2024-07-11 Nr. BB-3668-1-01-1-12539-2023-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2642/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12539-2023-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. L. gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo A. L. gynėja advokatė K. Česnauskienė prašo pakeisti abiejų instancijų teismų nuosprendžius: paskirti A. L. aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę arba jau paskirtos vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies – devynių mėnesių – vykdymą atidėti dvejiems metams.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad skiriant A. L. bausmę, buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio l dalies 2, 7, 8 punktai, 58 straipsnio l dalis, 59 straipsnio l dalies 3 punktas, be to, nepagrįstai netaikytos BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos. Teismų sprendimuose nėra nurodyta konkrečių motyvų bei vertinimo, kodėl A. L. skiriama būtent dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat neargumentuota, kodėl negalima taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų. Paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. A. L. izoliavimas nuo visuomenės vieneriems metams aštuoniems mėnesiams itin neigiamai paveiktų jo socialinius ryšius bei tolesnes resocializacijos galimybes.

Kasatorės teigimu, skiriant bausmę, padaryta neteisinga išvada, kad A. L. veikė tiesiogine tyčia. A. L. kategoriškai nurodė, kad jis nesiekė ir nenorėjo, jog nukentėjusiajam būtų sunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas nenustatė, kad būtent nuo A. L. smūgių nukentėjusysis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, nebuvo tinkamai įvertintas ir A. L. kaip bendrininko dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Teismai nustatė, kad A. L. nebuvo veikos iniciatorius, prie jos prisijungė tik po kurio laiko, iš vaizdo įrašo nematyti jo smurtinių veiksmų. Nepaisant to, teismas sprendė abiem nuteistiesiems paskirti vienodos trukmės laisvės atėmimo bausmes.

Kasatorės nuomone, teismai nepagrįstai neatidėjo A. L. paskirtos bausmės vykdymo. Nors jis yra teistas du kartus, neįvertinta, kad ankstesni teistumai yra už kitos rūšies (turtinius) nusikaltimus, o smurtinis nusikaltimas padarytas pirmą kartą, supykus dėl giminaičio skriaudimo. Reikšminga ir tai, kad A. L. nuo tyrimo pradžios prisipažino ir gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo, be to, ilgą laiką dirba aukštalipiu, apibūdinamas teigiamai. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo nepripažino A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe žalos atlyginimo ligonių kasai (BK 59 straipsnio l dalies 3 punktas).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad bausmės griežtumo klausimas nėra kasacijos dalykas. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kurios BK bendrosios dalies nuostatos pritaikytos netinkamai ir kokios konkrečios aplinkybės patvirtina tokią išvadą.

Nuteistojo A. L. gynėjos advokatės K. Česnauskienės kasaciniame skunde tokių argumentų nėra pateikta. Kasacinio skundo teiginiai dėl per griežtos bausmės grindžiami ne teismų padarytomis bausmės skyrimą reglamentuojančių BK bendrosios dalies normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, o tik kasatorės nuomone. Tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme.

Taip pat teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pažymėta, jog A. L. padarė sunkų nusikaltimą, įtvirtintą BK XVIII skyriuje, todėl BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, o apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 34 punkte aiškiai nurodė, kodėl nuteistojo A. L. gynėjos pateiktas „žalos apmokėjimo“ dokumentas negali turėti įtakos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės keitimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. L. gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė