4271ea55-8ead-4352-990c-0a080c6607cf · Panevėžio apygardos teismas

1 S – 532– 491 / 2008             1 S – 37 – 491 / 2015             Procesinio sprendimo kategorija :             2.12.4. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. vasario 2 d. PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos R. J. (toliau – PareiÅ¡kėja) skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl 2014-11-21 Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiosios prokurorės S. P. nutarimo panaikinimo, NUSTATĖ:2013-12-18 Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«roje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 str.

Å is tyrimas vyko dėl PareiÅ¡kėjos nurodytų aplinkybių, jog T. T. vengia iÅ¡laikyti savo dukrÄ J. T.. 2014-10-16 Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė R. M. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimÄ nustačiusi, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nesutikdama su priimtu nutarimu PareiÅ¡kėja padavė skundÄ aukÅ¡tesniajam prokurorui, tačiau 2014-11-21 Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros vyriausioji prokurorė S. P. nutarimu atsisakė tenkinti PareiÅ¡kėjos skundÄ .

Tuomet PareiÅ¡kėja padavė skundÄ Panevėžio miesto apylinkės teismui. Skundžiama nutartimi PareiÅ¡kėjos skundas taip pat buvo atmestas motyvuojant tuo, kad nėra nustatyta, jog yra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundu PareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ apylinkės teismo nutartį. Nurodo, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota, priimta tik formaliai vertinant byloje esančius duomenis, o atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo padaryta eilė proceso pažeidimų, įskaitant ir teisės į gynybÄ ribojimÄ , kadangi nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta galimybė naudotis advokato pagalba.

Tokiu bÅ«du ikiteisminio tyrimo metu jos duotais paaiÅ¡kinimais negalima remtis ir grįsti priimamus procesinius sprendimus. PareiÅ¡kėja papildomai nurodo, jog atnaujinus ikiteisminį tyrimÄ turėtų bÅ«ti patikrinti duomenys apie T. T. materialinę padėtį laikotarpiu nuo 2011m. iki 2013 m., kadangi nėra surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, ar jo tvirtinimas, kad Å¡iuo laikotarpiu jis iÅ¡ties buvo socialiai remtinas, yra pagrįsti ir atitinka tiesÄ . Pabrėžia, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriamos aplinkybės susijusios su T.

T. turtine padėtimi, kadangi jis A. ne tik turi įsigijęs automobilį, tačiau nuomojasi bÅ«stÄ bei skyrė nemaÅ¾Ä pinigų sumÄ vestuvėms. Taigi nebuvo atlikta eilė ikiteisminio tyrimo veiksmų, leidžiančių patikrinti T. T. nurodomas aplinkybes, dėl ko skundžiami prokurorų nutarimai ir apylinkės teismo nutartis priimti remiantis iÅ¡imtinai niekuo nepatvirtintais T. T. paaiÅ¡kinimais. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aiÅ¡kintasi, ar 2010 m. ji ir T. T. gyveno kartu. PrieÅ¡ingai, buvo iÅ¡kart patikėta T.

T. paaiÅ¡kinimais ir neatsižvelgta į jos nurodomas aplinkybes, kad ji ir T. T. kartu negyveno. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo patikrinti T. T. teiginiai, kad jis siuntė pinigines lėšas, nors skundžiamuose sprendimuose nurodoma, kad T. T. tÄ darė. Be to, jo nurodomos ir faktiÅ¡kai siųstos piniginės lėšos bei siuntiniai yra menkaverčiai. Taigi T. T., tyčia, gaudamas pakankamas pajamas, neskyrė dukters iÅ¡laikymui nustatytos sumos, todėl jo veiksmai atitinka BK 164 str. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Atsiliepimų į pateiktÄ skundÄ negauta.Skundas tenkinamas.

Visų pirma, skundÄ nagrinėjantis aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad pagal dabar galiojantį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksÄ (toliau – BPK) įtarti buvus nusikalstamÄ veikÄ bei konkretų asmenį, jog jis Å¡iÄ veikÄ padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ , dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra iÅ¡imtinė prokuroro kompetencija. Tačiau, greta to prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių praÅ¡ymus ir dėl jų priimti motyvuotus ir įtikinamus sprendimus, kurie gali bÅ«ti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka.

Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro, jeigu jo įsitikinimas, vadovaujantis byloje esančia duomenų visuma, yra kitoks.Nagrinėjamu atveju bylos duomenys rodo, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , jog T. T. nusikalstamai vengė iÅ¡laikyti savo dukrÄ . Atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo nustatyta, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , jog padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Atsižvelgiant į tai, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Skundu aukÅ¡tesniajam teismui PareiÅ¡kėja nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti visi reikiami ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurie leistų patikrinti T. T. paaiÅ¡kinimus, priimant skundžiamus nutarimus bei apylinkės teismo nutartį buvo nepagrįstai vadovaujantis iÅ¡imtinai T. T. paaiÅ¡kinimais, jo teiktas iÅ¡laikymas dukrai buvo mažesnis, nei nustatytas, nors T. T. galimybės leido mokėti visÄ priteistÄ iÅ¡laikymo sumÄ , o atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo padaryta eilė proceso pažeidimų.

AukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga bei iÅ¡nagrinėjęs skundžiamÄ apylinkės teismo nutartį ir pateiktÄ skundÄ , sprendžia, jog tiek prokurorai, tiek apylinkės teismas iÅ¡ties pakankamai formaliai įvertino byloje esančius duomenis ir priėmė nepakankamai motyvuotus atitinkamai nutarimus ir nutartį. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad baudžiamoji atsakomybė už vengimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y.

žinodamas, kad turi pareigÄ pagal įsigaliojusį teismo sprendimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ar teikti jam bÅ«tinÄ materialiÄ paramÄ , ir galėdamas tÄ pareigÄ vykdyti, jos sÄ moningai nevykdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2011). BK 164 str. norma vengimo iÅ¡laikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiÅ¡kumu, tokio neveikimo sistemingumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68/2009). Vengimas iÅ¡laikyti vaikÄ nebÅ«tinai reiÅ¡kia tiesioginį atsisakymÄ mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitÄ bÅ«tinÄ materialiÄ paramÄ ), nors ir turint tam galimybių.

Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sÄ moningai sukuriant situacijÄ , dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) iÅ¡laikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos iÅ¡ieÅ¡kojimas. Vengimas gali pasireikÅ¡ti įvairiais bÅ«dais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011).

Nereti atvejai, kai yra pasunkintas arba visiÅ¡kai neįmanomas vaikų iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimas. Tai lemia įvairios priežastys. Tokios priežastys gali bÅ«ti objektyvios: sunki materialinė padėtis, nedarbingumas, sunki iÅ¡laikytojo sveikatos bÅ«klė ir pan. Tokiais atvejais asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Atsakomybėn pagal BK 164 str. asmuo negali bÅ«ti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008).

Svarbiomis priežastimis derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbÄ dėl ligos, sunkiÄ finansinę padėtį, įkalinimÄ ir pan. Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti iÅ¡laikymÄ vaikui, privalo jÄ tiksliai ir be iÅ¡lygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rÅ«pinimasis vaiku kitais bÅ«dais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 str. neÅ¡alina (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2005, 2K-124/2008,2K-218/2012, 2K-20/2014, 2K–42/2014).Taigi esminis aspektas sprendžiant klausimÄ dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 164 str. yra duomenų, leidžiančių spręsti, kad iÅ¡laikymÄ teikiantis asmuo tyčia sÄ moningai slėpė pajamas ar kitu bÅ«du nevykdė pareigos iÅ¡laikyti vaikÄ , nustatymas.

Nesant tokių duomenų asmens baudžiamasis persekiojimas nėra galimas. Tačiau tam, kad bÅ«tų galima padaryti tokiÄ iÅ¡vadÄ , privalo bÅ«ti surenkami duomenys, kurie pagrįstų ar paneigtų kaltininko tvirtinimus, o taip pat iÅ¡ esmės leistų atsakyti į nukentėjusiojo asmens argumentus. Nagrinėjamu atveju T. T. įtarimas buvo pareikÅ¡tas dėl to, kad jis laikotarpiais: nuo 2010-01-01 iki 2010-09-27, nuo 2010-10-01 iki 2010-12-07, nuo 2011-02-01 iki 2011-06-06, nuo 2011-07-01 iki 2011-09-09, nuo 2013-04-01 iki 2013-06-14, nuo 2013-07-01 iki 2013-12-03, nuo 2014-02-01 iki 2014-06-26 vengė iÅ¡laikyti savo dukrÄ , kas mėnesį nemokėdamas nustatytos iÅ¡laikymo sumos. 2014-10-16 prokurorės nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ yra nurodyta, kad dalį inkriminuojamų laikotarpių T.

T. turėjo pakankamai prastai apmokamÄ darbÄ , buvo socialiai remtinas, kÄ patvirtina jo paties pateikti dokumentai. IÅ¡ties, bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2011m. balandžio mėn. iki 2011 m. lapkričio mėn. T. T. dirbdavo maždaug po vienÄ dienÄ per savaitę, o vienos dienos pajamos bÅ«davo 134, 25 Eur. Be to, per šį laikotarpį T. T. kreipėsi dėl darbo paÅ¡alpos gavimo. 2013-07-19 taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl bedarbio paÅ¡alpos mokėjimo T. T. (2 t., 11 – 17 b. l.).

Taigi, galima pagrįstai manyti, kad T. T. pirmiau minėtu laikotarpiu iÅ¡ties gaudavo pakankamai nedaug legalių pajamų. Tačiau iÅ¡ T. T. pareikÅ¡to kaltinimo matyti, kad jam inkriminuotas ir ankstesnis, nei pirmiau aptartas, vengimo iÅ¡laikyti vaikÄ laikotarpis, t. y. nuo 2010-01-01 iki 2010-09-27. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ prokurorė nurodė, kad Å¡iuo laikotarpiu T. T. ir PareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai gyveno kartu, kadangi tokie T. T. paaiÅ¡kinimai nėra paneigti. Å iÄ aplinkybę 2014-11-21 nutarime nurodė ir vyriausioji prokurorė, o taip pat tokiu teiginiu nesuabejojo ir apylinkės teismas.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ PareiÅ¡kėjos skundų, ji kategoriÅ¡kai neigė Å¡iuo laikotarpiu vedusi Å¡eimyninį gyvenimÄ su T. T. ar buvusi jo iÅ¡laikoma. PrieÅ¡ingai, PareiÅ¡kėja nuosekliai tvirtino, kad tuo metu jokio iÅ¡laikymo vaikui iÅ¡ T. T. nesulaukė, ir tokį PareiÅ¡kėjos argumentÄ paneigiančių objektyvių duomenų nepateikė ir pats T. T.. Be to, iÅ¡ E. T. apklausos matyti, kad ji su T. T. A. pradėjo gyventi maždaug 2010-2011 m. (1 t., 103 – 104 b. l.), kas kelia pagrįstų abejonių ir dėl T.

T. parodymų apie bendrÄ Å¡eimyninį gyvenimÄ kartu su PareiÅ¡kėja 2010 m. AukÅ¡tesnysis teismas taip pat pažymi, jog T. T. nuosekliai tvirtino inkriminuojamu laikotarpiu PareiÅ¡kėjai ne kartÄ siuntęs pinigines lėšas naudodamasis „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės paslaugomis, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad tokia informacija bÅ«tų tikrinama. Be to, ikiteisminio tyrimo metu praktiÅ¡kai iÅ¡viso nesiaiÅ¡kintas T. T. pragyvenimo Å¡altinis, jo gaunamos pajamos bei turtinė padėtis visu iÅ¡laikymo dukrai neteikimo laikotarpiu, nors bylos duomenys patvirtina, kad T.

T. praktiÅ¡kai nė karto nepervedė visos vaiko iÅ¡laikymui nustatytos sumos, iÅ¡laikymo neteikimo laikotarpiai buvo pakankamai dažni ir ilgi, o bendra įsiskolinimo suma (už neteiktÄ iÅ¡laikymÄ vaikui) 2014 m. gegužės mėn. virÅ¡ijo 36 tÅ«kstančius litų (2 t., 36 – 37 b. l.). Å ios aplinkybės rodo, kad dukrai neteikto iÅ¡laikymo suma iÅ¡ties yra didelė ir reikÅ¡minga, todėl praktiÅ¡kai nesurinkus jokių objektyvių duomenų apie T. T. gaunamas pajamas bei turtinę padėtį negalima daryti neginčijamos iÅ¡vados ir dėl jo tyčios vengiant iÅ¡laikyti dukrÄ .

Papildomai pažymėtina tai, kad apklausiamas kaip įtariamasis T. T. nurodė, kad dalį inkriminuojamo laikotarpio jis gyveno su E. T. ir jÄ iÅ¡laikė, nors Å¡iuo laikotarpiu, kaip tvirtina jis pats, dirbo pakankamai mažai apmokamÄ darbÄ (1 t., 144 – 146 b. l.). Å iuo atveju reikÅ¡minga ir tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas T. T., tiek jo mama nuosekliai tvirtino, jog T. T. dukrai pakankamai dažnai siųsdavo įvairius siuntinius, tačiau Å¡ie duomenys papildomai tikrinti (pvz. kreipiantis į paÅ¡to ar siuntų tarnybas) ir tikslinti nebuvo (1 t., 100 – 102, 144 – 146 b. l.).

Atsižvelgęs į visus pirmiau iÅ¡dėstytus duomenis aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime bei skunduose nurodomų aplinkybių dėl galimo T. T. tyčinio vengimo iÅ¡laikyti vaikÄ tyrimas atliktas nevisapusiÅ¡kai ir nepilnai, iÅ¡tirtos ir įvertintos ne visos bylai svarbios aplinkybės, o taip pat nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių prokurorų nutarimuose ir apylinkės teismo nutartyje padarytas iÅ¡vadas. Atsižvelgiant į tai kartu galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas nepakankamai motyvuotai, todėl ir nepagrįstai.

IÅ¡samiai neiÅ¡tyrus visų įvykio aplinkybių ikiteisminio tyrimo nutraukimas sukelia neigiamų padarinių, nes tokiu atveju neįvykdoma BPK 2 str. nustatyta pareiga atskleisti nusikalstamas veikas. Todėl Å¡iuo pagrindu skundžiami prokurorų nutarimai bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis naikinami.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., teismasNUTARĖ:Panaikinti 2014 m. gruodžio 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, kuria atmestas R. J. skundas ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ :2014-10-16 Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės R.

M. nutarimÄ dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo bei 2014-11-21 Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiosios prokurorės S. P. nutarimÄ , kuriuo atmestas R. J. skundas, panaikinti ir bylÄ perduoti Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«rai.  Ši nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjas                                                                                                            Valdas Meidus