4265a1cd-431e-4182-90d2-ef5e1bd22985 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr.e2A-278-330/2018Teisminio proceso Nr.2-58-3-00125-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos:2.2.2.7; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.2.4.1.(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 25 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės ir Egidijaus Žirono,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CB Logistic“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2017 m. birželio21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-644-856/2017 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CB Logistic“ ieÅ¡kinį atsakovams R.

B. ir A. D. dėl nuostolių (žalos) atlyginimo.             Teisėjų kolegijan u s t a t ė : Ginčo esmė Bankroto administratorės atstovaujama ieÅ¡kovė BUAB „CB Logistic“ teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ atsakovų R. B. ir A. D. solidariai priteisti 175 000 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas. IeÅ¡kovė nurodė, jog patikrinus bankrutavusios įmonės sudarytus sandorius, buvo nustatyta, kad buvęs ieÅ¡kovės vadovas atsakovas R.

B., sÄ moningai bÅ«damas nelojalus įmonei, veikdamas kartu su įmonės buhalteriu atsakovu A. D. bei kita sutarties Å¡alimi įmone AVLN Maroc, sudarė sandorį, kuris prieÅ¡tarauja ne tik kreditorių interesams, bet ir juridinio asmens veiklos tikslams, o dėl atsakovų veiksmų ieÅ¡kovė patyrė 175 000 Eur dydžio nuostolius. IÅ¡ UAB ,,CB Logistic“ buhalterio A. D. 2012 m. sausio 5 d. buhalterinės pažymos ieÅ¡kovė padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „CB Logistic“ 2011 m. gruodžio 21 d. iÅ¡ įmonės AVLN-Maroc nupirko du autobusus:

SETRA 415 (2005 m.) ir SETRA 415 (2004 m.) už 175 000 Eur. Pažymoje nurodyta, jog pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ UAB „CB Logistic“ atliko 35 000 Eur dalinį mokėjimÄ . Dėl likusios įsiskolinimo sumos firmai AVLN-Maroc už pirkėjÄ UAB „CB Logistic“ laidavo ir pasirašė garantinį raÅ¡tÄ firma SARLAVL-TRACK. Aplinkybę, jog toks susitarimas buvo faktiÅ¡kai įvykdytas, patvirtina A. D. teiginys, jog 2012 m. vasario 1 d. UAB „CB Logistic“ buvo skolinga firmai SARL AVL-TRACK 140 000 Eur.

Å i firma pretenzijų (finansinio reikalavimo) BUAB „CB Logistic“ bankroto byloje nepareiÅ¡kė ir tokie veiksmai rodo, kad su Å¡ia firma buvo atsiskaityta. Be to, įmonės (ieÅ¡kovės)2011 metų balanse Å¡is turtas nebuvo įraÅ¡ytas, o 2012 m. birželio 30 d. balanse, kuris pasiraÅ¡ytas UAB „CB Logistic“ direktoriaus R. B., Å¡is turtas buvo įraÅ¡ytas kaip trumpalaikis. Nei A. D., nei R. B. nepateikė papildomų dokumentų apie Å¡iuos autobusus, autobusai nebuvo grÄ Å¾inti įmonei ar perduoti bankroto administratoriui.

Dėl Å¡ių A. D. ir R. B. veiksmų įmonei buvo padaryta 175 000 Eur dydžio žala. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å«kio subjekto vadovas atsakingas už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), todėl nagrinėjamu atveju solidariai atsakingas ir įmonės vadovas R. B., ir įmonės buhalteris A. D..IeÅ¡kovės teigimu, atsakovo R. B. neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė įmonei nenaudingo pirkimo sandorio sudarymu ir vykdymu, piniginių lėšų pasisavinimu ir iÅ¡Å¡vaistymu, neprotingu bendrovės valdymu, neteisėto sandorio su įmone AVLN Maroc sudarymu, nupirkto turto pasisavinimu.

Bendrovės vadovas, sudarydamas minėtÄ sandorį bei apskaitos tvarkymo sandorius, negalėjo nežinoti apie bÅ«simÄ Å¾alÄ bendrovei, nes Å¡ie sandoriai buvo sudaryti neprotingai nenaudingomis sÄ lygomis, t. y. įvykdytas iÅ¡ankstinis apmokėjimas. Atsakovas R. B., sudarydamas sandorį, nebuvo maksimaliai atidus ir rÅ«pestingas, neįvertino tokio sandorio ekonominės naudos įmonei, siekė iÅ¡skirtinai naudos sau, nepaisydamas įmonės interesų. Ä®monės vadovas ir buhalteris buvo atsakingi už apskaitos vedimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ .

Kadangi įmonėje lėšų neliko, darytina iÅ¡vada, kad jos buvo iÅ¡Å¡vaistytos arba pasisavintos. Egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų veiksmų ir įmonės patirtų nuostolių. Surinkti duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovai veikė tyčia. Atsakovai R. B. ir A. D. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o įmonės bankroto administratorei paskirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Nurodė, jog ieÅ¡kinys grindžiamas deklaratyviais teiginiais, kurie paneigti prejudicinę galiÄ turinčiais teismų sprendimais bei kitais pačios ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais.

Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 10 d. iÅ¡teisinamajame nuosprendyje nustatyta, kad autobusai nebuvo perduoti, todėl akivaizdu, kad R. B. nesumokėjo firmai AVLN-Maroc likusios lėšų sumos. Byloje taip pat nustatyta, kad sudaryto sandorio neįvykdė ne R. B., o firma „AVLN-Maroc“, kuri iki nustatytos datos nesurado dviejų autobusų. Atsakovai paaiÅ¡kino, kad sutartyje nustatyta tvarka ir terminu nepateikus autobusų, R. B., gindamas įmonės interesus, neįvykdė įmonės vardu prisiimto įsipareigojimo sumokėti likusiÄ kainos dalį.

Net ir norėdamas įvykdyti įsipareigojimÄ pagal sutartį, atsakovas negalėtų to padaryti, kadangi tuo metu jau buvo pateiktas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei. Å ios ir kitos ginčui reikÅ¡mingos aplinkybės, pagrįstos baudžiamojoje bei bankroto bylose surinktais įrodymais, patvirtina, kad sandoris su AVLN-Maroc nebuvo įvykdytas ne dėl iÅ¡ anksto ar vėliau susiformavusios tyčios ar didelio neatsargumo to sandorio taip ir neužbaigti bei iÅ¡Å¡vaistyti sumokėtÄ avansÄ , bet dėl nuo įmonės vadovo nepriklausančių priežasčių.

Atsakovai akcentavo aplinkybę, jog iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo atsakovas R. B. neturėjo galimybės imtis veiksmų sumokėtam avansui išreikalauti. Bankroto administratorė, perėmusi visus įmonės vadovo įgaliojimus, tokių veiksmų nesiima nuo 2012 metų. Atsakovai akcentavo aplinkybę, jog ieškovės argumentai dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo yra paneigti Lietuvos apeliacinio teismo išteisinamuoju nuosprendžiu. Pažymėjo, kad dar iki ieškinio pateikimo UAB „CB Logistic” bankroto priežastys buvo patikrintos tiek baudžiamojoje byloje, tiek ir civilinėje bankroto byloje, kurioje buvo spręstas klausimas dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

Atsakovų nuomone, ieÅ¡kinio reikalavimų pareiÅ¡kimas atsakovui A. D. pripažintinas bankroto administratorės piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Å is atsakovas įmonėje dirbo buhalteriu, todėl reikalavimai, kildinami iÅ¡ nuostolingo sandorio sudarymo, netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo ir tvarkymo, nesusiję su Å¡iuo atsakovu, akivaizdžiai nepagrįsti, neturintys nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kadangi tik įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės sandorių sudarymÄ bei vykdymÄ .

Tokios aplinkybės bankroto administratorei, kaip savo srities specialistei, buvo žinomos. Bankroto administratorė panašų ieÅ¡kinį jau buvo pareiÅ¡kusi kitos UAB „CB Logistic” buhalterės atžvilgiu, tačiau nebaigus bylos nagrinėti jo atsisakė, pripažindama savo reikalavimų nepagrįstumÄ . Atsakovų nuomone, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė praleidusi senaties terminÄ , todėl ieÅ¡kinys atmestinas ir dėl Å¡ios priežasties. Atsakovų teigimu, baudžiamosios bylos nagrinėjimas nesudaro pagrindo nutraukti ieÅ¡kinio senatį.

Atsakovai nurodė, kad baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su jų civiline atsakomybe. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėŠiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, paskyrė bankroto administratorei UAB „Atenergo“ 1 000 Eur baudÄ , kurios pusę nurodė sumokėti į valstybės biudžetÄ , o likusiÄ dalį – atsakovui A. D.. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytas ir prejudicinę reikÅ¡mę turinčias aplinkybes, konstatavo, kad baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta neteisėtų atsakovo R.

B. veiksmų, kurie sudarytų delikto sudėties elementÄ Å¡ioje civilinėje byloje. Teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad 2011 m. gruodžio 21 d. autobusų pirkimo-pardavimo sandorio įvykdymo terminas baigėsi 2012 m. vasario 29 d. Nustatytu terminu sandoris nebuvo įvykdytas – autobusai pirkėjai UAB „CB Logistic“ nebuvo perduoti, sandoris nebuvo įvykdytas dėl firmos AVLN-Maroc kaltės, o atsakovas R. B. dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjo imtis veiksmų sumokėtam avansui susigrÄ Å¾inti.

Teismas iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių taip pat nustatė, kad likusi suma pagal pirkimo-pardavimo sutartį(140 000 Eur) pardavėjai nebuvo sumokėta. Teismas pažymėjo, kad įmonės balanse 140 000 Eur suma buvo apskaityta prie nebaigtų vykdyti sutarčių.Teismas, vadovaudamasis Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartimi nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad buvusio įmonės vadovo veiksmuose nebuvo akivaizdaus ūkinės komercinės rizikos peržengimo, aiškaus aplaidumo ar nerūpestingumo.

Ginčo sandorio sudarymas, teismo vertinimu, buvo normali verslo rizika, todėl nėra pagrindo atsakovui R. B. taikyti civilinės atsakomybės. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų atsakovo A. D. atžvilgiu teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepateikė leistinų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitÄ ar atliko dar kokius nors neteisėtus veiksmus, dėl kurių bendrovei buvo padaryta žala. Teismas svarbia pripažino aplinkybę, jog atsakovui nebuvo pareikÅ¡ti jokie kaltinimai nusikalstamų veikų padarymu.

Teismas atmetė praÅ¡ymÄ reikalavimo atsakovui R. B. atžvilgiu taikyti ieÅ¡kinio senatį. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kinio senatį nutraukė civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas baudžiamojoje byloje. Priėmus procesinį sprendimÄ dėl baudžiamojoje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu, ieÅ¡kinio senaties termino eiga buvo atnaujinta, todėl ieÅ¡kinys R. B. atžvilgiu civilinėje byloje buvo pareikÅ¡tas nepasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog pagrindo nutraukti ieÅ¡kinio senatį atsakovo A.

D. atžvilgiu nebuvo, o ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigė 2016 m. vasario 3 d., sprendė, kad ieÅ¡kinys Å¡io atsakovo atžvilgiu pareikÅ¡tas akivaizdžiai praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Å iÄ aplinkybę teismas pripažino savarankiÅ¡ku pagrindu atmesti ieÅ¡kinį atsakovui A. D..   Spręsdamas klausimÄ dėl baudos skyrimo, teismas pažymėjo, kad bankroto administratorei buvo žinoma, jog juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima pareigas bei jas įgyvendina per savo organus.

Ä®monės buhalteris nėra priskiriamas prie juridinio asmens valdymo organų. Teismo vertinimu, ieÅ¡kinio pagrindu nurodydama netinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , bankroto administratorė, net ir raginama, neteisėtais įvardytų veiksmų nesukonkretino ir nesusiejo su atsakovo A. D. asmeniu. Teismas taip pat svarbia pripažino aplinkybę, jog bankroto administratorė buvo pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį ir kitai UAB „CB Logistic“ buhalterei. Teismas bankroto administratorės procesinį elgesį pripažino piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir paskyrė baudÄ .

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliaciniu skundu ieÅ¡kovė BUAB „CB Logistic“ praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas, o bankroto administratorei paskirta bauda, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas netinkamai taikė žalos nustatymÄ reguliuojančias įstatymo nuostatas, pažeidė teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus bei įrodymų vertinimÄ reguliuojančias teisės normas.

Tuo atveju, kai žalos padarymo faktas įrodytas, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota Å¡alis neįrodė žalos dydžio. Teismo iÅ¡vada dėl žalos padarymo yra formali ir padaryta neatlikus iÅ¡samaus tyrimo. Teismas nesprendė jo prerogatyvai priskirtų teisės klausimų dėl žalos fakto, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir praÅ¡omų priteisti nuostolių buvimo ar nebuvimo, žalos dydžio. Teismas tik konstatavo, kad ieÅ¡kovė neva neįrodė žalos padarymo fakto, dydžio ir kitų civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinų sÄ lygų.

Atsakovų elgesys kiekvienu konkrečiu atveju atitinka neteisėtumo kriterijus, todėl egzistuoja visos sÄ lygos deliktinei ir solidariajai atsakomybei taikyti. Netinkamas įstatymo aiÅ¡kinimas ir taikymas lėmė bylos esmės neatskleidimÄ ir neteisėto sprendimo priėmimÄ . Teismų vykdoma bylų nagrinėjimo tendencija, kai visiÅ¡kai ignoruojami į bylÄ pateikti įrodymai, o prie iÅ¡vadų prieinama remiantis prielaidomis, yra nesuderinama su teisingumo principo įgyvendinimu, verčia abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu.

Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas vien dėl to, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 26 d. priėmė nutartį, kuria paliko nepakeistÄ Å iaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ dėl 17400 Eur priteisimo iÅ¡ R. B.. Teismo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo atsakovo A. D. atžvilgiu nepagrįstos. Kasacinio teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis sudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepasibaigė. Teismo iÅ¡vados dėl bankroto administratorės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nepagrįstos.

Tik atsakovas A. D. atsakingas už į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡ytų duomenų tikrumÄ . Teismo iÅ¡vados iÅ¡kraipo įstatymo nuostatas ir prieÅ¡tarauja teismų praktikai. BÅ«tent įmonės buhalteriui kyla atsakomybė už įrašų įmonės balanse apie turimas lėšas tikrumÄ . IeÅ¡kovė BUAB „CB Logistic“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties kopijÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovai R.

B. ir A. D. praÅ¡o ieÅ¡kovės BUAB „CB Logistic“ apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:Apeliaciniame skunde nurodyti deklaratyvÅ«s teiginiai, kurie nepagrįsti įrodymais ir kurie yra paneigti pačios bankroto administratorės su ieÅ¡kiniu pateiktais prejudicinę galiÄ turinčiais teismų sprendimais.IeÅ¡kovės teiginiai, jog vien iÅ¡ įrašų įmonės balanso eilutėje („atsargos, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai“) neva galima tvirtinti, kad joje nurodytÄ pinigų sumÄ ieÅ¡kovė buvo sumokėjusi firmai AVLN Maroc, patvirtina bankroto administratorės nekompetencijÄ ir piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

Administratorei buvo paaiÅ¡kinta, kad Å¡is įraÅ¡as balanse nurodo į nebaigtas vykdyti sutartis. IeÅ¡kovės argumentai, jog teismas esÄ neteisingai taikė ieÅ¡kinio senatį dėl reikalavimų atsakovui A. D., yra nepagrįsti. Nėra pagrindo ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ atsakovo A. D. atžvilgiu skaičiuoti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties priėmimo. Nors nurodytoje byloje ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas ir A. D., tačiau ginčo dalykas toje byloje skiriasi nuo Å¡ios nagrinėjamos bylos dalyko, todėl kasacinio teismo byla ieÅ¡kinio senaties eigai įtakos neturėjo.

Teismo pagrįstai konstatuota, jog ieÅ¡kovė tik deklaratyviai aiÅ¡kino, kad atsakovas A. D. netinkamai tvarkė ir organizavo įmonės buhalterinę apskaitÄ . IeÅ¡kinyje nurodytu pagrindu įmonės buhalteriui negali bÅ«ti taikoma atsakomybė. IeÅ¡kovė neįvardijo, kokius teisės aktus pažeidė įmonės buhalteris.Teismo iÅ¡vados dėl bankroto administratorės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis yra teisingos. Bankroto administratorė akivaizdžiai nepagrįstai įtraukė atsakovÄ A.

D. į šį teisminį procesÄ . Dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patiria neproporcingus suvaržymus. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Dėl naujo įrodymo priėmimoIeÅ¡kovė BUAB „CB Logistic“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017, kopijÄ . Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Teisėjų kolegija, sutikdama su ieÅ¡kovės argumentu, jog pagal pateikto įrodymo gavimo datÄ Å¡is įrodymas negalėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta Å¡ios bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme iÅ¡vakarėse), atsižvelgdama į tai, jog Å¡iuo įrodymu grindžiami ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai, byloje ieÅ¡kovės naujai pateiktÄ Ä¯rodymÄ priima ir vertina bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateikta kasacinio teismo nutartis buvo išsiųsta atsakovams, kurie prieštaravimų dėl jos priėmimo iki bylos nagrinėjimo pradžios nebuvo pateikę.Dėl ginčo esmėsBendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga kÄ nors atlikti, kÄ nors daryti, kokiu nors bÅ«du elgtis ar dar kitoks nurodymas bÅ«ti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė.

Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumÄ civilinėje atsakomybėje gali sudaryti pareigos, kurios pagrindÄ sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (pvz., taikant profesinę civilinę atsakomybę). Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iÅ¡ teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).Å iaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi UAB „CB Logistic“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Atenergo“.

Bankroto administratorės atstovaujama ieÅ¡kovė BUAB „CB Logistic“ pirmosios instancijos teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ buvusio įmonės vadovo R. B. ir buvusio įmonės buhalterio A. D. solidariai priteisti 175 000 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas. IeÅ¡kinį ieÅ¡kovė grindė tuo, jog įmonės vadovas, veikdamas kartu su buhalteriu, 2011 m. gruodžio 21 d. sudarė įmonei nenaudingÄ , jos veiklos tikslams prieÅ¡taraujantį bei įmonės kreditorių interesus pažeidžiantį dviejų autobusų pirkimo sandorį.IeÅ¡kovė nurodė, kad įmonės apskaitos dokumentai patvirtina, kad autobusų pirkimo - pardavimo sandoris buvo įvykdytas, tačiau po bankroto bylos iÅ¡kėlimo bankroto administratorei nebuvo perduoti nei autobusai, nei lėšos.

Nurodė, jog dėl A. D. ir R. B. veiksmų įmonei buvo padaryta 175 000 Eur dydžio žala. IeÅ¡kovės teigimu, Å«kio subjekto vadovas yra atsakingas už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), todėl nagrinėjamu atveju solidariai atsakingi ir įmonės vadovas R. B., ir buhalteris A. D..Pirmosios instancijos teismas, remdamasis baudžiamojoje byloje nustatytomis prejudicinę reikÅ¡mę turinčiomis aplinkybėmis, konstatavo, kad 2011 m. gruodžio 21 d. autobusų pirkimo - pardavimo sandoris nebuvo įvykdytas ir tai atsitiko dėl pardavėjos firmos AVLN-Maroc kaltės, o atsakovas R.

B. dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjo imtis veiksmų sumokėtam 35 000 Eur avansui susigrÄ Å¾inti. Teismas taip pat nustatė, kad likusi 140 000 Eur suma pagal sandorį nebuvo sumokėta. Apibendrinęs nustatytas ir kitose bylose jau įvertintas sandorio sudarymo bei vykdymo aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo sandorio sudarymas neperžengė normalios verslo rizikos ribų. Dėl atsakovui A. D. pareikÅ¡to reikalavimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Å¡is asmuo pagal įmonėje eitas pareigas negali bÅ«ti atsakingas už įmonei žalingų sandorių sudarymÄ , o netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo aplinkybių ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės neįrodinėjo.

Dėl įrodymų vertinimo ir baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių prejudicinės galiosApeliantė BUAB „CB Logistic“, nesutikdama su teismo iÅ¡vadomis, apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai taikė žalos nustatymÄ reglamentuojančias įstatymo nuostatas, pažeidė teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus bei įrodymų vertinimÄ reguliuojančias teisės normas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti Å¡iems apeliantės argumentams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo bei taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012). Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

Apeliantė, nesutikdama su teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka.

Todėl nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantė pateikia savo subjektyviÄ nuomonę atskirai dėl kiekvieno įrodymo, kai įrodymų vertinimo proceso aiÅ¡kinimas teismų praktikoje suponuoja tai, jog teismas iÅ¡ pradžių kiekvienÄ Ä¯rodymÄ Ä¯vertina atskirai, o iÅ¡vadas dėl įrodinėtų aplinkybių daro vertinant įrodymų visetÄ .

Vien tai, kad teismas priėmė procesinį sprendimÄ , kuris nėra palankus ieÅ¡kovei, nesudaro pagrindo konstatuoti tokių požymių ar faktų buvimo. Kaip matyti iÅ¡ apskųsto sprendimo turinio, teismas įvertino Å¡alių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų esminių Å¡alių pateiktų argumentų.Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus duomenis, tikrinama, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar juos tinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkcijÄ . Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų iÅ¡taisymui. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo kartoti pirmosios instancijos teisme įvykusio bylos nagrinėjimo visa apimtimi, todėl Å¡iuo atveju vertintina, ar teismo iÅ¡vados dėl apeliantės nurodytų ginčo aplinkybių yra pagrįstos.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas dėl atsakovui R. B. pareikÅ¡to reikalavimo atlyginti ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ nepagrįstumo iÅ¡ esmės grindė prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamai bylai turinčiais Å iaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžiu (juo atsakovas R. B. buvo iÅ¡teisintas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 209 straipsnyje, įvykdymo) bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu (juo Å iaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria R.

B. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, buvo panaikinta ir Å¡ioje dalyje priimtas naujas nuosprendis – R. B. dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo iÅ¡teisintas) nustatytomis aplinkybėmis. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančio sandorio įvykdymo terminas suėjo 2012 m. vasario 29 d. Å is sandoris nustatytu terminu nebuvo įvykdytas, autobusai pirkėjai UAB „CB Logistic“ nebuvo perduoti, o sandoris nebuvo įvykdytas tik dėl firmos AVLN-Maroc kaltės. Å iuo nuosprendžiu taip pat konstatuota, kad buvęs įmonės vadovas R.

B. dėl objektyvių priežasčių (sveikatos bÅ«klės, dėl įmonės bankroto procese taikytų ribojimų) neturėjo galimybės atlikti aktyvių veiksmų, kad susigrÄ Å¾intų pardavėjai sumokėtÄ avansÄ . Taigi prejudicinę reikÅ¡mę turinčiais teismų procesiniais sprendimais konstatuotos esminės ieÅ¡kinio pagrįstumÄ Å¡ioje byloje paneigiančios aplinkybės patvirtina, kad žalingu įmonei įvardijamas sandoris, dėl kurio sudarymo reikalaujama žalos atlyginimo, nebuvo įvykdytas – sumokėjus avansinę įmokÄ (35 000 Eur), kiti mokėjimai nebuvo atliekami, o sandorio neįvykdymÄ lėmė ne įmonės vadovo tyčia ar didelis neatsargumas, o kitos sandorio Å¡alies - pardavėjos veiksmai (neveikimas).

Taip pat nustatyta, jog ieÅ¡kovės nurodyta 140 000 Eur suma už perkamus autobusus nebuvo sumokėta ar iÅ¡Å¡vaistyta, kaip tvirtina apeliantė, o pardavėja autobusų neperdavė ieÅ¡kovei. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintÄ prejudicinių faktų galiÄ turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civilinės teisinės pasekmės, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalykÄ , taip pat tai, ar jÄ padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis.

Å ios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali bÅ«ti iÅ¡ naujo įrodinėjamos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008).Prejudicinių faktų galiÄ turi ir iÅ¡teisinamajame nuosprendyje konstatuoti faktai dėl asmens iÅ¡teisinimo pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai.

Dėl Å¡ios proceso teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007).Nagrinėjamu atveju apeliantė baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių prejudicinės galios pagal Å¡ios nutarties 32-33 punktuose nurodytus kriterijus ir požymius neginčija.

Abejonių dėl ginčui reikÅ¡mingų aplinkybių prejudicialumo neiÅ¡kilo ir teisėjų kolegijai. Ginčui svarbios aplinkybės yra nustatytos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose, jos sudaro nagrinėjamos civilinės bylos įrodinėjimo dalykÄ , abiejose bylose (tiek nagrinėjamoje civilinėje, tiek baudžiamojoje) dalyvavo tie patys asmenys. Kaip teisingai konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime, baudžiamojoje byloje nenustatyta neteisėtų atsakovo R. B. veiksmų, kurie sudarytų delikto sudėties (neteisėtų veiksmų) elementÄ nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta apeliaciniame skunde kartojamus ieÅ¡kovės argumentus, jog aplinkybę, kad autobusų pirkimo sandoris buvo sudarytas ieÅ¡kovei sumokėjus likusiÄ (visÄ ) autobusų vertę, o autobusai buvo perduoti ieÅ¡kovei, esÄ patvirtina įmonės balanso duomenys – balanso eilutėje „Atsargos, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai ir per vienerius metus gautinos sumos“ atliktas įraÅ¡as dėl 483 392 Lt (140 000 Eur) sumos. Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡is netiesioginio įrodymo vertę turintis įrodymas nepaneigia prejudicinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių, nustatytų baudžiamojoje byloje.

Kita vertus, teismas motyvuotai įvertino ieÅ¡kovės akcentuotus duomenis, konstatuodamas, kad Å¡ioje balanso eilutėje fiksuojamas ne iÅ¡ankstinis (neva pagal sutartį atliktas) mokėjimas, o nebaigtos vykdyti sutarties vertė. Toks vertinimas atitinka baudžiamojoje byloje nustatytÄ aplinkybę, jog autobusų pirkimo sutartis, sumokėjus 35 000 Eur avansinę įmokÄ , toliau nebuvo vykdoma. Pažymėtina, kad įmonės balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžio nustatymui. Vien tai, kad balansas nesudarytas ar nepatvirtintas, kad trÅ«ksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neiÅ¡samÅ«s, ne visada leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog žala yra padaryta, o jos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

Taigi ieÅ¡kinio argumentai dėl įmonės turto iÅ¡Å¡vaistymo neturi pagrindo. Å iuo atveju netenka aktualumo ir aiÅ¡kinimas, jog už pirkėjÄ pagal sandorį laidavęs (garantavęs) juridinis asmuo ieÅ¡kovės bankroto byloje nepareiÅ¡kė finansinio reikalavimo.Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas ginčo sandorio sudarymo ir vykdymo aplinkybes, konstatuoja, kad ne patvirtintos nei faktinės, nei teisinės prielaidos, kurios teiktų pagrindÄ iÅ¡vadai, kad atsakovo – buvusio įmonės vadovo veiksmai neatitiko normalios verslo rizikos, kad jų (atsakovų) veiksmai akivaizdžiai virÅ¡ijo protingos veiklos kriterijus, prieÅ¡taravo geriems verslo standartams.

IÅ¡ byloje esančių duomenų, baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių negalima kategoriÅ¡kai teigti, kad įmonės vadovas ginčo sandorio sudarymo metu galėjo (turėjo) suvokti arba numatyti jo neįvykdymo rizikÄ , jog sumokėta avansinė įmoka, neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, įmonei nebus grÄ Å¾inta. Minėta, jog atsakovo galimybę reikalauti visiÅ¡ko sandorio įvykdymo (iÅ¡ pardavėjos pusės) arba sumokėtos avansinės įmokos sugrÄ Å¾inimo ribojo objektyvios ir pateisinamos priežastys.

Kita vertus, bylos duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, jog bankroto administratorė neturi galimybės negrÄ Å¾intos avansinės įmokos pareikalauti iÅ¡ autobusų pardavėjos. Apeliantės teiginiai dėl visiÅ¡ko atsiskaitymo už perkamus autobusus, dėl įmonės lėšų iÅ¡Å¡vaistymo fakto ir (arba) įsigytų autobusų neperdavimo bankroto administratorei neturi objektyvaus pagrindo ir yra paneigti prejudicinę reikÅ¡mę turinčiomis aplinkybėmis, nustatytomis teismų procesiniais sprendimais baudžiamojoje byloje.

Bylose, kuriose sprendžiamas įmonės valdymo organų civilinės atsakomybės klausimas, ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas.

Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo R. B. civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl ieÅ¡kinys jo atžvilgiu atmestas pagrįstai. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas įrodytas, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota Å¡alis neįrodė žalos dydžio.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais argumentais. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyti nei neteisėti atsakovo veiksmai, nei žalos padarymo faktas, todėl argumentai dėl teismo pareigos nustatyti tikslų žalos dydį praranda aktualumÄ . Apeliantės argumentÄ , jog atsakovo elgesys kiekvienu konkrečiu atveju atitinka neteisėtumo kriterijus, todėl esÄ egzistuoja visos sÄ lygos deliktinei ir solidariajai atsakomybei taikyti, teisėjų kolegija pripažįsta deklaratyviu. Minėta, jog prielaidos atsakovo R.

B. civilinei atsakomybei taikyti paneigtos prejudicinę reikÅ¡mę turinčiomis baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurių nepaneigia nei abstraktaus pobÅ«džio apeliantės argumentai, nei iÅ¡vestinio turinio įrodymai. Å iuo atveju, kai ginčijamų teismo iÅ¡vadų formulavimÄ lėmė nepaneigtos prejudicinę reikÅ¡mę turinčios aplinkybės, nėra pagrindo pritarti apelianto pozicijai, kad apskųstasis teismo sprendimas grindžiamas ne į bylÄ pateiktų įrodinėjimo priemonių vertinimu, o prielaidomis.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas dėl to, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 26 d. priėmė nutartį, kuria paliko nepakeistÄ Å iaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ dėl 17 400 Eur priteisimo iÅ¡ R. B.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu. Ä®vertinusi nurodytos kasacinio teismo nutarties turinį, kolegija neįžvelgia Å¡ios nutarties ryÅ¡io su nagrinėjamoje byloje sprendžiamo ginčo dalyku.

Apeliantės nurodytoje kitoje byloje iÅ¡ atsakovo R. B. priteista žala nėra tiesiogiai arba netiesiogiai susijusi su nagrinėjamoje byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis. Vien ta aplinkybė, jog kitoje civilinėje byloje, sprendžiant su Å¡ia byla visiÅ¡kai nesusijusį ginÄÄ , atsakovo atžvilgiu ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo buvo patenkintas, neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad ir kitose bylose pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai turėtų bÅ«ti tenkinami atleidžiant ieÅ¡kovę nuo įrodinėjimo pareigos ar iÅ¡ anksto preziumuojant visas civilinės atsakomybės sÄ lygas (CPK 178 straipsnis).

Atsakovui A. D. pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus ieÅ¡kovė grindė netinkamu įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu. Nurodė, kad atsakovas A. D. kartu su atsakovu R. B. solidariai atsakingi už įmonei padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovės nuomone, A. D., kaip ir buvęs įmonės vadovas, yra atsakingas už ginčo sandoriu dėl autobusų pirkimo padarytÄ Å¾alÄ Ä¯monei. Kadangi sprendžiant įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimÄ nebuvo nustatyta, jog dėl autobusų pirkimo sandorio jis (vadovas) bÅ«tų padaręs įmonei žalÄ (ieÅ¡kovei neįrodžius Å¡ios civilinės atsakomybės sÄ lygos), nelieka pagrindo spręsti ir klausimo dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui A.

D.. Nesant žalos fakto, konstatuotinas civilinės atsakomybės sÄ lygų viseto nebuvimas, kas lemia, kad kitų atsakomybės sÄ lygų vertinimas tampa netikslingas.Atmesdamas ieÅ¡kinį atsakovui A. D., teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepateikė leistinų įrodymų, patvirtinančių, jog Å¡is atsakovas netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitÄ ar atliko kitokius neteisėtus veiksmus, dėl kurių bendrovei buvo padaryta žala. Teisėjų kolegija, atlikusi pakartotinį įrodymų vertinimÄ , Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ pripažįsta pagrįsta.

Taip pat pritartina teismo pastabai, jog atsakovas A. D. nebuvo įmonės valdymo organas, todėl vien galimi trÅ«kumai įmonės finansinės apskaitos dokumentuose savaime negali lemti jo (kaip įmonės buhalterio pareigas ėjusio asmens) atsakomybės už įmonei žalingo sandorio sudarymÄ , įmonės lėšų, turto iÅ¡Å¡vaistymÄ ar turto paslėpimÄ (neperdavimÄ administratorei). Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu buvo paneigti apeliantės įtarimai, jog finansinės apskaitos dokumentai, susiję su autobusų pirkimo sandoriu, turėjo esminių trÅ«kumų.

Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atsakovo A. D. atžvilgiu atmetė pagrįstai. Dėl ieÅ¡kinio senatiesPirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad dėl reikalavimo atsakovui A. D. ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigė 2016 m. vasario 3 d., padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys Å¡io asmens atžvilgiu pareikÅ¡tas praleidus šį terminÄ . TokiÄ aplinkybę teismas pripažino savarankiÅ¡ku pagrindu ieÅ¡kinį atsakovui A.

D. atmesti. Apeliantė, nesutikdama su Å¡ia teismo iÅ¡vada, nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis sudaro pagrindo aiÅ¡kinimui, jog ieÅ¡kinio senaties terminas nepasibaigė.Teisėjų kolegija apeliantės argumentÄ pripažįsta nepagrįstu. Apeliantė nepaaiÅ¡kino, kokiÄ Ä¯takÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigai turi nurodyto procesinio sprendimo kitoje civilinėje byloje priėmimas. Kaip matyti iÅ¡ prie apeliacinio skundo pridėtos kasacinio teismo nutarties turinio, kitoje byloje teismas sprendė tik atsakovo R.

B. civilinės atsakomybės klausimÄ . Be to, kasacinio teismo nagrinėti klausimai niekaip nėra susiję su ginčo dalyku Å¡ioje byloje (autobusų pirkimo sandoriu). Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, jog nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ar jo nepraleido, Å¡i aplinkybė, atmetus ieÅ¡kinį dėl tos priežasties, jog jis yra nepagrįstas, neturi jokios reikÅ¡mės sprendimo teisėtumui ir bylos procesiniai baigčiai. Teismui atmetus ieÅ¡kinį, t.y. nustačius, kad ieÅ¡kovės teisės nėra pažeistos, ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimas nėra aktualus.Dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis ir kitų apeliantės argumentų Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės bankroto administratorės procesinį elgesį byloje, kiek tai susiję su reikalavimų pareiÅ¡kimu buvusiam įmonės buhalteriui – atsakovui A.

D., apskųstuoju sprendimu už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis paskyrė administratorei baudÄ , kurios pusę nurodė sumokėti atsakovui A. D..Apeliantės nuomone, teismo iÅ¡vados dėl bankroto administratorės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nepagrįstos. Apeliantė nurodė, kad teismui baudžiamojoje byloje atsisakius nagrinėti civilinį ieÅ¡kinį, bankroto administratorei kilo pareiga pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinėje byloje.Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pateikė nepagrįstÄ procesinį dokumentÄ arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , gali bÅ«ti pripažintas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis.

CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, jog teismui baudžiamojoje byloje atsisakius nagrinėti civilinį ieÅ¡kinį, bankroto administratorei kilo pareiga pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinėje byloje.

Pažymėtina, jog apskųstuoju sprendimu bauda bankroto administratorei paskirta, įvertinus jos procesinį elgesį pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį atsakovui A. D., nors baudžiamojoje byloje Å¡io asmens atsakomybės klausimas nebuvo sprendžiamas. Vadinasi, apeliantei nepalankių procesinių sprendimų baudžiamojoje byloje priėmimas negalėjo suponuoti bankroto administratorės pareigos atsakovo A. D. atžvilgiu imtis kitų apeliantės teisių gynimo priemonių. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog bankroto administratorei administruojamo juridinio asmens vardu reiÅ¡kiami ieÅ¡kiniai sudaro reikÅ¡mingÄ profesinės veiklos dalį.

Taigi administratorei turėjo bÅ«ti žinoma, kad įmonės buhalteris nėra atsakingas (be kita ko – solidariai) su įmonės valdymo organais už įmonei nenaudingus sandorius ar įmonės turto ir lėšų neperdavimÄ bankroto administratoriui. Administratorės argumentacija atsakomybės Å¡iam atsakovui taikymo klausimu apsiribojo abstrakčiu formulavimu, jog atsakovas esÄ s atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Toks abstraktus ieÅ¡kinio grindimas nebuvo konkretinamas, pildomas ir modifikuojamas net ir po pirmosios instancijos teismo iÅ¡sakytų pastabų bei raginimų.

Tai verčia daryti iÅ¡vadÄ , jog administratorė suprato ar turėjo suprasti Å¡io atsakovo atžvilgiu pareiÅ¡kusi aiÅ¡kiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, tokiu bÅ«du sukeldama prieÅ¡ingai Å¡aliai nepatogumus ir suvaržymus. Akcentuotina, jog net ir po tokių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, sudarančių pagrindÄ konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktÄ , apeliantė savo skunde nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsakovo A. D. civilinei atsakomybei, juolab tokiai, kuri pagal įstatymÄ taikytina juridinio asmens valdymo organams, nemotyvavo, o apsiribojo pirmosios instancijos teisme pateiktų deklaratyvių ir abstrakčių teiginių atkartojimu.

Tuo pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bankroto administratorei bauda paskirta pagrįstai. Kiti ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde pateikti argumentai nesudaro pagrindo naikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Remdamasi iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , jo iÅ¡vados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,n u t a r i a:Å iaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                                     Gintaras Pečiulis                                                                                                                                   Egidija Tamošiūnienė                                                                                                                                   Egidijus Žironas