425c4e08-7687-45cc-ad66-dd29c2b76e7a · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-2736-910/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16382-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.3; 1.3.7.5.1; 1.3.7.7; 1.3.9.2.1; 1.3.9.2.2; 3.2.8.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L.

P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. P. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palink“ dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė 2018 m. gegužės 29 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia jos ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Palink“ 2017 m. kovo 19 d. sudarytÄ taikos sutartį ir taikyti restitucijÄ .

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2013 m. lapkričio 18 d. sudarė su atsakove UAB „Palink“ darbo sutartį Nr. 501/178 (toliau – Darbo sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė buvo priimta dirbti parduotuvėje „Iki“ Nr. 501 (duomenys neskelbtini), kasininke-pardavėja. Nuo 2015 m. gruodžio 1 d. Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovė eis pamainos virÅ¡ininkės pareigas, o nuo 2016 m. kovo 1 d. – parduotuvės „Iki“ Nr. 1200 (duomenys neskelbtini), vadovės pareigas. Parduotuvės kasininkas-pardavėjas-valytojas A.

D. 2016 m. spalio 19 d. įvykdė nusikalstamÄ veikÄ â€“ iÅ¡ parduotuvės seifo pavogė 46 752,04 Eur grynųjų pinigų. Šį asmenį sulaikius, atsakovei buvo grÄ Å¾inta 16 099,59 Eur, o likusius 30 652,45 Eur nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo jau buvo spėjęs iÅ¡Å¡vaistyti. Atsakovė, remdamasi tuo, kad ieÅ¡kovė netinkamai atliko savo, kaip parduotuvės vadovės, pareigas ir neužtikrino pinigų saugumo, 2017 m. sausio 18 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijÄ (toliau – Darbo ginčų komisija), praÅ¡ydama iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 25 639,54 Eur turtinei žalai atlyginti.

Darbo ginčo byloje Å¡alys sudarė taikos sutartį, kuria sulygo, kad ieÅ¡kovė atsakovei atlygins 9500 Eur turtinę žalÄ , sumokėdama nurodytÄ sumÄ per penkerius metus, kas mėnesį mokėdama nustatyto dydžio įmokas. Darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 20 d. sprendimu patvirtinus Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, darbo byla Nr. APS-9-925 nutraukta. IeÅ¡kovė nurodė, kad teismo nuosprendžiu A. D. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir iÅ¡ jo atsakovės naudai priteista 30 652,45 Eur žalai atlyginti.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, atsakovė, sudarydama su ieÅ¡kove taikos sutartį, siekė dvigubo patirtos žalos atlyginimo. Å alims 2017 m. kovo 19 d. pasiraÅ¡ant taikos sutartį, atsakovė dėl jai A. D. veiksmais padarytos žalos atlyginimo jau buvo pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje, taigi atsakovė siekia nepagrįstai praturtėti ieÅ¡kovės sÄ skaita, reikalaudama tos pačios žalos atlyginimo iÅ¡ kelių asmenų. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡alių sudaryta taikos sutartis prieÅ¡tarauja gerai moralei, nes neteisinga praÅ¡yti dvigubo tos pačios žalos atlyginimo.

Dėl to taikos sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia, o ieÅ¡kovei grÄ Å¾inta tai, kÄ ji pagal taikos sutartį jau įvykdė.

3. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė nurodė, kad praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , be to, kaip pareikÅ¡tÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė, dirbdama parduotuvės „Iki“ vadove, buvo supažindinta su jos pareigas reglamentuojančiais dokumentais, tarp jų – pareiginiais nuostatais, parduotuvės, kurioje dirbo, grynųjų pinigų ir kitų materialinių vertybių apsaugos tvarka, taip pat buvo prisijungusi prie visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties su darbuotojų grupe.

IeÅ¡kovė buvo atsakinga už jos vadovaujamos parduotuvės „Iki“ sklandžiÄ , efektyviÄ bei nenuostolingÄ veiklÄ . 2016 m. spalio 19 d. parduotuvėje įvyko vagystė, kurios metu parduotuvės darbuotojas A. D. pasisavino 46 752,04 Eur, sudėtus į inkasacijai paruoÅ¡tus pinigų maiÅ¡us, padėtus seife. Atsakovei buvo grÄ Å¾inta tik dalis neteisėtai pasisavintų pinigų sumos – 16 099,59 Eur. IeÅ¡kovė, apraÅ¡ydama įvykį, nurodė, jog A. D. seifÄ atsirakino pasinaudodamas kitiems darbuotojams žinomoje vietoje (stalčiuje) paliktu seifo raktu, už kurį buvo atsakinga bÅ«tent ieÅ¡kovė.

PasiaiÅ¡kinime dėl galimo darbo drausmės pažeidimo ieÅ¡kovė pripažino savo kaltę dėl reikiamų saugumo priemonių neužtikrinimo ir tinkamų veiksmų užkardyti nuostolių atsiradimÄ nesiėmimo. A. D. atžvilgiu 2017 m. kovo 14 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo patenkintas atsakovės civilinis ieÅ¡kinys dėl 30 652,45 Eur turtinės žalos atlyginimo. Taikos sutartis tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės sudaryta 2017 m. kovo 19 d., Darbo ginčų komisijos patvirtinta 2017 m. kovo 20 d., t. y. jau po nuosprendžio paskelbimo.

Nesutikdama su taikos sutarties nuostatomis, ieÅ¡kovė Å¡iÄ sutartį galėjo ginčyti, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį teisme dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo per vienÄ mėnesį nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2017 m. balandžio 20 d. IeÅ¡kovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, pateisinančių Å¡io ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ . Nors ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės grindžiamas tariamu atsakovės tikslu praturėti ieÅ¡kovės sÄ skaita – siekiu gauti žalos atlyginimÄ tiek iÅ¡ ieÅ¡kovės, tiek iÅ¡ nuteistojo A.

D., vis dėlto pati ieÅ¡kovė nurodė, kad taikos sutarties pasiraÅ¡ymo metu jai jau buvo žinoma apie baudžiamojoje byloje atsakovės pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį. Apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo patenkintas civilinis ieÅ¡kinys, paskelbtas 2017 m. kovo 14 d., t. y. iki taikos sutarties pasiraÅ¡ymo (2017 m. kovo 19 d.) bei Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo (2017 m. kovo 20 d.). IeÅ¡kovė, žinodama apie patenkintÄ civilinį ieÅ¡kinį, turėjo visas galimybes nesudaryti taikos sutarties arba ginčyti Darbo ginčų komisijos sprendimÄ , kuriuo patvirtinta taikos sutartis, teisės aktų nustatytais terminais.

Žinodama apie patenkintÄ civilinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė laisva valia pasirašė taikos sutartį, todėl daugiau kaip po vienerių metų ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu laikytinas nesÄ Å¾iningu ir neteisėtu. Atsakovė taip pat nurodė, kad nuteistasis A. D. nėra atlyginęs atsakovei padarytos žalos, be to, ieÅ¡kovė turi visas galimybes reikÅ¡ti A. D. regresinį reikalavimÄ dėl taikos sutarties pagrindu sumokėtų lėšų priteisimo.

Bendra atsakovės iÅ¡ieÅ¡kotina suma negalės virÅ¡yti faktiÅ¡kai padarytos žalos dydžio (30 652,45 Eur), todėl nėra jokio teisinio pagrindo įžvelgti atsakovės nepagrįstÄ praturtėjimÄ , taip pat nepagrįsti ieÅ¡kinio teiginiai dėl taikos sutarties prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės UAB „Palink“ 2013 m. lapkričio 18 d. buvo sudaryta Darbo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė priimta dirbti parduotuvėje „Iki“ kasininke- pardavėja. Pakeitus Darbo sutartį, ieÅ¡kovė nuo 2016 m. kovo 1 d. ėjo parduotuvės vadovės pareigas. Ji 2016 m. birželio 1 d. buvo supažindinta su UAB „Palink“ lokaliniais teisės aktais. IeÅ¡kovė nuo 2016 m. kovo 1 d. yra sudariusi visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį su darbuotojų grupe. 2016 m. spalio 19 d. parduotuvėje įvyko vagystė, kurios metu parduotuvės darbuotojas A.

D. pasisavino 46 752,04 Eur, sudėtus į inkasacijai paruoÅ¡tus pinigų maiÅ¡us, padėtus seife. Atsakovei buvo grÄ Å¾inta tik dalis neteisėtai pasisavintų pinigų – 16 099,59 Eur. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-237/2017 A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį; Å¡iuo nuosprendžiu taip pat patenkintas baudžiamojoje byloje atsakovės pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ A.

D. priteista 30 652,45 Eur turtinei žalai atlyginti. Apkaltinamasis nuosprendis peržiūrėtas apeliacine tvarka ir 2018 m. sausio 22 d. nutartimi paliktas nepakeistas.

6. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė 2017 m. sausio 19 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu priteisti iÅ¡ L. P. ir A. R. atitinkamai 25 639,54 Eur ir 5012,91 Eur žalai, atsiradusiai dėl pinigų vagystės, atlyginti. L. P. ir UAB „Palink“ 2017 m. kovo 19 d. pasirašė taikos sutartį, kuria ieÅ¡kovė sutiko atsakovei atlyginti 9500 Eur turtinę žalÄ , sumokant nurodytÄ sumÄ lygiomis dalimis per 5 metus. Taikos sutartį ir praÅ¡ymÄ dėl darbo bylos nutraukimo jÄ patvirtinus ieÅ¡kovės vardu pasirašė jai Darbo ginčų komisijoje atstovavusi advokatė AuÅ¡ra Ručienė. Darbo ginčų komisija 2017 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. DGKS-1431 patvirtino taikos sutartį ir darbo bylÄ Nr. APS-2-925 nutraukė.

7. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nurodė, kad, sudarant ginčijamÄ taikos sutartį, ieÅ¡kovei buvo žinomos, aiÅ¡kios ir suprantamos taikos sutarties sudarymo metu buvusios aplinkybės, tarp jų – ir kito asmens įvykdytos vagystės faktas. IeÅ¡kovė žinojo apie nusikalstamÄ veikÄ jos vadovaujamoje parduotuvėje padariusį A. D. ir jam iÅ¡keltÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ . Teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, ieÅ¡kovė negalėjo nesuprasti, kad gali neprisiimti taikos sutartimi numatytų aiÅ¡kiai jai nenaudingų įsipareigojimų ir nepasiraÅ¡yti taikos sutarties.

Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovė nurodė, jog tik 2018 m. gegužės mėnesį dėl informacijos kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismÄ ir tik tuomet sužinojo apie A. D. priimtÄ bei įsiteisėjusį apkaltinamÄ jį nuosprendį, tačiau į bylÄ nepateikta tai patvirtinančių įrodymų. Bylos ginčo kontekstas ir pačios ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės bei jų vertinimas patvirtina, kad ieÅ¡kovė žinojo apie vagystę. Teismo vertinimu, tokio žinojimo pakako, kad ieÅ¡kovė neiÅ¡reikÅ¡tų valios prisiimti įsipareigojimus pagal taikos sutartį, ir tam nebuvo ir nėra bÅ«tina nuosprendžio įsiteisėjimo aplinkybė.

Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjant atsakovės praÅ¡ymÄ Darbo ginčų komisijoje ir sudarant ginčijamÄ taikos sutartį, ieÅ¡kovė buvo atstovaujama profesionalios teisininkės – advokatės, kuri, veikdama ieÅ¡kovės vardu, pasirašė taikos sutartį. Be to, taikos sutartis Å¡alių sudaryta 2017 m. kovo 19 d., Darbo ginčų komisijos patvirtinta 2017 m. kovo 20 d., o apkaltinamasis nuosprendis A. D. atžvilgiu priimtas dar 2017 m. kovo 14 d.

8. Ä®vertinęs aptartus bylos duomenis, teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovei buvo žinoma apie nusikalstamÄ veikÄ ir jį padariusį asmenį, taikos sutartis sudaryta laisva Å¡alių valia, bylos nagrinėjimo metu nenustatyti jokie įstatyme įtvirtinti sandorių negaliojimo pagrindai (CK 1.80 straipsnis), dėl ieÅ¡kovės nurodytų argumentų nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį.

9. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ieÅ¡kovės argumentų apie atsakovės siekį dvigubos naudos, prisiteisus žalÄ pagal baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir ieÅ¡kovei vykdant įsipareigojimus pagal taikos sutartį. Teismas pažymėjo, kad, nuteistajam A. D. atlikus paskirtÄ bausmę, ieÅ¡kovė gali realizuoti į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

10. Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl taikos sutarties, kuri patvirtinta Darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 20 d. sprendimu, nuginčijimo. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 296 straipsnį Å¡alis, nesutinkanti su Darbo ginčų komisijos sprendimu, per mėnesį jį galėjo apskųsti teismui. Remiantis DK 297 straipsniu, Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja pasibaigus kreipimosi į teismÄ terminui, jeigu nė viena Å¡alis nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio teisme.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 20 d. sprendimu patvirtintos taikos sutarties nuostatomis, galėjo ginčyti Å¡iÄ sutartį pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį teisme per vienÄ mėnesį, t. y. iki 2017 m. balandžio 20 d., tačiau to nepadarė. IeÅ¡kinys teismui paduotas tik 2018 m. gegužės 29 d., t. y. praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo Darbo ginčų komisijos priėmimo. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi DK 296 straipsnyje įtvirtintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ sprendimui ginčyti, todėl, atsakovei reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinys atmestinas ir Å¡iuo pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieÅ¡kovė) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 11.1. Nagrinėjamu atveju yra CK 1.80, 1.81, 1.5 straipsniuose nurodyti pagrindai pripažinti ginčijamÄ taikos sutartį negaliojančia, nes atsakovė, sudariusi Å¡iÄ sutartį, siekia patirtos turtinės žalos dvigubo atlyginimo: tÄ pačiÄ turtinę žalÄ atsakovė prisiteisė tiek iÅ¡ pinigines lėšas pasisavinusio asmens, tiek gauna iÅ¡ apeliantės, mokančios žalos atlyginimÄ pagal ginčijamÄ taikos sutartį.

Dviguba civilinė atsakomybė negalima, tai prieÅ¡tarauja bendriesiems teisinės atsakomybės principams. 11.2. Apeliantė neneigia, kad jai buvo žinoma apie A. D. atžvilgiu vykdomÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl pasisavintų ir parduotuvės seifo lėšų, tačiau ji, nebÅ«dama baudžiamojoje byloje dalyvaujančiu asmeniu, negavo jokios informacijos apie UAB „Palink“ baudžiamojoje byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dydį, kitas aplinkybes, nežinojo apie 2018 m. kovo 14 d. priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuris ginčijamos taikos sutarties sudarymo dienÄ dar nebuvo įsiteisėjęs, nes buvo apskųstas apeliacine tvarka ir paliktas nepakeistas tik Å iaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi.

Nors apeliantė žinojo, kad dėl pinigų pasisavinimo kaltas A. D., tačiau ji jokiu bÅ«du nebÅ«tų pasiraÅ¡iusi taikos sutarties, žinodama aplinkybę, jog atsakovė iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdžiusio asmens prisiteisė visÄ patirtÄ Å¾alÄ . Å iÄ aplinkybę atsakovė, sudarydama taikos sutartį, sÄ moningai nuslėpė, siekdama nepagrįstai pasipelnyti ir gauti dvigubÄ Å¾alos atlyginimÄ . 11.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , visiÅ¡kai neįvertino to, kad apeliantė neturi jokių galimybių atsakovei sumokėtus pinigus prisiteisti iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdžiusio asmens, nes baudžiamojoje byloje patenkintu civiliniu ieÅ¡kiniu visa žalos atlyginimo suma priteista atsakovei.

Toks teismo sprendimas negali bÅ«ti paliktas galioti, nes nepaneigtas faktas, kad atsakovė tos pačios žalos atlyginimÄ gauna ir iÅ¡ apeliantės, ir iÅ¡ pinigus nusikalstamu bÅ«du pasisavinusio asmens. 11.4. Ginčijama taikos sutartis prieÅ¡tarauja gerai moralei, nes neteisinga už tÄ pačiÄ Å¾alÄ reikalauti dvigubo atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neanalizavo apeliantės nurodytų argumentų dėl taikos sutarties prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir gerai moralei. 11.5.

Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad, sudarant ginčijamÄ taikos sutartį, apeliantei atstovavo advokatė, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Taikos sutarties pasiraÅ¡ymo metu nei apeliantei, nei jos atstovei nebuvo žinoma apie A. D. atžvilgiu priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį bei patenkintÄ atsakovės civilinį ieÅ¡kinį, nes apeliantė nebuvo baudžiamojoje byloje dalyvaujančiu asmeniu, nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, todėl objektyviai nebuvo galimybės susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. 11.6.

IÅ¡ darbo byloje atsakovės pareikÅ¡tų apeliantei reikalavimų aiÅ¡kiai matyti, kad praÅ¡yta atlyginti turtinė žala sieta iÅ¡skirtinai su buvusio parduotuvės darbuotojo pavogta pinigų suma. Dėl to pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, kad taikos sutartimi apeliantės įsipareigota sumokėti suma susijusi su apeliantės materialine atsakomybe už jai patikėtÄ darbdavio turtÄ . Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįsigilino į bylos esmę, net nesuprato, kokiu pagrindu atsakovė reikalauja iÅ¡ apeliantės atlyginti žalÄ , kuriÄ padarė ne ji, bet nusikaltimÄ Ä¯vykdęs asmuo. 11.7.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, kad apeliantė, mokėdama pagal taikos sutartį, pripažįsta savo prievolę atlyginti žalÄ . Kol taikos sutartis nepripažinta negaliojančia, apeliantė privalo jÄ vykdyti, prieÅ¡ingu atveju gali bÅ«ti pradėtas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas. Apeliantės nesutikimÄ su taikos sutartimi nustatyta prievole patvirtina jos kreipimasis į teismÄ dėl Å¡ios sutarties pripažinimo negaliojančia. 11.8. Teismo argumentai, kad apeliantė galės įgyvendinti regreso teisę į nusikalstama veika žalÄ padariusį asmenį, yra nepagrįsti.

Negalima tokia situacija, kad A. D., sumokėjęs atsakovei žalos atlyginimÄ pagal baudžiamojoje byloje patenkintÄ civilinį ieÅ¡kinį, dar turėtų atlyginti žalÄ apeliantei. Akivaizdu, kad atsakovė negali gauti žalos atlyginimo daugiau, nei patyrė žalos. Teismas priėmė akivaizdžiai neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . 11.9. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys atmestinas ir dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino, yra nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senatis nepraleista, nes aplinkybę, kad atsakovė tos pačios žalos atlyginimÄ prisiteisė ir iÅ¡ pinigus pasisavinusio asmens, sužinojo tik 2018 m. gegužės mėnesį, su apkaltinamuoju nuosprendžiu susipažino tik 2018 m. gegužės 28 d., nes susipažinti su iÅ¡nagrinėtos baudžiamosios bylos medžiaga galima tik po to, kai joje priimtas procesinis sprendimas įsiteisėja.

Nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinį, taikydamas ieÅ¡kinio senatį, nes ji objektyviai nebuvo suėjusi, o teismas turėjo šį terminÄ atnaujinti, nes apeliantė teisminės gynybos kreipėsi tuojau pat, kai sužinojo apie pažeistas savo teises.

12. Atsiliepime apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 12.1. Apeliantės argumentai dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.80, 1.81 straipsniuose įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais yra nepagrįsti. Å alims sudarant taikos sutartį, nebuvo jokių vieÅ¡ajai tvarkai ir (ar) gerai moralei prieÅ¡taraujančių ketinimų. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, apeliantė neįrodė tariamai nesÄ Å¾iningų atsakovės tikslų, sudarant ginčijamÄ taikos sutartį. 12.2.

Apeliantė pripažįsta žinojusi apie A. D. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jo atžvilgiu inicijuotÄ baudžiamÄ jį procesÄ . Atsakovė niekada neslėpė fakto, kad baudžiamojoje byloje yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį. Baudžiamoji byla nagrinėta ir 2018 m. kovo 14 d. apkaltinamasis nuosprendis paskelbtas vieÅ¡ai, taigi atsakovė ir norėdama nebÅ«tų galėjusi nuslėpti nuo apeliantės civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kimo fakto. Be to, apeliantė nuo pat darbo bylos iÅ¡kėlimo Darbo ginčų komisijoje pradžios buvo atstovaujama profesionalios teisininkės – advokatės, kuri turėjo visas galimybes susipažinti su atstovaujamajai aktualia baudžiamosios bylos medžiaga. 12.3.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas faktinėmis aplinkybėmis itin panaÅ¡ioje byloje iÅ¡aiÅ¡kino, kad vien faktas, jog yra nustatytas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, iÅ¡ kurio priteistinas žalos dydis, dar nereiÅ¡kia, kad, patenkinus darbdavio ieÅ¡kinį, kuriuo reikalauta taikyti materialinę atsakomybę darbuotojui, darbdavys nepagrįstai praturtėtų. Darbuotojas, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlyginęs darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ , įgyja regreso teisę į nusikaltimÄ padariusį asmenį, ir jam regreso tvarka gali bÅ«ti priteisiama atlygintos žalos suma iÅ¡ nuteistojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-120/2006).

Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. D. nėra atlyginęs atsakovei padarytos žalos. Apeliantė (ieÅ¡kovė) turi visas galimybes reikÅ¡ti nuteistajam regresinį reikalavimÄ dėl atsakovei taikos sutarties pagrindu sumokėtų lėšų priteisimo. 12.4. Apeliacinio skundo argumentai, kad, sudarydama taikos sutartį, atsakovė siekė praturtėti ar praturtėjo apeliantės (ieÅ¡kovės) sÄ skaita, yra nepagrįsti. Net esant dviem teisiniams aktams – Darbo ginčų komisijos sprendimu patvirtintai taikos sutarčiai ir apkaltinamajam nuosprendžiui, kuriuo patenkintas civilinis ieÅ¡kinys, – bendra atsakovės iÅ¡ieÅ¡koma suma negalės virÅ¡yti faktiÅ¡kai patirtos žalos dydžio – 30 652,45 Eur.

Dėl to nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo įžvelgti atsakovės nepagrįstÄ praturtėjimÄ ar siekį dvigubo žalos atlyginimo. Pripažįstant pagrįsta apeliantės pozicijÄ , kad žalos atlyginimo priteisimas iÅ¡ kelių asmenų neva lemia dvigubos atsakomybės taikymÄ , tai iÅ¡ esmės reikÅ¡tų, jog, pavyzdžiui, negalima ir solidari atsakomybė, kai kreditorius gali reikalauti visos žalos atlyginimo sumos iÅ¡ bet kurio skolininko, o šį reikalavimÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę reikÅ¡ti regresinį reikalavimÄ kitiems bendraskoliams. 12.5.

Apeliantė į teismÄ dėl taikos sutarties nuginčijimo kreipėsi praėjus daugiau kaip metams po Darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo patvirtinta taikos sutartis, priėmimo. Apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo patenkintas atsakovės civilinis ieÅ¡kinys pinigus pasisavinusiam asmeniui, priimtas ir paskelbtas 2017 m. kovo 14 d., t. y. prieÅ¡ darbo ginčo Å¡alims pasiraÅ¡ant 2017 m. kovo 19 d. taikos sutartį. Apeliantei (ieÅ¡kovei), atstovaujamai advokatės, tai turėjo bÅ«ti žinoma. Daugiau kaip po vienerių metų pareikÅ¡tas reikalavimas dėl taikos sutarties nuginčijimo reiÅ¡kia nesÄ Å¾iningÄ ir neteisėtÄ elgesį. 12.6.

Apeliantė praleido DK 296 straipsnyje įtvirtintÄ vieno mėnesio terminÄ , skaičiuotinÄ nuo Darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 20 d. priėmimo dienos, kreiptis į teismÄ dėl taikos sutarties nuginčijimo. Apeliantė neteisingai interpretuoja ginčui aktualaus DK 296 straipsnio nuostatas dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios – pagal Å¡io straipsnio nuostatas vieno mėnesio termino kreiptis į teismÄ pradžia siejama ne su aplinkybių, sudarančių pagrindÄ kreiptis į teismÄ paaiÅ¡kėjimu, bet su darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo data.

Apeliantė, 2018 m. gegužės 28 d. paduodama ieÅ¡kinį, daugiau kaip metus praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ , neprašė Å¡io termino atnaujinti, nepagrindė svarbių Å¡io termino praleidimo priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieÅ¡kinio senatį. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat bÅ«tinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieÅ¡kovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų. Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo 15. Paduodama apeliacinį skundÄ , apeliantė pridėjo naujus įrodymus: 2018 m. gegužės 25 d. praÅ¡ymo ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. lydraščio nuoraÅ¡us, kuriais siekia pagrįsti priežastis, kodėl į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi praėjus daugiau kaip metams po Darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 20 d. sprendimo patvirtinti darbo ginčo Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį priėmimo.

16. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Apeliantė nenurodė, kodėl prie apeliacinio skundo pridėti įrodymai nebuvo pateikti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad nuo teismo proceso pradžios apeliantė buvo atstovaujama advokatės, darytina iÅ¡vada, jog visi įrodymai, susiję su byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, galėjo ir turėjo bÅ«ti pateikti teismo proceso pirmojoje instancijoje metu. Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ dėl naujų įrodymų priėmimo bei iÅ¡dėstė savo pozicijÄ dėl Å¡ių įrodymų vertinimo, apeliantės pateiktus naujus įrodymus priima tam, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kintos Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos aplinkybės (CPK 314 straipsnis).

Byloje nustatytos aplinkybės 18. Byloje nustatyta, kad pagal ieÅ¡kovės (apeliantės) ir atsakovės UAB „Palink“ 2013 m. lapkričio 18 d. sudarytÄ Darbo sutartį ieÅ¡kovė (apeliantė) buvo priimta dirbti parduotuvėje „Iki“ Nr. 501, esančioje (duomenys neskelbtini), kasininke-pardavėja. Å alys 2015 m. gruodžio 1 d. susitarė, kad apeliantė (ieÅ¡kovė) eis pamainos virÅ¡ininkės pareigas. Dar kartÄ pakeitus Darbo sutartį, Å¡alys susitarė, kad nuo 2016 m. kovo 1 d. ieÅ¡kovė (apeliantė) eis parduotuvės „Iki“ Nr. 1200, esančios (duomenys neskelbtini), vadovės pareigas (t. 1, b. l. 6-16).

Ieškovė (apeliantė) su atsakove sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, 2016 m. kovo 1 d. prisijungdama prie visiškos materialinės atsakomybės sutarties su darbuotojų grupe (t. 2, b. l. 131-135). Apeliantė 2016 m. birželio 1 d. buvo supažindinta su UAB „Palink“ lokaliniais teisės aktais, tarp jų – Parduotuvės vadovo pareiginiais nuostatais, Parduotuvės, grynųjų pinigų ir kitų materialinių vertybių apsaugos tvarka (t. 2, b. l. 103-106).

19. IeÅ¡kovės (apeliantės) vadovaujamoje parduotuvėje 2016 m. spalio 19 d. 7.22 val. kasininkas-pardavėjas-valytojas A. D. iÅ¡ parduotuvės seifo pasisavino 46 752,04 Eur. Sulaikius šį asmenį, atsakovei buvo grÄ Å¾inta 16 099,59 Eur, likusiÄ 30 652,45 Eur sumÄ pinigus pasisavinęs asmuo jau buvo iÅ¡leidęs.

20. Dėl nurodytos nusikalstamos veikos buvo iškelta baudžiamoji byla, Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-237/2017, A. D. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu patenkintas UAB „Palink“ civilinis ieškinys iš A. D. priteista 30 652,45 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis paliktas nepakeistas.

21. UAB „Palink 2017 m. sausio 19 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu priteisti iÅ¡ parduotuvės vedėjos L. P. 25 639,54 Eur, iÅ¡ A. R. (Regiono vadovės) – 5012,91 Eur žalos atlyginimo (el. bylos popierinio priedo l. 4-7). L. P. ir UAB „Palink“ 2017 m. kovo 19 d. pasirašė taikos sutartį, kuria ieÅ¡kovė sutiko atlyginti atsakovei 9500 Eur dydžio žalÄ , sumokant Å¡iÄ sumÄ per penkerius metus po 158,33 Eur kas mėnesį (el. bylos popierinio priedo l. 9, el. bylos l. 20-21).

Darbo ginčų komisija 2017 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. DGKS-1431 patvirtino darbo ginčo Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį ir darbo bylÄ Nr. APS-2-925 nutraukė (el. bylos popierinio priedo l. 8, el. bylos l. 26-27). Per įstatymo nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ , skaičiuojamÄ nuo Darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 20 d. sprendimo priėmimo dienos, nė viena iÅ¡ taikos sutartį sudariusių darbo ginčo Å¡alių nesikreipė į teismÄ . Darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 20 d. sprendimas, kuriuo patvirtinta aptariama taikos sutartis, įsiteisėjo 2017 m. balandžio 20 d.

22. IeÅ¡kovė (apeliantė) 2018 m. gegužės 29 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia jos ir atsakovės UAB „Palink“ 2017 m. kovo 19 d. sudarytÄ taikos sutartį, kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnis), gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei taikyti restitucijÄ .

23. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , be to, pareikÅ¡tÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Dėl darbo ginčo Å¡alių taikos sutarties, sudarytos nagrinėjant ginÄÄ Darbo ginčų komisijoje, ginčijimo sÄ lygų 24. Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad ieÅ¡kovė (apeliantė) siekia nuginčyti taikos sutartį, patvirtintÄ Ä¯siteisėjusiu Darbo ginčų komisijos sprendimu darbo byloje.

25. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos DK 290 straipsnio 2 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad darbo ginčų komisija nutraukia bylos nagrinėjimÄ , jeigu Å¡alys dėl individualaus darbo ginčo iÅ¡sprendimo sudarė raÅ¡ytinę taikos sutartį, kuriÄ darbo ginčų komisija savo sprendimu patvirtino. Pagal DK 296 straipsnį Å¡alis, nesutinkanti su darbo ginčų komisijos sprendimu, per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu CPK nustatyta tvarka. Jeigu nė viena Å¡alis nepareiÅ¡kia ieÅ¡kinio teisme, darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja pasibaigus kreipimosi į teismÄ terminui (DK 297 straipsnis). Darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka (DK 298 straipsnio 2 dalis).

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teismo patvirtintos taikos sutarties nuginčijimo sÄ lygų, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, siekiant nuginčyti teismo patvirtintÄ taikos sutartį, tokiam nuginčijimui bÅ«tinos ir procesinės prielaidos, ir materialieji teisiniai pagrindai. Pirma, asmuo, siekdamas ginčyti tokiÄ taikos sutartį, turi turėti tam procesines prielaidas. Teismo patvirtinta taikos sutartis gali bÅ«ti ginčijama dviem bÅ«dais: 1) jeigu dar įmanoma pagal apskundimo terminus ir tvarkÄ , tai asmuo gali ginčyti nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo instancine tvarka;

2) jeigu procesiniai apskundimo terminai jau praėję, paduodamas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka ir CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindais. Antra, asmuo, siekdamas ginčyti taikos sutartį, turi įrodyti materialiosios teisės normų pažeidimus, t. y. įstatymo nustatytus sandorio negaliojimo pagrindus (CK 1.78–96, 2.84, 6.66, 6.228, kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

27. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovės teisingai pažymėta, kad pagal kasacinio teismo jurisprudencijÄ , pripažįstant negaliojančia teismo tvarka patvirtintÄ taikos sutartį, turi netekti teisinės galios ir procesinis sprendimas, kuriuo patvirtinta taikos sutartis. Jeigu teismo patvirtintÄ taikos sutartį asmuo ginčytų remdamasis tik materialiosios teisės nustatytais pagrindais, jo pareiÅ¡kimas bÅ«tų nepriimtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nes byla jau nutraukta (CPK 293 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

28. Pripažintina teisiÅ¡kai pagrįsta atsakovės pozicija, kad procesinės prielaidos aktualios ir tuo atveju, kai Å¡alis siekia nuginčyti taikos sutartį, patvirtintÄ darbo ginčų komisijos sprendimu, nes toks sprendimas, kaip ir teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo, sukuria tas pačias teisines pasekmes (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos DK 290 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 298 straipsnio 2 dalis).

29. Nagrinėjamu atveju, Darbo ginčų komisijai 2017 m. kovo 20 d. sprendimu patvirtinus Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, nė viena iÅ¡ ginčo Å¡alių per mėnesį, t. y. iki 2017 m. balandžio 20 d., nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Esant tokioms aplinkybėms, Darbo ginčų komisijos sprendimas patvirtinti Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį įsiteisėjo 2017 m. balandžio 20 d. ir tapo vykdomuoju dokumentu (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos DK 297 straipsnis, 298 straipsnio 2 dalis).

30. Minėta, į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl Darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 20 d. sprendimu patvirtintos taikos sutarties pripažinimo negaliojančia apeliantė (ieÅ¡kovė) kreipėsi 2018 m. gegužės 29 d., t. y. praleidusi DK 296 straipsnyje įtvirtintÄ mėnesio terminÄ daugiau negu vieneriais metais.

31. Pirmosios instancijos teismas DK 296 straipsnyje nustatytÄ terminÄ kvalifikavo kaip ieÅ¡kinio senaties. Atsakovei reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas, konstatavęs, jog terminas praleistas daugiau negu vieneriais metais, atmetė ieÅ¡kinį ir dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, vienodindama teismų praktikÄ dėl DK 296 straipsnyje įtvirtinto termino kvalifikavimo, iÅ¡aiÅ¡kino, jog Å¡ioje teisės normoje nustatytas mėnesio terminas individualaus darbo ginčo Å¡alims, nesutinkančioms su darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme turi bÅ«ti kvalifikuojamas kaip procesinis terminas (DK 10, 29 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, iÅ¡skyrus darbo įstatymų nustatytas iÅ¡imtis (DK 29 straipsnis).

Pasibaigus procesiniam terminui, teisė atlikti procesinį veiksmÄ iÅ¡nyksta, t. y. subjektinė procesinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).

33. Kartu pažymėtina tai, kad aptariamas terminas nėra naikinamasis. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ procesinių terminų atnaujinimo taisyklę asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytÄ ar teismo paskirtÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas. Ä®statymas nenustato aplinkybių, kurios gali bÅ«ti pripažįstamos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, taigi įvertinti jų svarbÄ ir įtakÄ termino praleidimui – teismo kompetencija.

34. Svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali bÅ«ti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytÄ terminÄ ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Teismų praktikoje pažymima, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas procesinius terminus, siekia užtikrinti teismo sprendimų, taip pat ir civilinių santykių stabilumÄ . Dėl to, jeigu terminas praleistas daug, o Å¡alies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, nėra pagrindo praleistÄ terminÄ atnaujinti, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieÅ¡tarautų įstatymo leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2299/2013).

35. DK 296 straipsnyje įtvirtinto termino kvalifikavimas procesiniu reiÅ¡kia, kad teismas, gavęs ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo, kuris privaloma ikiteismine tvarka buvo nagrinėtas Darbo ginčų komisijoje, jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje turi patikrinti, ar Å¡is terminas nepraleistas, jeigu praleistas – iÅ¡spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimÄ (CPK 78 straipsnis). Jeigu nustatoma, kad procesinis terminas praleistas be svarbios priežasties ir nėra pagrindo jam atnaujinti, teismas procesinį dokumentÄ turi atsisakyti priimti, nes, minėta, pasibaigus procesiniam terminui, teisė atlikti procesinius veiksmus iÅ¡nyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, DK 296 straipsnyje nustatytÄ mėnesio terminÄ nepagrįstai kvalifikavęs kaip ieÅ¡kinio senaties, ieÅ¡kinio dėl taikos sutarties, patvirtintos Darbo ginčų komisijos sprendimu, pripažinimo negaliojančia priėmimo stadijoje nesprendė praleisto termino atnaujinimo klausimo, ieÅ¡kinį priėmė ir iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės.

37. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde DK 296 straipsnyje įtvirtintas terminas nepagrįstai nurodomas kaip ieÅ¡kinio senaties, be to, neteisingai įvardijama Å¡io termino eigos pradžia. Apeliantės argumentai, kad ji ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo termino nepraleido, nes aplinkybę apie teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje patenkintÄ atsakovės ieÅ¡kinį dėl žalos priteisimo iÅ¡ pinigus pasisavinusio asmens sužinojo tik 2018 m. gegužės mėnesį, yra teisiÅ¡kai nepagrįsti. DK 296 straipsnyje nustatyto termino eigos pradžia siejama su objektyvia aplinkybe – Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo diena.

38. Analizuojant, ar apeliantės (ieÅ¡kovės) nurodomos priežastys, dėl kurių ji nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu per DK 296 straipsnyje nustatytÄ terminÄ gali bÅ«ti laikomos svarbiomis Å¡io termino praleidimo priežastimis, visų pirma pažymėtina tai, kad, UAB „Palink“ 2017 m. sausio 19 d. pateikus praÅ¡ymÄ Darbo ginčų komisijai dėl materialinės atsakomybės apeliantei, kaip parduotuvės, iÅ¡ kurios seifo pasisavinti pinigai, vadovei, taikymo, apeliantė nuo pat darbo ginčo pradžios naudojosi advokatės teisine pagalba.

Akcentuotina tai, kad Darbo ginčų komisijai pateiktame 2017 m. vasario 6 d. atsiliepime į UAB „Palink“ praÅ¡ymÄ dėl žalos priteisimo apeliantė nesutikimÄ atlyginti žalÄ grindė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais argumentais ir aplinkybėmis, kuriais grindžiamas ieÅ¡kinys dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia. Jau Å¡iame atsiliepime apeliantė nurodė, kad už iÅ¡ jos reikalaujamÄ Å¾alÄ turi atsakyti pinigų vagystę įvykdęs asmuo, kuriam UAB „Palink“ yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį, todėl UAB „Palink“ neturi pagrindo tos pačios žalos reikalauti ir iÅ¡ apeliantės. Taigi Darbo bylos Nr. APS-2-925 medžiagos analizė paneigia apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, kad pagrindÄ kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl Darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 20 d. patvirtintos taikos sutarties nuginčijimo suponavo tik 2018 m. gegužės mėnesį sužinota aplinkybė, jog atsakovė UAB „Palink“ tos pačios žalos atlyginimÄ prisiteisė ir iÅ¡ pinigus pasisavinusio asmens.

Aplinkybę, kad UAB „Palink“ žalos atlyginimo reikalauja ir iÅ¡ pinigus pasisavinusio asmens, apeliantė žinojo ir ja rėmėsi dar iki 2017 m. kovo 19 d. taikos sutarties pasiraÅ¡ymo. Darbo ginčo nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje metu naudodamasi advokatės teisine pagalba, apeliantė turėjo galimybę tinkamai apsvarstyti, sudaryti taikos sutartį dėl dalies žalos atlyginimo ar ne, be to, sudariusi Å¡iÄ sutartį, galėjo pasinaudoti teise kreiptis dėl kilusio darbo ginčo iÅ¡sprendimo į teismÄ , laikydamasi įstatyme imperatyviai nustatyto ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo termino.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 20 d. sprendimo, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad, vadovaujantis DK 296 straipsniu, nesutinkant su komisijos sprendimu, šalys per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK nuostatomis.

39. Ä®vertinus apeliantės nurodytas aplinkybes, kuriomis ji teisina faktÄ , kad į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl taikos sutarties, patvirtintos Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi praėjus daugiau kaip metams po Darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 20 d. sprendimo, kuriuo patvirtinta Å¡i taikos sutartis, priėmimo, darytina iÅ¡vada, jog nenustatyta tokių aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pripažintos svarbiomis DK 296 straipsnyje įtvirtinto ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo termino praleidimo priežastimis. Aptariamas terminas praleistas ne tik nesant svarbių priežasčių, bet ir itin daug. Termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieÅ¡tarautų įstatymo leidėjo siekiui užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams.

40. Nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo DK 296 straipsnyje nustatytÄ terminÄ kaip ieÅ¡kinio senaties, tačiau konstatavo, kad Å¡is terminas praleistas daugiau kaip vieneriais metais ir jį taikė, nenustatęs svarbių priežasčių jam atnaujinti.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog aptariamas terminas yra procesinis, pirmosios instancijos teismas, gavęs ieÅ¡kinį dėl taikos sutarties, patvirtintos Darbo ginčų komisijos sprendimu, pripažinimo negaliojančia, jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje turėjo patikrinti, ar nepraleistas DK 296 straipsnyje nustatytas terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Nustatęs, jog terminas praleistas, teismas turėjo įvertinti jo praleidimo priežastis ir spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimÄ . Priėjęs prie iÅ¡vados, kad Å¡is procesinis terminas praleistas be svarbių priežasčių ir nesant pagrindo jį atnaujinti, pirmosios instancijos teismas turėjo ieÅ¡kinį atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

42. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ieÅ¡kinį, paduotÄ be svarbių priežasčių praleidus įstatymo imperatyviai nustatytÄ ieÅ¡kinio dėl darbo ginčo pareiÅ¡kimo terminÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės, panaikinamas ir priimamas procesinis sprendimas bylÄ nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

43. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Palink“ 2017 m. sausio 18 d. praÅ¡yme dėl žalos atlyginimo, pateiktame Darbo ginčų komisijai, buvo įvardyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis, priimta faktinėmis aplinkybėmis panaÅ¡ioje byloje, kurioje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai susiję su apeliantės argumentais, kuriais buvo grindžiama tiek nesutikimo su reikalavimu atlyginti žalÄ pozicija nagrinėjant darbo ginÄÄ Darbo ginčų komisijoje, tiek ieÅ¡kinys dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Be kita ko, kasacinis teismas nurodė, jog vien faktas, kad yra nustatytas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, iÅ¡ kurio priteistinas žalos dydis, dar nereiÅ¡kia, kad, patenkinus darbdavio ieÅ¡kinį, kuriuo reikalauta taikyti materialinę atsakomybę darbuotojui, darbdavys nepagrįstai praturtėtų. Darbuotojas, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlyginęs darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ , įgyja regreso teisę į nusikaltimÄ padariusį asmenį, ir jam regreso tvarka gali bÅ«ti priteisiama atlygintos žalos suma iÅ¡ nuteistojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-120/2006).

Dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo 44. Priėjus prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kinį turėjo bÅ«ti atsisakyta priimti, ir bylÄ nutraukus, apeliantei (ieÅ¡kovei) grÄ Å¾intinas žyminis mokestis, sumokėtas tiek paduodant ieÅ¡kinį, tiek apeliacinį skundÄ (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

45. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi darbuotoja, reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl taikos sutarties, sudarytos sprendžiant darbo ginÄÄ , pripažinimo negaliojančia. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieÅ¡kovė neturėjo mokėti žyminio mokesčio nei už ieÅ¡kinį, nei apeliacinį skundÄ . Dėl atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo 46. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas netenkintas, todėl apeliantės turėtos atstovavimo iÅ¡laidos jai neatlygintinos. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 735,96 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

47. Konstatavus pagrindÄ bylÄ nutraukti, ji baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio. Å ioje teisės normoje nustatyta, kad tokiu atveju teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

48. Atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytus motyvus, kad apeliantė į teismÄ kreipėsi žymiai praleidusi DK 296 straipsnyje imperatyviai nustatytÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo terminÄ , kad terminas praleistas nesant svarbių priežasčių, įvertinus priežastis, lėmusias atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė turi teisę reikalauti iÅ¡laidų, patirtų rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , atlyginimo (CPK 94 straipsnis).

49. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

50. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ atlyginimÄ , iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

51. Nors nagrinėjamu atveju atsakovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ nevirÅ¡ija maksimalaus rekomenduotino priteisti iÅ¡laidų dydžio, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog atsiliepime nenagrinėti nauji teisės klausimai, Å¡is procesinis dokumentas rengtas advokato, atstovavusio atsakovei ir pirmosios instancijos teisme, taigi jam parengti reikėjo mažesnių darbo ir laiko sÄ naudas, už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ teismas pagrįsta ir atsakovei atlygintina pripažįsta 350 Eur dydžio sumÄ .

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 293 straipsnio 1 punktu, 94, 98, straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ . Nutraukti civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. P. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palink“ dėl taikos sutarties, patvirtintos Darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 20 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-9-925, pripažinimo negaliojančia.

Priteisti iÅ¡ apeliantės (ieÅ¡kovės) L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palink“ (juridinio asmens kodas 110193723) 350 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) atsiliepimo į apeliacinį skundÄ iÅ¡laidoms atlyginti. GrÄ Å¾inti L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 214 Eur (du Å¡imtus keturiolika eurų) žyminį mokestį, sumokėtÄ 2018 m. gegužės 29 d., ir 214 Eur (du Å¡imtus keturiolika eurų) žyminį mokestį, sumokėtÄ 2018 m. spalio 3 d.

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo procesiniu sprendimu. Teisėjai Vilija Mikuckienė Asta Pikelienė Laima Ribokaitė