2016-03-30 Nr. AB-7616-3-61-3-00055-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-240-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00055-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Č. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas K. Č. 2016 m. sausio 6 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1996 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 27-6777 dėl nuosavybės teisės atstatymo E. Č. į 4,5 ha žemės „(duomenys neskelbtini)“; 2) pripažinti negaliojančiu Rokiškio 2-jo notarų biuro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą V. M. į 2,25 ha žemės sklypą „(duomenys neskelbtini)“; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir Nacionalinės žemės tarnybos nuostatais, priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui į paveldimą buvusio žemės savininko, pareiškėjo tėvo K. Č., iki nacionalizacijos valdyto 9 ha žemės sklypo dalį – 4,5 ha, „(duomenys neskelbtini)“.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 12 d. nutartimi atsisakė priimti skundą.

Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. spalio 21 d. buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriame, be kitų, buvo reiškiami šie reikalavimai: 1) pripažinti negaliojančiu Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1996 m. vasario 19 d. sprendimą Nr.27-6777; 2) pripažinti negaliojančiu Rokiškio 2-jo notarų biuro išduotą, remiantis Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1996 m. vasario 19 d. sprendimu, paveldėjimo teisės liudijimą V. M. į 2,25 ha žemės sklypą, esantį „(duomenys neskelbtini)“; 3) įpareigoti NŽT patenkinti E. Č. 1991 m. spalio 7 d. prašymą, įteiktą Kamajų apylinkės agrarinės reformos tarnybai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalimi; vadovaujantis E. Č. 1991 m. spalio 7 d. prašymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (1997 m. liepos 1 d. Nr. VII-359) ir NŽT nuostatais, priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui K. Č. į paveldimą buvusio žemės savininko pareiškėjo tėvo K. Č. iki nacionalizacijos valdyto 9 ha žemės sklypo dalį – 4,5 ha, „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. I-7643-142/2013, skundą atsisakyta priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Dėl šios priežasties skundą atsisakyta priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu (yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį ir patenkinti skundo reikalavimus.

Pareiškėjas tvirtina, kad po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarties priėmimo paaiškėjo dvi naujos aplinkybės, t. y. Kamajų apylinkės agrarinės reformos tarnybos darbuotojai neteisingai paaiškino nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas – teigė, kad vadovaujantis 1992 m. balandžio 7 d. susitarimu motinai atkurta 4,5 ha žemės dalis, pareiškėjui pareikalavus, bus perduota jo nuosavybėn, tačiau atkūrus nuosavybę, ją ėmė vertinti kaip naujai atsiradusį palikimą, dalintiną abiems paveldėtojams. Be to, Kamajų apylinkės agrarinės reformos tarnybos darbuotojai pateikė paveldėtojams nepilną 1991 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. I-1454 4 punkto redakciją. Mano, kad skundo pagrindas yra kitas nei administracinėje byloje Nr. I-7643-142/2013, t. y. NŽT 2015 m. gruodžio 17 d. rašte pateiktos dvi naujos esminės aplinkybės, kurios leidžia pareiškėjui atkurti nuosavybės teises į paveldėtiną žemę remiantis CK 5.11 straipsnio 1 dalimi.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti skundą, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, analogiškus pareiškėjo reikalavimus, t. y. pripažinti negaliojančiu Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1996 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 27-6777 dėl nuosavybės teisės atstatymo E. Č. į 4,5 ha žemės „(duomenys neskelbtini)“; pripažinti negaliojančiu Rokiškio 2-jo notarų biuro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą V. M. į 2,25 ha žemės sklypą „(duomenys neskelbtini)“; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir Nacionalinės žemės tarnybos nuostatais, priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui į paveldimą buvusio žemės savininko, pareiškėjo tėvo K.

Č., iki nacionalizacijos valdyto 9 ha žemės sklypo dalį – 4,5 ha, „(duomenys neskelbtini)“, buvo atsisakyta priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartimi. Minėtoje nutartyje teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės tuos pačius reikalavimus kėlė skunde Panevėžio apygardos administraciniam teismui, kuris 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą, atsisakė priimti skundą (nutartis įsiteisėjo LVAT priėmus 2013 m. spalio 2 d. nutartį (administracinės bylos Nr. AS261-577/2013)).

Teismas pažymėjo, jog įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartyje yra konstatuota, kad pareiškėjas apie ginčijamą 1996 m. vasario 19 d. sprendimą turėjo sužinoti iš karto po E. Č. mirties „(duomenys neskelbtini)“ metais, rūpindamasis motinos palikimo įforminimu, taip pat ir tada, kai 2003 m. gegužės 14 d. asmeniškai žemės sklypo plane suderino E. Č. natūra grąžinto 4,5 ha žemės sklypo ribas ir plotą. Pats pareiškėjas buvo nurodęs, kad apie skundžiamą sprendimą sužinojo gavęs 2012 m. rugpjūčio 30 d.

NŽT Rokiškio skyriaus raštą, o skundžiamo sprendimo kopiją gavo iš VĮ Registrų centro Utenos filialo 2012 m. rugsėjo 24 d. Remdamasis šiomis aplinkybėmis Panevėžio apygardos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido 30 dienų terminą skundui dėl 1996 m. vasario 19 d. sprendimo paduoti. Kiti pareiškėjo reikalavimai laikyti išvestiniais. Pareiškėjas prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, bet Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi šis prašymas nebuvo tenkintas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartyje konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų pripažinti, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą dėl 1996 m. sprendimo ginčijimo praleido dėl svarbių ir objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.

Šią nutartį paliko galioti apeliacinės instancijos teismas (LVAT 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-104/2013).

Remdamasis nustatytomis aplinkybės pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas pagrindas atsisakyti priimti skundą.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokią pirmosios instancijos išvadą laiko nepagrįsta.

Sisteminis ir lingvistinis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir ABTĮ 101 straipsnio 2 punkto, numatančio, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo), aiškinimas, leidžia daryti išvadą, kad šiuo pagrindu skundą galima atsisakyti priimti ar bylą nutraukti tik esant išspręstam šalių ginčui iš esmės ar bylą nutraukus, kai pareiškėjas atsisako skundo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas nebuvo išspręstas iš esmės, jį Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti nustačius, kad praleistas skundo padavimo terminas.

Pažymėtina, kad nutartis atsisakyti priimti skundą paprastai neužkerta kelio pareiškėjui pašalinus skundo trūkumus vėl kreiptis į teismą (2008 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-261-104/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė naujas aplinkybes (suklaidino Kamajų ART), kurias pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą įstatyme nustatyta apimtimi. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šių aplinkybių netiria, nes būtų pažeista pareiškėjo teisė į apeliaciją, todėl perduoda skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. Č. atskirojo skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui iš naujo spręsti pareiškėjo K. Č. skundo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė