2016-03-16 Nr. AB-5864-3-63-3-02781-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytino proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei I. M. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2016-03-16 Nr. AB-5864-3-63-3-02781-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ir Bendrovė), prašymą atsakovei I. M. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-158-492/2016
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02781-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. kovo 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytino proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei I. M. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2015 m. gruodžio 28 d. gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymas, kuriuo iš atsakovės I. M. V. prašoma priteisti nesumokėtą 306,13 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.
II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ir Bendrovė), prašymą atsakovei I. M. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas nustatė, kad Bendrovė teisę atlikti procesinius veiksmus pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu grindžia 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi J4-831.
Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, ir darė išvadą, kad tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Bendrovės šioje srityje nėra susiklostę jokie atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip atstovo pagal įstatymą (ABTĮ 49 str. 2 d.), nei kaip įgalioto atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 str. 3 d.) ir vietinės rinkliavos administratorius veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas koncesijos sutartyje numatytomis sąlygomis.
Teismas konstatavo, kad prašymas Administracijos vardu dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo yra paduodamas neįgalioto vesti bylą asmens, todėl prašymą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, teismas atsisakė priimti.
III. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujama UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti pareiškėjo prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Pareiškėjas pabrėžia, kad Bendrovė nuo 2008 m. liepos 1 d. iki šiol vykdo vietinės rinkliavos administravimą, įskaitant ir teisminį išieškojimą, Administracijos pavedimu ir išimtinai Administracijos naudai. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, Bendrovė vykdo vietinės rinkliavos įmokų surinkimo tarpininko funkciją. Pareiškėjo teigimu, pagal teisinę prigimtį vietinės rinkliavos įmokos yra netiesioginiai mokesčiai ir įskaitomi į savivaldybės biudžetą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai sprendė ginčą iš esmės ir vertino Administracijos teisę reikšti reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo. Pareiškėjo teigimu, Bendrovė gali būti savarankiškas pareiškėjas ir kreiptis į teismą Administracijos vardu, nes vietinė rinkliava yra sudedamoji savivaldybės biudžeto dalis. Pažymi, kad kilus abejonių dėl prašymą pasirašiusio asmens įgalioji atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, privalėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti pareiškimą. Pažymi, kad per klaidą teismui buvo pateiktas ne tas įgaliojimas. Prie atskirojo skundo prideda 2015 m. gruodžio 22 d. perįgaliojimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo atsisakyta priimti, kadangi jis paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.).
Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje paneigdamas Bendrovės teisę kreiptis į teismą Administracijos vardu, iš esmės teigia, kad pagal atitinkamus savivaldybės tarybos sprendimus ir koncesijos sutartį (2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartis Nr. J4-831) savivaldybei su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas perdavus savarankiškai įmonei (Bendrovei), ši jai perduotas funkcijas vykdo savarankiškai, todėl Bendrovės veiksmai negali būti įvertinti kaip Administracijos veikimas per atstovą pagal įstatymą (ABTĮ 49 str. 2 d.) ar įgaliojimą (ABTĮ 49 str. 3 d.). Kitaip tariant, vertinant tikrinamos nutarties turinį, yra aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, jog, įgyvendindama Vietos savivaldos ir Atliekų tvarkymo įstatymuose bei juos lydinčiuose teisės aktuose numatytas teises bei priimdama atitinkamus sprendimus, Klaipėdos miesto savivaldybė visas su vietinių rinkliavų administravimu susijusias funkcijas perdavė Bendrovei, taip prarasdama materialinį teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą dėl tokių rinkliavų priteisimo.
Taigi, iš tokių pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, jog teismas šiuo atveju iš esmės vertino pareiškėjo suinteresuotumą materialiąja prasme. Tačiau iš administracinių teismų praktikos matyti, kad reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu, kuomet priimamas sprendimas dėl bylos esmės. Tokia išvada sprendžiant skundo priėmimo klausimą yra negalima. Kiekvienas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kai mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.).
Pagal bendrą principą, skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).
Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad tikrinamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pateikti argumentai taip pat negali būti pripažinti pakankamais, siekiant konstatuoti akivaizdų pareiškėjo suinteresuotumo nebuvimą. Priešingai, vertinant savivaldybės teises ir pareigas, susijusias su ginčo vietinės rinkliavos nustatymu bei šios rinkliavos administravimu, pačios rinkliavos paskirtį, jos įskaitymo į savivaldybės biudžetą bei surinktų lėšų disponavimo tvarką, vaidmenį, kontroliuojant jos surinkimą (Rinkliavų įstatymo 12 str. 2 d., 16 str. 2 d., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija)), materialinis pareiškėjo suinteresuotumas, kiek tai susiję su nesumokėtos vietinės rinkliavos surinkimu, negali būti pripažintas neakivaizdžiu (ABTĮ 5 str. 1 d). Vien tai, kad proceso įstatymų, atitinkamų savivaldybės tarybos sprendimų, įskaitant vietinės rinkliavos nuostatus, bei sutarčių pagrindu į administracinį teismą turi teisę kreiptis Bendrovė, savaime nepaneigia pareiškėjo (Klaipėdos miesto savivaldybės) galimybės kreiptis į administracinius teismus šiais klausimais.
Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad su prašymu priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą į teismą kreipėsi tokios teisės neturintis asmuo. Būtent pareiškėjas yra prašymo priteisti vietinę rinkliavą subjektas (proceso, ginčo šalis), o ne tokį prašymą pasirašęs asmuo. Aptariamu atveju susidarė situacija, kai priėmimo stadijoje nėra prielaidų pripažinti, jog suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) akivaizdžiai neturėjo teisės paduoti prašymą teismui. Be to, net jei būtų pripažinta, kad suinteresuoto asmens (pareiškėjo) vardu prašymą (skundą) pateikė tinkamų įgaliojimų neturintis asmuo (atstovas), proceso iniciatyvos teisę turinčiam asmeniui negali būti varžoma teisė kreiptis į teismą, todėl tokiu atveju turi būti taikomas prašymo (skundo) trūkumų šalinimo institutas. Kitaip tariant, teismas turėtų pirmiausia pasiūlyti pateikti papildomus duomenis apie suteiktus įgalinimus, t. y. ištaisyti skundo trūkumus, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-709/2012; 2016 m. sausio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-9-143/2016).
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą jo nurodytais pagrindais, todėl ši nutartis naikintina, grąžinant prašymo priėmimo klausimą šiam teismui spręsti iš naujo.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o prašymo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė