Legislator Case Law & Legislation
4278680a-aa66-47cf-a28e-8aef76670aab AI generated

4278680a-aa66-47cf-a28e-8aef76670aab · Kauno apygardos teismas

Case Number 4278680a-aa66-47cf-a28e-8aef76670aab
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1S-344-317/2018Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Rimo Å virino, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo K. B. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 93-112 taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam K.

Legislator headnote

AI generated

4278680a-aa66-47cf-a28e-8aef76670aab · Kauno apygardos teismas: lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos konstatuojama, jog nuteistasis individualų socialinės reabilitacijos planÄ ir po ankstesnio lygtinio paleidimo klausimo svarstymo skirtas rekomendacijas vykdo – per rekomendacijoms skirtÄ laikotarpį nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, buvo skatintas. Visa tai teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, rodo jo pastangas pasitaisyti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1S-344-317/2018Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Rimo Å virino, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo K. B. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 93-112 taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam K.

B.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : K. B. nuteistas:Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , 180 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis jam paskirta subendrinta bausmė – 13 metų laisvės atėmimo. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2006 m. rugpjūčio 17 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos posėdžio dienai– 2018 m. vasario 22 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 1 metai 5 mėnesiai 24 dienos.

Komisijos 2018 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 93-112 priimtas sprendimas taikyti K. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. vasario 26 d. nutarimÄ Nr. 93-112 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2018 m. vasario 26 d. nutarimÄ . Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo numatytÄ laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali bÅ«ti svarstomas jo lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos.

Anksčiau jo lygtinio paleidimo klausimas jau buvo svarstytas ir Komisija priėmė sprendimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ . Pažymima, kad nuteistojo padarytų nusikaltimų pobÅ«dis ir pavojingumas, taip pat ankstesni teistumai neturi bÅ«ti pagrindu sprendžiant klausimÄ , ar nuteistasis bausmės atlikimo metu pasitaisė, kadangi Å¡ios aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę nuosprendžiu. Pasak nuteistojo, skundžiamos nutarties argumentai, jog jis Å¡iuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, yra prieÅ¡taringi.

PareiÅ¡kėjo manymu, tai yra teigiamai jį apibÅ«dinanti aplinkybė. Be to, apylinkės teismas nenurodė, kaip konkrečiai nuteistasis turėtų elgtis, kad jam bÅ«tų galima taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į nuteistojo turimas drausmines nuobaudas, kadangi Å¡iuo metu jos yra nebegaliojančios. Kaip teigia apeliantas, asmuo iÅ¡ karto po nuosprendžio priėmimo nepasikeičia, tad jo bausmės atlikimo pradžioje gautos nuobaudos neturėtų bÅ«ti vertinamos.

Atkreipiamas dėmesys, jog Komisijos nutarime teigiamai įvertinta tai, kad K. B. neiÅ¡reiÅ¡kia diskriminacinių nuostatų, suvokia padarytų nusikaltimų pasekmes ir prisiima atsakomybę, nebepažeidžia pataisos įstaigos numatytų elgesio taisyklių ir režimo reikalavimų. Nuteistojo teigimu, niekuo nepagrįsti ir nemotyvuoti skundžiamos nutarties teiginiai apie nuteistajam nustatomus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, kadangi naujų nusikaltimų jis nepadarė, už dabartines jo gyvenimo sÄ lygas yra atsakinga valstybė ir jos atstovai, o neigiamas požiÅ«ris į nuteistojo gyvenimo stilių ir draugus, mÄ stymÄ nepagrįstas argumentais.

Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundÄ negauta.Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.Kaip teisingai pažymima skunde, nuteistasis K.

B. yra atlikęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Å iuo atveju, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (48 balai pagal OASys metodikÄ ), kuriÄ sudaro ir 23 dinaminiai (kintantys) balai, todėl, vertinant galimybę nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ , turi bÅ«ti sprendžiama, ar jo pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant yra akivaizdi ir suteikianti pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje ir Komisijos nutarime taikyti K.

B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos konstatuojama, jog nuteistasis individualų socialinės reabilitacijos planÄ ir po ankstesnio lygtinio paleidimo klausimo svarstymo skirtas rekomendacijas vykdo – per rekomendacijoms skirtÄ laikotarpį nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, buvo skatintas. Visa tai teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, rodo jo pastangas pasitaisyti.

Tačiau vien Å¡ių aplinkybių nepakanka vertinti, jog nuteistojo pažanga pataisos proceso metu jau yra pakankama. PrieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis skunde, konstatavus, jog jis individualų socialinės reabilitacijos planÄ vykdo ir elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę pataisos įstaigoje atliekantis nuteistasis, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos institutas yra sÄ lyginė iÅ¡lyga iÅ¡ bendrosios nuostatos, jog asmuo, kuriam apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė, turi jÄ Ä¯vykdyti.

Todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ nepakanka įvertinti vien formaliųjų BVK 157 straipsnyje keliamų reikalavimų atitikimÄ . Juolab nustačius pakankamai reikÅ¡mingÄ dinaminių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ sudarančių balų, kuriuos nuteistasis, dėdamas pastangas pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, skaičių. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai įvertinta skundžiamoje nutartyje, nuteistasis bausmės atlikimo metu net 21 kartÄ pažeidė pataisos įstaigoje nustatytÄ tvarkÄ ir režimo reikalavimus, 17 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis.

Jis pakartotinai darė itin Å¡iurkščius drausmės pažeidimus – vartojo alkoholinius gėrimus (ar jų surogatus), psichotropines medžiagas. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, jis drausmės pažeidimus darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje, o sistemingai visÄ buvimo pataisos įstaigoje laikotarpį. Paskutinė nuobauda jam nustojo galioti tik 2017 m. rugsėjo 11 d., panaikinus jÄ prieÅ¡ terminÄ . Nors drausminės nuobaudos Å¡iuo metu nebegaliojančios, tačiau sistemingas pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį, sudaro prielaidas abejoti Å¡iuo metu jau esama pakankama jo pažanga ir kryptingu siekiu pasitaisyti viso pataisos proceso metu.

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis visus nusikaltimus, už kurių padarymÄ Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamumui, itin kritiÅ¡kai vertintina tai, jog net ir atlikęs pakankamai reikÅ¡mingÄ paskirtos bausmės dalį, nuteistasis buvo baustas už psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, psichotropinių medžiagų) vartojimÄ . Nors Å¡i aplinkybė socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nėra iÅ¡skiriama kaip kriminogeninis veiksnys, tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, rizika, jog K.

B., bÅ«damas nestruktÅ«ruotoje aplinkoje, vėl vartos psichikÄ veikiančias medžiagas, tokiu bÅ«du sudarant prielaidas jam nusikalsti, iki Å¡iol nėra eliminuota. Nuteistasis skunde kvestionuoja ir skundžiamoje nutartyje nurodytus kriminogeninius veiksnius – teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, į kuriuos atsižvelgė apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti jo lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Å ie kriminogeniniai veiksniai iÅ¡skiriami ir pataisos įstaigos socialinio tyrimo iÅ¡vadoje.

Nuteistasis pagrįstai skunde teigia, kad duomenų apie naujus jo padarytus teisės pažeidimus byloje nėra. Pažymėtina, kad tiek duomenys apie teisės pažeidimus, tiek ir nuteistojo gyvenimo stilius bei draugai, yra nekintantys kriminogeniniai veiksniai, susiję su ankstesniais nuteistojo teistumais, ir jie sudaro statinių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ didinančių svertinių balų skaičių. Tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, abejonių, jog bÅ«damas laisvėje nuteistasis nebenusikals ir savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, vis dar kelia tai, jog pataisos įstaigoje nuteistasis nesimoko ir nesiekia įgyti naujų specialybių.

Bausmę atlikdamas nuo 2006 m., jis, baigęs 12 klasių, tėra įgijęs vienÄ specialybę. Nors nuteistasis dirba, tačiau turi finansinių įsipareigojimų, tad aktyvus siekis mokytis padidintų galimybes išėjus iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam įsidarbinti ir aktyviai dengti turimus įsipareigojimus. Å i aplinkybė itin svarbi įvertinus tai, jog nuteistasis bausmę atlieka ir už turtinio pobÅ«džio nusikaltimo įvykdymÄ . Tuo tarpu pažymėtina, jog socialinio tyrimo iÅ¡vadoje minimos prielaidos, kad paleistas lygtinai nuteistasis turės galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, niekaip nepatvirtina fakto, jog lygtinio paleidimo atveju K.

B. minėtoje bendrovėje iÅ¡ tikrųjų įsidarbins. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamos nutarties motyvais, teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė ir įvertino nusikaltimų, už kurių padarymÄ jis Å¡iuo metu atlieka bausmę, pavojingumÄ ir pobÅ«dį, taip pat ankstesnius jo teistumus. Sutikti su tokiais argumentais aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Nors iÅ¡dėstytos aplinkybės lygtinio paleidimo klausimo sprendimui iÅ¡ tiesų negali bÅ«ti laikomos esminėmis, tačiau vis tik, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už dviejų labai sunkių nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai padarymÄ , vienas kurių sukėlė negrįžtamas pasekmes, taip pat apysunkio turtinio nusikaltimo padarymÄ , tai sudaro pagrindÄ griežčiau vertinti nuteistojo pažangÄ pataisos proceso metu.

Anksčiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl, pritariant pirmosios instancijos teismo nutartyje iÅ¡dėstytiems argumentams, negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, jog bÅ«damas nestruktÅ«ruotoje aplinkoje galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį.

Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija susijusi su turtinio pobÅ«džio nusikaltimų darymu, taip pat labai sunkių nusikaltimų asmens sveikatai ir gyvybei darymu, kam įtakos turėjo psichoaktyvių medžiagų vartojimas, jis, dėdamas pastangas įgyti specialybių ir dirbti, pataisos proceso metu turi siekti sumažinti galimų finansinių sunkumų išėjus iÅ¡ pataisos įstaigos rizikÄ , taip pat aktyviai dalyvauti elgesio pataisos programose, susijusiose su alkoholio ir psichotropinių medžiagų prevencija.

Nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane jam numatytas priemones, nepažeidinėdamas pataisos įstaigos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, savo tinkamu elgesiu turi patvirtinti, jog bÅ«damas laisvėje jis laikysis lygtinio paleidimo sÄ lygų, nepažeidinės įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Minėta, kad K. B. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatÄ vis dar sudaro ne tik statiniai balai, bet ir pakankamai reikÅ¡mingas dinaminių balų kiekis, todėl nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti Å¡ių kintančių veiksnių sudaromÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas n u t a r i a : Nuteistojo K. B. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. balandžio 5 d. nutartį.Nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjai                                                                                                                                  Algirdas Jaliniauskas                                                                                                                                   Daiva Jankauskienė                                                                                                                                   Rimas Å virinas