4274d0da-90c9-4504-ae2c-bdc91cac3e2a · Panevėžio apygardos teismas

?Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-122-768/2020 Proceso Nr. 4-30-3-00045-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 19 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs pažeidėjo A. S. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, ir n u s t a t ė :

1. Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimu A. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1100 Eur bauda, už tai, kad jis bÅ«damas darbdaviu, leido dirbti darbuotojai J. R. nesudaręs su ja raÅ¡ytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui ne mažiau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios. BÅ«tent 2019-12-17 apie 11 val. 23 min., tiriant skundÄ patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) siuvyklos padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasta dirbanti darbuotoja J. R., kuri siuvimo maÅ¡ina siuvo apmuÅ¡alus baldams ir ji tuomet paaiÅ¡kino, kad juos siÅ«ti pradėjo gruodžio 17 d. 10 val. 30 min., dėl siuvėjos darbo telefonu kalbėjosi su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi A. S. ir jis jai žadėjo mokėti minimalų darbo užmokestį.

2. Apeliaciniu skundu A. S. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir jį iÅ¡teisinti. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Pažeidėjas nesutinka su LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyriaus pozicija atsiliepime ir nurodo, jog jis visÄ laikÄ laikėsi nekintančios pozicijos, jog po apsilankymo UAB (duomenys neskelbtini) 2019-12-17 J. R. buvo įtraukta į ketinančių dalyvauti minėtuose apmokymuose sÄ raÅ¡us, jos vizitas į bendrovę buvo susijęs su galimybe apsispręsti, ar J.

R. norės juose dalyvauti ir ar turės tam sugebėjimų. J. R. buvo atėjusi į siuvyklÄ apžiÅ«rėti siuvimo technikÄ , kitas sÄ lygas ir negalėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir atlikti darbo funkcijų, nes iki atvykimo į siuvyklÄ niekados nebuvo dirbusi su baldų apmuÅ¡alų gamyba susijusio darbo ar analogiÅ¡ka siuvimo įranga ir neturėjo tam reikiamų įgÅ«džių ir žinių. BÅ«tent dėl tos priežasties su ja buvo ketinama sudaryti (ir galiausia buvo sudaryta) ne įprasta darbo sutartis, o pameistrystės darbo sutartis, kurios esmė yra ta, kad darbuotojas darbo vietoje įgytų profesijai reikalingÄ kvalifikacijÄ .

J. R. atliko su technologės priežiÅ«ra bandomÄ sias siuvimo operacijas ant bandomųjų pavyzdžių, kurie jokiu bÅ«du nebuvo gaminama produkcija ar jos dalis, todėl J. R. jokiu bÅ«du negalėjo realiai dirbti darbdavio naudai kuriant jam pridėtinę vertę - siuvant produkcijÄ . UAB (duomenys neskelbtini) nemokėjo J. R. jokio atlygio bei nebuvo jokio susitarimo dėl tokio atlygio mokėjimo; 2.2. Administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) teigiama, kad vadovas A. S. neva „leido dirbti J.

R.“. Pažymėtina, kad vadovas A. S. buvo nurodęs S. G. atrinkti ir sudaryti apmokymams skirtų asmenų sÄ raÅ¡Ä . Sukomplektavus moksleivių grupę 2020 sausio 16 d. Užimtumo tarnybos Molėtų sk. atstovė patvirtino pameistrių tinkamumÄ bÅ«ti įdarbintoms pagal pameistrystės sutartis bei jų galimybę mokytis dalinai finansuojant Užimtumo tarnybai; 2.3. Teismas vertindamas darbo nelegalumo fakto (ne)buvimÄ , rėmėsi buvusios UAB (duomenys neskelbtini) technologės S. G. liudijimais, tačiau jos parodymai negalėtų bÅ«ti vertinami, kaip objektyvÅ«s, patikimi ir neÅ¡aliÅ¡ki – tai patvirtina tiek jos paaiÅ¡kinimas Darbo inspektoriui, tiek duoti parodymai teisme.

Be kita ko, pagal 2019 m. rugpjūčio 22 d. įgaliojimÄ S. G. buvo įgaliota ne tik formaliai pasiraÅ¡yti darbo sutartis bet ir nuspręsti, kÄ priimti ar atleisti iÅ¡ darbo, kadangi ji kaip savo srities specialistė galėjo įvertinti tinkamus žmones bei skirtingai nei Pažeidėjas – ji dirbo ceche visÄ darbo dienÄ . Darytina iÅ¡vada, jog S. G. atitinka 95 straipsnio 1 dalyje asmens požymius, kuris gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn; 2.4. J. R. pirminiai 2019-12-17 paaiÅ¡kinimai, kuriais rėmėsi teismas, vertintini kritiÅ¡kai ir tik vėlesni J.

R. 2020-07-09 paaiÅ¡kinimai atitinka realius faktus. Pažymėtina, kad atvykę Darbo inspekcijos atstovai filmuodami J. R. sukėlė stresÄ . Be to, darbo inspektoriai pagrasino J. R. iÅ¡kviesti policijÄ , tokiu bÅ«du galimai siekdami jai daryti psichologinį spaudimÄ ; 2.5. Teismas neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad Protokolas buvo suraÅ¡ytas po daugiau kaip 7 mėn. nuo atlikto patikrinimo dienos, dėl ko buvo grubiai pažeisti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 567 straipsnio 1 dalies reikalavimai priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesni laikÄ iÅ¡tirtos aplinkybės <...>.

Taigi, Protokolas suraÅ¡ytas pažeidžiant ANK normas, o po 10 mėn. paskirta bauda net ir įrodžius pažeidimo faktÄ , netenka savo tikslo - sudrausminti pažeidėjÄ .

3. Atsiliepimu į Pažeidėjo skundÄ , LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius nurodo, jog byloje surinkti ir įvertinti visi įrodymai, kad J. R. dirbo nelegaliai UAB (duomenys neskelbtini). Teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus į visas byloje reikÅ¡mingas aplinkybes. 3.1. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-07-09 suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku ginčo apeliaciniame teisme objektu, todėl Apelianto skundo reikalavimas panaikinti šį administracinio nusižengimo protokolÄ turėtų bÅ«ti Teismo nenagrinėtinas; 3.2.

J. R. darbas UAB (duomenys neskelbtini) 2019-12-17 atitinka darbo sutarties požymius, numatytus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnio: darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) su J. R. buvo susitaręs dėl darbo pas jį, darbo pradžios, darbo funkcijų (siuvėjos), darbo užmokesčio. J. R. realiai vykdė funkcijas (siuvo baldų apmušalus), jai buvo suteikta darbo vieta, darbo priemonės, funkcijos buvo vykdomos darbdavio naudai. Tai patvirtina 2019-12-17 J. R. ir S. G. paaiškinimai, teikti 2019-12-17 VDI pareigūnams, patikrinimo metu darytas video įrašas, kurioje matyti darbo aplinka, visų siuvėjų darbo vietos, siuvami gaminiai, girdėti žodiniai J.

R. aiÅ¡kinimai. J. R. darbo funkcijas (siuvėjos) vykdė bÅ«dama pavaldi Å¡iam darbdaviui (darbdavys nurodė kÄ siÅ«ti, aprÅ«pino darbo priemonėmis ir medžiagomis, atsakinga įmonės darbuotoja - technologė S. G. vadovavo Å¡iam procesui). Darbas buvo atliekamas darbdavio naudai, buvo susitarta dėl minimalaus darbo užmokesčio. Pirminiai įrodymai, fiksuoti įvykio vietoje, vertintini kaip labiausiai objektyvÅ«s, teisingiausiai atspindintys tikrÄ sias faktines įvykio aplinkybes (Å¡iuo atveju 2019-12-17 filmuota medžiaga, J.

R. ir S. G. 2019- 12-17 paaiškinimai). A. S. paaiškinimai, apie kitokius (ne darbinius) santykius su J. R., vykdant jai darbus UAB (duomenys neskelbtini), nebuvo teikiami nei iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo, nei jo surašymo metu, o atsirado žymiai vėliau, siekiant išvengti atsakomybės; 3.3. VDI atlikto patikrinimo metu 2019-12-17, kai buvo nustatytas faktinis J. R. darbas, nebuvo sudarytos pameistrystės mokymo sutarties Nr. 12 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) technologijos ir verslo mokyklos (ji sudaryta tik 2020 m. sausio 17 d ), nebuvo darbo sutarties Nr. 49, sudarytos 2020-01-17 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir J.

R.; 3.4. Pagal 2019-08-22 įgaliojimÄ S. G. buvo įgaliota tik pasiraÅ¡yti darbo sutartis priimant ir atleidžiant darbuotojus. Pagal tokį įgaliojimus S. G. neturėjo teisės nuspręsti, kÄ priimti į darbÄ , be to, iÅ¡ byloje esančio J. R. 2019-12-17 paaiÅ¡kinimo matyti, kad ji dėl darbo tarėsi ne su S. G., o su įmonės vadovu A. S..

4. Skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ dėl pateikto apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra sutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, dėl ko, pasak apelianto, jo atžvilgiu buvo priimtas nepagrįstas nutarimas ir jam paskirta nuobauda. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi S. G. paaiÅ¡kinimais, kurie negali bÅ«ti laikomi patikimais įrodymais, o kitų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad 2019 m. gruodžio 17 d. buvo dirbamas nelegalus darbas, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai konstatavo nelegalaus darbo požymių egzistavimÄ , kadangi protokole nurodytu laiku J. R. tik buvo atvykusi susipažinti su darbo specifika.

6. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliaciniame skunde ir atsiliepime nurodytais argumentais, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančia įrodymų visuma, patikrinęs skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutarimÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos medžiagoje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, nes A. S. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

7. Konstatuojant nelegalų darbÄ , bÅ«tina nustatyti Å¡iuos administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius:

1) asmuo pradėjo dirbti realiai;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y., darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai;

3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbo sutarties nepasiraÅ¡ius abiem darbo santykių subjektams, t. y. tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, raÅ¡ytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, todėl darbuotojų darbas, esant nurodytoms sÄ lygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.

8. Nagrinėjamos bylos kontekste, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, yra svarbus J. R. 2019 m. gruodžio 17 d. pateiktas raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas iÅ¡ karto po LR valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) atstovų apsilankymo UAB (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Å¡io paaiÅ¡kinimo turinio matyti, jog 2019 m. gruodžio 17 d. yra pirma diena, kai ji atėjo pabandyti dirbti (pats siuvimo faktas užfiksuotas ir VDI atstovų, fiksavusių pažeidimÄ vaizdo medžiagoje (t., b. l. 7)), dėl darbo telefonu kalbėjosi su A.

S.. Technologė S. G. liepė pasibandyti siÅ«ti baldų apmuÅ¡alus. A. S. žadėjo mokėti minimalų atlyginimÄ (t., b. l. 3). Teismas pagrįstai vadovavosi Å¡ios liudytojos raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, o ne jos nenuosekliais parodymais pirmosios instancijos teisme, kadangi raÅ¡ytinius J. R. paaiÅ¡kinimus patvirtina ne tik minėta vaizdo medžiaga, bet ir kiti byloje esantys įrodymai. Vienas iÅ¡ jų – pamainos vadovės S. G. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas iÅ¡ karto po fiksuojamo įvykio, kuriame patvirtinamos J.

R. nurodomos aplinkybes - t. y., jog A. S. pavedimu J. R. atėjo į siuvyklÄ pasibandyti – siuvo apmuÅ¡alus (t., b. l. 4). AnalogiÅ¡kai Å¡ios aplinkybės nurodytos ir VDI atstovų patikrinimo akte (t., b. l. 6). Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. taip pat neneigia, kad J. R. 2019 m. gruodžio 17 d. buvo darbo vietoje, tačiau viso proceso metu teigė, kad J. R. atvykimas susijęs tik su galimybe apsispręsti ar ji norės dalyvauti apmokymuose susijusiuose su baldų apmuÅ¡alų apsiuvimu, nes buvo ketinama su ja sudaryti pameistrystės darbo sutartį, jokios pridėtinės vertės UAB (duomenys neskelbtini) ji nesukÅ«rė, nes siuvo ant bandomųjų pavyzdžių, dėl atlygio mokėjimo nebuvo tartasi.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. liepos 9 d. suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ A. S. tokių aplinkybių nepateikė, tik nurodė, kad dėl naujų darbuotojų priėmimo atsakinga S. G.. Versija, kad J. R. nevykdė jokių darbinių funkcijų, atsirado tik teisminio nagrinėjimo metu, galimai siekiant sumenkinti savo veiksmų pavojingumÄ bei leidimÄ J. R. nelegaliai dirbti UAB (duomenys neskelbtini) naudai. 8.1. Apygardos teismas pažymi, kad susitarimo dėl iÅ¡bandymo sÄ lygos yra numatytos DK 36 straipsnyje (sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties Å¡alys gali sulygti dėl iÅ¡bandymo), o nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu su J.

R. darbo sutartis sudaryta nebuvo, Valstybinio socialinio draudimo fondui nepraneÅ¡ta apie asmens darbo pradžiÄ , tokiu bÅ«du susitarimai dėl iÅ¡bandymų sÄ lygų neatitiko DK 36 straipsnio reikalavimų. DK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, jeigu darbdavio ir darbo tarybos susitarimas, vietinis norminis teisės aktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar kitos valstybės institucijos norminis teisės aktas prieÅ¡tarauja DK ar įstatymo normoms, taikomos DK ar įstatymo normos. Pritartina apeliacinio skundo teiginiams, kad iÅ¡ tiesų galimos tokios situacijos, kai asmuo, kuris siekia įsidarbinti, yra supažindinamas su siÅ«lomo darbo pobÅ«džiu, specifika, sÄ lygomis, jam parodoma darbo vieta, darbo įrankiai, jis informuojamas apie darbo užmokestį, socialines garantijas ir pan.

Paprastai tokia veikla nėra laikytina darbinių funkcijų, kurias reglamentuoja darbo įstatymai, atlikimu. Tačiau kitaip vertintinos tokios teisinės situacijos, kai norint patikrinti, ar darbuotojas tinka siÅ«lomam darbui, jis ne tik informuojamas apie darbo pobÅ«dį, sÄ lygas ir pan., bet jam taip pat laikinai pavedama atlikti tam tikras darbo funkcijas. Taigi, ir esant iÅ¡bandymui darbas gali bÅ«ti pripažįstamas nelegaliu ir užtraukti administracinę atsakomybę pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, jeigu per iÅ¡bandymÄ darbas dirbamas nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties arba darbdavys prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos iÅ¡bandyme darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ .

BÅ«tent nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. R. ne tik buvo supažindinama su darbo sÄ lygomis bendrovėje, bet ir Å¡ioje bendrovėje atliko darbo funkcijas (dirbo bendrovės naudai su bendrovės pateiktomis medžiagomis, pakluso joje nustatytai darbo tvarkai, jai buvo suteikta darbo vieta ir t.t.). Taigi nustatyti visi DK 32 straipsnyje nurodyti darbo sutarties požymiai: buvo susitarimas dėl darbo ir, kitaip nei teigia apeliantas – atlyginimo. Tai patvirtina ir pačios J. R. 2019 m. gruodžio 17 d. paaiÅ¡kinimas ir, be kita ko, DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtina garantinė nuostata, jog darbuotojo užmokestis negali bÅ«ti mažesnis negu Å¡io straipsnio nustatyta tvarka minimalus darbo užmokestis.

Be to, apeliaciniame skunde akcentuojama pameistrystės mokymo sutartis, kai 2019 m. gruodžio 17 d. VDI atstovai atliko UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimÄ ir nustatė nelegalų J. R. darbÄ , dar nebuvo sudaryta. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog minima sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) technologijos ir verslo mokyklos ir J. R. sudaryta tik 2020 m. sausio 17 d., t. y., praėjus mėnesiui nuo pažeidimo fakto užfiksavimo, todėl minėta sutartis nepaneigia, kad 2019 m. gruodžio 17 d. buvo dirbama nelegaliai.

9. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl A. S. administracinės atsakomybės nepaneigia ir skundo argumentai, jog S. G. buvo įgaliota pasiraÅ¡yti darbo sutartis priimant ir atleidžiant darbuotojus, todėl ji yra padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnyje, subjektas. IÅ¡ byloje A. S. pateikto įgaliojimo dėl S. G. matyti, jog pagal bendrųjų nuostatų 1.1. punktÄ , S. G. buvo įgaliota tik pasiraÅ¡yti darbo sutartis priimant ir atleidžiant darbuotojus, tačiau įgaliojime nėra numatyta teisė jai pačiai spręsti dėl potencialių darbuotojų priėmimo į darbÄ (t., b. l. 49). Be to, pati J. R. parodė, jog dėl darbo telefonu ji tarėsi su A. S., o ne su S. G..

10. Apeliaciniame skunde Pažeidėjas teigia, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo suraÅ¡ytas po daugiau kaip 7 mėn. nuo atlikto patikrinimo dienos, dėl ko buvo grubiai pažeisti ANK 567 straipsnio 1 dalies reikalavimai imtis priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesni laikÄ iÅ¡tirtos aplinkybės. Apygardos teismas pažymi, jog ANK 39 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog administracinė nuobauda gali bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiÅ¡kėjimo dienos.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡iÄ nuostatÄ kartu su ANK 591 straipsnio 7 punktu, kuriame įtvirtinta, jog administracinių nusižengimų teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia Å¡io kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas, darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju nors administracinių nusižengimų protokolas buvo suraÅ¡ytas praėjus 7 mėnesiams, tačiau nepažeidžiant ANK nustatytų terminų, todėl apelianto skunde nurodomi argumentai dėl esminių proceso pažeidimų yra atmetami kaip nepagrįsti.

11. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje H. v. Finland). Apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvienÄ skunde dėstomÄ samprotavimÄ , o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimui priimti. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su nutarime padarytomis iÅ¡vadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas jo apeliacinį skundÄ tenkinti.

12. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, įvertino byloje surinktų duomenų visetÄ ir pagrįstai A. S. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotÄ pažeidimÄ , teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas nutaria: palikti Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimÄ Â administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir A. S. skundo netenkinti. Å i nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                       Donatas Jatužis