2024-03-27 Nr. AB-5170-3-61-3-09634-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-131-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09634-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. N. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. N. skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos 2023 m. rugsėjo 14 d. išvadą Nr. 2PD-3 (281); 2) panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – ir atsakovas) generalinio direktoriaus 2023 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 55R-983; 3) įpareigoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą ir įpareigojo atsakovą per 14 dienų nuo skundo nuorašo (skaitmeninės kopijos) gavimo dienos per elektroninių paslaugų portalą pateikti teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą bei visą su ginču susijusią medžiagą, taip pat pasisakyti dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Atsakovas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2023 m. gruodžio 14 d. pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi nutarė baigti pasiruošimą bylos nagrinėjimui. Byla paskirta nagrinėti 2024 m. vasario 5 d. rašytiniame teismo posėdyje.

Pareiškėja 2023 m. gruodžio 27 d. pateikė pirmosios instancijos teismui patikslintą skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Lietuvos ypatingojo archyvo 2023 m. rugsėjo 11 d. pažymą Nr. P4-884-(4.23E); 2) panaikinti Lietuvos ypatingojo archyvo 2023 m. rugsėjo 11 d. pažymą Nr. P4-885-(4.23E); 3) panaikinti Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos 2023 m. rugsėjo 14 d. išvadą Nr. 2PD-3 (281); 4) panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2023 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 55R-983; 5) panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2023 m. gruodžio 4 d. įsakymą Nr. 1V-1-35; 6) įpareigoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 5 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimą dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2023 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 1V-1-35 panaikinimo, tačiau atsisakė priimti pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimus dėl Lietuvos ypatingojo archyvo 2023 m. rugsėjo 11 d. pažymų Nr. P4-884-(4.23E) ir Nr. P4-885-(4.23E) (toliau – ir Pažymos) panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimą dėl Pažymų panaikinimo, nurodė, kad ginčijamos Pažymos yra informacinio pobūdžio, nes jose tik pateikti Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos archyve turėti duomenys, kurie gauti iš ankstesnių archyvinių pažymų, ką patvirtina jose nurodytas jų išdavimo pagrindas (F. V-5, ap. 1, b. 16045, 1.3, 12-14, 16, 17, 24, 25, 29, 32; F. V-5, ap. 1, b. 12094, l. 1, 17-20, 33, 34, 37, 39), jose pateikta informacija apie ištremtą asmenį, jo trukmę, vietovę, į kurią buvo ištremtas asmuo, ir jam suteiktą leidimą gyventi Lietuvos TSR teritorijoje. Atsižvelgdamas į tai, kad Pažymos laikytinos informacinio pobūdžio dokumentais, o ne individualaus pobūdžio administraciniais aktais, galinčiais sukelti jose nurodytiems asmenims ar jų paveldėtojams atitinkamas teisines pasekmes, teismas sprendė, jog patikslinto skundo reikalavimai dėl Lietuvos ypatingojo archyvo 2023 m. rugsėjo 11 d. pažymų Nr. P4-884-(4.23E) ir Nr. P4-885-(4.23E) panaikinimo nenagrinėtini administraciniame teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimą dėl Lietuvos ypatingojo archyvo 2023 m. rugsėjo 11 d. pažymų Nr. P4-884-(4.23E) ir Nr. P4-885-(4.23E) panaikinimo, ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 5 dalies reikalavimus, pagal kuriuos prašymai išduoti pažymas pateikiami, nagrinėjami, pažymos išduodamos, skundai priimami ir nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos reikalavimus dėl Pažymų panaikinimo.

Atsakovas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad Lietuvos ypatingojo archyvo Pažymos yra informacinio pobūdžio, nes jose tik pateikti Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos archyve turėti duomenys, kurie gauti iš ankstesnių archyvinių pažymų, ką patvirtina jose nurodytas jų išdavimo pagrindas; jose pateikta informacija apie ištremtą asmenį, jo trukmę, vietovę, į kurią buvo ištremtas asmuo, ir jam suteiktą leidimą gyventi Lietuvos TSR teritorijoje. Skundžiamoje teismo nutartyje teisingai nurodyta, kad minėtos Pažymos laikytinos informacinio pobūdžio dokumentais, o ne individualaus pobūdžio administraciniais aktais, galinčiais sukelti jose nurodytiems asmenims ar jų paveldėtojams atitinkamas teisines pasekmes. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai pripažino pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimą dėl Pažymų panaikinimo, kaip nenagrinėtiną teisme ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 5 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimą dėl Lietuvos ypatingojo archyvo 2023 m. rugsėjo 11 d. pažymų Nr. P4-884-(4.23E) ir Nr. P4-885-(4.23E) panaikinimo, kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Pastebėtina, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos atskirojo skundo argumentus ir jos norimų apskųsti Lietuvos ypatingojo archyvo Pažymų turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtos Pažymos, kuriose nurodyti tik archyve esantys ar fiksuoti dokumentai ir duomenys, gauti iš ankstesnių archyvinių pažymų, apie ištremtą asmenį, tremties trukmę, vietovę, į kurią buvo ištremtas asmuo, ir jam suteiktą leidimą gyventi Lietuvos TSR teritorijoje, ir kuriose nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų pareiškėjai), yra tik informacinio pobūdžio dokumentai, patys savaime nesukeliantys jai kokių nors teisinių pasekmių, todėl jie nelaikytini ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamais administraciniais aktais.

Nors pareiškėja tvirtina, kad teisė apskųsti Lietuvos ypatingojo archyvo pažymas yra įtvirtinta Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią <...> prašymai išduoti pažymas pateikiami, nagrinėjami, pažymos išduodamos, skundai priimami ir nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau šiuo aspektu pabrėžtina, kad visais atvejais teismas, spręsdamas skundo priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme klausimą, patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas.

Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, ginčijamos Pažymos yra tik informacinio pobūdžio dokumentai, o tokie administraciniai aktai patys savaime negali pareiškėjai sukelti kokių nors teisinių pasekmių. Pareiškėjos keliamas ginčas dėl Pažymų, kaip informacinio pobūdžio aktų, yra tik ginčas dėl fakto, bet ne dėl teisės, todėl Pažymos negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o argumentai dėl šių administracinių aktų gali būti panaudoti ginčijant Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos 2023 m. rugsėjo 14 d. išvadą Nr. 2PD-3 (281), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2023 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 55R-983 ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2023 m. gruodžio 4 d.

įsakymą Nr. 1V-1-35, nes jų priėmimo metu buvo vertinti Pažymose pateikti duomenys.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jos Pažymos pačios savaime nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimą dėl Lietuvos ypatingojo archyvo 2023 m. rugsėjo 11 d. pažymų Nr. P4-884-(4.23E) ir Nr. P4-885-(4.23E) panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. N. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė