427c8a4e-b26a-4b65-9db5-b8146504906f · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-433-516/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34752-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.9.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Strategy Labs“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutarties, kuria ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje Nr. e2-2110-852/2019 pagal ieÅ¡kovo J. R. (J. R.) ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Strategy Labs“, trečiasis asmuo –ITS Interactive Trust Services Cyprus Ltd (ankstesnis pavadinimas – Lewben Cyprus Limited), dėl apsimestinio sandorio pripažinimo niekiniu ir kintamosios darbo užmokesčio dalies priteisimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas J. R. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) pripažinti jo ir Lewben Cyprus Limited sudarytÄ Klientų paieÅ¡kos sutartį apsimestiniu, niekiniu sandoriu ir taikyti tikrojo sandorio pasekmes – priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo darbdavės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Strategy Labs“ sutartÄ kintamÄ jį darbo užmokestį (premijÄ ), iÅ¡ viso – 72 598 Eur;

2) atsižvelgiant į tai, kad su ieÅ¡kovu nebuvo tinkamai atsiskaityta paskutinę jo darbo dienÄ pas atsakovę (2018 m. rugsėjo 17 d.), taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 147 straipsnio 2 dalį – priteisti ieÅ¡kovo vidutinį mėnesio darbo užmokestį už kiekvienÄ vėlavimo atsiskaityti mėnesį, apribojant priteistinas netesybas 6 mėnesių laikotarpiu; 3) apskaičiuojant ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį, į skaičiavimÄ Ä¯traukti visas sumas, gautas pagal apsimestinius sandorius iÅ¡ Lewben Cyprus Limited per tris mėnesius iki skaičiuojamo mėnesio (2018 m. rugsėjo).

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškinys buvo priimtas.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi, atsižvelgiant į ieÅ¡kinio sumÄ ir ieÅ¡kovo reikalavimÄ sandorį pripažinti niekiniu, byla buvo perduota pagal teismingumÄ Vilniaus apygardos teismui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 2 d. nutartimi ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu, iÅ¡aiÅ¡kinęs ieÅ¡kovui, kad per 14 dienų jis turi teisę pateikti ieÅ¡kinį darbo ginčų komisijai.

5. Teismas nurodė, kad Å¡io ginčo esmę sudaro ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti darbo užmokestį iÅ¡ darbdavės. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad dėl neiÅ¡mokėtos kintamos darbo užmokesčio dalies iÅ¡ tikrųjų jis buvo susitaręs ne su trečiuoju asmeniu (darbdavės akcininku), bet su atsakove, kaip darbdave, o tapatus susitarimas su trečiuoju asmeniu dėl premijos pagal Klientų paieÅ¡kos sutartį yra tariamas ir niekinis, sudaro ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , o ne naujÄ ir savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sandorio negaliojimo.

6. Nors ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje pateikia praÅ¡ymÄ pripažinti sandorį niekiniu bei nuomonę dėl teisinio ieÅ¡kinio pagrindo, nurodydamas atitinkamus CK straipsnius, tačiau tai, teismo įsitikinimu, nekeičia ieÅ¡kovo keliamo darbo ginčo pobÅ«džio, t. y. darbuotojo ir darbdavio nesutarimo dėl darbo sutarties vykdymo, tuo labiau jog niekiniam sandoriui, kokiu ieÅ¡kovas įvardija susitarimÄ su trečiuoju asmeniu, nuginčyti nėra bÅ«tinas teismo sprendimas (ir atitinkamai – savarankiÅ¡kas ieÅ¡kinio reikalavimas), o darbo ginčus nagrinėjančiam organui neabejotinai priklauso prerogatyva vertinti darbo santykio Å¡alių susitarimus ir nuspręsti dėl tokių susitarimų reikÅ¡mės darbo teisiniams santykiams, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuoti darbo sutarties Å¡alių faktinius susitarimus, nepriklausomai nuo to, ar yra pareikÅ¡tas reikalavimas juos pripažinti tariamais, ar – ne.

7. Teismas akcentavo, kad ieÅ¡kinyje kategoriÅ¡kai nurodoma, jog ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti niekinio sandorio negaliojimo teisinius padarinius, nereiÅ¡kia praÅ¡ymo taikyti civilines teisines pasekmes, o reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ taikyti darbo santykiams reikÅ¡mingus teisinius padarinius – priteisti darbo užmokestį pagal, ieÅ¡kovo teigimu, tikrÄ susitarimÄ tarp jo ir darbdavės, ir netesybas. Teismas pastebėjo, kad ieÅ¡kinyje nėra suformuluoti jokie civilinio pobÅ«džio reikalavimai, nuo kurių ieÅ¡kovas, be kita ko, turėtų mokėti žyminį mokestį, ieÅ¡kovas nepraÅ¡o priteisti atlyginimo pagal civilinę sutartį iÅ¡ trečiojo asmens ir nepraÅ¡o taikyti niekinio sandorio negaliojimo civilinių teisinių pasekmių, t. y. restitucijos tarp jo ir trečiojo asmens.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas nurodė, jog nesinaudojo privaloma ikiteismine tvarka, pateikiant ieškinį darbo ginčų komisijai, nors, teismo vertinimu, įstatyme nėra numatyta išimčių, dėl kurių šis ginčas turėtų būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Atsakovė UAB „Strategy Labs“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 9.1.

Vienas iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalavimų yra reikalavimas pripažinti Klientų paieÅ¡kos sutartį apsimestiniu sandoriu. Reikalavimas dėl pripažinimo yra visiÅ¡kai tinkama ir pakankama teisių gynybos forma, net ir nereikalaujant taikyti iÅ¡ to iÅ¡plaukiančių teisinių padarinių. Teismo atsisakymas nagrinėti civilinį ginÄÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu suvaržo ne tik ieÅ¡kovo teisę kreiptis į teismÄ , bet ir atima iÅ¡ atsakovės ir ypač trečiojo asmens galimybę gintis teisme, įrodinėjant, kad ieÅ¡kovo ginčijamas sandoris yra visiÅ¡kai teisėtas ir atitinka tikruosius jo Å¡alių ketinimus bei valiÄ , nes grynai darbo teisiniame ginče trečiasis asmuo galėtų net nedalyvauti, todėl jis neturėtų galimybės pasisakyti svarbiais ginčijamos sutarties vykdymo klausimais, nors yra tikroji sutarties Å¡alis. 9.2.

IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje nereiÅ¡kia absoliučiai jokio reikalavimo dėl su bÅ«tent atsakove sudarytos darbo sutarties vykdymo. Darbo sutartis yra paties ieÅ¡kovo iniciatyva nutraukta, tai įvyko po Klientų paieÅ¡kos sutarties nutraukimo, kaip savarankiÅ¡kas papildomas teisinis veiksmas. Dėl to tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės, skirtingai nei nurodė teismas, nėra jokio nesutarimo dėl darbo sutarties vykdymo, nes ji tiesiog yra pasibaigusi, atsakovei tinkamai įvykdžius visas iÅ¡ jos kylančias pareigas. IeÅ¡kovas ginčija visiÅ¡kai savarankiÅ¡kÄ ir grynai civilinio (netgi Å«kinio komercinio, verslo) pobÅ«džio sutartį.

Savo ruožtu tol, kol Å¡i sutartis nėra pripažinta apsimestine ir perkvalifikuota kita sutartimi, ji laikoma bÅ«tent tokia, kokia jÄ laikė pačios sandorio Å¡alys. Analizuojant Klientų paieÅ¡kos sutarties nuostatas yra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad ji negalės bÅ«ti laikoma darbo sutartimi – Å¡ia sutartimi nebuvo nustatyta jokia konkreti darbo vieta, nebuvo nustatytas joks konkretus klientų paieÅ¡kos laikas, ieÅ¡kovas buvo visiÅ¡kai nepavaldus ir nekontroliuojamas, jam pasirenkant bÅ«dus ir priemones, kuriomis buvo ieÅ¡koma klientų, be to, Klientų paieÅ¡kos sutartis numatė ir darbo teisiniams santykiams visiÅ¡kai nebÅ«dingÄ atlygio tvarkÄ . 9.3.

Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinys nebus tenkintas, t. y. bus nuspręsta, kad sutartis yra civilinio teisinio pobÅ«džio sutartis, nebeliks jokių abejonių, jog ir ginčas buvo iÅ¡skirtinai civilinio teisinio pobÅ«džio. Kartu tokiu atveju, jeigu sprendimÄ priimtų darbo ginčų komisija, bÅ«tų laikoma, kad ji sprendė ne savo kompetencijos klausimÄ . Dar daugiau, jeigu tokį darbo ginčų komisijos sprendimÄ peržiÅ«rėtų apylinkės teismas ir sprendimu paliktų jį galioti, dar kartÄ patvirtindamas, kad tai yra civilinio pobÅ«džio ginčas, egzistuotų absoliutus tokio teismo sprendimo negaliojimo pagrindas – civilinį ginÄÄ pirmÄ ja instancija bÅ«tų iÅ¡sprendęs ne tas teismas – tokios ieÅ¡kinio sumos civilinis ginčas teismingas apygardos teismui.

Iki teismas yra priėmęs bet kokį sprendimÄ dėl teisinių santykių perkvalifikavimo, be kita ko, dėl sutarties pripažinimo apsimestine ir kito sandorio teisinių padarinių taikymo, teisėje taikoma bendra teisėtumo prezumpcija, t. y. galioja tokie teisiniai santykiai, dėl kurių buvo susitarusios Å¡alys. Klientų paieÅ¡kos sutartis buvo sudaryta su visiÅ¡kai kitu, nei atsakovė, asmeniu. Be to, atsakovė neatstovavo visai Lewben grupei. IeÅ¡kovas nebuvo silpnesnioji Å¡alis, nes turėjo visas galimybes tartis dėl skirtingų sutarčių sudarymo ir Å¡ia galimybe aktyviai naudojosi. 9.4.

Å iuo atveju nėra jokių akivaizdžių pagrindų, dėl kurių bet kuriam asmeniui Klientų paieÅ¡kos sutartis galėtų iÅ¡ pirmo žvilgsnio atrodyti niekine – ieÅ¡kovas įsipareigojo visos Lewben grupės mastu ieÅ¡koti klientų už tai gaudamas rezultatÄ atitinkantį atlygį. Apsimestinio sandorio teisinė kvalifikacija pagal sandorio esmę yra artimesnė nuginčijamam, o ne niekiniam, juo labiau kad, pripažindamas sandorį apsimestiniu, teismas, viena vertus, tikrosios Å¡alių valios neatitinkantį formalų susitarimÄ panaikina, kita vertus, kartu kvalifikuoja tikrÄ jį teisinį santykį ir jam taiko santykių esmę atitinkantį teisinį reguliavimÄ .

Antrasis etapas, t. y. tikrojo teisinio santykio teisinis kvalifikavimas, nėra tiek akivaizdi, ji reikalauja teisinės analizės, teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, todėl apsimestinio sandorio ginčijimas yra panaÅ¡esnis į nuginčijamo sandorio teisinį patikrinimÄ . Todėl tuo atveju, kai viena sandorio Å¡alis, nors ir teigianti, kad ji sudarė niekinį sandorį, jį vis dėlto ginčija teisme, teismas neturėtų atsisakyti nagrinėti tokio reikalavimo. 9.5. Ginčo nagrinėjimas teisme labiausiai atitinka proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principÄ .

Net jei ginÄÄ iÅ¡nagrinės darbo ginčų komisija, Å¡alys galės kreiptis į teismÄ . Ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo procedÅ«ra skirta sumažinti teismų darbo krÅ«vį, nagrinėjant iÅ¡ esmės standartines situacijas ir tipinius ginčus, kurie dažniausiai kyla net ne dėl teisės, o dėl faktų, ar net asmeniÅ¡kumų. Tačiau Å¡io ginčo atveju yra nerealu tikėtis, kad Å¡alys po darbo ginčų komisijos sprendimo nebesikreips į teismÄ , nes ginčas nėra paprastas ar standartinis teisiniu požiÅ«riu – ieÅ¡kiniu praÅ¡oma perkvalifikuoti civilinę sutartį darbo sutartimi.

Darbo ginčų komisija gali apskritai atsisakyti kvestionuoti galiojančiÄ ir nenuginčytÄ sutartį. Galiausiai, Å¡ioje byloje buvo iÅ¡ esmės pasirengta jÄ nagrinėti – tiek atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, tiek savo atsiliepimÄ pateikė ir trečiasis asmuo, todėl ginÄÄ liko iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti tik viename teismo posėdyje.

10. IeÅ¡kovas J. R. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo su skundu nesutinkantis. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. IeÅ¡kovas reikalauja priteisti jam paskutinę darbo dienÄ nesumokėtÄ kintamÄ jį darbo užmokestį ir taikyti kitus DK nustatytus neatsiskaitymo su darbuotoju padarinius, o savo teises į neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ieÅ¡kovas įrodinėja Klientų paieÅ¡kos sutarties tekstu, kaip vienu iÅ¡ premijavimo susitarimo su darbdave įrodymų, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.87 straipsnyje nustatytas pasekmes.

Ginčo kvalifikavimas darbo ginču nepriklauso nuo to, ar reikalavimai susiję su darbo sutartyje tiesiogiai įtvirtintomis darbuotojo teisėmis. Ginčai dėl DK ar kitų įstatymų pažeidimų tarp darbuotojo ir darbdavio yra darbo ginčai. IeÅ¡kinio reikalavimai atsakovei yra grindžiami DK pažeidimais, o atsakovė yra ieÅ¡kovo darbdavė. 10.2. Nei ieÅ¡kovo, nei atsakovės teisės į teisminę gynybÄ skundžiama nutartimi nėra pažeistos, nes darbo ginčų komisijai iÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovo reikalavimus, tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė galės skųsti komisijos sprendimÄ teismui.

Nėra kliudoma ir proceso ekonomiÅ¡kumui, nes komisijos paskirtis ir yra užtikrinti, kad kuo daugiau darbuotojo ir darbdavio konfliktų bÅ«tų iÅ¡spręsti ekonomiÅ¡kesniu, greitesniu, neteisminiu keliu. 10.3. Atsakovės atskirasis skundas grindžiamas teoriÅ¡kais, abstrakčiais argumentais ir koncepcijomis. Nutartis nepaneigia atsakovės minimos „teisėtumo prezumpcijos“. Pagal skunde iÅ¡dėstytÄ â€žteisėtumo prezumpcijos“ logikÄ darbuotojas apskritai savo teisių negalėtų ginti darbo ginčų komisijoje dėl bet kokio pažeidimo, nes taip bÅ«tų paneigta darbdavio veiksmų „teisėtumo prezumpcija“.

Nutartis neatima iÅ¡ darbdavės galimybės įrodyti, kad ji nėra vienintelė faktinė ginčo sutarties Å¡alis ar jog sutartis buvo skirta kitiems tikslams, o ne ieÅ¡kovo veiklai darbdavės naudai, pridengti. Å i atsakovės įrodinėjimo pareiga ir galimybė egzistuotų tiek nagrinėjant ginÄÄ tik teisme, tiek ir kreipiantis į darbo ginčų komisijÄ . Be to, nei darbdavė, nei trečiasis asmuo kartu su savo atsiliepimais į bylÄ nepateikė jokių duomenų, kad pagal Klientų paieÅ¡kos sutartį ieÅ¡kovas bÅ«tų atlikęs kokius nors darbus kito asmens (ne darbdavės) naudai.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, konstatavęs, kad ginčas kilo dėl darbo užmokesčio priteisimo ir todėl pirma turėjo būti išnagrinėtas darbo ginčo komisijos, paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

13. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs ieÅ¡kinio, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sutinka su apeliantės pozicija, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas, prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ , turėjo pasinaudoti iÅ¡ankstine bylos nagrinėjimo ne teisme tvarka, t. y. kreiptis į darbo ginčų komisijÄ , taigi, nepagrįstai ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

14. Pirmiau nurodytÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis tuo, kad, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčo esmę sudaro ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti darbo užmokestį iÅ¡ darbdavės (atsakovės). Tačiau, kaip visiÅ¡kai pagrįstai akcentuoja apeliantė, vienas iÅ¡ ieÅ¡kovo J. R. ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų yra reikalavimas pripažinti Klientų paieÅ¡kos sutartį apsimestiniu sandoriu pagal CK 1.87 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieÅ¡ingai nei skundžiamoje nutartyje nurodo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad susitarimas su trečiuoju asmeniu dėl premijos pagal Klientų paieÅ¡kos sutartį yra apsimestinis ir todėl niekinis, sudaro ne tik ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , pagrindžiantį praÅ¡ymÄ priteisti darbo užmokestį, bet ir ieÅ¡kinio dalykÄ , kuriame ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai suformulavo reikalavimÄ pripažinti Klientų paieÅ¡kos sutartį apsimestiniu sandoriu ir taikyti apsimestinio sandorio teisines pasekmes, savo ieÅ¡kinyje, be kita ko, pats nurodęs, jog niekinio sandorio teisinių pasekmių ir fakto konstatavimas yra bÅ«tent teismo prerogatyva.

15. Nors, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, niekinis sandoris negalioja nuo pat jo sudarymo momento ir jo negaliojimas nepriklauso nuo teismo sprendimo pripažinti jį negaliojančiu buvimo ar nebuvimo (CK 1.78 straipsnio 1 dalis), tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nereiÅ¡kia, kad bet kuris sandoris, kurį viena iÅ¡ sandorio Å¡alių pavadina niekiniu, įvardydama vienÄ iÅ¡ CK nurodytų teisės normų, savaime laikytinas niekiniu ir negaliojančiu nuo vienos Å¡alies subjektyvaus pareiÅ¡kimo momento.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrindas laikyti sandorį niekiniu turi bÅ«ti akivaizdus. Pagal CK 1.78 straipsnio 3 dalį niekiniu sandoris gali bÅ«ti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai, o kilus ginčui (kaip Å¡iuo atveju) dėl sandorio niekinio pobÅ«džio, tik teismas, įvertinęs visas aplinkybes, gali pripažinti sandorį niekiniu. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad reikalavimÄ dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikÅ¡ti bet kuris suinteresuotas asmuo, be to, niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja ir ex officio (savo iniciatyva), tačiau, aiÅ¡kinant Å¡iÄ normÄ , kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu bÅ«tų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), bÅ«tina, jog tokį pagrindÄ patvirtinančios aplinkybės bÅ«tų nustatytos (iÅ¡tirtos, iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba iÅ¡vadÄ dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitoje byloje nustatytos, t. y.

CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; kt.).

16. Savo ruožtu Å¡iuo atveju, pirmosios instancijos teismas, esant Å¡alių ginčui dėl ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens (net ne atsakovės, iÅ¡ kurios ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio sumÄ ) pasiraÅ¡ytos Klientų paieÅ¡kos sutarties, jos pobÅ«džio, pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos pradiniame etape, dar netyręs ir nevertinęs visų bylos Å¡alių argumentų bei įrodymų iÅ¡ esmės, esant paties ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje suformuluotam reikalavimui pripažinti ginčo sutartį apsimestine ir niekine (o ne tik praÅ¡ymui priteisti darbo užmokestį), konstatavo, kad sprendžiamas bÅ«tent darbo ginčas dėl darbo sutarties vykdymo, o darbo ginčų komisija turi įgaliojimus teisiÅ¡kai kvalifikuoti darbo sutarties Å¡alių faktinius susitarimus, taip faktiÅ¡kai pradinėje ginčo stadijoje jau kvalifikavęs ginčo sutartį darbo sutarties dalimi ir netiesiogiai iÅ¡reiÅ¡kęs pritarimÄ ieÅ¡kovo pozicijai dėl ginčo sutarties niekinio apsimestinio pobÅ«džio, nors, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, jokių akivaizdžių pagrindų, dėl kurių bet kuriam asmeniui jau Å¡ioje stadijoje Klientų paieÅ¡kos sutartis, sudaryta net ne su atsakove, o su kitu juridiniu asmeniu, galėtų iÅ¡ pirmo žvilgsnio atrodyti akivaizdžiai niekine, apsimestine, nėra, taigi, nėra ir pagrindo jau Å¡ioje stadijoje teigti, jog ginčas kilęs tik dėl darbo sutarties vykdymo ir todėl nagrinėtinas darbo ginčų komisijos.

17. Pagal CPK 24 straipsnio 1 dalį, jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iÅ¡ kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi bÅ«ti nagrinėjami teisme. Å iuo atveju ieÅ¡kovui savo reikalavimÄ priteisti darbo užmokestį kildinant iÅ¡ sutarties, kuri formaliai sudaryta, kaip civilinio komercinio pobÅ«džio sutartis, ir kuri pradinėje ginčo nagrinėjimo stadijoje negali bÅ«ti akivaizdžiai kvalifikuojama, kaip darbo sutartis, bei ieÅ¡kovui praÅ¡ant sutartį, iÅ¡ kurios kildinamas praÅ¡ymas priteisti darbo užmokestį, pripažinti apsimestiniu sandoriu pagal CK 1.87 straipsnį, laikytina, kad priskirtinas nagrinėti teismui reikalavimas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir niekiniu neatsiejamai susijęs su kitais ieÅ¡kovo darbo pobÅ«džio reikalavimais, todėl byla dėl visų J. R. reikalavimų, pareikÅ¡tų ieÅ¡kinyje, nagrinėtina teisme.

18. Apibendrindamas pirmiau iÅ¡dėstytus teisinius ir faktinius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiÅ¡kinęs CK 1.78 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai pritaikęs CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį, kuri naikintina, perduodant civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. R. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Strategy Labs“, trečiasis asmuo –ITS Interactive Trust Services Cyprus Ltd (ankstesnis pavadinimas – Lewben Cyprus Limited), nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ esmės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. R. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Strategy Labs“, trečiasis asmuo – ITS Interactive Trust Services Cyprus Ltd, dėl apsimestinio sandorio pripažinimo niekiniu ir kintamosios darbo užmokesčio dalies priteisimo, pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Teisėja Rasa GudžiÅ«nienė