425da725-ca2e-42fd-94f2-6da795464f2b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A63 – 2855/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02867-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 6 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant AuÅ¡rai Dzičkanecienei,dalyvaujant atsakovo atstovui Mariui Vainauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos K.

S. skundÄ atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. PareiÅ¡kėja K. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) skundu (I tomas, b. l. 1 – 2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. P-159 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ .PareiÅ¡kėja nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 20 d. ji buvo pasiraÅ¡ytinai supažindinta su Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. rugsėjo 15 d.

įsakymu Nr. P-159 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, už tai, jog pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ , 7 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nevykdė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų etikos taisyklių 3.3.1 punkte nurodytos pareigos. Pažymėjo, kad Marijampolės pataisos namuose dirba nuo 2004 m. sausio 1 d.

Statutinėse valstybės tarnybos pareigose nuo 2009 m. kovo 12 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. P-97 buvo paskirta Arešto bausmės skyriaus inspektore (B lygis, 5 kategorija). Pažymėjo, jog nuobauda skirta už tai, kad 2009 m. balandžio 6 d. užpildytoje Privačių interesų deklaracijoje nenurodė PIDB8 formoje „Fiziniai ar juridiniai asmenys, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas“ savo brolio R. A. ir jo užimamų pareigų, kuris nuo 2004 m. balandžio 16 d. dirba Marijampolės pataisos namuose Apsaugos ir priežiūros skyriuje vyresniuoju prižiūrėtoju (C lygis, 3 kategorija).

Pabrėžė, jog Arešto bausmės skyrius ir Apsaugos ir priežiūros skyrius yra visiškai atskiri ir vienas kitam nepavaldūs, kuriems vadovauja ir sprendimus gali priimti skyrių viršininkai, pavaduotojai. Ji atlikdama savo pareigas niekada nedalyvavo priimant sprendimus ir negalėjo priimti jokių sprendimų, dėl kurių galėjo kilti galimas interesų konfliktas, nes valstybės tarnautojų pareigūnų darbo funkcijos yra griežtai nurodytos pareigybių aprašyme. Taip pat pareiškėja nurodė, jog Kalėjimų departamento 2010 m. rugsėjo 14 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. TT-16 Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas G.

Z. teigia, kad valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų, net jei jų nesieja tiesioginio tarnybinio pavaldumo ir kontrolės santykiai, veikla kelia galimÄ situacinį (vienkartinio pobÅ«džio) interesų konfliktÄ . PareiÅ¡kėjos manymu, nebuvo analizuojamas teisinis kriterijus, nustatantis abiejų pareigÅ«nų teisinį statusÄ , jų kompetencijÄ , pareigÅ«nų teises ir pareigas nustatantys teisės aktai. Anot pareiÅ¡kėjos, be teisinio, taip pat svarbus ir faktinis kriterijus, nusakantis ar tarp valstybės tarnautojų pareigÅ«nų – artimų giminaičių nėra susiklostę faktinių tiesioginio pavaldumo ar kontrolės santykių taip pat, ar nėra kilę interesų konflikto.

PareiÅ¡kėjos teigimu, tarnybinė nuobauda jai paskirta nepagrįstai, kadangi jos veiksmuose nebuvo nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, pažeidimo padarymo faktas, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių, kaltė. Anot pareiÅ¡kėjos, tam, kad valstybės tarnautojas bÅ«tų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo.Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos skundÄ (I tomas, b. l. 20 – 23) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovas nurodė, kad 2010 m. sausio 8 d. raÅ¡tu Nr. (1.39.) 7R-143 Lietuvos Respublikos teisingumo ministras informavo Kalėjimų departamentÄ apie tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 6 straipsnio nuostatomis, pareigÅ«nai ir kiti darbuotojai privalo deklaruoti Privačių interesų deklaracijose artimus ir kitus asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.

Pažymėjo, kad Å¡io raÅ¡to kopija buvo iÅ¡siųsta visoms Kalėjimų departamentui pavaldžioms įstaigoms. Anot atsakovo, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V-145 buvo sudaryta darbo grupė, kuri surinko ir įvertino dokumentinę medžiagÄ , susijusiÄ su pareigÅ«nų veiksmų atitikimu Ä®statymo reikalavimams. Minėta darbo grupė 2010 m. rugpjūčio 6 d. parengė pažymÄ Nr. LV-1317 „Apie Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje trÅ«kumus“, kurioje be kita ko buvo pateiktas siÅ«lymas pradėti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimÄ dėl tam tikrų pareigÅ«nų, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjos, veiksmų atitikties Ä®statymo reikalavimams.

Atsakovo teigimu, Kalėjimų departamento Vidaus tyrimų skyriaus virÅ¡ininkas gavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m rugpjūčio 13 d. nurodymÄ atlikti tarnybinį tyrimÄ dėl Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje. Å io tarnybinio tyrimo metu buvo iÅ¡analizuota, kaip Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigÅ«nai vykdo Ä®statymo, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas), pavirtinto Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 18 d.

įstatymu Nr. VIII-1631, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 (toliau – ir Etikos taisyklės) nuostatas. Atsakovas be kita ko nurodė, jog atliekant tarnybinį tyrimÄ buvo nustatyta, kad Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN) pareiÅ¡kėja Personalo skyriaus virÅ¡ininkės pareigose dirba nuo 2009 m. liepos 16 d. (iki tol nuo 2009 m. kovo 12 d. dirbo AreÅ¡to bausmės skyriuje), jos brolis Marijampolės PN Apsaugos ir priežiÅ«ros vyresnysis prižiÅ«rėtojas R.

A. įstaigoje dirba nuo 2004 m. birželio 22 d. PareiÅ¡kėja 2009 m. balandžio 6 d. Privačių interesų deklaracijoje nenurodė savo brolio ir jo užimamų pareigų ir nepažymėjo galimo interesų konflikto pagrindo. Savo brolį R. A., kaip asmenį, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, pareiÅ¡kėja nurodė tik 2010 m. liepos 7 d. deklaracijoje. Atsakovo teigimu, pareiÅ¡kėjai 2010 m. rugpjūčio 18 d. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ Nr. LV-1399, su kuriuo pareiÅ¡kėja susipažino 2010 m. rugpjūčio 19 d.

Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, jog, atlikus tarnybinį tyrimÄ , 2010 m. rugsėjo 14 d. tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. TT-16 „Dėl Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje“ (toliau – ir IÅ¡vada) buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimo teiginiai apie tai, jog ji nepriiminėjo sprendimų brolio atžvilgiu ir todėl iÅ¡vengė interesų konflikto, Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡mingi, nes IÅ¡vadoje analizuojami pareiÅ¡kėjos neatlikti veiksmai, kurie įstatyme yra nustatyti ir turi interesų konfliktų prevencinį pobÅ«dį.

Pasak atsakovo, IÅ¡vadoje buvo pabrėžta, kad valstybinėje tarnyboje dirbančių artimų asmenų, net jei jų nesieja tiesioginio tarnybinio pavaldumo ir kontrolės santykiai, veikla kelia galimÄ situacinį (vienkartinio pobÅ«džio) interesų konfliktÄ , kurį taip pat privalu nustatyta tvarka iÅ¡spręsti. Atsakovo teigimu, IÅ¡vadoje be kita ko nurodyta, jog iki paskyrimo į Personalo skyriaus virÅ¡ininkės pareigas, pareiÅ¡kėja Privačių interesų deklaracijÄ privalėjo teikti įstaigos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui ar struktÅ«riniam padaliniui.

Å ioje deklaracijoje ji, bÅ«dama valstybės pareigÅ«nė, privalėjo nurodyti toje pačioje įstaigoje dirbantį brolį. 2009 m. balandžio 6 d. Privačių interesų deklaracijoje ji nenurodė savo brolio ir jo užimamų pareigų ir nepažymėjo galimo interesų konflikto pagrindo. Be to, vadovaujantis Ä®statymo 7 straipsnio 2 dalimi, pareiÅ¡kėja, jÄ 2009 m. liepos 16 d. paskyrus į Marijampolės PN Personalo skyriaus virÅ¡ininkės pareigas, turėjo pateikti Privačių interesų deklaracijÄ ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po aplinkybių, susijusių su interesų konflikto dėl paskyrimo į kitas pareigas galimu atsiradimu, paaiÅ¡kėjimo.

Pažymėjo, jog tarnybinio tyrimo metu iÅ¡analizavus pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimo teiginius ir nustatytus faktinius duomenis, IÅ¡vadoje buvo konstatuota, kad ji pažeidė Ä®statymo (2008 m. liepos 1 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir 2 dalies nuostatas, nes ji 2009 m. balandžio 6 d. Privačių interesų deklaracijoje nenurodė savo brolio ir jo užimamų pareigų ir nepažymėjo galimo interesų konflikto pagrindo. Be to, pareiÅ¡kėjÄ paskyrus į Personalo skyriaus virÅ¡ininkės pareigas, ji per nustatytÄ terminÄ nepateikė Privačių interesų deklaracijos patikslinimo, todėl pažeidė Ä®statymo (2009 m. birželio 11 d. redakcija) 7 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Anot atsakovo, IÅ¡vadoje buvo konstatuota, kad yra tikslinga pripažinti, jog pareiÅ¡kėja padarė tarnybinį nusižengimÄ ir skirti jai tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ . Taip pat buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėja pažeidė Etikos taisyklių 3.3.1 punkte nustatytÄ pareigÄ . Atsakovas nurodė, jog, vadovaudamasis Statuto 24 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais ir 7 dalimi, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d.

įsakymu Nr. 1R-116, 80.1 punktu bei atsižvelgdamas į IÅ¡vadÄ , Kalėjimų departamento direktorius 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. P-159 pripažino, kad pareiÅ¡kėja padarė tarnybinį pažeidimÄ , nes pažeidė Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ , 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, nevykdė Etikos taisyklių 3.3.1 punkte nustatytos pareigos ir skyrė tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ . Dėl pareiÅ¡kėjos teiginio, kad jai paskirta nuobauda paskirta nepagrįstai, nes nebuvo nustatyta jos veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties, atsakovas pabrėžė, kad įpareigojimas valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims vengti interesų konfliktų yra formalus, todėl Å¡io imperatyvo pažeidimas nėra nustatinėjamas remiantis padariniais, t. y. siekta iÅ¡ atitinkamų veiksmų gauti konkrečios asmeninės naudos ar ne.

Pasak atsakovo, interesų konfliktai gali bÅ«ti realÅ«s (tarnybinį klausimÄ susijusį su turimais privačiais interesais, asmuo turi spręsti esamu metu – „čia ir dabar“) ir galimi (valstybės tarnyboje dirbantis asmuo turi privačių interesų, dėl kurių, eidamas tarnybines pareigas, ateityje turės priimti sprendimus ar dalyvauti juos priimant). Valstybinės tarnybos patikimumui, jos reputacijai vienodai kenkia tiek realiai egzistuojančių, tiek galimų interesų konfliktų situacijos, jeigu jos nėra tinkamu bÅ«du iÅ¡spręstos.

Galiojantys įstatymai apskritai nedraudžia dirbti valstybės tarnyboje artimiems giminaičiams. Vienas ir būdų pašalinti interesų konflikto tikimybę yra privačių interesų deklaracijos pildymas, nurodant asmenis, dėl kurių gali kiti interesų konfliktas ir interesų keliančias aplinkybes. Tačiau, anot atsakovo, pareiškėja to nepadarė, t. y. 2009 m. balandžio 6 d. Privačių interesų deklaracijoje nenurodė savo brolio ir jo užimamų pareigų, nepažymėjo galimo interesų konflikto pagrindo.

Atsakovo teigimu, svarbu yra įvertinti tai, kad valstybinėje tarnyboje dirbančių artimų asmenų, net jei jų nesieja tiesioginio tarnybinio pavaldumo ir kontrolės santykiai, veikla kelia situacinį (vienkartinio pobÅ«džio) interesų konfliktÄ . Faktas, kad minėtoje Privačių interesų deklaracijoje pareiÅ¡kėja nenurodė toje pačioje įstaigoje dirbančio brolio, gali formuoti nuomonę, kad pareiÅ¡kėja tarnybinėje veikloje turi galimybę įgyvendinti privačius interesus. Atitinkamai Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalies 10 punktas ir 6 straipsnio 2 dalis nustato abejonių dėl galimo interesų konflikto iÅ¡sklaidymo priemones, t. y. pareigÅ«no prievolę vieÅ¡ai nurodyti artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis, dėl kurių, deklaruojančio nuomone, gali kilti interesų konfliktas, ir nustato pareigÄ nurodyti ir kitus duomenis ar aplinkybes, dėl kurių, jo nuomone, gali kilti interesų konfliktas.

Anot atsakovo, pareiÅ¡kėja savo brolį R. A., kaip asmenį, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, nurodė savo 2010 m. liepos 7 d. deklaracijoje. Deklaracijoje nurodydama artimÄ asmenį, pareiÅ¡kėja pasielgė tinkamai, todėl Å¡is faktas akivaizdžiai patvirtina, kad pareiÅ¡kėja numatė, jog dėl brolio, dirbančio toje pačioje įstaigoje, gali kilti interesų konfliktas. Atsakovo manymu, pareiÅ¡kėjos padarytas tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai, nusižengimo sudėtis ir kitos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės nuobaudos individualizavimui, nustatytos ir įvertintos.

Paskirta nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobÅ«dį, atsižvelgta į visas su tuo susijusias, juridinę reikÅ¡mę turinčias aplinkybes. Taip pat skiriant nuobaudÄ nebuvo pažeisti nuobaudos skyrimo tvarka ir pagrindiniai atsakomybės principai. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 27 d. sprendimu (I tomas, b. l. 187 – 197) pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, panaikino Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. P-159 dalį (1.7. p.), kuria Marijampolės pataisos namų Personalo skyriaus virÅ¡ininkei K.

S. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, o Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. P-159 dalį (1.7. p.), kuria pripažinta, kad pareiÅ¡kėja padarė tarnybinį nusižengimÄ , nes pažeidė Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ , 7 straipsnio 2 dalį bei nevykdė Etikos taisyklių 3.3.1 punkte nustatytos pareigos, paliko nepakeistÄ .Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad Kalėjimų departamento direktorius 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. P-159 dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pripažino, jog pareiÅ¡kėja padarė tarnybinį nusižengimÄ , nes pažeidė Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ , 7 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nevykdė Etikos taisyklių 3.3.1 punkte nustatytos pareigos (1.7 p.), ir už tai jai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba (1.7 p.).

Teismas rėmėsi Statuto 26 straipsnio 1 ir 2, 9 dalimis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-116, 66 punktu. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2010 m. sausio 8 d. raÅ¡tu Nr. (1.39.) 7R-143 informavo Kalėjimų departamentÄ apie tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio nuostatomis, Privačių interesų deklaracijoje, be kita ko, turi bÅ«ti pateikti duomenys apie artimus ir kitus žinomus asmenis, taip pat kiti duomenys ar aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.

Pastebėjo, jog ne visi Kalėjimų departamento institucijose ir joms pavaldžiose įstaigose dirbantys asmenys laiku ir tinkamai užpildo Privačių interesų deklaracijas, jas patikslina, todėl prašė priminti Kalėjimų departamento sistemoje dirbantiems asmenims apie pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme, o Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų direktorių ir jų pavaduotojų patikslintų privačių interesų deklaracijų kopijas pateikti Teisingumo ministerijai iki 2010 m. sausio 19 d.

Kalėjimų departamento Personalo skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. pažymoje apie privačių interesų derinimÄ nurodyta, jog Marijampolės pataisos namų Personalo skyriaus virÅ¡ininkės K. S., kuri Å¡ias pareigas eina nuo 2009 m. liepos 15 d., anketoje nurodyta, kad brolis R. A. dirba Marijampolės pataisos namuose Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtoju (pareigas eina nuo 2004 m. birželio 22 d.). Privačių interesų deklaracijoje brolis nenurodytas, todėl nedeklaravusi visų duomenų ir nenurodžiusi asmenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pareiÅ¡kėja pažeidė Ä®statymo nuostatas.

Pažymoje konstatuota, jog, laiku nedeklaravę interesų konfliktÄ lemiančių aplinkybių, pareigÅ«nai nevykdė Ä®statymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos prievolės. Nustatyta, kad Kalėjimų departamento direktorius 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V-145 sudarė komisijÄ dėl Kalėjimų departamento Personalo skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų pareigÅ«nų veiksmų atitikties Ä®statymo reikalavimams bei įpareigojo iki 2010 m. liepos 15 d. atlikti Å¡ių asmenų tarnybinės veiklos patikrinimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar buvo imtasi visų priemonių siekiant iÅ¡vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, bei pateikti tarnybinės veiklos patikrinimo iÅ¡vadÄ .

Kalėjimų departamento direktorius 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V-145 sudarytos darbo grupės 2010 m. rugpjūčio 6 d. parengtoje pažymoje Nr. LV-1317 apie Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnų viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje trūkumus, be kita ko, nustatyta, kad Marijampolės pataisos namų Personalo skyriaus viršininkė K. S. šiose pareigose dirbanti nuo 2009 m. liepos 16 d., 2009 m. balandžio 6 d. Privačių interesų deklaracijoje nenurodė savo brolio R.

A. – Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros vyresniojo prižiūrėtojo, kuris įstaigoje dirba nuo 2004 m. birželio 22 d., jo užimamų pareigų ir nepažymėjo galimo interesų konflikto pagrindo. Padaryta išvada, jog tuo pareiškėja galimai pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat pažymėta, kad pareiškėja į pareigūnų atestacijos ir kvalifikacijos vertinimo komisijas neįtraukta. Taip pat nustatyta, kad Kalėjimų departamento direktorius 2010 m. rugpjūčio 13 d. rezoliucija 2010 m. rugpjūčio 6 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnų viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje trūkumus pavedė Kalėjimų departamento Vidaus tyrimų skyriaus viršininkui G.

Z. atlikti pažymoje nurodytų asmenų atžvilgiu tarnybinį tyrimÄ iki 2010 m. rugsėjo 15 d. Kalėjimų departamento Vidaus tyrimų skyriaus virÅ¡ininkas G. Z., vykdydamas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m rugpjūčio 13 d. pavedimÄ , atliko tarnybinį tyrimÄ dėl Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje ir 2010 m. rugsėjo 14 d. tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. TT-16 dėl Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje nustatė, jog Marijampolės pataisos namų Personalo skyriaus virÅ¡ininkė K.

S. šiose pareigose dirba nuo 2009 m. liepos 16 d., jos brolis Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros vyresnysis prižiūrėtojas R. A. įstaigoje dirba nuo 2004 m. birželio 22 d., pareiškėja 2009 m. balandžio 6 d. Privačių interesų deklaracijoje nenurodė savo brolio ir jo užimamų pareigų ir nepažymėjo galimo interesų konflikto pagrindo. Pažymėjo, kad savo brolį R. A., kaip asmenį, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, pareiškėja nurodė tik 2010 m. liepos 7 d. deklaracijoje.

IÅ¡vadoje pažymėta, jog pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimo teiginiai apie tai, kad ji nepriiminėjo sprendimų brolio atžvilgiu ir todėl iÅ¡vengė interesų konflikto, Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡mingi, nes tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje analizuojami jos neatlikti veiksmai, kurie įstatyme yra nustatyti ir turi interesų konfliktų prevencinį pobÅ«dį. Be kita ko, nurodyta, jog iki paskyrimo į Personalo skyriaus virÅ¡ininkės pareigas, pareiÅ¡kėja Privačių interesų deklaracijÄ privalėjo teikti įstaigos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui ar struktÅ«riniam padaliniui.

Å ioje deklaracijoje ji, bÅ«dama valstybės pareigÅ«nė, nenurodė savo brolio ir jo užimamų pareigų ir nepažymėjo galimo interesų konflikto pagrindo. Be to, vadovaujantis Ä®statymo (2009 m. birželio 24 d. redakcija) 7 straipsnio 2 dalimi, pareiÅ¡kėja turėjo pateikti Privačių interesų deklaracijÄ ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po aplinkybių, susijusių su interesų konflikto dėl paskyrimo į kitas pareigas galimu atsiradimu, paaiÅ¡kėjimo. IÅ¡vadoje nustatyta, jos pareiÅ¡kėja į pareigÅ«nų atestacijos ir kvalifikacijos vertinimo komisijas neįtraukta.

Marijampolės PN direktorius įsakymus dėl priemokų skyrimo leidžia vadovaudamasis Statutu ir Valstybės tarnybos įstatymu. Komisija pasiūlymų dėl priedų ir priemokų skyrimo įstaigos direktoriui nepateikia, todėl viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas realiai nekyla. Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo (2008 m. liepos 1 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir 2 dalies nuostatas, kadangi 2009 m. balandžio 6 d. Privačių interesų deklaracijoje nenurodė savo brolio ir jo užimamų pareigų ir nepažymėjo palimo interesų konflikto pagrindo.

Be to, ji per nustatytÄ terminÄ nepateikė Privačių interesų deklaracijos patikslinimo, todėl pažeidė Ä®statymo (2009 m. birželio 11 d. redakcija) 7 straipsnio 2 dalies nuostatas. Be to, pažymėta, jog pareiÅ¡kėja pažeidė Etikos taisyklių 3.3.1 punkte nustatytÄ pareigÄ . IÅ¡vadoje siÅ«loma pripažinti, jog pareiÅ¡kėja padarė tarnybinį nusižengimÄ , kadangi pažeidė aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimus bei už šį pažeidimÄ pareiÅ¡kėjai skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ .

Su iÅ¡vada pareiÅ¡kėja susipažino 2010 m. rugsėjo 21 d. Kalėjimų departamento direktorius 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. P-159 dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pripažino, jog pareiÅ¡kėja padarė tarnybinį nusižengimÄ , nes pažeidė Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ , 7 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nevykdė Etikos taisyklių 3.3.1 punkte nustatytos pareigos (Ä®sakymo 1.7 p.), ir už tai jai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba (Ä®sakymo 2.7 p.). Su Å¡iuo įsakymu pareiÅ¡kėja susipažino 2010 m. rugsėjo 20 d.

Teismo vertinimu, aukščiau iÅ¡dėstytų nustatytų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas kompetentingo asmens, Taisyklių 66 punkte nurodytu terminu, tyrimo iÅ¡vada atitinka jai Taisyklių 74 punkte keliamus reikalavimus, tačiau buvo netinkamai nustatytas terminas tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti ir tuo pažeistos Statuto 26 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliekamas ir sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo pavedimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ dienos, nes terminas nusižengimo tyrimui atlikti ir sprendimui dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priimti pasibaigė 2010 m. rugsėjo 14 d.

Pažymėjo, jog vadovaujantis Statuto 26 straipsnio 2 dalimi, laikas, kurį pareigÅ«nas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, taip pat laikas, kurį tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas, neįskaitomas į 30 kalendorinių dienų terminÄ , nustatytÄ tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti, be to, jeigu yra svarbių aplinkybių, tarnybinio nusižengimo tyrimÄ pradėti pavedęs asmuo gali pratęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo terminÄ dar iki 30 kalendorinių dienų, tačiau tokių duomenų byloje nepateikta.

Pažymėjo, jog nepaisant to, kad Kalėjimų departamento Vidaus tyrimų skyriaus virÅ¡ininko G. Z. tarnybinio tyrimo iÅ¡vada Nr. TT-16 dėl Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje buvo suraÅ¡yta 2010 m. rugsėjo 14 d., t. y. dar nepasibaigus 30 kalendorinių dienų terminui, tačiau sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priimtas jau Å¡iam terminui pasibaigus. Rėmėsi Taisyklių 80 punktu ir padarė iÅ¡vadÄ , kad konstatavus padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ , pasibaigus Statuto 26 straipsnio 2 dalyje nustatytiems terminams, įstaigos vadovas galėjo tik pripažinti, kad pareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ , tačiau negalėjo skirti tarnybinės nuobaudos.

Pažymėjo, kad kitų tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūrinių pažeidimų, reglamentuotų Taisyklių 66 – 79 punktuose, teismas nenustatė. Teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjos brolis R. A. Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoju paskirtas nuo 2004 m. birželio 22 d. Marijampolės PN direktoriaus įsakymu. 2010 m. vasario 18 d. R. A. perkeltas į Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo pareigas. Pareiškėja Marijampolės PN Arešto bausmės skyriaus inspektore paskirta nuo 2009 m. kovo 12 d.

Marijampolės PN direktoriaus 2009 m. kovo 6 d. įsakymu. Nuo 2009 m. liepos 16 d. pareiÅ¡kėja paskirta į Marijampolės PN Personalo skyriaus virÅ¡ininko pareigas Marijampolės PN direktoriaus 2009 m. liepos 14 d. įsakymu. R. A. 2008 m. gruodžio 5 d. pateiktoje Privačių interesų deklaracijoje nenurodė pareiÅ¡kėjos, kaip asmens, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, Å¡iuos duomenis nurodė 2010 m. liepos 15 d. Privačių interesų deklaracijoje, nurodydamas sesers vardÄ , pavardę bei galimo interesų konflikto pagrindÄ .

PareiÅ¡kėja 2009 m. balandžio 6 d. pateiktoje Privačių interesų deklaracijoje nenurodė R. A., kaip asmens, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas. R. A., dirbantį Marijampolės PN prižiÅ«rėtoju, kaip asmenį, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, pareiÅ¡kėja nurodė tik 2010 m. liepos 7 d. Privačių interesų deklaracijoje, įraÅ¡ydama brolio vardÄ , pavardę bei galimo interesų konflikto pagrindÄ . Teismas pažymėjo, jog iÅ¡ Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtojo bei vyresniojo prižiÅ«rėtojo pareigybės apraÅ¡ymų negali padaryti iÅ¡vados, kad R.

A., eidamas pareigas, bÅ«tų tiesiogiai pavaldus Marijampolės PN Personalo skyriui. IÅ¡ AreÅ¡to bausmės skyriaus inspektoriaus pareigybės apraÅ¡ymo ir jo 30 punkto matyti, jog pareiÅ¡kėja nuo 2009 m. kovo 12 d., Marijampolės PN direktoriaus arba direktoriaus pavaduotojo pavedimu galėjo bÅ«ti paskirta vykdyti Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus (to paties, kuriame dirbo ir pareiÅ¡kėjos brolis R. A.) inspektoriaus pareigybės apraÅ¡yme numatytas funkcijas. IÅ¡ Personalo skyriaus virÅ¡ininko pareigybės apraÅ¡ymo matyti, jog pareiÅ¡kėja nuo 2009 m. liepos 16 d., bÅ«dama Personalo skyriaus virÅ¡ininke, be kita ko, atsakinga už pareigÅ«nų mokymo (įvadinio, kvalifikacijos kėlimo ir kt.) organizavimÄ , mokymo planų sudarymÄ .

Taip pat organizuoja kvalifikacinių kategorijų suteikimÄ Ä¯staigos pareigÅ«nams bei jų atestacijÄ . IÅ¡ byloje esančių Marijampolės PN direktoriaus 2005 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 4/07-69 dėl pareigÅ«nų atestacijos komisijos sudarymo, 2009 m. gegužės 4 d. įsakymo dėl pareigÅ«nų tarnybinio mokymo žinių patikrinimo įskaitų ir fizinio bei specialiojo pasirengimo normatyvų laikymo, ir tarnybinio mokymo vertinimo komisijos sudarymo, o taip pat 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 4/07-173 dėl pareigÅ«nų kvalifikacijos vertinimo komisijų sudarymo matyti, jog pareiÅ¡kėja nebuvo įtraukta į nurodytas komisijas.

Nustatyta, kad Marijampolės pataisos namai 2010 m. liepos 12 d. raÅ¡tu Nr. 9/07-8633 informavo Kalėjimų departamento Vidaus tyrimų skyrių apie tai, kad R. A., Marijampolės PN Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vyresniajam prižiÅ«rėtojui, 2007 m. sausio 31 d. buvo suteikta 3-ioji kvalifikacinė kategorija. PareiÅ¡kėja, Marijampolės PN Personalo skyriaus virÅ¡ininkė, į Å¡ias pareigas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu, laimėjusi uždarÄ konkursÄ , buvo paskirta 2009 m. liepos 16 d.

Taip pat, jog pareiÅ¡kėja neįtraukta į komisijų, kurios svarsto kvalifikacinių kategorijų suteikimÄ , sudėtį. Teismo vertinimu, aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma patvirtina, jog pareiÅ¡kėja, nuo darbo Marijampolės PN pradžios, t. y. 2009 m. kovo 12 d., nebuvo patekusi į interesų konflikto situacijÄ . Teismas vadovavosi Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir pažymėjo, jog valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens ir jo sutuoktinio artimi asmenys ar kiti jam žinomi asmenys yra traktuojami kaip privataus intereso buvimas.

Teismas taip pat rėmėsi Įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi (2008 m. liepos 1 d. redakcija), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1422-10, 2008 m. balandžio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-705-08, Etikos taisyklių 3.3.1 punktu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prielaida pareiškėjos interesų konfliktui kilti buvo jos ir jos brolio užimamos pareigos Marijampolės PN ir būtent ši aplinkybė turėjo būti deklaruota pareiškėjos privačių interesų deklaracijoje.

PareiÅ¡kėja Å¡iÄ aplinkybę savo privačių interesų deklaracijoje nurodė tik 2010 m. liepos 7 d., t. y. ne laiku, o jau atliekant pareiÅ¡kėjos tarnybinės veiklos patikrinimÄ , todėl, teismo vertinimu, Kalėjimų departamento direktorius skundžiamo 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. P-159 dalyje (1.7. p.) pagrįstai pripažino, kad pareiÅ¡kėja padarė tarnybinį nusižengimÄ , nes pažeidė Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ , 7 straipsnio 2 dalį bei nevykdė Taisyklių 3.3.1 punkte nustatytos pareigos.

Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytÄ , teismas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. P-159 dalį (1.7. p.), kuria pripažinta, kad pareiÅ¡kėja padarė tarnybinį nusižengimÄ , nes pažeidė Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ , 7 straipsnio 2 dalį bei nevykdė Taisyklių 3.3.1 punkte nustatytos pareigos paliko nepakeistÄ , o 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. P-159 dalį (1.7. p), kuria pareiÅ¡kėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba – panaikino, nes buvo paskirta pasibaigus Statuto 26 straipsnio 2 dalyje nustatytiems terminams.

III. Atsakovas apeliaciniu skundu (I tomas, b. l. 201 – 203) praÅ¡o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimÄ dalyje dėl Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo dalies, kuria pareiÅ¡kėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, panaikinimo pakeisti ir pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:1. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad tarnybinių nusižengimų tyrimas buvo atliekamas ne tik dėl vienos pareiÅ¡kėjos, o iÅ¡ viso dėl 28 pareigÅ«nų, kas akivaizdžiai rodo, kad atlikto tarnybinio tyrimo apimtis buvo ypatingai didelė, su tuo susijusios informacijos kiekiai, kurie turėjo bÅ«ti įvertinti rengiant iÅ¡vadÄ , taip pat labai dideli.

Nepaisant to, tarnybinis tyrimas buvo atliktas pakankamai operatyviai ir kompetentingai, tačiau dėl minėtų objektyvių priežasčių jo atlikimas, tarnybinio tyrimo išvados parengimas ir patvirtinimas, o tuo pačiu, ir sprendimo dėl nuobaudų skyrimo priėmimas užtruko, tačiau buvo pavėluota viso labo viena diena, kuri yra objektyviai pateisinama, be to, asmenims, dėl kurių veiksmų buvo atliekamas tarnybinis tyrimas, tai nesukėlė jokių nepatogumų, jų teisių nesuvaržė. Todėl šis smulkus procedūrinis pažeidimas, turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis, neturintis įtakos nuobaudos paskyrimo teisėtumui ir pagrįstumui.2.

Teismas neįvertino to, kad, vadovaujantis Statuto 26 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Kalėjimų departamento direktorius, esant svarbioms aplinkybėms, dėl didelės tarnybinio tyrimo apimties, galėjo pratęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo terminÄ dar iki 30 kalendorinių dienų, tačiau įvertinęs visas su tuo susijusias aplinkybes to nepadarė, kadangi tarnybinio tyrimo iÅ¡vada jau buvo iÅ¡ esmės parengta 2010 m. rugsėjo 14 d., todėl siekiant operatyviai ir kaip įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡spęsti pareigÅ«nų tarnybinės atsakomybės klausimÄ terminas jai pabaigti nebuvo tęsiamas.

Teismas kitų tarnybinių nusižengimų tyrimo procedÅ«rinių pažeidimų nenustatė, iÅ¡ esmės pripažino, kad tarnybinis tyrimas pareiÅ¡kėjos atžvilgiu buvo atliktas tinkamai ir objektyviai ir priimtas sprendimas savo esme teisingas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.           Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad nuobauda pareiÅ¡kėjai paskirta pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui, tačiau pavėlavus tik vienÄ dienÄ , todėl Å¡is pažeidimas laikytinas mažareikÅ¡miu ir formaliu, bei nesukeliančiu pareiÅ¡kėjai teisinių pasekmių.

Taigi, atsakovas pripažįsta padaręs procedÅ«rinį pažeidimÄ .           Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai Kalėjimų departamento 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. P-159 už Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 d. 10 p., 7 str. 2 d. nuostatų bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų etikos taisyklių 3.3.1 p pažeidimus paskirta tarnybinė nuobauda-pastaba.            Pirmosios instancijos teismas minėto įsakymo dalį, kuria paskirta tarnybinė nuobauda-pastaba panaikino, nustatęs, kad nuobauda paskirta pasibaigus Statuto 26 str. 2 dalyje nustatytam 30 dienų terminui tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti ir sprendimui dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priimti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog terminas tarnybinei nuobaudai skirti pasibaigė 2010 m. rugsėjo 14 d. Šis terminas Statuto 26 str. 2 d. nustatyta tvarka nebuvo pratęstas. Nuobauda pareiÅ¡kėjai paskirta 2010 m. rugsėjo 15 d. t.y. po termino pasibaigimo ir nustatyta tvarka jo nepratęsus. Å ių aplinkybių atsakovas neginčija.           Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, finansavimÄ , kontrolę, pareigÅ«nų teisinę padėtį, specialias priėmimo į valstybės tarnybÄ , tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sÄ lygas nustato Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas ( Å¡ioje byloje nuo 2010 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija).           Statuto 26 str. 1 d. apibrėžia asmenis, turinčius teisę inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ .

Minėto 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas nedelsiant, kai gaunamas raÅ¡ytinis Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pavedimas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ . Tarnybinis nusižengimas atliekamas ir sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo pavedimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ dienos. Laikas, kurį pareigÅ«nas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, taip pat laikas, kurį tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas, neįskaitomas į 30 kalendorinių dienų terminÄ , nustatytÄ tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Jeigu yra svarbių aplinkybių, tarnybinio nusižengimo tyrimÄ pradėti pavedęs asmuo gali pratęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo terminÄ dar iki 30 kalendorinių dienų.            Statuto 26 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad tarnybinių nusižengimų tyrimo taisykles nustato teisingumo ministras. Tokios Taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr.1R-116. Taisyklių 80 punktas nustato, kad įstaigos vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudÄ , patvirtinęs Å¡ių taisyklių 74 punkte nustatytÄ tyrimo iÅ¡vadÄ , per dvi darbo dienas priima individualiu administraciniu aktu įformintÄ sprendimÄ : 80.1. pripažinti, kad pareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ , jeigu tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad pareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ , ir skirti jam tarnybinę nuobaudÄ ; 80.2 pripažinti, kad pareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ , tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti, kadangi pasibaigė Statuto 26 straipsnio 2 ir 6 d. nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai arba pareigÅ«nas yra miręs arba atleistas iÅ¡ tarnybos; 80..3. pripažinti, kad pareigÅ«nas tarnybinio nusižengimo nepadarė, jeigu apie tai nurodyta tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje.

Taigi, įstatymų leidėjas Statuto 26 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų pažeidimÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai sieja su paskirtos nuobaudos neteisėtumu.           Nagrinėjamu atveju Statuto 26 straipsnio 2 dalies pažeidimas nustatytas ir neginčijamas. Taip pat nustatyta, kad Statuto  26 str. 2 dalyje nurodytas terminas pratęstas nebuvo.             Statuto 26 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino nesilaikymas besÄ lygiÅ¡kai sietinas su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu ir nevertintinas pagal bendrÄ sias taisykles, įtvirtintas ABTÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte- administracinis aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

           Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog sprendime nurodytų teisės normų pagrindu, konstatavus tarnybinį nusižengimÄ , tačiau pasibaigus Statuto 26 straipsnio 2 dalyje nustatytiems terminams, įstaigos vadovas galėjo tik pripažinti, kad pareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ , tačiau tarnybinės nuobaudos skirti negalėjo.           Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitu aspektu sprendimas nėra ginčijamas, todėl papildomai dėl konstatuoto pažeidimo kolegija nepasisako.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

          Atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 sausio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .           Nutartis neskundžiama. Teisėjai                                                                          Antanas Ablingis                                                                                        Roma Sabina Alimienė                                                                                        Irmantas Jarukaitis