2019-11-06 Nr. AB-21149-3-63-3-00327-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-660-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00327-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 7.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Č. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja V. Č. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Socialinės paramos skyrius) 2017 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. (23.45)-SP13-2065 „Dėl piniginės socialinės paramos V. Č.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. vasario 1 d. prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti.

2. Pareiškėja nurodė, kad Sprendimu netenkintas jos prašymas skirti būsto šildymo išlaidų, karšto vandens išlaidų ir geriamo vandens išlaidų kompensacijas, nes ji laiku nepateikė visų reikalingų dokumentų. Pareiškėja teigė, jog Socialinės paramos skyriaus darbuotoja, priimdama jos prašymą, informaciniame lapelyje nurodė, kokius dokumentus pareiškėja privalo pateikti. 2017 m. vasario 3 d. ji pateikė pažymą iš banko ir informavo, kad dovanojimo sutarties lietuvių kalba pateikti negali, nes neturi pinigų vertimo paslaugoms apmokėti. Taip pat informavo, jog negali pateikti pažymos apie turimo turto Ukrainoje vertę 2017 m. sausio 31 dienai, nes tam būtina nuvykti į Ukrainą, o ji neturi pinigų, be to, nėra jokios garantijos, kad Ukrainoje kas nors užsiima nekilnojamojo turto vertinimu. Jai priklausantis namas Ukrainoje įregistruotas tik kaimo tarybos vykdomajame komitete, todėl pareiškėja pasiūlė atsakovui namo kainą, nurodytą dovanojimo sutartyje karbovancais, perskaičiuoti pagal Lietuvos banko kursą į eurus. Ginčijamas Sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, iš jo nėra aišku, kokių konkrečiai dokumentų ji nepateikė. Pareiškėja pateikė visus dokumentus, kuriuos galėjo gauti.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja dėl piniginės socialinės paramos skyrimo į Administraciją kreipėsi ne pirmą kartą ir 2017 m. vasario 1 d. teikdama prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti patvirtino, jog paskutinį kartą Socialinės paramos skyriui pateikta informacija piniginei socialinei paramai gauti nepasikeitė ir jos tikslinti nereikia. 2017 m. vasario 1 d. prašymo-paraiškos priėmimo metu buvo nustatyta, kad kartu su prašymu-paraiška nepateikti duomenys lietuvių kalba apie pareiškėjos gautas pajamas bei turimą turtą Ukrainoje ir jo vertę 2017 m. sausio 31 dienai. Apie tai buvo pažymėta informaciniame lapelyje, kuris buvo įteiktas pareiškėjai. Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-1, 4 punktą užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir patvirtinti notaro ar kita Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, todėl atsakovas turi pareigą reikalauti, kad visi teikiami dokumentai būtų išversti į lietuvių kalbą. Pareiškėjos argumentas, jog ji nesuprato, kokius dokumentus ji privalo pateikti, laikytinas nepagrįstu, nes pareiškėjai įteiktame informaciniame lapelyje buvo nurodyta, taip pat buvo išaiškinta telefoninio pokalbio metu, kokius dokumentus, išverstus į lietuvių kalbą, ji privalo pateikti. Pareiškėja, nepateikdama per nustatytą terminą dalies prašomų dokumentų, neįvykdė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos, todėl buvo priimtas sprendimas netenkinti pareiškėjos prašymo.

II. 5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, pažymėjo, kad nors pareiškėja teigė, jog Sprendime nėra nurodyta, už kokių dokumentų nepateikimą buvo priimtas jai nepalankus Sprendimas, vis dėlto iš esmės neginčijo, jog ji Socialinės paramos skyriui laiku nepateikė nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarties su vertimu į lietuvių kalbą ir duomenų apie jos nuosavybe esančio turto Ukrainoje vertę 2017 m. sausio 31 dienai.

7. Atsižvelgęs į tai, jog buvo nustatyta, kad pareiškėja jai įteiktame informaciniame lapelyje nurodytų trūkstamų dokumentų nepateikė, teismas nelaikė reikšmingomis pareiškėjos nurodytų aplinkybių, dėl kurių ji negalėjo įvykdyti Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos, nes sprendimo neteikti piniginės socialinės paramos priėmimą lėmė išimtinai trūkstamų dokumentų nepateikimas nustatytu laiku.

8. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pareiškėja, susipažinusi su Sprendimu, iš esmės suprato atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikavo savo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, bei įstatymų nustatyta tvarka realizavo teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Esant nurodytai aplinkybei nėra pagrindo tvirtinti, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.

III. 9. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

10. Pareiškėja nurodo, kad informaciniame lapelyje nebuvo pažymėta, jog ji turi pateikti nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį su vertimu į lietuvių kalbą. Pareiškėja dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto Ukrainoje vertės pažymi, kad apie tai, jog šiuo argumentu grindžiamas Sprendimas, ji iš dalies sužinojo tik iš atsakovo atsiliepimo į skundą ir išsamiai sužinojo iš atsakovo atstovo paaiškinimų teismo posėdyje. Tuo tarpu ši aplinkybė turėjo būti nurodyta ginčijamame Sprendime.

11. Teismas, kaip ir atsakovas ginčijamame Sprendime, neįvardija nepateiktų trūkstamų dokumentų. Pareiškėja nepateikė tik pažymos apie turimą turtą Ukrainoje ir jo vertę, tačiau pateikė turto dovanojimo sutartį, kurioje nurodyta turto vertė, o perskaičiuoti šią vertę iš Ukrainos valiutos į eurus buvo galima pagal Lietuvos banko nustatytą užsienio valiutų kursą. Taigi, realiai nebuvo jokių kliūčių paskirti pareiškėjai piniginę socialinę paramą.

12. Teismas skundžiamą sprendimą grindė Įstatymo 25 straipsnio 2 punktu. Atsakovas Sprendimą grindė Įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi. Taigi, šia prasme teismas buvo šališkas.

13. Pareiškėja nesutinka, kad aplinkybės, dėl kurių ji negalėjo pateikti pažymos apie Ukrainoje turimą turtą ir jo vertę, nelaikytinos teisiškai reikšmingomis. Pareiškėja gauna tik 42 Eur senatvės pensijos, todėl neturi jokių finansinių galimybių vykti į Ukrainą, kad nustatytų namo vertę ir tai kartoti kas tris mėnesius. Iš asmens, prašančio socialinės paramos, neturėtų būti reikalaujama atlikti veiksmus, kurių kaštai dešimt kartų viršija galimos socialinės paramos dydį arba apskritai yra neįvykdomi.

14. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

15. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos 2017 m. vasario 1 d. prašymo-paraiškos lentelėje po 8.9 punktu aiškiai įrašyta, jog būtina pateikti dokumentus valstybine kalba, todėl pareiškėjos teiginiai, kad ji nežinojo apie būtinybę išversti dokumentus, prieštarauja ne tik rašytiniams įrodymams, bet ir pačios pareiškėjos išsakytiems teiginiams teismo posėdžio metu, jog atsakovo darbuotojai ne tik informavo ją apie dokumentų vertimo būtinybę, bet ir patys bandė padėti pareiškėjai kreipdamiesi į Ukrainos ambasadą.

16. Pareiškėja nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasi Administracija galėjo ignoruoti imperatyvius teisės aktų reikalavimus socialinei paramai gauti. Administracijos reikalauta informacija apie nekilnojamąjį turtą ir jo vertę yra būtina, nes pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, turtas vertinamas skiriant piniginę socialinę paramą. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų (pvz., nuotraukų) apie savo turtą Ukrainoje, nors teigė, jog važinėja į savo namus Ukrainoje. Aplinkybė, kad pareiškėjos turtas yra apie 40 km nuo Odesos, nereiškia, jog turtas bevertis, nes nežinoma turto būklė, faktinis naudojimas ir pan.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 17. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2017 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. (23.45)-SP13-2065 „Dėl piniginės socialinės paramos V. Č.“ teisėtumo.

18. Pareiškėja 2017 m. vasario 1 d. Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti.

19. Socialinės paramos skyriaus 2017 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. (23.45)-SP13-2065 „Dėl piniginės socialinės paramos V. Č.“ nuspręsta pareiškėjai neskirti būsto šildymo išlaidų, karšto vandens išlaidų ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų, argumentuojant tuo, kad per nustatytą laikotarpį pareiškėja nepateikė visų reikalingų dokumentų piniginei socialinei paramai skirti. Sprendimo priėmimo teisiniu pagrindu nurodyta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnio 6 dalis.

20. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d.) 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą (1 punktas) bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas (2 punktas).

21. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas: 1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai; <...> 4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių; <...> 8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą ir kt.

22. Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracija gautą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti užregistruoja prašymo-paraiškos pateikimo dieną ir prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui įteikia informacinį lapelį. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos <...>. <...>. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, savivaldybės administracija per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus.

23. Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys privalo pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus.

24. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-1, 4 punkte nurodyta, jog užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir patvirtinti notaro ar kita Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

25. Aprašo 6.1 punkte nustatyta, kad informacija apie trūkstamus dokumentus (duomenis) įrašoma į informacinį lapelį ir nurodoma data, iki kurios dokumentai (duomenys) turi būti pateikti, kai prašymas-paraiška pateikiami asmeniškai ar per atstovą.

V. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Sprendimas priimtas remiantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi, t. y. konstatavus, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, kuriuos Socialinės paramos skyrius pasiūlė pateikti pareiškėjai per nustatytą terminą.

27. Pareiškėjos 2017 m. vasario 1 d. Socialinės paramos skyriui pateiktame prašyme-paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti yra Socialinio paramos skyriaus darbuotojų įrašas apie tai, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, kurie turėjo būti pateikti kartu su prašymu-paraiška, o būtent nurodyta, kad nėra banko sąskaitos išrašo ir pažymos apie turimą turtą Ukrainoje bei šio turto vertę (lietuvių kalba). Pareiškėja per nustatytą terminą dalies šių dokumentų nepateikė Socialinės paramos skyriui, o būtent nepateikė prašytų dokumentų apie turimą turtą Ukrainoje.

28. Pareiškėjai nepateikus reikalautų dokumentų, kurie buvo būtini klausimo dėl socialinės paramos klausimo išsprendimui, atsakovas turėjo pagrindą priimti Sprendimą, kaip tai yra įtvirtinta Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje. Pažymėtina, kad ši teisės norma nustato tam tikrą procedūrinę taisyklę, iš kurios matyti, kad dokumentai nėra iš esmės vertinami, nes asmeniui grąžinami jo pateikti dokumentai, jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų. Todėl nepagrįsti yra pareiškėjos skundo motyvai, kad sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, nes nagrinėjamu atveju ir neturėjo (ir negalėjo) būti nustatyti faktai dėl nagrinėjamo klausimo esmės priimant Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatytą procedūrinio pobūdžio sprendimą.

29. Pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingą išvadą, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, veikė teisėtai. Nagrinėjamos bylos dokumentai patvirtina, kad pareiškėjai buvo tinkamai išaiškinta jos teisė pateikti papildomus dokumentus, pareiškėja papildomų dokumentų per nustatytą terminą nepateikė. Nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių, kad dokumentai, kurių reikalavo Socialinės paramos skyrius, buvo reikalingi klausimo išnagrinėjimui, kaip tai yra įtvirtinta minėtose teisės normose (Įstatymo 25 straipsnio 2 punktas, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo aprašo 4 punktas).

30. Aplinkybė, kad pareiškėja pateikė reikalautus dokumentus (sutarties vertimą, pažymą dėl turto vertės) pirmosios instancijos teismui, neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui. Administracinį sprendimą dėl socialinės paramos skyrimo priima Socialinės paramos skyrius, todėl būtent šiam viešojo administravimo subjektui turi būti pateikiami Įstatyme nurodyti dokumentai. Teismas vertina viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, buvusį šio sprendimo priėmimo metu, kaip tai yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnyje. Naujų dokumentų, kurie nebuvo pateikti viešojo administravimo subjektui iki administracinio sprendimo priėmimo, pateikimas teismui paprastai negali sudaryti pagrindo pripažinti administracinį sprendimą neteisėtu, tačiau gali sudaryti pagrindą kreiptis į viešojo administravimo subjektą dėl naujo administracinio sprendimo priėmimo.

31. Apibendrinant spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės tinkamai patikrino viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

32. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. pažymoje Nr. NTP-7-10942 „Dėl antrinės teisinės pagalbos“ nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos V. Č. išlaidos sudaro 97,5 Eur. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi galutinis procesinis sprendimas nėra priimamas pareiškėjos naudai, antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai išlaidos valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos V. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Vaida Urmonaitė-Maculevičienė