427769db-d111-45ec-97bb-e70fe8137019 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-2419-264/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22674-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.3.1.14. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja AuÅ¡ra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylÄ pagal atsakovių V. G., L. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1588-775/2015 pagal ieÅ¡kovės 214-osios butų savininkų bendrijos ieÅ¡kinį atsakovams V.

G., L. G., M. G., L. G. dėl nuostolių atlyginimo, nustatė: I. Ginčo esmė Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1588-775/2015 pagal ieÅ¡kovės 214-osios butų savininkų bendrijos ieÅ¡kinį atsakovams V. G., L. G., M. G., L. G. dėl nuostolių atlyginimo. Teismas 2015-09-07 nutartimi asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sÄ junga“ pirmininkÄ P. M. laikė netinkamu atsakovų atstovu byloje, kuris neturi teisės atstovauti teisme pagal pavedimÄ . IÅ¡aiÅ¡kino atsakovams V.

G., L. G. ir M. G. teisę turėti byloje tinkamÄ atstovÄ , atitinkantį CPK 51 ir 56 str. reikalavimus.Atsakovai V. G., L. G., M. G. ir L. G. atstovaujami asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sÄ junga“ pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria teismas asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sÄ junga“ pirmininkÄ P. M. laikė netinkamu atsakovų atstovu byloje, neturinčiu teisės atstovauti teisme pagal pavedimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatė atsakovams V.

G., L. G., M. G. ir L. G. 7 dienų terminÄ nuo nutarties įteikimo dienos nurodytiems procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teismas nurodė, kad asociacija, kurios vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali bÅ«ti laikoma tinkamu atstovu, turinčiu teisę atstovauti savo narius pagal CPK 56 str. 1 d. 6 p. IÅ¡ Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o, asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sÄ junga“ vienintelis veiklos tikslas yra atstovauti savo narius ginant jų interesus, susijusius su vartotojų teisėmis, verslo ir tautiÅ¡kumo skatinimu, žmogaus, Å¡eimos, darbo, civilinių ir pilietinių teisių apsauga, bendrijų, gyventojų, patalpų, žemės ir kito turto ir turtinių teisių savininkų teisėmis, gretutinėmis teisėmis, bÅ«sto ir kitų statinių statybos, priežiÅ«ros, vystymo klausimais, nusikalstamumo prevencijos ir administracinių teisės pažeidimų klausimais, teisme, kitose įstaigose.

Jokių kitų veiklos tikslų asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sÄ junga“ neturi. Teismas pažymėjo, kad tokiu bÅ«du siekiama apeiti CPK numatytus atstovavimo ribojimus, kas laikytina piktnaudžiavimu teise ir todėl tokia teisė negali bÅ«ti ginama. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovų atskirasis skundas neatitinka LR CPK 111 str. 2 d. 7 p. reikalavimų. Atskirojo skundo atsakovai nepasirašė, atskirasis skundas pasiraÅ¡ytas asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sÄ junga“ vadovo, teismas sprendė, kad atskirasis skundas pasiraÅ¡ytas netinkamo asmens, todėl atsakovams nustatė terminÄ atsirojo skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai Atsakovės V. G. ir L. G. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-09-14 nutartį, iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės priimant atskirÄ jį skundÄ ir leidžiant atsakovams bÅ«ti atstovaujamiems jų teisėto atstovo – Nacionalinės teisingumo ir gynybos sÄ jungos. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1811-513/2014, kurios ratio decidendi iÅ¡ esmės skiriasi nuo Å¡ios bylos aplinkybių.

Paminėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl VÅ¡Ä® „Advoc LT“ siekio turėti neribotÄ teisę atstovauti visiems jos dalininkais tapusiems asmenims, visų rÅ«Å¡ių bylose, t. y. iÅ¡ esmės veikti kaip advokatų kontora (advokatas), o ne kaip vieÅ¡asis juridinis asmuo, kuriam įstatymas suteikia teisę ginti ir atstovauti vieÅ¡ojo juridinio asmens dalyviams tik ginčuose, susijusiuose su vieÅ¡ojo juridinio asmens veiklos tikslais (CPK 3 str. 1 d., 5 str. 3 d.).2. Teismas neįvertino, kad atsakovai yra atstovaujami tik kaip fiziniai asmenys, priklausantys vartotojų ir buto savininkų grupei, kurių teises gina asociacija vartotojų teisių apsaugos, bÅ«sto administravimo, priežiÅ«ros, eksploatacijos, valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimais.

Tai yra konkretÅ«s asociacijos tikslai – ginti ne visų į jÄ Ä¯stojusių asmenų, o vartotojų ir butų savininkų teises, ir ne visais klausimais, o tik tais, kurie yra susiję su asociacijos tikslais ginti ir atstovauti fizinius asmenis, priklausančius vartotojų ir buto savininkų grupei, vartotojų teisių apsaugos, bÅ«sto administravimo, priežiÅ«ros, eksploatacijos, valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimais. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai, nesiremdamas jokia teisės norma ir faktinėmis aplinkybėmis, nusprendė, kad atsakovų atstovavimas teisme nėra numatytas asociacijos tiksluose.

Atsakovai šioje byloje yra atstovaujami kaip fiziniai asmenys, priklausantys siaurai vartotojų ir buto savininkų grupei, kurių teises gina jų asociacija vartotojų teisių apsaugos, būsto administravimo, priežiūros, eksploatacijos, valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimais.3. Kauno apygardos teismas 2014-12-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2638-221/2014, yra išaiškinęs, kad turto valdymo, naudojimo ir priežiūros klausimais asociacija turi teisę atstovauti savo narius civilinėse bylose. Analogiškai pasisakė ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1243-232/2013, Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-922/2014, Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1228-460/2012.4.

Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nusprendė, kad asociacijos tikslai neapima atstovauti atsakovų kaip fizinių asmenų, kaip vartotojų ir kaip buto savininkų vartotojų teisių, bÅ«sto administravimo, priežiÅ«ros, eksploatacijos, valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimais, nes tokie tikslai yra nurodyti asociacijos įstatų 2, 23 ir 27 punktuose. Dėl vieÅ¡ojo registro programinės įrangos ribotumo asociacijos registracijos pažymėjime rodomi ne visi tikslai, todėl teismas, spręsdamas dėl asociacijos visų tikslų, privalėjo vadovautis asociacijos įregistruotais įstatais, kurie buvo pateikti teismui, o ne iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ įstatų, pateiktu registracijos pažymėjime.IeÅ¡kovė 214-oji DNSB atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ , atskirÄ jį skundÄ atmesti bei priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės naudai visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:1. Nesutika su apeliantų pozicija, kad teismas nevertino įstatų 2, 23, 27 punktų, kuriuose numatyti asociacijos tikslai atstovauti savo narius. Atsakovai klaidingai supranta terminÄ â€žkitų tikslų turėjimas“. Neteisingai suprasdami šį terminÄ , atsakovai nesuprato teismo nutarties ir todėl atskirajame skunde klaidingai manydami nurodė asociacijos Nacionalinė teisingumo ir gynybos sÄ junga įstatų 3, 23, 27 punktus, kurie anot atsakovų, nurodo kitus tikslus, pagal kuriuos jie gali atstovauti savo narius konkrečiuose teisiniuose santykiuose.

Asociacijos Nacionalinė teisingumo ir gynybos sÄ junga įstatų 3, 23, 27 punktai, vertinant semantiÅ¡kai reiÅ¡kia, ne kÄ kitÄ kaip tik savo narių atstovavimÄ teisme ar kitose įstaigose. Atsakovai asociacijos įstatuose nurodytus tikslus vertina sintaksiÅ¡kai, t.y. jų kiekybinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , nes aiÅ¡kiai yra daugiau nei vienas tikslas, tačiau semantiÅ¡kai, jie apima tik atstovavimÄ teisme ar kitose institucijose, todėl pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad jokių kitų veiklos tikslų asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sÄ junga neturi.2.

Klaidingas ir atsakovų teiginys, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1811-513/2014 ratio decidendi nesutampa su Å¡ios bylos aplinkybėmis. Å ios bylos aplinkybės sutampa su minėtos bylos ratio decidendi, kadangi NTGS asociacijos įstatuose nurodytas tik vienas tikslas, atstovavimas jos narių teisme ar kitose įstaigose, todėl NTGS negali bÅ«ti atstovu CPK 56 str. 1 dalies 6 punkto prasme. Byloje 2S-1811-513/2014 teismas pažymi, kad tokiu bÅ«du siekiama apeiti CPK numatytus atstovavimo ribojimus, kas laikytina piktnaudžiavimu teise ir todėl tokia teisė negali bÅ«ti ginama, aiÅ¡kinant prieÅ¡ingai susidarytų juridiÅ¡kai ydinga situacija, kai iÅ¡ esmės asociacija turėtų neribotÄ teisę atstovauti visiems jos dalininkais tapusiems asmenims, visų rÅ«Å¡ių bylose, t. y. iÅ¡ esmės veiktų kaip advokatų kontora, o ne kaip vieÅ¡asis juridinis asmuo, kuriam įstatymas suteikia teisę ginti ir atstovauti vieÅ¡ojo juridinio asmens dalyviams tik ginčuose susijusiuose su vieÅ¡ojo juridinio asmens veiklos tikslais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Apeliacijos dalykas - Kauno apylinkės teismo 2015-09-14 nutarties, kuria apeliantams nustatytas terminas atskirojo skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015-09-14 nutartimi nustatė atsakovams 7 dienų terminÄ atskirojo skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti, motyvuodamas tuo, kad atskirasis skundas pasiraÅ¡ytas netinkamo asmens, t. y. atskirojo skundo atsakovai nepasirašė, atskirasis skundas pasiraÅ¡ytas asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sÄ junga“ vadovo.

Procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valiÄ atitinkančios pagalbos teikimÄ teismo procese. Procesinį atstovavimÄ reglamentuojančios normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos atsižvelgiant į Å¡iuos civilinio proceso teisės instituto tikslus. BylÄ nagrinėjantis teismas ex officio turi patikrinti atstovavimo tinkamumÄ atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais. Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ atstovavimÄ civiliniame procese reglamentuoja CPK 51–60 straipsniai.

Asmenys, galintys bÅ«ti teisme atstovais pagal pavedimÄ , nurodyti CPK 56 straipsnio 1–3 dalyse. CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimÄ teisme gali bÅ«ti asociacijos arba kiti vieÅ¡ieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iÅ¡ veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito vieÅ¡ojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal Å¡ių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus.

CPK 56 str. 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatyta teisė profesinėms sÄ jungoms, asociacijoms ir kitiems vieÅ¡iesiems juridiniams asmenims atstovauti teisme savo narius yra iÅ¡imtis iÅ¡ bendros taisyklės, siejama su tokių juridinių asmenų teise atstovauti savo narius siekiant profesinės sÄ jungos, asociacijos ar kito vieÅ¡ojo juridinio asmens įstatuose nustatytų tikslų įgyvendinimo, todėl Å¡i teisė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama plečiamai. Visų pirmÄ , iÅ¡ CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinio matyti, kad tam, jog asociacija ar kitas vieÅ¡as juridinis asmuo galėtų savo narius atstovauti teisme pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ , asmens įstatuose numatyta teisė atstovauti savo narius turi bÅ«ti vienas iÅ¡ asociacijos ar kito vieÅ¡ojo juridinio asmens veiklos tikslų, t.y. kaip pagalbinis tikslas siekiant pagrindinių asociacijos tikslų (pvz., tokiomis galėtų bÅ«ti laikomos vartotojų interesams atstovauti įsteigta asociacija, gyvÅ«nų mylėtojų asociacija ir kt.), tačiau toks tikslas negali bÅ«ti vienintelis.

Atsižvelgiant į CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinį ir aukščiau aptartus motyvus, asociacija, kurios vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali bÅ«ti laikoma tinkamu atstovu, turinčiu teisę atstovauti savo narius pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr.3P-18/2015). CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimÄ teisme gali bÅ«ti asociacijos ir kiti vieÅ¡ieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iÅ¡ veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito vieÅ¡ojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal Å¡ių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus.

Galimybė tokiai asociacijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui atstovauti savo nariams teisme siejama su asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens pagrindinių tikslų, kuriems jie įsteigti, įgyvendinimu, ir tik tiek, kiek tai susiję su šių pagrindinių tikslų įgyvendinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-461-611/2015). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliančių teiginiais, kad teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad asociacijos tikslai neapima atstovauti atsakovų kaip fizinių asmenų, kaip vartotojų ir kaip buto savininkų vartotojų teisių, būsto administravimo, priežiūros, eksploatacijos, valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimais, nes tokie tikslai yra nurodyti asociacijos įstatų 2, 23 ir 27 punktuose.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė 214-oji butų savininkų bendrija dėl nuostolių atlyginimo, motyvuodama tuo, kad atsakovai nevykdo pareigos atsiskaityti už gautus, sunaudotus ir neapmokėtus komunalinius ir kitus patarnavimus. IÅ¡ į bylÄ pateiktų asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sÄ junga“ įstatų ir Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o, asociacijos veiklos tikslai numatyti 1 – 51 punktuose. Asociacijos įstatuose veiklos tikslai 2 punkte apibrėžti kaip fizinių ir juridinių asmenų gynimas ir atstovavimas įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teismuose bÅ«sto ir kitų statinių statybos, priežiÅ«ros, vystymo klausimais; 23 punkte – vartotojų teisės, jų apsauga ir gynimas, fizinių ir juridinių asmenų gynimas ir atstovavimas įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teismuose vartotojų teisių klausimais; 27 punkte – bendrijų, gyventojų, patalpų, žemės ir kito turto ir turtinių teisių savininkų teisių apsauga ir gynimas, ir fizinių ir juridinių asmenų gynimas ir atstovavimas įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teismuose bendrijų, gyventojų, patalpų, žemės ir kito turto ir turtinių teisių savininkų teisių apsaugos ir gynimo, turto administravimo, priežiÅ«ros, eksploatacijos, valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimais.

Nors apeliantės įsitikinę, kad asociacijos tikslai atstovauti numatyti įstatų 2, 23 ir 27 punktuose apima teisę atstovauti fizinius asmenis nagrinėjant šį tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu tarp Å¡alių kilęs ginčas pagal savo pobÅ«dį nepatenka į asociacijos veiklos sritis ir pagrindinius jos veiklos tikslus. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų ir Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o, kitų tikslų, kuriems pasiekti reikia teikti atstovavimo paslaugas savo nariams, asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sÄ junga“ neturi.

Kasacinio teismo praktikoje yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad asmens įstatuose numatyta teisė atstovauti savo narius turi bÅ«ti vienas iÅ¡ asociacijos ar kito vieÅ¡ojo juridinio asmens veiklos tikslų, t.y. kaip pagalbinis tikslas siekiant pagrindinių asociacijos tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-461-611/2015). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, Kasacinio teismo praktikÄ apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad jokių kitų veiklos tikslų asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sÄ junga“ neturi.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės teigdamos, kad yra asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sÄ junga“ narės, net nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Apeliantės savo teiginiams pagrįsti remiasi teismine praktika: Kauno apygardos teismo 2014-12-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2638-221/2014, Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1243-232/2013, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-922/2014, Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1228-460/2012.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju aktuali naujausia teisminė praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr.3P-18/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-461-611/2015) dėl CPK 56 str. 1 d. 6 p. turinio aiÅ¡kinimo, kurioje nurodoma, kad asociacija, kurios vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali bÅ«ti laikoma tinkamu atstovu, turinčiu teisę atstovauti savo narius pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ .

CPK 111 str. 2 d. 7 p. numato, jog procesiniame dokumente turi bÅ«ti procesinį dokumentÄ paduodančio asmens paraÅ¡as. Nagrinėjamu atveju apeliančių atskirÄ jį skundÄ (reg. Nr. CB3-645) pasirašė asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sÄ junga“ vadovas, o ne apeliantai. Pripažinus, kad nagrinėjamu atveju asociacija nėra tinkamas atstovas byloje, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atskirasis skundas pasiraÅ¡ytas netinkamo asmens, dėl ko nustatė terminÄ atskirojo skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Atsižvelgiant nustatytas aplinkybes, Kasacinio teismo praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė procesines normas, reglamentuojančias fizinių asmenų atstovavimÄ , pagrįstai vadovavosi Kasacinio teismo praktika dėl ko pagrįstai taikė trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ .

Apeliančių atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra įstatymo pagrindo, atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.IeÅ¡kovė 214-oji butų savininkų bendrija praÅ¡o priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Minėtas iÅ¡laidas grindžia praÅ¡ymu dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir mokėjimo nurodymu Nr. 3001. 2015-10-09 mokėjimo nurodymo Nr.3001 mokėjimo paskirtyje nurodyta – sÄ skaita už atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , teisinių paslaugų sutartis Nr.99/2015.

Už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ (E. G., (duomenys neskelbtini)). Byloje yra pateikta atstovavimo sutartis sudaryta 2014-11-13 sudaryta tarp ieÅ¡kovės ir advokatės D. J. ( I tomas b. l. 7). Tačiau byloje nėra pateikta mokėjimo nurodyme nurodytos atstovavimo sutarties Nr. Nr.99/2015. Taip pat mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad mokama už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ skliaustuose nurodant E. G., (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje nėra pateikta atstovavimo sutartis ieÅ¡kovę atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkintinas.LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 eurai. Atmetus atsakovių V. G. ir L. G. atskirÄ jį skundÄ Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ apeliančių nepriteistinos, kadangi jos nevirÅ¡ija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (5,76 Eur / 2 =2,88 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Atskirojo skundo netenkinti.Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nustatyti apeliantėms 7 dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo Å¡ios nutarties priėmimo, iÅ¡taisyti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytus trÅ«kumus ir pateikti Kauno apylinkės teismui patikslintÄ atskirÄ jį skundÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.

Teisėja             Aušra Baubienė