėl būtina išreikalauti papildomus įrodymus iš Jonavos PK apie jo turimą fakso numerį 8 700 63302 ir kodėl gautas faksu 2019 m. spalio 24 d. prašymas neteisėtu neveikimu nebuvo perduotas tirti Migracijos departamento Kauno skyriui ar Migracijos departamentui arba kodėl Jonavos PK tyčia teikė klaidingą informaciją apie nuo 2016 m. gegužės 27 d. pasikeitusį fakso numerį, tačiau gauna siunčiamas faksogramas ir nepakeičia klaidingai oficialiai ir viešai paskelbto fakso numerio iki 2020 m. spalio 27 d. internetiniame puslapyje Jonavos rajono PK.

16.3. Teismas netinkamai taikė ABTĮ 87 straipsnio nuostatas, nes nepateikė argumentų, kuriais atmetė su skundu pateiktus rašytinius įrodymus, teigdamas neva nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad 2019 m. spalio 24 d. faksu siųstas prašymas buvo gautas Kauno AVPK Jonavos PK. Pareiškėjo manymu, atsakovo atstovai atsiliepimuose melavo, kad pareiškėjo 2019 m. spalio 24 d. prašymo Jonavos PK negavo. 2019 m. spalio 24 d. faksu siųstas prašymas su lapo apačioje jo įteikimo faksu pažyma patvirtina, kad prašymas buvo įteiktas faksu numeriu 8 700 63302 2019 m. spalio 24 d. 14:25 val. Papildomai pateikiama siųstų ir gautų pareiškėjo faksu faksogramų suvestinės 20 pozicija patvirtina apie faksu numeriu 8 700 63302 siųsto prašymo įteikimą 14:25 val. bei apie visų kitų gautų ir siųstų faksogramų įteikimo ir gavimo eigą. Dėl tyčinių nusikalstamų teisėjos veiksmų turi būti priimta atskira nutartis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo Teisingumo ministerijos atsiliepime aiškinimai apie neteisėtais teisėjų veiksmais nepadarytą ir nedaromą žalą būtų nepagrįsti ir neteisėti.

16.4. Teismas netinkamai taikė ABTĮ 16 straipsnį (įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumas), nes teismo sprendime klastojamos aplinkybės, kad Migracijos departamentas 2020 m. sausio 15 d. rašte Nr. S-13-482 tinkamai paaiškino, kur reikalinga kreiptis dėl paso įrašo dėl tautybės keitimo ir taip slepiamas nuo atsakomybės Migracijos departamento neteisėtas veikimas daugiau kaip penkis metus sąmoningai klaidinus teikiant neteisingą informaciją ir padarytą didelę žalą. Pareiškėjo teigimu, Jonavos savivaldybės civilinės metrikacijos skyrius nėra kompetentingas nagrinėti tautybės pakeitimo ir tikslinimo Lietuvos gyventojų registre klausimus, ką patvirtina įsiteisėjusi Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartis byloje Nr. 2YT-22186-2020.

16.5. Taip pat buvo pažeista ABTĮ 7 straipsnyje ir Konvencijos 6 straipsnyje nustatyta teisė į nešališką, nepriklausomą ir sąžiningą teismo procesą. Pateikus 2020 m. balandžio 28 d. skundą dėl neteisėtos 2020 m. balandžio 9 d. išvados Nr. 6M-8/2020 panaikinimo administracinėje byloje Nr. l3-5025-402/2020 ir paprašius sujungti ir nagrinėti kartu su šia administracine byla, kad abu skundai būtų patenkinti, teisėja kartu su Lietuvos vyriausiuoju administraciniu teismu šališkai ir priklausomai neteisėtai ir nusikalstamai klastojo faktus ir įrodymus, kad abi administracinės bylos nebūtų sujungtos ir išnagrinėtos kartu, kad taip organizuotai slėpti nuo atsakomybės ir žalos atlyginimo neteisėtus Jonavos rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus ir Migracijos departamento Kauno AVPK Jonavos PK veiksmus, nes, sujungus administracines bylas, nebūtų galimas faktų ir įrodymų bei aplinkybių klastojimas nusikalstamame sprendime vien Migracijos departamento „paaiškinimo“ atsiliepime pagrindais, nepagrįstais jokiais tiesioginiais ar kitais įrodymais. Teismo sprendime iš viso nepateikiami argumentai, kuriais atmetami pareiškėjo pateikti įrodymai su 2020 m. rugsėjo 22 d. pranešimu nagrinėti bylą nedalyvaujant dėl padarytos neturtinės žalos, bet ir klastojami faktai ir aplinkybės apie neva teisėtus ir tinkamus Migracijos departamento veiksmus teikiant klaidingą informaciją, o neteisėta ir neturint kompetencijos priimta 2020 m. balandžio 9 d. išvada neteisėtai atsisakoma panaikinti administracinėje byloje Nr. l3-5025-402/2020. Tokie neteisėti teisėjos N. Z. veiksmai, kuriuose yra nusikaltimo požymiai, yra pripažinti „nešališki ir tinkami“ kitos teisėjos 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, atsisakant nušalinti teisėją N. Z. nuo administracinės bylos nagrinėjimo, netgi šantažuojant pareiškėją nubaudimu dėl piktnaudžiavimo nušalinimo teise.

17. Papildomai pateiktame paaiškinime pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. spalio mėnesį faksu siųstą jo prašymą Nr. +370 700 63302 Jonavos PK gavo. Tokį fakso numerį Jonavos PK ne tik skelbė viešai, bet ir nuo 2016 m. nurodė savo siunčiamuose raštuose ir šis fakso numeris veikia iki šiol.

18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas atsiliepime palaiko atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, papildomai akcentuoja, kad:

18.1. Pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomos faktinės aplinkybės nesutampa su pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis (skunde pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. sausio 15 d. raštu Nr. S-13-482 (Migracijos departamento Kauno skyriaus raštu) tyčia, neteisėtu neveikimu Jonavos policijos komisariatas buvo slepiamas nuo atsakomybės). Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento ir Kauno AVPK, reikalavimą skunde grindė tuo, kad Kauno AVPK Jonavos PK, gavęs pareiškėjo 2019 m. spalio 24 d. prašymą, jo neišnagrinėjo tuo pažeisdamas Konstitucijos 25 straipsnį, 29 straipsnį, VAĮ ir kitas nuostatas, ir pareiškėjui padarydamas žalą trukdydamas ir sudarydamas nepatogumus pareiškėjui gauti Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad Kauno AVPK, gavęs pareiškėjo 2019 m. gruodžio 27 d. skundą, šio skundo neišnagrinėjo ir nuslėpė Kauno AVPK Jonavos PK neteisėtą neveikimą ir tokiu neveikimu pažeidė Konstitucijos 25 straipsnį, 29 straipsnį, VAĮ ir kitas nuostatas, ir pareiškėjui padarydamas žalą trukdydamas ir sudarydamas nepatogumus pareiškėjui gauti Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui nebuvo dėl Migracijos departamento 2020 m. sausio 15 d. rašto Nr. S-13-482 teisėtumo. Iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvados Nr. 6M-8/2020 matyti, kad pareiškėjo prašymas dėl vokiečių tautybės įrašymo buvo išnagrinėtas pagal kompetenciją, o pareiškėjo skundas dėl minėtos išvados Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi byloje Nr. 2YT-22186-2020 buvo atmestas.

18.2. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, kad Migracijos departamentas atsiliepime tyčia slėpdamas savo neteisėtus veiksmus nuo atsakomybės klastojo ir meluodamas aiškino, kad Migracijos departamento turimais duomenimis, Jonavos PK fakso numeris 2019 m. buvo +370 349 59453 atsakovo atstovas pažymi, kad, Migracijos departamento turimais duomenimis, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos įstaigų ir darbuotojų kontaktų sistemos duomenimis, Jonavos rajono policijos komisariato fakso numeris 2019 metais buvo +370 349 59453. Minėtos sistemos Migracijos departamentas neadministruoja, todėl joje esančių duomenų keisti negalėjo. Pareiškėjas prie savo skundo pirmosios instancijos teismui yra pridėjęs interneto tinklapio https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/jonavos-policija-informuoja-del-atnaujintos-kontaktines-informacijos nuotrauką. Minėtame tinklapyje nurodyta, kad skelbiama informacija yra 2016 m. gegužės 26 d. (neaktuali 2019 metais). Pareiškėjo teismui pateiktos pažymos dėl įteikimo faksu nepatvirtina, kad fakso numeris tuo metu priklausė Jonavos PK.

19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno AVPK atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

19.1. Atsižvelgdamas į Teisingumo ministerijos ir Kauno AVPK atsiliepimus į skundą, teismas, siekdamas objektyviai išnagrinėti bylą, pakeitė atsakovo Lietuvos valstybės atstovą, vietoje Teisingumo ministerijos įtraukdamas Kauno AVPK ir Migracijos departamentą, kurių veiksmai buvo pareiškėjo skundo pagrindu. Jonavos PK nėra atskira institucija, o yra Kauno AVPK struktūrinis padalinys (teritorinis policijos komisariatas), todėl už Jonavos PK darbuotojų veiksmus atsakingas Kauno AVPK. Taigi, keisdamas Lietuvos valstybės atstovus, teismas laikėsi ABTĮ 53 straipsnyje nustatytos tvarkos ir siekė objektyviai išnagrinėti bylą. Tokie veiksmai nelaikytini pareiškėjo procesinių teisių pažeidimu.

19.2. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Kauno AVPK ir Migracijos departamentas teikė klaidinančią informaciją dėl Kauno AVPK Jonavos PK fakso numerio. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta data 2020 m. spalio 27 d. (apeliacinio skundo 1 priedas) yra paieškos atlikimo data programoje „Bing“. Pareiškėjo ranka pabraukti paieškos rezultatai yra puslapiai internete, skelbti (atnaujinti) 2016 m. gegužės 27 d. Tai patvirtina šalia pabrauktų nuorodų nurodytos datos. Šiuo atveju pareiškėjas, atlikęs paiešką internete, rado 2016 metais paskelbtus straipsnius ir naujienas, kuriose nurodyta Kauno AVPK Jonavos PK kontaktinė informacija. Vien tai, kad šie puslapiai yra randami 2020 metais, puslapių administratorius jų nepašalino, neįrodo, kad kontaktiniai duomenys buvo aktualūs ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2019 metų spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais. Taip pat ir pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktuose internetinių puslapių išrašuose nurodyta informacija, skelbta 2016 metais (2016 m. gegužės 26 d.). Tuo tarpu Migracijos departamentas atsiliepime į skundą teisingai nurodė, kad Kauno AVPK Jonavos PK fakso numeris 2019 metais buvo +370 349 59453. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, detaliai įvertino jam pateiktus internetinių puslapių išrašus, teisingai atskyrė paieškos atlikimo ir informacijos paskelbimo datas ir padarė pagrįstą išvadą, kad juose nurodyti kontaktiniai duomenys buvo neaktualūs ir būtent dėl to Jonavos PK negavo pareiškėjo faksu siųsto 2019 m. spalio 24 d. prašymo.

19.3. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad teismas nesilaikė ABTĮ 87 straipsnyje įtvirtintų teismo sprendimo turinio reikalavimų, kadangi teismas be pagrindo atmetė pareiškėjo pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus, dėl Jonavos PK fakso numerio, atsižvelgdamas į šiuose įrodymuose nurodytą informacijos datą ir atsakovo atstovų Migracijos departamento ir Kauno AVPK paaiškinimus, pagrįstai konstatavo, kad Jonavos PK minėtu fakso numeriu prašymo negavo. Teismas įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus – 2019 m. spalio 24 d. siųsto prašymo kopiją, su išsiuntimo ataskaita, tačiau tokie įrodymai nepatvirtina prašymo gavimo būtent Jonavos PK. Pažymėtina, kad kitais būdais teikti pareiškėjo dokumentai buvo gauti ir nagrinėjami. Taigi, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino jam pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas.

19.4. Dėl pareiškėjo argumentų, kad teismas netinkamai taikė ABTĮ 16 straipsnį, t. y. klastojo aplinkybes, kad Migracijos departamentas 2020 m. sausio 15 d. rašte Nr. S-13-482 tinkamai paaiškino, kur reikalinga kreiptis dėl paso įrašo atsakovo atstovas pažymi, jog pareiškėjas vadovavosi naujai pateiktomis teismų nutartimis, pareiškėjo paaiškinimai dėl minėto rašto dalies, kurioje nurodoma institucija, į kurią reikalinga kreiptis dėl paso duomenų keitimo, nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui ir todėl neturi būti vertinami apeliacinėje instancijoje.

19.5. Dėl pareiškėjo argumentų, kad teismas buvo šališkas, nurodo, jog vien aplinkybė, kad motyvuota teismo nutartimi bylos nebuvo sujungtos pagal pareiškėjo prašymą nelaikytina pakankamu pagrindu pripažinti šališkus teismo veiksmus, taip pat, šie pareiškėjo nurodyti klausimai nėra šios administracinės bylos dalykas, todėl neturėtų būti vertinami apeliacinėje instancijoje. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino susiklosčiusią situaciją, konstatavo Kauno AVPK padarytą VAĮ 14 straipsnio 8 dalies pažeidimą, neinformuojant pareiškėjo apie jo 2020 m. gruodžio 27d. skundo persiuntimą Migracijos departamentui. Ši pažeidimą teismas konstatavo savarankiškai, pareiškėjui nepateikus argumentų, todėl pripažintina, kad teismas aktyviai siekė objektyviai išnagrinėti bylą ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad, nors teismas Teisingumo ministeriją pašalino iš atsakovo atstovų, tačiau atsakovu liko Lietuvos Respublika, kurią atsakovu nurodė ir pareiškėjas. Taigi teismas, nepažeisdamas ABTĮ 53 straipsnio nuostatų, pakeitė atsakovo atstovų procesinę padėtį, o ne vieną atsakovą kitu. Apeliacinio skundo 4 punkte nurodyti motyvai yra emocinio, bet ne faktinio pobūdžio, kuriuos galima teisiškai įvertinti. Pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, reikšdamas nekorektišką nuomonę apie bylą nagrinėjusią teisėją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos veiksmų, kurią vertina 10 000 Eur suma.

18. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 21 d. sprendimu A. B. skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo atstovai atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.). Taip pat pažymėjo, jog nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

19. A. B. su minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išreikalauti naujus įrodymus ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti pilnai. Nurodo, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, byloje tyčia klastojami įrodymai ir faktai, pažeidžiamos ir netinkamai taikomos materialinės bei procesinės teisės normos, todėl būtina išreikalauti naujus įrodymus ir priimti naują sprendimą.

20. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo išreikalauti papildomus įrodymus iš Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariato (apie jo turimą fakso numerį 8 700 63302 ir kodėl jo 2020 m. spalio 24 d. prašymas nebuvo perduotas nagrinėti pagal kompetenciją). Akcentuotina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo apribota teisė teikti prašymus išreikalauti įrodymus pirmosios instancijos teisme, pareiškėjui nepagrindus aplinkybių, kad naujų įrodymų išreikalavimo (ištyrimo) būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir nebuvo galimybės šiuos įrodymus išreikalauti (pateikti) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat nepaaiškinus, dėl kokių priežasčių jis tokio pobūdžio prašymo nebuvo pareiškęs pirmosios instancijos teismui, prašymas išreikalauti (prijungti) naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme paprastai netenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-520/2018; 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-520/2018; 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1384-756/2020; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1863-438/2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020; ir kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir išreikalauti iš Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariato naujus įrodymus.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (Lietuvos Respublikos CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnis), tačiau Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

24. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

25. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė viešosios atsakomybės sąlygą – valstybės valdžios institucijos neteisėtą neveikimą (VAĮ 14 str. 8 d. pažeidimą, t. y. pareiškėjui nebuvo pranešta apie jo 2019 m. gruodžio 27 d. skundo persiuntimą nagrinėti kompetentingam viešojo administravimo subjektui). Tačiau įvertinęs pažeidimo pobūdį teismas padarė teisingą išvadą, jog tai nėra esminis pažeidimas, sudarantis pagrindą atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Pagrįstai teismas nenustatė jokių Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neteisėtų veiksmų (teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikė pareiškėjui atsakymą).

26. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariatas A. B. fakso numeriu 8 700 63302 išsiųsto 2019 m. spalio 24 d. prašymo negalėjo gauti, nes prašymas buvo siųstas neteisingu fakso numeriu, todėl Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariatas savo veiksmais ar neveikimu nepažeidė pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas remiasi internete rasta informacija (straipsniai), kurioje nurodyta Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariato kontaktinė informacija (8 700 63302) ir kuri paskelbta 2016 metais. Ir priešingai, A. B. nepateikia jokių įrodymų, kad ši kontaktinė informacija tebebuvo aktuali ir ginčo laikotarpiu (2019 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais) Kita vertus, pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes išsiuntęs anksčiau minėtą prašymą faksu ir nesulaukdamas atsakymo, nesidomėjo savo prašymo nagrinėjimo eiga.

27. Pažymėtina, jog civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Pabrėžtina, kad turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų A. B. teismui nepateikė. Vertintina, jog pareiškėjas nenurodė ir absoliučiai nepateikė jokių įrodymų, jog jam būtų kilusi reali žala ar kokios nors nepataisomos pasekmės. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog nepranešimas pareiškėjui apie jo skundo persiuntimą nagrinėti kompetentingam viešojo administravimo subjektui nesukėlė pareiškėjui neigiamų pasekmių, numatytų CK 6.250 straipsnyje. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo išgyvenimai nepasiekė tokio masto ir intensyvumo, kad juos būtų galima pripažinti neturtine žala. Taigi byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimo faktą.

30. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.)

31. Taigi atsižvelgiant į bylos medžiagą nėra jokio pagrindo teigti, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais. Tai reiškia, jog pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – viešojo administravimo subjektų (nagrinėjamu atveju Kauno AVPK ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) neteisėtų veiksmų ir teisės pažeidimu padarytos žalos atsiradimo, o nenustačius šių sąlygų (pakaktų netgi vienos nenustatymo), valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

32. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė atsakovo Lietuvos valstybės atstovą, t. y. pašalino trečiąjį suinteresuotą asmenį Jonavos rajono policijos komisariatą. Pabrėžtina, jog Jonavos rajono policijos komisariatas yra Kauno AVPK teritorinis struktūrinis padalinys, taip pat atsižvelgęs į skundo pagrindą ir dalyką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė bylos šalis. Visiškai nepagrįsti ir A. B. apeliacinio skundo teiginiai dėl bylą nagrinėjusios teisėjos nusikalstamų veiksmų.

34. Vertinant pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., LVAT 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2203-756/2019). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui iš dalies nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teismas byloje buvo šališkas.

35. Teisėjų kolegija dėl kitų A. B. apeliacinio skundo argumentų nepasisako, pripažindama, kad jie neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nėra pagrindo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Dalia Višinskienė