Legislator Case Law & Legislation
4270641e-e841-40b2-8ee7-6ab495195c41 AI generated

4270641e-e841-40b2-8ee7-6ab495195c41 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 4270641e-e841-40b2-8ee7-6ab495195c41
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė N. V. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti A. P. 2013 m. rugsėjo 4 d. testamentÄ , patvirtintÄ notarės A. P.. IeÅ¡kovė nurodė, kad velionė, kuri buvo jos teta. Pastaroji ginčo testamentu visÄ jai priklausiusį turtÄ paliko atsakovui, su kuriuo velionės nesiejo jokie ryÅ¡iai. Testatorė dėl savo senyvo amžiaus ir sveikatos bÅ«klės negalėjo suprasti sudaromo testamento esmės ir iÅ¡reikÅ¡ti tikrosios savo valios. Be to, tikrasis testatorės ketinimas buvo sudaryti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, bet ne testamentÄ .

Legislator headnote

AI generated

4270641e-e841-40b2-8ee7-6ab495195c41 · Vilniaus apygardos teismas: kitoje civilinėje byloje Nr. 2-5680-600/2015 teiktų paaiÅ¡kinimų, kad velionė iÅ¡ tiesų norėjo sudaryti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, reikÅ¡mės. Kita vertus, notarė, prieÅ¡ tvirtindama testamentÄ , nepareikalavo, kad bÅ«tų pateikta sveikatos priežiÅ«ros įstaigos pažyma apie velionės sveikatÄ , ir kad tvirtinant testamentÄ dalyvautų Asmens pagalbos į namus paslaugas teikiantis socialinis darbuotojas. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo motyvų negalima suprasti bylos esmės. Teismas neįsigilino į apeliantės argumentus ir jų tinkamai neiÅ¡analizavo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr   Civilinė byla Nr. 2A-120-345/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03242-2015-8                           Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.2.3(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 2 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,  susidedanti iÅ¡ teisėjų Henricho Jaglinskio (pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Surgailienės ir Aldonos Tilindienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-277-599/2016 pagal ieÅ¡kovės N. V. ieÅ¡kinį atsakovui Igor Pasko, trečiajam asmeniui notarei A.

P. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.              Teisėjų kolegija                                                                                                                                                                                        n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė N. V. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti A. P. 2013 m. rugsėjo 4 d. testamentÄ , patvirtintÄ notarės A. P.. IeÅ¡kovė nurodė, kad velionė, kuri buvo jos teta. Pastaroji ginčo testamentu visÄ jai priklausiusį turtÄ paliko atsakovui, su kuriuo velionės nesiejo jokie ryÅ¡iai. Testatorė dėl savo senyvo amžiaus ir sveikatos bÅ«klės negalėjo suprasti sudaromo testamento esmės ir iÅ¡reikÅ¡ti tikrosios savo valios. Be to, tikrasis testatorės ketinimas buvo sudaryti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, bet ne testamentÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė             Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu ieÅ¡kovės N. V. ieÅ¡kinį atsakovui Igor Pasko, trečiajam asmeniui notarei A. P. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, atmetė kaip nepagrįstÄ . Teismas nurodė, kad byloje atliktos pomirtinės velionės psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, jog ji, ginčo testamento sudarymo metu, galėjo suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę. Ä®rodymų, paneigiančių Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , byloje nepateikta.

Velionės gebėjimÄ suprasti ir valdyti savo veiksmus patvirtina ir liudytojų L. K., V. Z., D. V., A. Å . parodymai. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad velionei bÅ«tų buvęs daromas spaudimas dėl testamento sudarymo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas nepasisakė dėl trečiojo asmens A.

P. kitoje civilinėje byloje Nr. 2-5680-600/2015 teiktų paaiÅ¡kinimų, kad velionė iÅ¡ tiesų norėjo sudaryti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, reikÅ¡mės. Kita vertus, notarė, prieÅ¡ tvirtindama testamentÄ , nepareikalavo, kad bÅ«tų pateikta sveikatos priežiÅ«ros įstaigos pažyma apie velionės sveikatÄ , ir kad tvirtinant testamentÄ dalyvautų Asmens pagalbos į namus paslaugas teikiantis socialinis darbuotojas. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo motyvų negalima suprasti bylos esmės. Teismas neįsigilino į apeliantės argumentus ir jų tinkamai neiÅ¡analizavo.

Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais:Teismas tinkamai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo byloje surinktus įrodymus ir pateiktÄ medžiagÄ . Bylos nagrinėjimo eigoje buvo atliktos trys ekspertizės, tačiau jų iÅ¡vados nesutampa. Taip pat nesutapo apklaustų liudytojų parodymai.

Nesant aiÅ¡kių ir konkrečių įrodymų, kurie paneigtų testatorės veiksnumÄ , teismas pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo A. P. praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti. Ji nurodo, kad ginčo testamentas buvo sudarytas laikantis visų Lietuvos Respublikos notariato įstatyme ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytų reikalavimų. Notariato įstatymas nenustato notarui pareigos reikalauti sveikatos priežiÅ«ros institucijos pažymos apie notarinį veiksmÄ atliekančio asmens sveikatos bÅ«klę, sudarant testamentÄ ar leisti dalyvauti socialiniam darbuotojui.

Testatorė suvokė savo veiksmų esmę ir, sudarydama testamentÄ , iÅ¡reiÅ¡kė tikrÄ jÄ savo valiÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis – nustatyti ir iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir (ar) fakto klaidas. Proceso ribas apibrėžia pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ skundžiančio asmens pateikto apeliacinio skundo pagrindai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka praÅ¡oma įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad velionė A.

P., sudarydama apeliantės ginčijamÄ 2013 m. rugsėjo 4 d. testamentÄ , tinkamai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ . Visų pirma, kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į apeliantės pasirinktÄ teisių gynimo bÅ«dÄ , apeliantė byloje turėjo pagrįsti, jog testatorė testamento suraÅ¡ymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų padarinių. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartÄ akcentuota, kad mirusiojo testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia turi bÅ«ti ypač gerbtina. Testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio Å¡alies valios, galimas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, teismo iÅ¡vada, jog testamento suraÅ¡ymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų padarinių, gali bÅ«ti padaryta tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie asmens negebėjimÄ iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ ir (arba) iÅ¡reikÅ¡tosios valios neatitiktį tikrajai valiai, paÅ¡alinamos visos pagrįstos abejonės dėl iÅ¡reikÅ¡tos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai (žr., pvz., kasacinę bylÄ Nr. 3K-3-466/2014).

Nurodytoje kasacinėje byloje taip pat išskirta, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę.Šioje byloje teismo nurodymu buvo atlikta pomirtinė velionės teismo psichiatrijos ekspertizė. Ekspertizės akto išvada yra kategoriška – ginčo testamento sudarymo metu testatorė gebėjo suvokti priimamo sprendimo reikšmę ir jo padarinius.

Apeliaciniame skunde ekspertizės akto įrodomÄ ja reikÅ¡me nėra abejojama. Be to, ekspertizės iÅ¡vada dera su liudytojų parodymais. Byloje apklausti liudytojai L. K. (socialinė darbuotoja, teikusi testatorei pagalbÄ ), V. Z. (testatorės kaimynė), D. V. (testatorės kaimynė) ir A. Å . (testatorės kaimynas) parodė, kad testatorė iki mirties suprato savo veiksmų reikÅ¡mę ir galėjo juos valdyti. TÄ patį patvirtino ir notarė A. P., tvirtinusi ginčo testamentÄ . Liudytojų I. P. ir S. S. (testatorės kaimynės) abejonės velionės sÄ moningumu laikytinos nepakankamomis pripažinti apeliantės pageidaujamÄ nustatyti faktÄ , nes, viena vertus, Å¡ių liudytojų parodymai prieÅ¡tarauja kitų liudytojų iÅ¡samiems parodymams, antra vertus, liudytojos kategoriÅ¡kai neteigė, kad velionė nepajėgė iÅ¡reikÅ¡ti savo tikrosios valios, juolab, jog jos nebendravo su velione testamento sudarymo metu.

Aplinkybė, kad testatorė testamento sudarymo metu turėjo sveikatos problemų, atsižvelgiant į tai, jog jos buvo susijusios su fizine negalia, neturi įrodomosios reikÅ¡mės. Kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas Igor Pasko nebuvo velionės giminaitis, tačiau velionė dar iki savo mirties su ja bendravusiems asmenims buvo atskleidusi savo testamentinę valiÄ (pvz., liudytojų L. K., A. Å . parodymai). IÅ¡ liudytojų parodymų taip pat galima spręsti, kad testatorę ir atsakovÄ siejo tam tikras ryÅ¡ys, kuris ir galėjo lemti jos apsisprendimÄ dėl testamentinės valios.

Kolegija akcentuoja ir tai, kad iÅ¡ pradžių velionės sudarytÄ testamentÄ apeliantė kitoje byloje siekė nuginčyti remdamasi tariamu jo suklastojimo faktu, o reikalavimÄ , pagrįsta abejone testatorės veiksnumu, apeliantė pareiÅ¡kė tik po to, kai kitoje byloje buvo atlikta raÅ¡ysenos ekspertizė. Tokiu bÅ«du apeliantė pradėjo abejoti testatorės sÄ moningumu tik po to, kai jai tapo žinoma, kad jos pirminę versijÄ paneigia objektyvÅ«s duomenys. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad notarė prieÅ¡ tvirtindama testamentÄ turėjo gauti pažymÄ apie testatorės sveikatos bÅ«klę ir užtikrinti kad tvirtinant testamentÄ dalyvautų socialinis darbuotojas, yra nepagrįsti jokiais konkrečiais teisės aktuose nustatytais reikalavimais.

Testamento sudarymo aplinkybės, kolegijos vertinimu, patvirtina, kad testatorė iÅ¡reikė tikrÄ savo valiÄ ir suprato, kokios pasekmės kils, ir jų siekė. Notarė A. P., prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai paaiÅ¡kino, kad velionė laisva valia norėjo sudaryti testamentÄ ir notarei nekilo jokių abejonių velionės gebėjimu suprasti savo veiksmų prasmę. Remdamasi tuo, kas nurodyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus ir tinkamai kvalifikavo nustatytas faktines aplinkybes.

Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, nereiÅ¡kia, jog jos padarytos pažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                     Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                   Eglė Surgailienė                                                                                                                                                                                                                                                                     Aldona Tilindienė                                                                                                                     Â