42579a26-372c-40eb-bab6-aba4b64c950e · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-2351-603/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00262-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.7.; 2.3.2.8.;2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), JÅ«ros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

K. ir atsakovo Z. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. K. ieÅ¡kinį atsakovui Z. K. ir pagal atsakovo Z. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. K. dėl santuokos nutraukimo, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, bendro turto ir prievolių padalijimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi prašė: 1.1. nutraukti Å¡alių (duomenys neskelbtini) sudarytÄ santuokÄ ; 1.2. po santuokos nutraukimo J. K. palikti pavardę – K., o Z. K. pavardę – K.; 1.3. nustatyti nepilnametės dukters A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su jos motina J. K.; 1.4. priteisti iÅ¡ atsakovo Z. K. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukteriai A. K. periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 290 Eur, nuo ieÅ¡kinio padavimo iki dukters pilnametystės; pavesti J.

K. lėšas tvarkyti uzufrukto teise; 1.5. nustatyti, jog savivaldybės mokama iÅ¡moka už nepilnametį vaikÄ kiekvienÄ mėnesį turi bÅ«ti pervedama ieÅ¡kovei J. K.; 1.6. nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimi tokiÄ tvarkÄ :

a) Savaitgaliais, ne mažiau kaip 2 savaitgalius per mėnesį, nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.;

b) atsakovas turi teisę atostogauti su dukra ne mažiau 14 kalendorinių dienų per kalendorinius metus dukters vasaros atostogų metu. IeÅ¡kovės ir atsakovo susitarimu, atostogų trukmė su tėvais gali bÅ«ti skaidoma į dalis priklausomai nuo tėvų turimų atostogų ir pan. IeÅ¡kovė ir atsakovas susitaria, kad atostogų datÄ ir trukmę suderina tarpusavyje ne vėliau kaip prieÅ¡ 10 kalendorinių dienų. IeÅ¡kovė ir atsakovas bendru sutarimu šį terminÄ gali sutrumpinti;

c) darbo dienomis atsakovas bendrauja su dukterimi, atsižvelgdamas į dukters užimtumÄ ir iÅ¡ anksto, ne mažiau, nei prieÅ¡ 24 val. suderinęs laikÄ (telefonu, elektroniniu paÅ¡tu) su ieÅ¡kove;

d) ieÅ¡kovė ir atsakovas turi teisę dukros gimimo dienÄ susitikti su dukra net jei tuo metu dukra bÅ«na pas kitÄ tėvÄ iÅ¡ anksto (telefonu, elektroniniu paÅ¡tu) su kita Å¡alimi suderinus susitikimo laikÄ ir vietÄ . Nei vienas iÅ¡ tėvų neturi teisės atsisakyti leisti susitikti su dukra jos gimimo dienÄ , jei tam nėra svarbių priežasčių;

e) Tėvo diena ir Motinos diena yra švenčiama su tuo iš tėvų, kurio yra šventė;

f) Tėvų gimimo dienos švenčiamos su tuo iš tėvų, kurio tai yra gimimo diena;

g) Valstybinių ir religinių švenčių dienomis (Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Velykos, Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena ir kt.) nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos kas antrais metais atsakovas, iš anksto, ne mažiau, nei prieš 24 val., telefonu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu) suderinęs su ieškove, šventes gali leisti su dukra;

h) Jei vienas iÅ¡ tėvų ketina laikinai (iki 14 dienų) iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos su dukterimi (įskaitant ir atostogų laiku), privalo informuoti kitÄ iÅ¡ tėvų (telefonu, elektroniniu paÅ¡tu) apie tokiÄ iÅ¡vykÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 7 kalendorines dienas iki planuojamos iÅ¡vykos. IeÅ¡kovė ir atsakovas privalo vienas kitam perduoti visus dukros asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (asmens tapatybės kortelę, pasÄ ), kurių gali prireikti laikinai iÅ¡vykstant iÅ¡ Lietuvos;

i) ieÅ¡kovė ir atsakovas įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimÄ vienas kitÄ informuoti raÅ¡tu ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos;

j) ieÅ¡kovė ir atsakovas įsipareigoja teikti vienas kitam informacijÄ , susijusiÄ su dukros sveikata, taip pat bendru sutarimu, atsižvelgiant į dukros interesus, spręsti dėl vaiko papildomo ugdymo, pomėgių tenkinimo. Dukrai susirgus ar sunegalavus, IeÅ¡kovė ir atsakovas susitaria vienas kitam suteikti galimybę ir nedaryti jokių kliūčių aplankyti sergančiÄ dukrÄ . Dukrai esant su vienu iÅ¡ tėvų, kitam tėvui turi bÅ«ti sudaryta galimybė susisiekti su dukra telefonu ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis;

k) aptarta bendravimo su dukterimi tvarka galėtų bÅ«ti laikinai keičiama dėl tokių aplinkybių: tėvo (motinos) ar dukters liga, tėvo (motinos) darbo laiko bei režimo ypatumai, pakitę vaiko interesai. Apie iÅ¡vardintų aplinkybių buvimo faktÄ ieÅ¡kovė ir atsakovas informuoja viena kitÄ telefonu ir (ar) SMS žinute per protingÄ terminÄ , priklausantį nuo aplinkybės pobÅ«džio. 1.7. padalyti santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytÄ turtÄ : žemės sklypÄ su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini); transporto priemones: automobilį ,,Subaru Forester“, priekabÄ ,,Respo“, automobilį ,,Mazda 2“.

a) atsakovui Z. K. priteisti asmeninės nuosavybės teise: 1.7.1.1. žemės sklypÄ su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini); 1.7.1.2. automobilį ,,Subaru Forester“; 1.7.1.3. priekabÄ ,,Respo“;

b) ieÅ¡kovei J. K. priteisti asmeninės nuosavybės teise: 1.7.2.1. 83 000 Eur kompensacijÄ už atsakovui atitenkantį nekilnojamÄ jį turtÄ . 1.7.2.2. Automobilį ,,Mazda 2”, vin. kodas: (duomenys neskelbtini). 1.8. priteisti ieÅ¡kovei J. K. prievolę atsiskaityti su AB ,,Swedbank“ pagal 2021 m. spalio 26 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 21-051689-GV. 1.9. priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad: 2.1. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas žemės sklypas su statiniais (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini): žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) sutuoktiniams gimė duktė A.

K.. Sutuoktiniai taip pat įgijo ir Å¡iuo metu turi transporto priemones: automobilį ,,Subaru Forester“; priekabÄ ,,Respo“; automobilį ,,Mazda 2“; 2.2. Å¡eima yra iÅ¡irusi dėl iÅ¡ryÅ¡kėjusio skirtingo požiÅ«rio į esminius gyvenimo klausimus. Sutuoktiniai nebesutaria dėl bendro gyvenimo klausimų, požiÅ«rio į sutuoktinių teises ir pareigas, nebeliko jausmų vienas kitam. Nors Å¡iuo metu ieÅ¡kovė su atsakovu gyvena tame pačiame name, tačiau jie gyvena atskiruose kambariuose ir bendro Å«kio neveda, Å¡eimos iÅ¡saugoti jau nebeįmanoma; 2.3.

VÄ® Registrų centro duomenimis bendra žemės sklypo su statiniais vidutinė rinkos vertė yra 89 280,00 Eur. Atlikus turto vertinimÄ buvo parengta ir 2021 m. sausio 4 d. vertintojo pasiraÅ¡yta turto vertinimo ataskaita, pagal kuriÄ vertinamo turto rinkos vertė 2021 m. gruodžio 10 dienai yra 166 000 Eur. Iki santuokos sudarymo turėtas ieÅ¡kovės asmeninis turtas – butas (duomenys neskelbtini) rajone parduotas santuokos metu už 193 000 Lt (55 897 Eur) ir visos piniginės lėšos buvo panaudotas kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektÄ â€“ įrenginėjant namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini).

BendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausančiam turtui taip pat buvo panaudotos ieÅ¡kovės asmeninės lėšos, sukauptos iki santuokos, 19694,16 Eur suma už parduotas akcijas, be to, santuokos metu buvo darbinga ir gavo darbo užmokestį. Todėl nekilnojamasis turtas turi bÅ«ti dalijamas lygiomis dalimis, įvertinus atsakovo pozicijÄ , kad nori pasilikti namÄ , o ieÅ¡kovei sumokėti kompensacijÄ . Kadangi turto vertė 166000 Eur, jai mokėtina kompensacija sudaro 83000 Eur. Po santuokos nutraukimo atsakovui Z. K. priteistini asmeninės nuosavybės teise automobilis ,,Subaru Forester“, priekaba ,,Respo“, o ieÅ¡kovei J.

K. – automobilis ,,Mazda 2“. Neregistruotini buities daiktai bus pasidalinti bendru sutarimu; 2.4. santuokos metu, tačiau jau vykstant skyrybų procesui, ieškovė 2021 m. spalio 26 d. su banku AB ,,Swedbank” sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 21-051689-GV, kurios pagrindu pasiskolino 4000 Eur (bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 4996,62 Eur). Paskola sudaryta asmeninėms reikmėms, apie tai informuota ir kredito įstaiga, sutartyje kredito gavėja nurodyta ieškovė, todėl įsipareigojimas yra asmeninis; 2.5. nepilnametės dukters interesus dėl itin glaudaus tarpusavio ryšio labiausiai atitiktų jos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove.

Be to, norÄ gyventi su mama iÅ¡reiÅ¡kusi ir pati dukra; 2.6. dukters iÅ¡laikymui reikalinga 580 Eur suma per mėnesį, ji turėtų bÅ«ti paskirstyta po lygiai abiems tėvams, t. y. po 290 Eur. Todėl iÅ¡ atsakovo priteistinas 290 Eur iÅ¡laikymas dukteriai periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Savivaldybės mokamos iÅ¡mokos už nepilnamečius vaikus turėtų bÅ«ti pervedamos ieÅ¡kovei, su kuria gyvens nepilnametė duktė ir kurios iÅ¡laikymu daugiausia rÅ«pinsis ieÅ¡kovė; bus naudojamos dukters gyvybės draudimo įmokoms mokėti, kurių mėnesinė suma sudaro 60 Eur;

3. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašė:

1) nutraukti Å¡alių santuokÄ paliekant santuokines pavardes;

2) nustatyti nepilnametės dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina J. K.;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukteriai kas mėnesį po 180 Eur nuo sprendimo įsiteisėjimo iki dukters pilnametystės;

4) nustatyti, kad vaiko iÅ¡laikymui skirtas lėšas atsakovas perveda į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ už einamÄ jį mėnesį iki 15 kalendorinės dienos;

5) nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarkÄ ;

6) padalyti santuokoje įgytas transporto priemones natūra;

7) pripažinti, kad iÅ¡ asmeninių atsakovo lėšų santuokoje įgyta namų valda, (duomenys neskelbtini), dalintina nukrypstant nuo lygių dalių principo ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , Å«kio pastatÄ ir kitus priklausinius, kurių bendra rinkos vertė 89 280 Eur, J. K. iÅ¡ Z. K. priteisti jam atitekusio nekilnojamojo turto rinkos vertės ketvirtadalio dydžio – 22 320 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovės prisidėjimÄ asmeninėmis lėšomis bei nustatyti atsakovui vienų metų terminÄ piniginei kompensacijai sumokėti, prievolei užtikrinti padaryti įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre apie įsiskolinimÄ už turtÄ ir draudimÄ perleisti iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su ieÅ¡kove;

8) užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus ir nustatyti ieÅ¡kovei uzufruktÄ gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki priteistos piniginės kompensacijos sumokėjimo.

4. Ieškovė atsiliepime su atsakovo priešieškiniu nesutiko, prašydama netenkinti priešieškinio dalyse dėl kieno kaltės iširo santuoka, dėl nepilnametės dukters išlaikymo dydžio, dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir dėl pasimatymų su tėčiu laiko.

5. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilniaus rajone pateikė teismui iÅ¡vadÄ dėl J. K. ieÅ¡kinio, kuriame nurodė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų vaiko interesus, iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymas dukteriai periodinėmis iÅ¡mokomis neturi bÅ«ti mažesnis nei 220 Eur, taip pat nurodė, kad neprieÅ¡tarauja dėl ieÅ¡kovės siÅ«lomos bendravimo tvarkos nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. birželio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas sprendė: 6.1. nutraukti ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad ji iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 6.2. palikti ieÅ¡kovei J. K. pavardę „K.“, atsakovui Z.

K. palikti pavardę – „K.“; 6.3. nustatyti nepilnametės dukters A. K., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove J. K.; 6.4. nustatyti atsakovo Z. K. tokiÄ bendravimo su dukterimi tvarkÄ :

a) savaitgaliais, ne mažiau kaip 2 savaitgalius per mėnesį, nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.;

b) atsakovas turi teisę atostogauti su dukra ne mažiau 14 kalendorinių dienų per kalendorinius metus dukters vasaros atostogų metu. IeÅ¡kovės ir atsakovo susitarimu, atostogų trukmė su tėvais gali bÅ«ti skaidoma į dalis priklausomai nuo tėvų turimų atostogų ir pan. IeÅ¡kovė ir Atsakovas susitaria, kad atostogų datÄ ir trukmę suderina tarpusavyje ne vėliau kaip prieÅ¡ 10 kalendorinių dienų. IeÅ¡kovė ir atsakovas bendru sutarimu šį terminÄ gali sutrumpinti;

c) darbo dienomis atsakovas bendrauja su dukterimi, atsižvelgdamas į dukters užimtumÄ ir iÅ¡ anksto, ne mažiau, nei prieÅ¡ 24 val. suderinęs laikÄ (telefonu, elektroniniu paÅ¡tu) su IeÅ¡kove;

d) ieÅ¡kovė ir atsakovas turi teisę dukros gimimo dienÄ susitikti su dukra net jei tuo metu dukra bÅ«na pas kitÄ tėvÄ iÅ¡ anksto (telefonu, elektroniniu paÅ¡tu) su kita Å¡alimi suderinus susitikimo laikÄ ir vietÄ . Nei vienas iÅ¡ tėvų neturi teisės atsisakyti leisti susitikti su dukra jos gimimo dienÄ , jei tam nėra svarbių priežasčių;

e) Tėvo diena ir Motinos diena yra švenčiama su tuo iš tėvų, kurio yra šventė;

f) Tėvų gimimo dienos švenčiamos su tuo iš tėvų, kurio tai yra gimimo diena;

g) Valstybinių ir religinių švenčių dienomis (Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Velykos, Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena ir kt.) nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos kas antrais metais atsakovas, iš anksto, ne mažiau, nei prieš 24 val., telefonu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu) suderinęs su ieškove, šventes gali leisti su dukra;

h) Jei vienas iÅ¡ tėvų ketina laikinai (iki 14 dienų) iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos su dukterimi (įskaitant ir atostogų laiku), privalo informuoti kitÄ iÅ¡ tėvų (telefonu, elektroniniu paÅ¡tu) apie tokiÄ iÅ¡vykÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 7 kalendorines dienas iki planuojamos iÅ¡vykos. IeÅ¡kovė ir atsakovas privalo vienas kitam perduoti visus dukros asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (asmens tapatybės kortelę, pasÄ ), kurių gali prireikti laikinai iÅ¡vykstant iÅ¡ Lietuvos;

i) IeÅ¡kovė ir atsakovas įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimÄ vienas kitÄ informuoti raÅ¡tu ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos;

j) IeÅ¡kovė ir Atsakovas įsipareigoja teikti vienas kitam informacijÄ , susijusiÄ su dukros sveikata, taip pat bendru sutarimu, atsižvelgiant į dukros interesus, spręsti dėl vaiko papildomo ugdymo, pomėgių tenkinimo. Dukrai susirgus ar sunegalavus, IeÅ¡kovė ir Atsakovas susitaria vienas kitam suteikti galimybę ir nedaryti jokių kliūčių aplankyti sergančiÄ dukrÄ . Dukrai esant su vienu iÅ¡ tėvų, kitam tėvui turi bÅ«ti sudaryta galimybė susisiekti su dukra telefonu ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis;

k) Aptarta bendravimo su dukterimi tvarka galėtų bÅ«ti laikinai keičiama dėl tokių aplinkybių: tėvo (motinos) ar dukters liga, tėvo (motinos) darbo laiko bei režimo ypatumai, pakitę vaiko interesai. Apie iÅ¡vardintų aplinkybių buvimo faktÄ IeÅ¡kovė ir Atsakovas informuoja viena kitÄ telefonu ir (ar) SMS žinute per protingÄ terminÄ , priklausantį nuo aplinkybės pobÅ«džio. 6.5. priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnametės dukters iÅ¡laikymui po 232 Eur, mokamus periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos (2021 m. sausio 29 d.) iki jos pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ; ieÅ¡kovė paskirta nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 6.6. priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise žemės sklypÄ su statiniais (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini): t. y.

žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Å«kio pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilį ,,Subaru Forester”, valst Nr. (duomenys neskelbtini) priekabÄ ,,Respo“, valst Nr. (duomenys neskelbtini); 6.7. priteisti ieÅ¡kovei J. K. asmeninės nuosavybės teise automobilį automobilį ,,Mazda, 2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo 66400 Eur kompensacijÄ už atsakovui tekusiÄ didesnę bendro turto dalį, Å¡iÄ kompensacijÄ iÅ¡mokant per 10 mėnesių, kiekvienÄ mėnesį mokant po 6640 Eur, priteistas sumas pradedant mokėti nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos; 6.8. nustatyti ieÅ¡kovei J.

K. uzufruktÄ gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki priteistos piniginės kompensacijos (66 400 Eur) sumokėjimo; 6.9. pripažinti ieÅ¡kovės J. K. prievoles trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ pagal jos ir AB „Swedbank“ 2021 m. spalio 26 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 21-051689-GV asmeninėmis; 6.10. nutraukti bylos dalį dėl ieÅ¡kinio reikalavimo nustatyti, jog savivaldybės mokama iÅ¡moka už nepilnametį vaikÄ kiekvienÄ mėnesį turi bÅ«ti pervedama ieÅ¡kovei J.

K.; 6.11. priteisti ieškovei 2771,60 Eur bylinėjimosi išlaidų; 6.12. priteisti valstybei 515 Eur žyminio mokesčio iš atsakovo Z. K. ir 452 Eur iš ieškovės J. K..

7. Remdamasis Å¡alių procesiniais dokumentais, raÅ¡ytiniais bei teismo posėdžio metu duotais paaiÅ¡kinimais teismas nustatė, jog abu sutuoktiniai iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Laikė, kad Å¡alių santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, kadangi sutuoktiniai moraliai nebepalaikė vienas kito, neveikė visos Å¡eimos interesais, nepaisė vienas kito nuomonės. Padarė iÅ¡vadÄ , jog abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iÅ¡irimo, todėl jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnis).

8. Sprendė šalims palikti jų pageidaujamas pavardes.

9. Atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , į tai, kad jam neprieÅ¡taravo atsakovas, o iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vadoje nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų vaikų interesus, sprendė nepilnametės dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ palikti su ieÅ¡kove.

10. Spręsdamas dėl nepilnametės dukros iÅ¡laikymo teismas nustatė, jog dėl reikalingos dukrai iÅ¡laikyti 580 Eur sumos per mėnesį ginčo nekilo. Pažymėjo, kad ginčas kilo dėl to, kuria dalimi Å¡alys turėtų prisidėti prie dukteriai teiktino iÅ¡laikymo, todėl vertino Å¡alių finansines galimybes: Å¡alių gaunamÄ darbo užmokestį, nustatė bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , automobilius, priekabÄ , tai, jog daugiau iÅ¡laikytinių Å¡alys neturi.

Pažymėdamas, kad nors ieÅ¡kovė gauna žymiai didesnes pajamas nei atsakovas, vadovavosi kasacinio teismo praktika, jog ieÅ¡kovei neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, ir nustatė, kad atsakovas turėtų teikti 40 proc. dydžio, o ieÅ¡kovė – 60 proc. dydžio iÅ¡laikymÄ . Nustatytos 580 Eur iÅ¡laikymo sumos per mėnesį sprendė nemažinti gaunamos iÅ¡mokos už vaikÄ iÅ¡ valstybės dydžiu, kadangi tėvų turtinė padėtis yra pakankama užtikrinti tokiÄ iÅ¡laikymo sumÄ , be to, Å¡ios lėšos naudojamos dukters gyvybės draudimo įmokoms, kurios neįtrauktos į vaiko poreikių lentelę.

Todėl sprendė priteisti iš atsakovo 232 Eur periodinių išmokų per mėnesį vaikui išlaikyti nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. sausio 29 d.) iki vaiko pilnametystės, nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise nustatant ieškovę (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis).

11. Civilinės bylos dalį dėl ieÅ¡kovė reikalavimo, jog savivaldybės mokama iÅ¡moka už nepilnametį vaikÄ kiekvienÄ mėnesį turi bÅ«ti pervedama ieÅ¡kovei, nutraukė, pažymėdamas, jog toks reikalavimas nėra pareikÅ¡tas atsakovui, savivaldybė nei atsakovu, nei trečiuoju asmeniu ieÅ¡kinyje neįtraukta, o tokio pobÅ«džio reikalavimai nėra nagrinėtini civilinio proceso tvarka.

12. Å alių siÅ«lomÄ bendravimo tvarkÄ su vaiku laikė iÅ¡ esmės panaÅ¡ia viena kitai. Ä®vertinęs Å¡alių procesinių dokumentų turinį bei aplinkybes, nurodytas teismo posėdžio metu, taip pat atsižvelgęs į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ , vadovaudamasis geriausiais vaiko interesais, teismas tenkino ieÅ¡kinio reikalavimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

13. Spręsdamas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo teismas pažymėjo, jog Å¡alys nekilnojamÄ jį turtÄ prašė padalinti skirtingomis dalimis: ieÅ¡kovė prašė padalinti lygiomis dalimis, atsakovui priteisiant turtÄ natÅ«ra (166 000 Eur vertės), o jai – kompensacijÄ pinigais (83 000 Eur), kai tuo tarpu atsakovas prašė nukrypti nuo lygių dalių principo, priteisiant jam nekilnojamÄ turtÄ , o ieÅ¡kovei - ¼ rinkos kainos dalį pinigais (vėliau tikslino, nurodydamas 56000 Eur kompensacijos dydį). Teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, sprendė, jog Å¡alims perkant ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ buvo panaudotos atsakovo, o ne ieÅ¡kovės asmeninės lėšos, kas pagal kasacinio teismo praktikÄ sudaro pagrindÄ nukrypti nuo lygių dalių principo, atsakovui priteisiant didesnę turto dalį.

14. Teismas spręsdamas, kokiu santykiu nukryptina nuo lygių dalių principo, vertino Å¡alių nurodytas aplinkybes: tiek atsakovo, tiek ieÅ¡kovės panaudotas asmenines lėšas įrengiant ir gerinant nekilnojamÄ jį turtÄ , atsižvelgė į tai, kad Å¡alių duktė lieka gyventi su motina. Nustatęs, kad abi Å¡alys turėjo joms asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų, gautų pardavus asmeninį turtÄ , teismas laikė neįrodytomis aplinkybes, jog visos Å¡alių asmeninės lėšos panaudotos vien tik ginčo turto įrengimui ir pagerinimui. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsakovui priteisė 60 proc. ginčo turto, o atsakovei – 40 proc: atsakovui ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ priteisė natÅ«ra, o ieÅ¡kovei – 66 400 Eur kompensacijÄ . KitÄ turtÄ , dėl kurio padalinimo nekilo ginčo, priteisė Å¡alims pagal jų pageidavimÄ .

15. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė neprieÅ¡taravo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimui dėl priteistos kompensacijos iÅ¡dėstymo, įvertinęs byloje esančius duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, aplinkybę, kad buvo priteista mažesnė nei 83 000 Eur kompensacija, sprendė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistÄ 66 400 Eur kompensacijÄ iÅ¡dėstyti 10 mėn. terminui nuo sprendimo įsiteisėjimo, mokant kiekvienÄ mėnesį po 6640 Eur (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

16. ReikalavimÄ taikyti įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre apie įsiskolinimÄ už turtÄ ir draudimÄ perleisti iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su ieÅ¡kove laikė savo esme yra praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones sau pačiam (CPK 144 straipsnis). IeÅ¡kovė reikalavimo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovui nereiÅ¡kė, Å¡alys nenurodė, jog yra grėsme teismo sprendimo įvykdymui. Todėl atsakovo praÅ¡ymo dėl įraÅ¡o vieÅ¡ame registre apie įsiskolinimÄ už turtÄ ir draudimÄ perleisti iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su ieÅ¡kove netenkino.

17. Spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , teismas nustatė, jog tenkinti visi ieÅ¡kinio neturtiniai reikalavimai, o turtiniai – iÅ¡ dalies, dėl vieno reikalavimo – byla nutraukta. Todėl sprendė ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo priteisti 80 proc. jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios sudaro 3 671,60 Eur bylinėjimosi ir ikiteisminio atstovavimo iÅ¡laidų. Ä®vertinęs, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio neturtiniai ir turtiniai reikalavimai tenkinti iÅ¡ dalies, konstatavo, jog atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 50 proc. visų (1 800 Eur) jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, t.y. 900 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Ä®skaičius Å¡alims mokėtinas sumas, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisė 2 771,60 Eur. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai 18. IeÅ¡kovė pateiktu apeliaciniu skundu praÅ¡o:

1) pakeisti šias Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimo dalis:

a) priteistÄ 66400 Eur kompensacijÄ už atsakovui tekusiÄ didesnę bendro turto dalį, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 83000 Eur dydžio kompensacijÄ ;

b) priteistÄ nepilnametės dukros iÅ¡laikymui kiekvienÄ mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis 232 Eur sumÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovo po 290 Eur kiekvienÄ mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų;

2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas;

3) prijungti naujus raÅ¡ytinius įrodymus – duomenis apie ieÅ¡kovės gaunamÄ darbo užmokestį. Apeliaciniame skunde nurodo, kad: 18.1. nukrypdamas nuo lygių dalių principo padalinant nekilnojamÄ jį turtÄ teismas pažeidė materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo formuojamos naujausios teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020). Nekilnojamasis turtas turėjo bÅ«ti padalintas lygiomis dalimis, o kadangi atsakovas pageidavo turto natÅ«ra, o ieÅ¡kovė kompensacijos, turėjo bÅ«ti priteista ½ dalis turto vertės dydžio kompensacija, apskaičiuota pagal atliktÄ turto vertinimÄ ; 18.2. pažeisdamas ieÅ¡kovės interesus teismas nepagrįstai ir neteisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus nukrypo nuo lygių dalių principo dalijant nekilnojamÄ jį turtÄ .

Iki santuokos sudarymo abi Å¡alys turėjo asmeninio turto, kuris buvo panaudotas kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektÄ . Liudytojai G. J. ir K. M. paliudijo, kad pardavus ieÅ¡kovei priklausiusį butÄ visos piniginės lėšos buvo panaudotos įrenginėjant namÄ . IeÅ¡kovė santuokos metu buvo darbinga, gavo darbo užmokestį, kuris buvo didesnis nei atsakovo, o gautas darbo užmokestis naudojamas namo įrengimui bei kitiems Å¡eimos poreikiams tenkinti. Dar iki santuokos buvo parduotos UAB ,, (duomenys neskelbtini)” akcijos, už kurias ieÅ¡kovė gavo 19 694,16 Eur, ir visos pajamos taip pat buvo naudojamos tiek namo įrengimui, tiek kitiems Å¡eimos poreikiams.

Santuokos metu ieÅ¡kovės paskolos sutarties su AB „Swedbank“ pagrindu gauti pinigai taip pat buvo investuoti į bendrÄ jungtinę nuosavybę. IeÅ¡kovė daugiau laiko skyrė ir bendrai su atsakovu nepilnametei dukrai, jos priežiÅ«rai ir auklėjimui; 18.3. net ir patenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , atsakovui atitenkanti turto dalis bÅ«tų didesnė dėl infliacijos padidėjusios nekilnojamojo turto kainos. Å iuo metu nekilnojamojo turto kaina yra didesnė nei vertinimo metu nustatyta 166 000 Eur vertė.

Dėl Å¡ios priežasties pradiniame ieÅ¡kinyje ir buvo praÅ¡oma nekilnojamÄ jį turtÄ padalinti po ½ asmeninės nuosavybės teise, tačiau bylos nagrinėjimo metu teismui iÅ¡reiÅ¡kus pozicijÄ , jog viena iÅ¡ Å¡alių turi reikalauti turto natÅ«ra, o kita kompensacijos, ieÅ¡kovė atliko turto vertinimÄ ir patikslino ieÅ¡kinį, reikalaudama kompensacijos; 18.4. abu tėvai nepilnametės dukters iÅ¡laikymui turi skirti vienodo dydžio pinigines lėšas, todėl teismui sutikus, kad reikalinga iÅ¡laikymui 580 Eur suma, iÅ¡ atsakovo turėjo bÅ«ti priteistas 290 Eur dydžio periodinis iÅ¡laikymas.

Atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi susirgimų, kurie neleistų dirbti, kitų iÅ¡laikytinių, jo gaunamas darbo užmokestis yra didesnis už minimalų, todėl atsakovas yra pajėgus kiekvienÄ mėnesį skirti vaiko iÅ¡laikymui 290 Eur sumÄ . Teismas, nurodydamas kad ieÅ¡kovė uždirba 2000 Eur, klaidingai nustatė gaunamÄ darbÄ užmokestį, kuris sudaro apytiksliai 1400 Eur. Be to, atsakovui priteista didesnė nekilnojamojo turto dalis – 60 proc., o ieÅ¡kovė, net ir gavusi 83000 Eur kompensacijÄ nebus pajėgi be kredito įstaigos paskolos įsigyti bÅ«sto, kuriame galėtų gyventi su nepilnamete dukra, dėl ko kiekvienÄ mėnesį mokant įmokas bankui jos finansinė padėtis bus sunkesnė.

19. Atsakovas atsiliepime su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. NesutikimÄ grindžia tokiais argumentais: 19.1. priteisdamas iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, jog iÅ¡laikymas teikiamas pagal tėvų turtinę padėtį. Tačiau nepaisant ženklaus ieÅ¡kovės ir atsakovo pajamų skirtumo, atsakovui pripažinta pareiga prie vaiko iÅ¡laikymo prisidėti Å¡iek tiek mažesne suma, nei bÅ«tų skiriamas iÅ¡laikymas lygiomis dalimis, t. y. 40 proc. suma, skaičiuojama nuo pripažintų pagrįstų vaiko poreikių.

Net jei apeliantės darbo užmokestis sudaro 1400 Eur per mėnesį, atsakovo darbo užmokestis yra dvigubai mažesnis, kai tuo tarpu pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ sumažinta tik deÅ¡imčia procentų. Be to, atsakovui iki senatvės pensijos beliko du – trys metai; 19.2. nors apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl nekilnojamojo turto padalijimo nukrypstant nuo lygių dalių principo, tačiau perkant nekilnojamÄ jį turtÄ buvo panaudotos asmeninės atsakovo piniginės lėšos, gautos pardavus turėtÄ asmeninį turtÄ (kitÄ gyvenamÄ jį namÄ ).

Tuo tarpu ieÅ¡kovė savo turėtÄ butÄ pardavė tik po metų. Atsakovas sutiko, jog ieÅ¡kovei bÅ«tų kompensuojama visa tuo metu parduoto jos buto kaina (193000 Lt sudaro apie 56000 Eur), ir nors teismas ieÅ¡kovei priteisė didesnę sumÄ , sprendimas Å¡ioje dalyje nebuvo skundžiamas. Be to, ieÅ¡kovė nepagrindė leistinais įrodymais, jog už parduotas iki santuokos turėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas gauta 19694,16 Eur dydžio suma, taip pat nėra aiÅ¡ku, kokiais įrodymais grindžiamas argumentas, jog Å¡i suma panaudota Å¡eimos poreikiams po santuokos sudarymo.

20. Atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimÄ taip:

1) priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai periodinėmis iÅ¡mokomis po 232 Eur nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

2) nustatyti atsakovui vienerių metų terminÄ priteistos kompensacijos sumokėjimui ieÅ¡kovei nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad: 20.1. reikalavimas priteisti vaikui iÅ¡laikymÄ nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos, pareikÅ¡tas remiantis formalaus pobÅ«džio pagrindu, o teismas, neįvertinęs faktinių aplinkybių ir prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentų, nepagrįstai ir nemotyvuodamas iÅ¡laikymÄ priteisė nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos. IeÅ¡kovė su nepilnamete dukra iki Å¡iol gyvena tame pačiame name su atsakovu ir abu tėvai rÅ«pinasi savo nepilnamete dukra bei gyvenamu bÅ«stu.

Atsakovo ir dukros santykiai yra artimi, atsakovas vežioja dukrÄ Ä¯ mokyklÄ , į jojimo pamokas, rÅ«pinasi dienos metu, gamindamas maistÄ ir pan., taip pat prisideda prie bÅ«sto iÅ¡laikymo, kuriame gyvena vaikas. IeÅ¡kovė atsakovo pozicijos, jog vaiko iÅ¡laikymui skirtos lėšos gali bÅ«ti pervedamos ieÅ¡kovei tik kai Å¡alys pradės gyventi skyriumi, neginčijo, teismas, tenkindamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nustatė ieÅ¡kovei uzufruktÄ gyventi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistame name iki priteistos piniginės kompensacijos sumokėjimo; 20.2. teismas savo iniciatyva sutrumpino kompensacijos sumokėjimo ieÅ¡kovei terminÄ iki deÅ¡imties mėnesių bei nemotyvuodamas įpareigojo atsakovÄ kiekvienÄ mėnesį mokėti po 6640 Eur.

PrieÅ¡ieÅ¡kinio argumentai bei kartu su ieÅ¡kiniu pateiktas Å¡alių susiraÅ¡inėjimas tikslu iÅ¡spręsti ginÄÄ iki teismo pagrindžia aplinkybę, jog Å¡alys svarstė turto pardavimÄ kaip vienintelę galimybę pasidalinti nekilnojamÄ jį turtÄ ir sutiko, jog tikslu pasidalinti turtÄ jis turėtų bÅ«ti parduotas. Atsakovas negali ir negalės įvykdyti teismo sprendimo, mokėdamas kiekvienÄ mėnesį po 6640 Eur bei 232 Eur vaiko iÅ¡laikymui, kadangi darbo užmokestis sudaro tik 750 Eur per mėnesį.

Be to, ieÅ¡kovė neprieÅ¡taravo dėl kompensacijos jai sumokėjimo po namo pardavimo, dėl ko buvo nustatyta ieÅ¡kovei uzufrukto teisė gyventi atsakovui atitekusiame name iki kompensacijos sumokėjimo. Todėl toks teismo kompensacijos mokėjimo bÅ«das varžo atsakovo teises ir interesus, o ieÅ¡kovės interesams neturi jokios reikÅ¡mės, kadangi ieÅ¡kovė siekia kompensacijÄ panaudoti kito bÅ«sto įsigijimui.

21. Ieškovė atsiliepime su atsakovo apeliacinio skundo argumentais nesutinka, prašo jo netenkinti, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad: 21.1. atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nepateikė įrodymų, jog prisideda prie nepilnametės dukros išlaikymo. Nors ieškovė, atsakovas ir jų nepilnametė dukra gyvena tame pačiame name, atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra, leidžia dalį laiko kartu, galimai patiria finansinių išlaidų, tačiau jos nėra būtinos.

Esminiais dukros poreikiais, kurie nurodyti vaiko poreikių lentelėje, rÅ«pinasi ieÅ¡kovė. Todėl iÅ¡laikymas vaikui teisėtai ir pagrįstai priteistas nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos (2021 m. sausio 29 d.); 21.2. atsakovo praÅ¡omas nustatyti vienerių metų terminas kompensacijai sumokėti yra neproporcingai ilgas. Teismo nustatytas terminas yra protingas ir pakankamas nekilnojamajam turtui parduoti. Nustačius praÅ¡omÄ vienerių metų terminÄ kompensacijai sumokėti dėl infliacijos nekilnojamojo turto kainos kils ir ieÅ¡kovė už gautÄ kompensacijÄ nebus pajėgi įsigyti kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi su nepilnamete dukra.

IeÅ¡kovei yra nustatytas uzufruktas iki priteistos piniginės kompensacijos sumokėjimo gyventi name, todėl tuo atveju, jeigu bÅ«tų leista atsakovui visÄ kompensacijÄ sumokėti tik pardavus namÄ , ieÅ¡kovė turėtų su nepilnamete dukra iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamojo namo nedelsiant. Tuo tarpu kompensacijos mokėjimo dalimis atveju ieÅ¡kovė, gavusi pirmÄ jÄ kompensacijos dalį, galės ieÅ¡koti naujo bÅ«sto ir tęsti tolimesnius procedÅ«rinius veiksmus dėl turto įsigijimo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 22.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

24. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

25. Apeliacinio proceso tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis iÅ¡spręsti iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis nepilnamečiam vaikui bei tokių periodinių iÅ¡mokų mokėjimo pradžios, taip pat kompensacijos už nekilnojamÄ jį turtÄ dydžio bei tokios kompensacijos mokėjimo bÅ«do klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl papildomų raÅ¡ytinių įrodymų 26. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo bÅ«ti pateikti anksčiau, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iÅ¡kilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

27. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus teismo proceso dalyvius, be to, negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

28. IeÅ¡kovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ duomenis apie gaunamÄ darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, kad naujas įrodymas yra pateiktas kartu su apeliaciniu skundu, kad su juo turėjo galimybę susipažinti ir dėl jo turinio pasisakyti atsakovas, kad teikdama raÅ¡ytinį įrodymÄ ieÅ¡kovė siekia paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ faktinę aplinkybę apie jos gaunamÄ darbo užmokestį, kuriuo remiantis spręsta dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis, ir nenustačius, kad ieÅ¡kovė savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismas naujÄ Ä¯rodymÄ priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis ir tokio iÅ¡laikymo mokėjimo pradžios momento 29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovės nurodoma 580 Eur iÅ¡laikymo suma per mėnesį nepilnamečiam vaikui pagrįsta, tačiau įvertinęs Å¡alių finansines galimybes nustatė, jog atsakovas turėtų teikti 40 proc. dydžio iÅ¡laikymÄ , o ieÅ¡kovė – 60 proc. iÅ¡laikymÄ , todėl iÅ¡ atsakovo priteisė 232 Eur periodinio iÅ¡laikymo sumÄ . Be to, teismas sprendė neiÅ¡skaičiuoti iÅ¡ reikalingos iÅ¡laikymo sumos valstybės mokamos iÅ¡mokos už vaikÄ .

Taip pat sprendė, jog periodinis išlaikymas vaikui mokėtinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos.

30. IeÅ¡kovė teikdama apeliacinį skundÄ su tokiu teismo sprendimu nesutiko, nurodydama, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi iÅ¡laikytinių, todėl iÅ¡ atsakovo turėtų bÅ«ti priteisiama po 290 Eur kiekvienÄ mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų. Atsakovas su tokiu apylinkės teismo sprendimu teikti 40 proc. iÅ¡laikymÄ sutiko, tačiau apeliaciniame skunde nesutinka su iÅ¡laikymo mokėjimo pradžios momentu. Ä®rodinėja, kad iÅ¡laikymas turėtų bÅ«ti mokamas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

31. Sprendžiant ginčus dėl vaikų iÅ¡laikymo, bÅ«tina užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, ugdytų ir tobulintų savo įgimtus gebėjimus. Už Å¡ių teisių įgyvendinimÄ atsakingi vaiko tėvai. Pagrindiniai vaiko iÅ¡laikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje – iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje.

32. Remiantis kasacinio teismo praktika, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). VisapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių Å¡iuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

33. Byloje ginčo nekyla, jog vaiko poreikių užtikrinimui per mėnesį reikalinga 580 Eur dydžio suma. Taigi Å¡alims sutinkant, dėl reikalingos iÅ¡laikymo dydžio sumos teisėjų kolegija plačiau nepasisako ir jos nevertina. Tačiau apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu padalinti nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui reikalingÄ sumÄ ne lygiomis dalimis (po 290 Eur), o iÅ¡ atsakovo priteisti 40 proc. sumÄ , t. y. 232 Eur.

34. Ä®statyme numatyta, kad materialinį iÅ¡laikymÄ privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių Å¡iuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi bÅ«ti nustatyti Å¡ie teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis).

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti iÅ¡laikymÄ savo vaikams, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teikti vienodo dydžio iÅ¡laikymÄ . CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiÅ¡kia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktÄ ).

Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams iÅ¡laikyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

Taigi teisėjų kolegija laiko, kad nors apeliantė ir teisi, teigdama, kad abi šalys turi prisidėti lygiomis dalimis prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, tačiau kartu pažymi, jog sprendžiant dėl išlaikymo dydžio ir jį priteisiant svarbu įvertinti ne tik vaiko poreikius, bet ir šalių turtinę padėtį bei galimybę turtinę padėtį pagerinti.

36. Apeliantė nurodo, jog tokie faktoriai kaip atsakovo darbingas amžius, sveikata, kuri neriboja galimybės dirbti, kitų iÅ¡laikytinių neturėjimas bei gaunamas didesnis nei minimalus darbo užmokestis, sudaro pagrindÄ laikyti, jog atsakovas pajėgus kiekvienÄ mėnesį vaiko iÅ¡laikymui skirti po 290 Eur sumÄ . Atsakovas nurodo, kad jo atlyginimas yra per pusę mažesnis nei ieÅ¡kovės, iki pensijos jam liko 2-3 metai, todėl teismas sprendė priteisti iÅ¡laikymÄ pagal proporcijÄ 60 proc. ieÅ¡kovei, o 40 proc. atsakovui.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus ir atsikirtimus, pirmosios instancijos teismo argumentus, iš esmės sutinka su apylinkės teismo paskirstytomis išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis dalimis. Nors ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teisme duomenis apie tai, kad jos darbo užmokestis sudaro apie 1400 Eur (atskaičius mokesčius), tai iš esmės nekeičia vertinimo, jog apeliantės pajamos yra didesnės nei atsakovo beveik du kartus. Sutiktina su ieškove, kad atsakovo darbo užmokestis apie 750 Eur (atskaičius mokesčius) yra didesnis nei minimalus, tačiau ši aplinkybė savaime nelaikytina pagrindu padidinti išlaikymo dydį, kadangi, kaip minėta, negali būti priteista daugiau vaikui išlaikyti nei objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

Teismas nustatė, jog Å¡alys turi kilnojamojo turto, neturi kitų iÅ¡laikytinių. Atsakovas nurodo, kad nors jis yra darbingas, iki pensijos jam liko 2-3 metai. Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, vaikui skirta valstybės iÅ¡moka nėra iÅ¡skaičiuotina sprendžiant iÅ¡laikymo dydį, nors pagal kasacinio teismo praktikÄ tokia iÅ¡moka mažintina poreikiams skirta bendra nustatyta suma ir tik tuomet paskirstomos kiekvienam iÅ¡ tėvų tenkančios iÅ¡laikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Taigi įvertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus apie Å¡alių turtinę padėtį ir galimybę teikti lygiomis dalimis periodinį iÅ¡laikymÄ vaikui, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovui teiktinÄ 232 Eur iÅ¡laikymÄ vaikui periodinėmis iÅ¡mokomis.

38. CK 3.200 straipsnyje numatyta, jog iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, t. y. nuo tada, kai tėvas ar motina nebevykdo pareigos iÅ¡laikyti vaikÄ . Sprendžiant dėl iÅ¡laikymo priteisimo momento turi bÅ«ti nustatomos aplinkybės, reikÅ¡mingos klausimui iÅ¡spręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti iÅ¡laikymo atsiradimo momentas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti iÅ¡laikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiÅ¡kia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams iÅ¡laikymo, tai gali bÅ«ti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iÅ¡kėlimo teisme momentas ar kt.

39. IeÅ¡kovė teikdama ieÅ¡kinį prašė iÅ¡laikymÄ priteisti nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos, atsakovas – nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė iÅ¡laikymÄ priteisti nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos (2021 m. sausio 29 d.) iki nepilnametės dukros pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas atskirų argumentų dėl to nenurodė ir nemotyvavo.

40. Nors apylinkės teismas nevertino atsakovo argumentų dėl išlaikymo priteisimo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau teisėjų kolegija laiko, jog sprendime nurodytas išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nekeistinas.

41. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, įtvirtintÄ Â CPK 178 straipsnyje, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant klausimÄ dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė iÅ¡laikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus, asmuo, praÅ¡antis priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų iÅ¡laikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog iÅ¡laikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iÅ¡ tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviÅ¡kas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

IeÅ¡kovė teigė, jog atsakovas, nepriklausomai nuo to, jog ji su nepilnamete dukra gyvena viename name su atsakovu, o pastarasis bendrauja su dukra, leidžia laiko dalį kartu, neprisidėjo prie nepilnametės dukros iÅ¡laikymo. Atsakovas nurodo, kad rÅ«pinasi dukra, vežioja į mokyklÄ , jojimo pamokas ir rÅ«pinasi dienos metu. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas turi pareigÄ rÅ«pintis vaiku, taip pat ir kasdienių poreikių užtikrinimu (pvz. nuvežti, gaminti maistÄ ir pan.), juolab kad kartu gyvena, bendrauti su vaiku, tačiau nei sprendžiant ginÄÄ pirmosios instancijos teisme, nei ginčydamas sprendimÄ apeliacinės instancijos teisme, nepagrindė, jog patiria finansinių iÅ¡laidų, susijusių su vaiko poreikių lentelėje nurodytų poreikių užtikrinimu (CPK 178 straipsnis).

Nors vaikas ir gyvena tame pačiame name, kuriame gyvena atsakovas, tačiau tai nepanaikina kitų vaiko poreikių, kurie taip pat yra reikalingi kiekvienÄ dienÄ . Taigi laikytina, kad ir skundžiamame sprendime numatytas iÅ¡laikymo mokėjimo pradžios momentas yra nustatytas pagrįstai, todėl jis atsakovo apeliacinio skundo argumentų pagrindu nekeistinas. Dėl kompensacijos už atsakovui priteistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ dydžio 42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iÅ¡sprendė santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimÄ , be kita ko spręsdamas priteisti atsakovui nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ namÄ , o ieÅ¡kovei – 40 proc. nekilnojamojo turto vertės kompensacijÄ , kuri, teismo vertinimu, sudaro 66400 Eur.

Teismas sprendė nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant nekilnojamÄ jį turtÄ , remdamasis tuo, jog Å¡alims perkant ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ buvo panaudotos atsakovo asmeninės lėšos. Kartu apylinkės teismas pažymėjo, kad nors abi Å¡alys turėjo savo asmeninių lėšų, neįrodė, jog visos jų asmeninės lėšos (ieÅ¡kovės - 72 591,16 Eur, o atsakovo – 34 272 Eur) buvo panaudotos vien tik ginčo turto įrengimui ir pagerinimui (CPK 178 straipsnis).

43. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du (CK 3.87 straipsnis). CK 3.88 straipsnio 2 dalis įtvirtina prezumpcijÄ , kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninė nuosavybė.

44. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Å¡io kodekso numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK 3.123 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ CK 3.123 straipsnio taikymo praktikÄ , yra nurodęs, kad Å¡iame straipsnyje pateikiamas kriterijų sÄ raÅ¡as, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis.

Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų. Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbÅ«s kriterijai, leidžiantys nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstami vieno iÅ¡ sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007).

45. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali bÅ«ti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo bÅ«das priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Teismas, taikydamas CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi pagrįsti minėtų interesų apsaugos poreikį ir individualizuoti tokio poreikio apsaugos mastÄ konkrečios bylos aplinkybių kontekste.

46. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismu sprendimu nukrypti nuo lygių dalių principo padalijant nekilnojamÄ jį turtÄ (namÄ ) ieÅ¡kovė įrodinėja, kad namo įrengimui ji prisidėjo lygiomis dalimis, panaudodama gautas lėšas pardavusi UAB ,, (duomenys neskelbtini)” akcijas, už kurias ieÅ¡kovė gavo 19 694,16 Eur, taip pat pardavusi butÄ (duomenys neskelbtini), už kurį ieÅ¡kovė gavo 193 000 Lt (55 897 Eur). Taip pat nurodo, jog namo įrengimui panaudojo ir paskolos sutarčių su AB „Swedbank“ pagrindu gautus pinigus, prisidėjo daugiau prie bendrų poreikių patenkinimo, kadangi santuokos metu buvo darbinga ir gaudavo didesnį darbo užmokestį nei atsakovas.

Atsakovas, dalinant nekilnojamÄ jį turtÄ , pirmosios instancijos teisme prašė nukrypti nuo lygių dalių principo, nurodydamas, kad sutinka su 56000 Eur kompensacijos priteisimu ieÅ¡kovei, t. y. su suma, kuri gauta pardavus ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butÄ . NesutikimÄ dalinti lygiomis dalimis ginčo turtÄ grindė tuo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad už akcijas gauti pinigai panaudoti ginčo namo įrengimui, bei tuo, jog atsakovas namo įrengimui panaudojo ir savo turimas asmenines lėšas, likusias pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ .

47. Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo turtu: 47.1. atsakovas, remdamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5686-55/2006, kuriuo patvirtinta atsakovo ir buvusios sutuoktinės sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, 2007 m. gegužės 28 d. pardavė nekilnojamÄ jį turtÄ už 833 333 Lt, iÅ¡ kurių 483 333 Lt pervesti į atsakovo sÄ skaitÄ ; 47.2. 2007 m. liepos 9 d., Å¡alys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypÄ su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini):

žemės sklypÄ , Å«kio pastatÄ ir gyvenamÄ jį namÄ . IÅ¡ byloje pateiktos pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad įsigyto turto baigtumas – 57 proc., bendra kaina – 365000 Lt (105 711,31 Eur). Ginčo nekyla, kad už nekilnojamÄ jį turtÄ sumokėta iÅ¡ atsakovo banko sÄ skaitos. Likusi atsakovui suma po nekilnojamojo turto pirkimo sandorio – 118333 LT (34271,61 Eur); 47.3. atlikus nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su statiniu ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini). turto vertinimÄ , 2021 m. sausio 4 d.

Turto vertinimo ataskaitoje nustatyta vertinamo turto rinkos vertė 2021 m. gruodžio 10 d. yra 166000 Eur (patikslinto ieÅ¡kinio priedas Nr. 27); 47.2. byloje pateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovė iki santuokos sudarymo pardavė UAB ,, (duomenys neskelbtini)” akcijas, už kurias nurodo gavusi 19 694,16 Eur (patikslinto ieÅ¡kinio priedas Nr. 29), taip pat 2008 m. rugsėjo 16 d. pardavė butÄ (duomenys neskelbtini), už 193 000 Lt (55 897 Eur). Pateiktos taip pat paskolos sutartys su kredito įstaiga AB „Swedbank“.

48. Byloje ginčo nėra, jog Å¡alių santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas – namas buvo įrenginėjamas (pirkimo – pardavimo sutartyje baigtumas – 57 proc.). IeÅ¡kovė įrodinėja, kad ji asmeninėmis lėšomis, gautomis pardavus akcijas bei butÄ , taip pat iÅ¡ kredito įstaigos gautomis paskolomis bei savo darbo užmokesčiu prisidėjo prie ginčo namo įrengimo, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡alių argumentus, iÅ¡ dalies sutinka su ieÅ¡kove.

49. Kaip jau buvo minėta, byloje ginčo nekyla dėl to, kad pardavusi butÄ ieÅ¡kovė prisidėjo prie ginčo namo, atsakovas laikosi pozicijos, kad sutinka su 56000 Eur kompensacija. Å alys iÅ¡ esmės nesutaria dėl to, ar ieÅ¡kovei pardavus akcijas gauta asmeninių lėšų suma buvo panaudota dalijamo turto įrengimui. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, nenustatė, jog ieÅ¡kovė turi už parduotas akcijas gautas pinigines lėšas, taip pat byloje nėra ir įrodymų, jog pardavusi akcijas ieÅ¡kovė bÅ«tų įsigijusi asmeninės nuosavybės teise kitÄ turtÄ (CPK 178 straipsnis).

Taigi laikytina, kad ieÅ¡kovė Å¡alių santuokoje nupirkto turto įrengimui panaudojo ir savo asmenines lėšas, gautas pardavus akcijas, juolab kad, kaip minėta, namas nebuvo įrengtas (įrenginėjimo aplinkybes patvirtina tiek byloje esanti pirkimo – pardavimo sutartis, tiek liudytojų paaiÅ¡kinimai). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės panaudotos asmeninės lėšos turto įrengimui sudaro 75 591,16 Eur, kas sudaro 45,5 proc. nustatytos turto vertės. Remiantis iÅ¡dėstytu teisėjų kolegija perskaičiuoja procentinę dalį ir sprendžia, jog ieÅ¡kovei kompensacija už atsakovui tenkantį asmeninės nuosavybės teise ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ sudaro 75 530 Eur (166000 Eur x 45,5 proc.).

50. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės argumentui, jog prie asmeninių lėšų turėtų bÅ«ti priskiriamos ir piniginės lėšos, gautos sudarius kredito paskolos sutartis su kredito įstaiga AB „Swedbank“. Nors apeliantė įrodinėja, kad minėtos lėšos buvo skirtos namo įrengimui, jos yra grÄ Å¾intos iÅ¡ ieÅ¡kovės darbo užmokesčio, tačiau pažymėtina, kad santuokoje gautas darbo užmokestis laikytinas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurioje sutuoktinių dalys yra lygios (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi net jei apeliantė gautas paskolas kredito įstaigai grÄ Å¾ino iÅ¡ savo darbo užmokesčio, tokių mokėjimų pagal bendros jungtinės nuosavybės turto teisinį režimÄ nėra teisinio pagrindo laikyti asmeninėmis ieÅ¡kovės lėšomis, kuriomis ji prisidėjo prie įgyto santuokoje turto įrengimo.

51. Remiantis analogiÅ¡ku argumentu dėl sutuoktinių gaunamo darbo užmokesčio teisinio režimo, nėra pagrindo laikyti, jog ieÅ¡kovės gautas didesnis darbo užmokestis nagrinėjamu atveju turi teisinės reikÅ¡mės ginčo turto padalijimui lygiomis dalimis. Pažymėtina ir tai, jog pagal byloje esančius duomenis atsakovas taip pat santuokos metu buvo darbingas, todėl neabejotina aplinkybė, jog tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas, gavę darbines pajamas, vedant bendrÄ Å«kį jas naudojo bendrų poreikių tenkinimui, įsigyto nekilnojamojo turto gerinimui.

Nors, ieškovės teigimu, atsakovo indėlis iš darbo užmokesčio galimai buvo mažesnis nei jos, tačiau tai nereiškia, jog atsakovas savo gaunamomis mažesnėmis lėšomis ir darbu (atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prisidėjo prie namo įrengimo, aplinkos kūrimo) prisidėdamas prie ginčo turto sukūrimo, įrengimo, gerinimo, atsakovas kartu su ieškove nesukūrė bendrosios nuosavybės. Taip pat kompensacijos dydžiui neturi teisinės reikšmės ir, ieškovės teigimu, didesnis indėlis rūpinantis bendra su atsakovu nepilnamete dukra, jos priežiūra ar auklėjimu, kadangi, viena vertus, tėvų pareiga rūpintis nepilnamečiu vaiku neturi teisinės reikšmės sprendžiant buvusių sutuoktinių turto dalybų klausimus.

Kita vertus, gyvenant šeimoje rūpinimasis vaiku yra laikomas bendru darbu, paremtu šeimos kūrimu.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis ir ieÅ¡kovės nurodoma kasacinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieÅ¡kovės nurodoma kasacinio teismo nutartimi, pažymi, kad joje buvo sprendžiamas asmeninių investicijų į sutuoktinių gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , kurių kilmė be kita ko įrodinėjama ir kaip dovanotos lėšos, klausimas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nors ir sprendžiamas asmeninių lėšų indėlio į nekilnojamÄ jį turtÄ klausimas, tačiau tokios asmeninės lėšos grindžiamos ir įrodinėjamos pirkimo – pardavimo sandorių pagrindu.

Kita vertus, kaip jau buvo minėta aukščiau, pagal kasacinio teismo praktikÄ , nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo bÅ«das priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

53. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Å alys neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, jog bendras sutuoktinių turtas – namas priteisiamas atsakovui, o ieÅ¡kovei kompensuojama jos dalis pinigais. Todėl įvertinusi tai, jog Å¡alys nesutaria tik dėl ieÅ¡kovei mokėtinos kompensacijos, bei į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovei priteistinos iÅ¡ atsakovo kompensacijos dydžio, sprendžiant, jog ieÅ¡kovei priteistina kompensacija už atsakovui priteistÄ asmeninės nuosavybės teise nekilnojamÄ jį turtÄ sudaro 75 530 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl mokėtinos kompensacijos iÅ¡dėstymo 54. Atsakovas teikdamas apeliacinį skundÄ nesutinka su teismo sprendimu iÅ¡dėstyti priteistÄ ieÅ¡kovei kompensacijÄ dalimis deÅ¡imčiai mėnesių. Nurodo, jog neturi finansinių galimybių įvykdyti teismo sprendimo, be to, ieÅ¡kovė neprieÅ¡taravo dėl kompensacijos jai sumokėjimo pardavus namÄ . IeÅ¡kovė atsikerta, jog ketina įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ , kuriame galėtų gyventi su nepilnamete dukra, todėl jai reikalingos piniginės lėšos pradiniam įnaÅ¡ui, o atsakovo nurodomas mokėjimo terminas yra neproporcingai ilgas.

55. Teisėjų kolegija neturi pagrindo atsakovo apeliacinio skundo argumentais pakeisti mokėtinos kompensacijos iÅ¡dėstymo. Pritartina ieÅ¡kovei, jog toks mokėtinos kompensacijos iÅ¡dėstymas atitinka protingumo kriterijų, juolab kad ieÅ¡kovė nurodo ketinanti įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ , kuriame galėtų gyventi su dukra, o nekilnojamojo turto pirkimui reikalinga atitinka pradinio įnaÅ¡o suma. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovė nurodo ketinanti įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ , nesutiktina su atsakovo argumentais, kad kompensacijos mokėjimas ieÅ¡kovei neturi jokios reikÅ¡mės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vienerių metų terminas yra pakankamai ilgas, per tokį laiko tarpÄ nekilnojamojo turto rinkoje gali atsirasti esminių pokyčių, todėl laikytina, kad toks pirmosios instancijos teismo pasirinktas kompensacijos mokėjimo bÅ«das nagrinėjamu atveju yra protingiausias ir racionaliausias.

56. Kaip jau buvo nustatyta sprendžiant ieÅ¡kovei mokėtinos kompensacijos dydį, atsakovo mokėtina kompensacijos suma ieÅ¡kovei sudaro 75 530 Eur. Nors mokėtinos kompensacijos suma padidėjo, tačiau teisėjų kolegija laiko, jog nėra pagrindo keisti mokėtinos kompensacijos bÅ«do bei termino. Todėl, atsižvelgiant į pasikeitusios kompensacijos dydį, nustatytina, jog kompensacija iÅ¡mokama per 10 mėnesių, kiekvienÄ mėnesį mokant po 7553 Eur, priteistas sumas pradedant mokėti nuo Å¡io procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinės bylos baigties 57. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija laiko, jog iÅ¡ dalies keistina sprendimo dalis dėl mokėtino kompensacijos dydžio už atsakovui priteistÄ asmeninės nuosavybės teise nekilnojamÄ jį turtÄ . Pirmosios instancijos teismo nustatytas kompensacijos ieÅ¡kovei mokėjimo bÅ«das nekeistinas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuspręsta pakeisti kompensacijos dydį, keistina ir sprendimo dalis dėl kompensacijos mokėjimo dydžio dalimis.

Likusios skundžiamos teismo sprendimo dalys paliekamos nepakeistos. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iÅ¡ dalies ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 58. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (1 dalis).

Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (2 dalis). Bendrosios bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ Å¡alims pagal iÅ¡nagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatÄ .

59. Tais atvejais, kai reikia perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas, apeliacinės instancijos teismui pakeitus arba panaikinus (visÄ ar iÅ¡ dalies) pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ , ir kai skiriasi atskirose instancijose ginčytos ir priteistos sumos (t. y. skiriasi patenkintų ieÅ¡kinio ir apeliacinio skundo reikalavimų proporcija), bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos kiekvienoje instancijoje, paskirstomos taikant proporcijas, nustatytinas kiekvienai instancijai atskirai pagal joje ginčytÄ sumÄ ir galutinį bylos rezultatÄ .

60. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkinęs dalį ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pakeitė tik mokėtinos kompensacijos dydį ir iš esmės tokiu pakeitimu netenkino ieškovės reikalavimo dėl ginčo turto padalijimo lygiomis dalimis, t. y. ieškovė nepasiekė reikalaujamo rezultato, o kompensacijos dydis ženkliai pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų nenulemtų, sprendžia palikti apylinkės teismo paskirstytas šalių bylinėjimosi išlaidas ir jų proporcijas, jų neperskaičiuodama. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 61. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme taip pat paskirstytinos proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

62. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1000 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų už apeliacinio skundo parengimÄ , sumokėjo 374 Eur žyminio mokesčio (ginčijama suma, nuo kurios skaičiuotas žyminis mokestis 16600 Eur), 200 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų parengiant atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ . Atsakovas sumokėjo už turtinį reikalavimÄ 89 Eur žyminio mokesčio ir 74 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimÄ (viso – 164 Eur), Aptartos Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pagrįstos byloje pateikiamais įrodymais. Atsakovas nors ir prašė apeliacinės instancijos teismo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas už suteiktÄ teisinę pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , tačiau nepateikė apeliacinės instancijos teismui bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį ir sumokėjimÄ pagrindžiančių įrodymų.

63. IeÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkintas iÅ¡ dalies, patenkinant turtinį reikalavimÄ , t. y. padidinant kompensacijÄ 9130 Eur suma, kas sudaro 25 proc. viso apeliacinio skundo reikalavimų patenkinimo. Taigi ieÅ¡kovei priteistina iÅ¡ atsakovo 93,50 Eur žyminio mokesčio (25 proc. x 374 Eur) ir 250 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų už apeliacinio skundo parengimÄ . Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, ieÅ¡kovei taip pat priteistinos iÅ¡ atsakovo advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos, patirtos rengiant atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ .

Nors ieÅ¡kovės apeliacinės instancijos teisme patirtos iÅ¡laidos yra pagrįstos į bylÄ pateiktais įrodymais, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio“ maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimo dydžio, tačiau, tačiau, atsižvelgiant į civilinės bylos sudėtingumÄ , į sprendžiamam klausimui reikalingÄ teisės aktų bei teismų praktikos analizę, į tai, kad civilinėje byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės klausimai, nebuvo reikalinga atlikti teismų praktikos analizės, o atsiliepimo parengimas pagal jo turinį ir apimtį nepareikalavo didelių laiko sÄ naudų, kad ieÅ¡kovei buvo teikiamos kompleksinės teisinės paslaugos, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos už atsiliepimo parengimÄ mažintinos iki 100 Eur.

Taigi iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 443,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

64. Atsakovui žyminis mokestis apeliacinės instancijos teisme nepriteistinas, kadangi jo apeliacinio skundo reikalavimai nebuvo patenkinti. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: pakeisti iÅ¡ dalies Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimÄ . Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos už atsakovui Z.

K. priteistÄ asmeninės nuosavybės teise nekilnojamÄ jį turtÄ , sprendžiant priteisti ieÅ¡kovei J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo Z. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 530 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų trisdeÅ¡imties Eur) kompensacijÄ už atsakovui tekusiÄ didesnę bendro turto dalį, Å¡iÄ kompensacijÄ iÅ¡mokant per 10 mėnesių, kiekvienÄ mėnesį mokant po 7553 Eur, priteistas sumas pradedant mokėti nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Likusias Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas. Priteisti ieškovei J. K. iš atsakovo Z. K. 443,50 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt tris Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Loreta Bujokaitė Jūra Marija Strumskienė Eglė Surgailienė