4270b391-74ed-465c-a914-e92feeffaeff · Å iaulių apygardos teismas

Kopija                                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-77-116/2014                                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-86-1-01007-2012-9                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                             1.2.25.4.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.1.; 2.4.;

                          2.4.6.3.4. Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 9 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,kolegijos teisėjų Gražvydo PoÅ¡kaus, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorei Gitanai Mačiulienei,gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui,             teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios E. K. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį 15 MGL, t. y. 1950 Lt bauda.

             Pritaikius BK 64 1 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 10 MGL dydžio, t. y. 1300 Lt bauda.             Nukentėjusiosios E. V. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies.           Priteista iÅ¡ (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje veikiančio per (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialÄ , kodas (duomenys neskelbtini), turtinės žalos atlyginimui 400 (keturi Å¡imtai) litų E. V. naudai.

Likusioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.           Priteista iš nuteistosios E. K. 11 060 (vienuolika tūkstančių šešiasdešimt) litų neturtinės žalos atlyginimo ir 1300 (vienas tūkstantis trys šimtai) litų atstovavimo išlaidų nukentėjusiosios E. V. naudai. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.           Civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš civilinės atsakovės G.

P. atmestas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :              E. K. nuteista už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: 2012 m. lapkričio 9 d., apie 13 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodama G. P. priklausantį techniÅ¡kai tvarkingÄ , apdraustÄ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«dama blaivi, turėdama teisę vairuoti tokio tipo transporto priemonę, nesilaikydama bÅ«tinų atsargumo priemonių, sukeldama pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (KET) 9 p. reikalavimus, bei nepasirinkusi saugaus greičio, tuo pažeisdama KET 133 p. reikalavimus, sumaiÅ¡iusi stabdžių pedalÄ su greičio pedalu, užvažiavo ant ties (duomenys neskelbtini) namu esančio Å¡aligatvio ir partrenkė juo ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ E. V., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai E. V. buvo padarytas deÅ¡inio rieÅ¡o sumuÅ¡imas, įstrižos juostos odos nubrozdinimas deÅ¡inio kelio priekiniame pavirÅ¡iuje, kairės kojos odos nubrozdinimai čiurnoje, komplikavęsi odos plačia nekroze čiurnos ir pėdos priekyje, atviras kairio blauzdikaulio vidinės kulkÅ¡nies lūžis su plėštine žaizda ties vidiniu kulkÅ¡neliu, kairio Å¡okikaulio lūžis-fragmento atskilimas, plėštinė žaizda kairio kulno srityje ir nesunkiai sutrikdyta sveikata.

             Apeliaciniu skundu nuteistoji E. K. praÅ¡o pakeisti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendį – sumažinti nukentėjusiajai priteistinÄ neturtinės žalos atlyginimo sumÄ iki 5000 Lt ir visÄ nukentėjusiosios patirtÄ neturtinę žalÄ priteisti iÅ¡ draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo.              Skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jai 13 000 Lt, atsižvelgęs, kad draudikas nukentėjusiajai iÅ¡mokėjo 1940 Lt neturtinei žalai atlyginti, likusiÄ sumÄ â€“ 11 060 Lt, priteisė iÅ¡ jos, t. y.

E. K.. Teigia, kad taip teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, todėl netinkamai iÅ¡sprendė Å¡ioje byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ . Apeliantės įsitikinimu, dėl Å¡ių priežasčių nuosprendis turi bÅ«ti pakeistas.

             Skunde pažymima, kad nagrinėjamu atveju pareiga atlyginti padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ kyla dviem asmenims: draudikui ir žalÄ padariusiam asmeniui – apeliantei. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieÅ¡kovui) visiÅ¡kai nepadengia iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, likusiÄ dalį atlygina jÄ padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo.

Draudiko pareigos apimtis reglamentuota Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje.              Apeliantė taip pat nurodo, kad remiantis veikos padarymo metu galiojusio minėto įstatymo redakcijos 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 EUR dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 EUR dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 EUR dėl žalos turtui.

Taigi draudikas draudimo sutarties pagrindu įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalÄ , nevirÅ¡ijančiÄ minėtų sumų, tarp jų ir neturtinę žalÄ , nevirÅ¡ijančiÄ 5 000 EUR (17 260 Lt) sumos. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms, t. y. atsižvelgiant į tai, kad priteistina neturtinės žalos suma nevirÅ¡ija įstatyme nustatytos sumos – 17 260 Lt, visa teismo nustatyta neturtinė žala – 13 000 Lt – turi bÅ«ti priteista tik iÅ¡ draudiko.

             Be to, E. K. teigimu, teismo sprendimas dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ jos neatitinka jos interesų, nes realios galimybės iÅ¡ieÅ¡koti priteistÄ sumÄ iÅ¡ jos (E. K.) yra blogesnės negu iÅ¡ už jos veiksmus materialiai atsakingo asmens. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus.

Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ sumokėti trečiajam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiÅ¡kai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo iÅ¡mokos skirtumÄ atlygina žalÄ padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo.             Apeliantė taip pat nurodo mananti, kad teismo nustatytas neturtinės žalos dydis – 13 000 Lt, yra aiÅ¡kiai per didelis.

Atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ (toliau – ir CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymi, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ .

Minėti principai taikomi tada, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja tik iÅ¡ dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ . Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nuteistoji E. K. nurodo, kad ji jokių pajamų neturi, Å¡iuo metu studijuoja ir yra iÅ¡laikoma mamos.

Taip pat pabrėžia, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiems asmenims buvo priteista, pavyzdžiui, 2000 Lt, 3000 Lt, 4548 Lt, 5000 Lt, 1000 Lt (pvz. kasacinės bylos Nr. 2K-401/2009, 2K-168/2010, 2K-215/2010, 2K-277/2010, 2K-501/2010, 2K-421/2011).             Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, E. K.

įsitikinimu, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas netinkamai taikant galiojančių įstatymų nuostatas, kurias privaloma taikyti sprendžiant civilinio ieÅ¡kinio klausimus baudžiamojoje byloje, todėl yra pagrindas teigti, jog buvo netinkamai iÅ¡spręsti nuosprendžio klausimai, susiję su civiliniu ieÅ¡kiniu.              Apygardos teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

             Nuteistosios E. K. skundas tenkintinas iš dalies.              Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie jam sukelia iÅ¡gyvenimus. Asmeniui nenaudingÄ poveikį gali daryti fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai iÅ¡gyvenimai asmeniui apmÄ stant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).                  Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma.

Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktikÄ , jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobÅ«džio, kad iÅ¡ karto jų pasekmės nepaÅ¡alinamos, tai prie neturtinės žalos gali bÅ«ti priskiriami tokie iÅ¡gyvenimai kaip susirÅ«pinimas bÅ«simomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatÄ ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks paÅ¡alinti operacija ar operacijomis bei iÅ¡gyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548/2012, Nr. 2K-644/2012 ir kt.).

Tačiau kartu kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo sprendimuose nurodydamas sumas, priteistinas minėtais atvejais kaip neturtinės žalos atlyginimÄ , taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisiama tuomet, kai nėra pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-548/2012, 2K-350/2012). Nukentėjusioji E. V. pareiÅ¡kė byloje civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡Â G.

P. ir E. K. solidariai 550 Lt turtinei žalai atlyginti, 17 671,58 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1300 Lt atstovavimo iÅ¡laidų. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios skundÄ tenkino iÅ¡ dalies: priteisė E. V. iÅ¡ (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje veikiančio per (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialÄ , turtinės žalos atlyginimui 400 Lt, taip pat priteisė iÅ¡ nuteistosios E. K. 11 060 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1300 Lt atstovavimo iÅ¡laidų. Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde nuteistoji E. K. praÅ¡o sumažinti priteistinÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti iki 5 000 Lt ir visÄ nukentėjusiosios patirtÄ neturtinę žalÄ priteisti iÅ¡ draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nukentėjusiajai E. V. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Priteistinas neturtinės žalos dydis neprieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams bei formuojamai teismų praktikai. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dėl E. K. kaltės įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiajai E. V. buvo padaryti Å¡ie sužalojimai: deÅ¡inio rieÅ¡o sumuÅ¡imas, įstrižos juostos formos odos nubrozdinimas deÅ¡inio kelio priekiniame pavirÅ¡iuje, kairės kojos odos nubrozdinimai čiurnoje, komplikavęsi odos plačia nekroze čiurnos ir pėdos priekyje, atviras kairio blauzdikaulio vidinės kulkÅ¡nies lūžis su plėštine žaizda ties vidiniu kulkÅ¡neliu, kairio Å¡okikaulio lūžis-fragmento atskilimas, plėštinė žaizda kairio kulno srityje.

Dėl autoįvykio metu padarytų atviro kairio blauzdikaulio vidinės kulkÅ¡nies lūžio ir kairio Å¡okikaulio lūžio bei kairės čiurnos ir pėdos minkÅ¡tųjų audinių sužalojimo komplikacijos – nekrozės – E. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (41-42 b. l.). IÅ¡ byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad 2012 m. lapkričio 9 d. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje E. V. buvo operuota, 2012 m. lapkričio 22 d. ji iÅ¡raÅ¡yta tolesniam ambulatoriniam gydymui su rekomenduota kontrole pas traumatologÄ po 3 savaičių.

VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės epikrizėje nurodyta, kad 2013 m. birželio 27 d. E. V. buvo dar kartÄ operuota – paÅ¡alintas sraigtas, kirÅ¡nerio viela nepaÅ¡alinta, rekomenduota esant reikalui pakartoti ambulatorinę reabilitacijÄ (152 b. l.). Dėl jos atžvilgiu padarytos veikos E. V. patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinį sukrėtimÄ , nepatogumus, emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , dėl autoįvykio sukeltos ligos gydėsi psichikos sveikatos centre (97 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad jai bus reikalinga dar viena operacija, kojÄ skauda, ji tinsta, ji negali ilgai stovėti, dėl to gali prireikti keisti profesijÄ ir darbÄ (tai patvirtina ir byloje esanti pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), 96 b. l.). Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nukentėjusiajai E. V. priteistinos žalos dydį ir jį mažinti, kaip skunde praÅ¡o apeliantė, nėra pagrindo. Akivaizdu, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas įvertino ir į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, atsižvelgė į kaltinamosios turtinę padėtį.

Be to, kaip jau minėta, pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau, esant tam tikriems faktiniams ypatumams, teismai gali nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio taip pat akivaizdu, kad teismas, nusprendęs priteisti nukentėjusiajai 13 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pagrįstai iÅ¡ Å¡ios sumos iÅ¡skaičiavo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo sumokėtÄ 1 940 Lt iÅ¡mokÄ neturtinei žalai atlyginti (109, 111 b. l.) ir priėmė teisingÄ sprendimÄ priteisti nukentėjusiajai E. V. 11 060 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Tačiau teismas nepagrįstai minėtÄ sumÄ priteisė iÅ¡ nuteistosios E. K.. Kolegija pažymi, kad              vienas iÅ¡ materialiai atsakingų asmenų, iÅ¡vardytų BPK 109 straipsnyje, 111 straipsnio 1 dalyje, gali bÅ«ti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymÄ asmeniu, pvz. transporto priemonės valdytoju, trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Bylos duomenys liudija, kad civiliniu atsakovu į bylÄ pagrįstai įtrauktas draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas (171 b. l.), kuris atlygina žalÄ esant draudiminiam įvykiui civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu.

Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieÅ¡kovui) visiÅ¡kai nepadengia iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, likusiÄ dalį atlygina jÄ padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-502/2011).

             Iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų matyti, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (11 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad draudiminis įvykis įvyko 2012 m. lapkričio 9 d., taigi, pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnį maksimali galima neturtinės žalos atlyginimo dėl vieno eismo įvykio suma yra 5 000 eurų (daugiau kaip 11 060 Lt), nukentėjusiajai E. V. neturtinė žala priteistina iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

             Kartu pažymima, kad atsižvelgiant į tai, jog kaltės ir veikos kvalifikacijos klausimai byloje neginčijami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniams skunde, nevirÅ¡ydama apeliacinio skundo ribų.             Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:

             TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendį pakeisti.             Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nukentėjusiajai E. V. priteista iÅ¡ nuteistosios E. K. 11 060 (vienuolika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) litų neturtinei žalai atlyginti.             Priteisti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo nukentėjusiajai E. V. 11 060 (vienuolika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) litų neturtinei žalai atlyginti.             KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

             Kolegijos pirmininkas                                                                                                      Vaclovas Iždonas Teisėjai                                                                                                                     Gražvydas Poškus                                                                                                                                   Bronius Zalaga