2018-11-21 Nr. AB-21041-3-61-3-00006-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1099-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00006-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 12.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas T. B. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2015 m. gruodžio 3 d. raštą Nr. (24.4‑31‑5)‑R‑8919; 2) įpareigoti VMI iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. lapkričio 2 d. skundą, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2015 m. spalio 27 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. FR1042-9887 (toliau – ir Pažyma).

2. Pareiškėjas teigė, kad jis pateikė VMI 2015 m. lapkričio 2 d. skundą, kuriuo prašė panaikinti Pažymą, tačiau VMI 2015 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. (24.4-31-5)-R-8919 jo skundą atsisakė nagrinėti, nurodydama, jog Pažyma yra informacinis pranešimas, todėl negali būti savarankiškas ginčo dalykas.

3. Pareiškėjo nuomone, VMI nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo skundą, pažeisdama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 36 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir 144 straipsnio nuostatas. Pareiškėjo manymu, visais atvejais teritorinio mokesčių administratoriaus išvados ir teikiami siūlymai (nesvarbu, ar jie vertinami kaip privalomi ar neprivalomi) turi būti teisėti ir pagrįsti. Esant abejonių dėl pateiktų siūlymų teisėtumo ir pagrįstumo, mokesčių mokėtojui turi būti sudaryta galimybė inicijuoti tokių siūlymų pagrįstumo patikrinimą.

4. Pareiškėjas akcentavo, jog, esant požymių, kad Pažymoje pateikti pasiūlymai yra neteisėti ir nepagrįsti, VMI privalėjo išnagrinėti jo skundą ir patikrinti teritorinio mokesčių administratoriaus pateiktų pasiūlymų pagrįstumą. Mokesčių mokėtojui nesutinkant su teritorinio mokesčių administratoriaus argumentais ir pasiūlymu papildomai apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM), turėtų būti laikoma, jog tarp teritorinio mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo kilo mokestinis ginčas, todėl mokesčių mokėtojui turi būti suteikiama galimybė apskųsti pažymą.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad MAĮ numato mokesčio mokėtojo teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus pareigūno veiksmą ar neveikimą. Pareiškėjas nesutiko, kad operatyvaus patikrinimo pažyma buvo tik informacinio pobūdžio dokumentas ir nesukėlė jam teisinių pasekmių.

6. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad MAĮ 144 straipsnyje įtvirtinta teisė nėra absoliuti. Ši teisės norma, kiek ji susijusi su teise kreiptis į teismą, negali būti aiškinama nesuderinamai su teisminio proceso paskirtimi ir traktuojama kaip suteikianti teisę skųsti teismui ir tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis. Nagrinėjamu atveju ginčijama pažyma, kurioje nurodyti mokestinės prievolės vykdymo trūkumai, šių trūkumų pašalinimo terminas ir būdas jiems pašalinti, iš esmės realių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, t. y. pažyma buvo vertinama kaip informacinis pranešimas, todėl negalėjo būti vertinama pagal atskirą reikalavimą.

8. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai nurodė, kad operatyvaus patikrinimo pažyma buvo rekomendacinio pobūdžio, joje nebuvo nurodymo sumokėti tam tikrą sumą ir tai nebuvo galutinis mokesčių administratoriaus sprendimas, todėl ši pažyma nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Nebuvo nustatytas laikotarpis, per kurį turi būti atliktas patikrinimas po operatyvaus patikrinimo pažymos surašymo.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nustatė, kad Kauno AVMI 2015 m. spalio 27 d. surašė operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. FR1024-9887, kurioje buvo nurodyti siūlymai, pastabos, rekomendacijos pareiškėjui: per 10 kalendorinių dienų pateikti patikslintas metines pajamų deklaracijas GPM308 už 2013–2014 metus, gautoms pajamoms iš individualios veiklos taikant 15 proc. mokesčių tarifą, nurodant veiklos kodą pagal išrašytų paslaugų pobūdį 749, kuris pagal EVRK priklauso laisvųjų profesijų veiklai, papildomai paskaičiuojant ir sumokant su GPM apskaičiavimu ir deklaravimu susijusias prievoles, t. y. skirtumą tarp mokesčių mokėtojo apskaičiuotos nuo apmokestinamų pajamų 5 proc. mokesčio tarifu GPM sumos ir apskaičiuotos sumos, taikant 15 proc. mokesčio tarifą, atitinkamai: už 2013 metus – 21 545 Lt (6 239,86 Eur) GPM (apskaičiuotas mokestis, taikant 15 proc. mokesčio tarifą – 31 163 Lt, mokėtojo deklaruota mokėtina GPM suma – 9 618 Lt), už 2014 metus – 70 105 Lt (20 303,81 Eur) GPM (apskaičiuotas mokestis, taikant 15 proc. mokesčio tarifą – 102 656 Lt, mokėtojo deklaruota mokėtina GPM suma – 33 551 Lt).

11. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2011 m. kovo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444‑1238/2011, LVAT biuletenis Nr. 21; 2011 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, LVAT biuletenis Nr. 21, ir kt.).

12. Teismas akcentavo, kad LVAT praktiką, aiškinant MAĮ 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011). Savarankišku administracinės bylos dalyku mokesčių teisinių santykių srityje negali būti mokesčių administratoriaus surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nėra nustatyta kokių nors mokesčių administratoriaus patvarkymų, privalomų nurodymų, nėra nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, ir kuri laikytina teisinių pasekmių nesukeliančiu aktu.

13. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju Pažymoje buvo užfiksuotos tam tikros faktinės aplinkybės, nustatytos mokesčių administratoriui atlikus operatyvų patikrinimą, padarytos išvados dėl pareiškėjo už 2013–2014 metų metinėse pajamų deklaracijose deklaruotų pajamų, pareiškėjui pasiūlyta pateikti patikslintas metines pajamų deklaracijas GPM308 už 2013‑2014 metus, papildomai apskaičiuojant ir deklaruojant 91 650 Lt GPM.

14. Teismas vadovavosi MAĮ 121 straipsnio 1, 2 dalimis, 128 straipsnio 1, 2 dalimis, 130 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), patvirtintomis VMI viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128. Taisyklių 29 punkte nustatyta, kad operatyvaus patikrinimo medžiaga po patikrinimo turi būti pateikiama operatyvų patikrinimą atlikusio pareigūno padalinio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui. Padalinio vadovas ar kitas atsakingas asmuo, susipažinęs su atlikto operatyvaus patikrinimo eiga ir medžiaga, vizuoja operatyvaus patikrinimo rezultatų įforminimo dokumentą. Bylos nagrinėjamos ir ekonominės sankcijos skiriamos priimant nutarimus dėl operatyvaus patikrinimo rezultatų, kurie įforminti: administracinio nusižengimo protokolu, kai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą teisė nagrinėti administracinio nusižengimo bylą suteikta VMI (Taisyklių 31.1 p.); įstatymo pažeidimo protokolu, kai už VMI pareigūnų nustatytus Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo pažeidimus teisė taikyti ekonomines sankcijas suteikta VMI (Taisyklių 31.2 p.).

15. Teismas nurodė, jog pagal bylos duomenis pareiškėjo atžvilgiu mokestinis patikrinimas nebuvo (nėra) inicijuotas, sprendimai pagal Taisyklių 31 punktą nebuvo priimti. Pažymoje buvo nurodyta, jog, pareiškėjui nepatikslinus metinių pajamų deklaracijų GPM308 už 2013–2014 metus, pagal operatyvaus patikrinimo metu nustatytus duomenis ir faktus gali būti inicijuojamas mokestinis patikrinimas.

16. Teismas priėjo prie išvados, kad mokestinio patikrinimo inicijavimas galimas tik bendraisiais MAĮ pagrindais. Mokesčių administratoriui priėmus sprendimą (jeigu toks sprendimas bus priimtas), kuriuo pareiškėjui būtų nustatytos mokestinės prievolės, ginčijant šį sprendimą teismine tvarka, būtų galima pateikti ir argumentus dėl Pažymoje užfiksuotų faktinių aplinkybių bei padarytų išvadų.

17. Teismas sutiko su atsakovo padarytomis išvadomis, kad Pažymoje pareiškėjui nebuvo suformuluota patvarkymų ar privalomų nurodymų, nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, todėl VMI 2015 m. gruodžio 3 d. raštas Nr. (24.4-31-5)-R-8919, kuriuo atsisakyta nagrinėti Pažymos teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, buvo teisėtas ir pagrįstas. Teismas nagrinėjamoje byloje neturėjo pagrindo kitaip vertinti Pažymos apskundimo galimybės.

18. Teismas akcentavo, kad aplinkybė, jog Pažyma negalėjo būti savarankišku ginčo dalyku, nereiškia, kad pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į mokesčių administratorių su prašymu spręsti klausimą dėl to, ar jo atžvilgiu bus pradedamas mokestinis patikrinimas. Prašyme spręsti minėtą klausimą pareiškėjas galėjo nurodyti argumentus dėl Pažymos nepagrįstumo ir neteisėtumo.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

20. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino operatyvaus patikrinimo pažymos turinį ir įtaką jo teisėms ir pareigoms, nepagrįstai sprendė, jog ši pažyma jam nesukelia teisinių pasekmių.

21. Iš LVAT praktikos matyti, jog kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti vertinamas dokumento turinys ir būtent pagal tai sprendžiama, ar dokumentas sukelia teisines pasekmes asmeniui, kurio atžvilgiu jis yra priimtas. Lingvistiškai analizuojant ir aiškinant operatyvaus patikrinimo pažymos turinį, matyti, kad joje nurodytas reikalavimas yra suformuluotas privaloma forma. Teisinių pasekmių nesukeliančiu dokumentu, kuris negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, laikytina ne bet kokia, o tik tokia operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nėra nustatyta kokių nors mokesčių administratoriaus patvarkymų ir privalomų nurodymų (LVAT 2012 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS55-469/2012). MAĮ 36 ir 144 straipsniai suteikia mokesčių mokėtojui teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Pareiškėjui nesutikus su operatyvaus patikrinimo pažymoje išdėstytais argumentais ir reikalavimais, neturėtų būti ribojama teisė pateikti skundą.

22. Nagrinėjamu atveju operatyvaus patikrinimo pažyma sukelia teisines pasekmes mokesčių mokėtojui. Operatyvaus patikrinimo pažymoje yra konstatuotas akivaizdus ryšys tarp galimo mokestinio patikrinimo ir pažymoje nurodytų faktų/duomenų. Atsižvelgiant į tai, kad iš operatyvaus patikrinimo pažymos turinio yra akivaizdu, jog ši pažyma turėtų įtakos atliekant mokestinį patikrinimą (jei jis būtų atliekamas), todėl netinkamas faktų nustatymas ir jų interpretavimas operatyvaus patikrinimo pažymoje turėtų įtakos mokestinio patikrinimo objektyvumui, o tuo pačiu ir pareiškėjo interesams. Mokesčių administratorius nepagrįstai išplėtė operatyvaus patikrinimo pažymos turinį, kurioje užfiksavo ne tik faktus, tačiau pateikė nepagrįstą jų interpretaciją bei teisinį kvalifikavimą.

23. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 24. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. (24.4-31-5)-R-8919 „Dėl T. B. skundo“ (b. l. 27–28), teisėtumas ir pagrįstumas.

25. Minėtu VMI sprendimu buvo atsisakyta priimti ir nagrinėti pareiškėjo 2015 m. lapkričio 2 d. skundą „Dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų veiksmų ir operatyvaus patikrinimo rezultatų“, kuriuo buvo prašoma panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. spalio 27 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. FR1042-9887 (b. l. 7–17).

26. Pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo panaikinti ginčijamą VMI sprendimą bei įpareigoti VMI iš esmės išnagrinėti jo teiktą skundą dėl operatyvaus patikrinimo pažymos.

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog operatyvaus patikrinimo pažyma jam nesukelia jokių pasekmių. Šioje pažymoje yra suformuluoti privalomi nurodymai, kurių jam neįvykdžius, galės būti atliekamas mokestinis patikrinimas.

29. Teisėjų kolegija nustatė, kad operatyvaus patikrinimo pažymoje, kaip siūlymai, pastabos, rekomendacijos mokesčių mokėtojui, nurodyta: mokėtojui siūloma per 10 kalendorinių dienų pateikti patikslintas metines pajamų deklaracijas GPM308 už 2013–2014 metus, gautoms pajamoms iš individualios veiklos taikant 15 proc. mokesčių tarifą, nurodant veiklos kodą pagal išrašytų paslaugų pobūdį 749, kuris pagal EVRK priklauso laisvųjų profesijų veiklai, papildomai paskaičiuojant ir sumokant su GPM apskaičiavimu ir deklaravimu susijusias prievoles, t. y. skirtumą tarp mokesčių mokėtojo apskaičiuotos nuo apmokestinamų pajamų 5 proc. mokesčio tarifu GPM sumos ir apskaičiuotos sumos, taikant 15 proc. mokesčio tarifą, atitinkamai: už 2013 metus – 21 545 Lt (6 239,86 Eur) GPM (apskaičiuotas mokestis, taikant 15 proc. mokesčio tarifą – 31 163 Lt, mokėtojo deklaruota mokėtina GPM suma – 9 618 Lt), už 2014 metus – 70 105 Lt (20 303,81 Eur) GPM (apskaičiuotas mokestis, taikant 15 proc. mokesčio tarifą – 102 656 Lt, mokėtojo deklaruota mokėtina GPM suma – 33 551 Lt). Iš viso mokesčių mokėtojas turi papildomai apskaičiuoti ir deklaruoti 91 650 Lt GPM. Mokesčių mokėtojui nepatikslinus metinių pajamų mokesčio deklaracijų GPM308 už 2013‑2014 m., vadovaujantis MAĮ VI skyriuje nustatyta tvarka, pagal operatyvaus patikrinimo metu nustatytus faktus, duomenis ir kitą iš trečiųjų šalių surinktą informaciją, gali būti inicijuotas mokestinis patikrinimas.

30. Mokesčių administravimo įstatymo 115 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad viena iš mokestinio patikrinimo rūšių yra operatyvus patikrinimas, kuris apibrėžtas kaip įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytų atskirų mokesčių mokėtojų pareigų apskaitos, mokesčių deklaravimo, sumokėjimo, registravimosi mokesčių mokėtoju ir kitose srityse vykdymo patikrinimas; operatyvus patikrinimas atliekamas vadovaujantis šiuo Įstatymu, taip pat Administracinių nusižengimų kodeksu ir kitais įstatymais.

31. MAĮ 128 straipsnyje nurodyta, kad mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu (1 d.); patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma (2 d.); šio straipsnio 1 ir 2 dalių, taip pat šio Įstatymo 129-132 straipsnių nuostatos netaikomos atliekant operatyvų patikrinimą ir muitinės administruojamų mokesčių patikrinimą; operatyvaus patikrinimo rezultatų įforminimo ir patvirtinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru (3 d.).

32. MAĮ 129–132 straipsniuose yra įtvirtintos nuostatos dėl patikrinimo akto, patikrinimo pažymos, pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo, sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kurios, kaip jau buvo minėta prieš tai, netaikomos, be kita ko, atliekant operatyvų patikrinimą.

33. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128 patvirtintų Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 10 d.) 20.1 punkte įtvirtinta, kad operatyvaus patikrinimo rezultatai įforminami operatyvaus patikrinimo pažyma. Taisyklių 21 punkte, be kita ko, nurodyta, kad surašant operatyvaus patikrinimo pažymą, joje būtina išsamiai nurodyti operatyvaus patikrinimo metu atliktus veiksmus, užfiksuoti nustatytus faktus, gautus duomenis ir/ar kitą surinktą informaciją, susijusią su mokesčių mokėtojo veikla, bei kitą informaciją, numatytą Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo dokumentų formų užpildymo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-71 (Žin., 2009, Nr. 5-135). Taisyklių 29 punkte nurodyta, kad operatyvaus patikrinimo medžiaga po patikrinimo turi būti pateikiama operatyvų patikrinimą atlikusio pareigūno padalinio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui; padalinio vadovas ar kitas atsakingas asmuo, susipažinęs su atlikto operatyvaus patikrinimo eiga ir medžiaga, vizuoja operatyvaus patikrinimo rezultatų įforminimo dokumentą. Taisyklių 31 punkte pažymėta, kad bylos nagrinėjamos ir ekonominės sankcijos skiriamos priimant nutarimus dėl operatyvaus patikrinimo rezultatų, kurie įforminti: 31.1. ATP protokolu, kai pagal ATPK teisė nagrinėti ATP bylą suteikta VMI; 31.2. įstatymo pažeidimo protokolu, kai už VMI pareigūnų nustatytus Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo pažeidimus teisė taikyti ekonomines sankcijas suteikta VMI.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, teikdamas skundą centriniam mokesčių administratoriui, iš esmės nesutiko su operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jam suformuluotais siūlymais, taigi, tokiu būdu iš esmės siekė inicijuoti mokestinį ginčą (MAĮ 2 str. 22 d.: „mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą)“). Tačiau, kaip matyti iš prieš tai nurodyto teisinio reglamentavimo, operatyvaus patikrinimo pažymos surašymas nėra tiesioginė vada mokestiniam ginčui kilti (MAĮ 128 str. 3 d.). Tik atlikus mokestinį patikrinimą, mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo sudaro teisinį pagrindą mokesčių administratoriui reikalauti iš mokesčio mokėtojo sumokėti atitinkamus mokesčius, kurių jis pats nesumokėjo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų ir apie tai, kad, surašius operatyvaus patikrinimo pažymą, pareiškėjo atžvilgiu būtų surašyti Taisyklių 31 punkte nurodyti administracinio teisės pažeidimo ar įstatymo pažeidimo protokolai. Tokių aplinkybių savo procesiniuose dokumentuose nenurodo ir pareiškėjas. Tai reiškia, kad operatyvaus patikrinimo pažyma nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

35. Prieš tai nurodytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados teisingumą, kad operatyvaus patikrinimo pažyma nėra savarankiškas ginčo dalykas, joje pareiškėjui nebuvo suformuluota jokių patvarkymų ar privalomų nurodymų, nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, todėl ginčijamas VMI sprendimas, kuriuo atsisakyta nagrinėti pažymos teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, yra teisėtas ir pagrįstas. Juo labiau, kad, kaip teisingai nurodė ir atsakovas ginčijamame sprendime, centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokestinius ginčus (MAĮ 25 str. 1 d. 9 p.), tačiau, kaip jau buvo minėta prieš tai, nagrinėjamu atveju mokestinis ginčas nebuvo kilęs, taigi centrinis mokesčių administratorius neturėjo kompetencijos nagrinėti pareiškėjo skundą.

36. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo T. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Romanas Klišauskas Ričardas Piličiauskas