A-662-1588-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1588/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02983-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U TA R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant atsakovo atstovei Akvilei Kalantaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vermosa“ dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Z. skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2010 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. V-68 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Vermosa“ vykdžiusiam bankroto procedūras AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ skyrimo“.

Nurodė, kad nesutinka su skundžiamu aktu, vertina, jog jis pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis numato, jog individualus administracinis aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei, o to paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010).

Teigė, kad skundžiamame akte atsakovas tiesiog konstatuoja, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 9 dalį, tačiau nepateikia jokių motyvų, kurie pagrįstų šį teiginį. Jo nuomone, atsakovas, priimdamas skundžiamą aktą, neįvertino visų aplinkybių ir neteisingai traktavo susiklosčiusią faktinę situaciją. Paaiškino, kad 2010 m. liepos 23 d. atsakovas raštu paprašė pateikti paaiškinimus dėl bankrutavusios AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ (toliau – ir Įmonė), kurios administratoriumi UAB „Vermosa“ buvo nuo 2005 m. vasario 21 d. iki 2007 m. lapkričio 15 d., dokumentų perdavimo naujajam Įmonės administratoriui UAB „Bankroto eiga“.

UAB „Vermosa“ tokius paaiškinimus atsakovui pateikė. 2010 m. rugpjūčio 13 d. atsakovas elektroniniu paštu informavo, kad atsakovo vadovo 2010 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-44 yra sudaryta Įmonės bankroto administratorių veiklos tikrinimo komisija (toliau – ir Komisija). Pažymėjo, jog atsakovui buvo žinoma, kad skundo padavimo metu Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-1680/2010 pagal UAB „Šklėriai“ ieškinį UAB „Bankroto eiga“ dėl patalpų išlaikymo išlaidų priteisimo, kurioje yra nagrinėjamas ir Įmonės dokumentų perdavimo klausimas.

UAB „Vermosa“ šioje byloje teigė, kad Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytą pareigą yra įvykdžiusi tinkamai, nes visi dokumentai yra UAB „Bankroto eiga“ žinioje ir ši gali laisvai jais disponuoti, o Įmonių bankroto įstatymas tiesiogiai nenustato, kad dokumentai turi būti perduodami tik pagal priėmimo-perdavimo aktus. Dokumentų perdavimo faktą galima įrodinėti visomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Atkreipė dėmesį, jog 2010 m. rugsėjo 16 d., dalyvaujant Departamento, UAB „Vermosa“ ir UAB „Bankroto eiga“ atstovams, buvo įsitikinta, kad neva neperduoti dokumentai yra patalpose Verkių g. 44, Vilniuje, kuriomis UAB „Bankroto eiga“, kaip Įmonės administratorius, gali naudotis jau kelerius metus.

Teigė, kad UAB „Bankroto eiga“ atstovai griežtai atsisakė perimti dokumentus, dėl nesuprantamų priežasčių atsisakė pasiimti raktus nuo patalpų ir jas palikę pasišalino. Pažymėjo, jog 2010 m. rugsėjo 21 d. per antstolį bandė perduoti UAB „Bankroto eiga“ raštą dėl dokumentų perėmimo ir raktų grąžinimo bei raktų komplektą nuo archyvo durų, tačiau UAB „Bankroto eiga“ atsisakė juos priimti. Taip pat atkreipė dėmesį, kad 2010 m. rugsėjo 23 d. Komisija padarė išvadą, jog pareiškėjas, perduodamas dokumentus naujajam Įmonės administratoriui, Įmonių bankroto įstatymo reikalavimų nepažeidė. 2010 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (6.14)A2-3191 atsakovas paprašė UAB „Vermosa“ atvykti į Įmonės patalpas ir perduoti UAB „Bankroto eiga“ Įmonės dokumentus, tačiau dokumentų perėmimas neįvyko, nes UAB „Bankroto eiga“ atsisakė pasiimti dokumentus.

Nurodė, kad Įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2010 m. spalio 6 d. neskundžiama nutartimi įpareigojo pareiškėją perduoti Įmonės dokumentus UAB „Bankroto eiga“. Teigė, kad privalėjo vykdyti neskundžiamą teismo nutartį ir 2010 m. spalio 18 d. perdavė dokumentus UAB „Bankroto eiga“. Jo nuomone, iš skundžiamo akto formuluotės yra neaišku, kada jis padarė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 9 dalies pažeidimą ir kuo šis pažeidimas pasireiškė. 2010 m. rugsėjo 23 d. Komisija yra padariusi išvadą, jog jis Įmonių bankroto įstatymo reikalavimų, perduodamas dokumentus, nepažeidė.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad 2010 m. rugsėjo 27 d. jo atstovai dalyvavo dokumentų perdavime-priėmime, tačiau UAB „Bankroto eiga“ atsisakė perimti raktus nuo patalpų ir dokumentus. Jo nuomone, nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 9 dalies nuostatos. Jeigu atsakovas laikosi pozicijos, kad pažeidimas galimai buvo padarytas 2008 m., tokiu atveju individualus administracinis teisės aktas gali būti priimtas ne jo, o tuo metu Įmonę administravusio fizinio bankroto administratoriaus atžvilgiu, nes įmonės bankroto procedūras vykdo juridinio bankroto administratoriaus paskirtas įgaliotas fizinis bankroto administratorius, kuris savo funkcijoms atlikti gali pasitelkti ir juridinio asmens personalą ar kitus subjektus.

Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 60–63) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog Departamente 2010 m. liepos 13 d. buvo gautas A. M. prašymas, kuriame A. M. nurodė, kad yra buvęs bankrutavusios AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ vadovas. Iškėlus Įmonei bankroto bylą, jis visus Įmonės dokumentus perdavė tuometiniam Įmonės administratoriui UAB „Vermosa“, tačiau 2010 metais pas jį pradėjo lankytis buvę Įmonės darbuotojai, teigdami, kad dabartinio Įmonės administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ įgaliotas asmuo Z. J. siunčia juos pas A. M. dėl pažymų apie jų darbą Įmonėje išdavimo.

Teigė, kad pradėjo tikrinti UAB „Vermosa“ ir UAB „Bankroto eiga“ veiklą, vadovaudamasis Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 (Žin., 2006, Nr. 110-4181), (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, t. y. 2010 m. liepos 14 d. raštu Nr. (6.16)A2-2300 iš UAB „Bankroto eiga“ pareikalavo pateikti išsamų paaiškinimą ir visus šį paaiškinimą pagrindžiančius dokumentus. Nurodė, kad UAB „Bankroto eiga“ paaiškinimą gavo 2010 liepos 20 d., jame UAB „Bankroto eiga“ teigė, kad pažymų buvusiems Įmonės darbuotojams apie jų darbą Įmonėje negali išduoti dėl buvusio Įmonės administratoriaus UAB „Vermosa“ kaltės, t. y. jos vengimo perduoti Įmonės dokumentus.

Pažymėjo, kad 2010 m. liepos 23 d. raštu Nr. (6.16)A2-2389 kreipėsi į UAB „Vermosa“, prašydamas pateikti išsamų paaiškinimą apie Įmonės dokumentų perdavimo UAB „Bankroto eiga“ aplinkybes. Paaiškinimus gavo 2010 m. rugpjūčio 16 d. Taip pat nurodė, kad 2010 m. liepos 7 d., t. y. prieš gaudamas A. M. prašymą, jau buvo gavęs buvusio Įmonės darbuotojo K. P. skundą, taip pat 2010 m. liepos 22 d. gavo buvusio Įmonės darbuotojo K. G. prašymą, o 2010 m. rugpjūčio 9 d. – buvusio Įmonės darbuotojo Č. M. skundą. Buvę Įmonės darbuotojai nurodė, kad Įmonės administratorius UAB „Bankroto eiga“ jiems neišduoda pažymų apie jų darbą Įmonėje, t. y. kėlė iš esmės analogiškus klausimus tiems, kurie nurodomi A.

M. prašyme. Taip pat pažymėjo, jog 2010 m. rugpjūčio 4 d. buvo gauti viešosios įstaigos „Ditus“, o 2010 m. rugpjūčio 9 d. – UAB „Šklėriai“ skundai dėl UAB „Bankroto eiga“ veiklos administruojant Įmonę, nors juose buvo keliami klausimai, nesusiję su pažymų apie buvusių Įmonės darbuotojų darbą išdavimu. Pažymėjo, kad atsižvelgdamas į gautus skundus bei vadovaudamasis Taisyklių 5 punktu, Departamento direktorius 2010 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-44 iš Departamento tarnautojų ir bankroto administratorius vienijančių asociacijų atstovų sudarė Įmonės bankroto administratorių UAB „Vermosa“ ir UAB „Bankroto eiga“ veiklos tikrinimo Komisiją ir, vadovaudamasis Bankroto administratorių veiklos tikrinimo komisijos nuostatų, patvirtintų ūkio ministro 2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. 4-269 (Žin., 2010, Nr. 75-2974), 4.1 punktu, pavedė jai patikrinti nurodytų bankroto administratorių veiklą. Komisijos pirmasis posėdis įvyko 2010 m. rugpjūčio 18 d. Vykdant Departamento direktoriaus 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. V-56, 2010 m. rugsėjo 16 d. įvyko patalpų, esančių Verkių g. 44-207, Vilniuje, kuriose saugomi Įmonės dokumentai, apžiūra. Joje dalyvavo Departamento, UAB „Vermosa“, UAB „Bankroto eiga“, UAB „MC grupė“ (patalpų savininkas) bei UAB „Šklėriai“ (patalpų valdytojas) atstovai.

Šioje apžiūroje UAB „Vermosa“ kvietimu taip pat dalyvavo antstolė A. P.. Antrasis Komisijos posėdis įvyko 2010 m. rugsėjo 21 d., jame buvo nagrinėjami UAB „Vermosa“ ir UAB „Bankroto eiga“ dokumentai, pateikti jau po pirmojo Komisijos posėdžio bei informacija apie 2010 m. rugsėjo 16 d. vykusį patikrinimą vietoje. Pažymėjo, kad 2010 m. spalio 7 d. Departamento direktoriui pateiktas teikimas „Dėl BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administratorių veiklos tikrinimo“, su kuriuo supažindintos tiek UAB „Bankroto eiga“, tiek UAB „Vermosa“, todėl kritiškai vertino pareiškėjo reiškiamą nuomonę, kad individualus teisės taikymo aktas (Įsakymas skirti nuobaudą) nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), be to, buvo vertinama būtent paminėtų bankroto administratorių vykdyta ir vykdoma veikla ir visos faktinės aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos.

Departamento direktoriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-69 už Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto reikalavimų pažeidimą, nustatytą atlikus Įmonės bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ veiklos patikrinimą, bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ vadovui V. M. buvo skirtas įspėjimas. Departamento direktoriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-68 už Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 9 dalies reikalavimų pažeidimą, nustatytą atlikus Įmonės bankroto administratoriaus UAB „Vermosa“ veiklos patikrinimą, bankroto administratoriaus UAB „Vermosa“ vadovui A.

Z. buvo taip pat skirtas įspėjimas. Pažymėjo, kad 2010 m. spalio 11 d. gavo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartį, kuria UAB „Vermosa“ ir UAB „Bankroto eiga“ buvo nustatytas terminas ne vėliau kaip iki 2010 m. spalio 20 d. atlikti likusių esamoje būklėje Įmonės dokumentų perėmimą-perdavimą, ir UAB „Bankroto eiga“ buvo įpareigota buvusiems Įmonės darbuotojams išduoti pažymas apie gautas draudžiamąsias pajamas pensijai gauti bei iki 2010 m. lapkričio 8 d. pateikti Vilniaus apygardos teismui dokumentus, reikalingus sprendimui dėl Įmonės pabaigos.

Nurodė, kad UAB „Vermosa“ 2010 m. spalio 21 d. pateikė Departamentui 2010 m. spalio 19 pranešimą „Dėl 2010 m. spalio mėn. 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties įvykdymo“, kuriuo pranešė, kad perdavė Įmonės dokumentus UAB „Bankroto eiga“.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vermosa“ atsiliepimu į skundą (b. l. 112) prašė skundą tenkinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu (b. l. 131–136) pareiškėjo skundą patenkino. Panaikino atsakovo Departamento 2010 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. V-68 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Vermosa“ vykdžiusiam bankroto procedūras AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ skyrimo“, kuriuo A. Z. paskirtas įspėjimas.

Nurodė, kad atsakovo 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-68 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Vermosa“ vykdžiusiam bankroto procedūras AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ skyrimo“, vadovaujantis Taisyklių 2 ir 17 punktais, pareiškėjui, bankroto administratoriaus UAB „Vermosa“ vadovui A. Z., už Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 9 dalies reikalavimų pažeidimą skirtas įspėjimas. Taip pat nurodė, jog skundžiamas įsakymas pareiškėjui išsiųstas kartu su atsakovo 2010 m. spalio 14 d. raštu Nr. (6.16)A2-3485.

Vertino, kad skundžiamame akte pakankamai nenurodyta, kuo pasireiškė pareiškėjo pažeidimas. Pabrėžė, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą. Pažymėjo, kad byloje yra atsakovo 2010 m. spalio 7 d. teikimas „Dėl BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administratorių veiklos tikrinimo“, kuriame rašoma, jog UAB „Vermosa“, neperduodama Įmonės dokumentų UAB „Bankroto eiga“, o pastaroji, nepriimdama Įmonės dokumentų iš UAB Vermosa“, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto ir 11 straipsnio 9 dalies reikalavimus.

Nurodė, kad iš skundžiamo akto ir paminėto atsakovo 2010 m. spalio 7 d. teikimo matyti, jog pareiškėjui atsakomybė taikyta už dokumentų neperdavimą, o trumpi motyvai buvo išdėstyti šiame teikime. Sprendė, kad konstatuoti, jog skundžiamas aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nėra pagrindo. Pažymėjo, kad antstolė A. P. 2010 m. rugsėjo 16 d. ir 2010 m. rugsėjo 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose yra konstatavusi, jog UAB „Bankroto eiga“ nemotyvuodama atsisako iš UAB „Vermosa“ paimti raktus nuo archyvų, kuriuose yra Įmonės dokumentų.

Komisija, sudaryta bankroto administratorių veiklai tirti, pareiškėjo kaltės nenustatė. Pažymėjo, kad atsakovas už dokumentų neperėmimą iš UAB „Vermosa“ 2010 m. spalio 8 d. įsakymu įspėjimu nubaudė UAB „Bankroto eiga“ vadovą V. M.. Taip pat nurodė, jog A. Z. teigia, kad UAB „Vermosa“ vadovu dirba tik nuo 2010 m. gegužės 1 d., o tokio teiginio atsakovo atstovas taip pat neneigė. Sprendė, jog pareiškėjas negali būti atsakingas už iki jo dirbusio asmens neveikimą, tai iš esmės pripažįsta ir atsakovas, 2010 m. spalio 7 d. teikime siūlydamas skirti nuobaudą ne pareiškėjui, o buvusiam UAB „Vermosa“ vadovui J.

M.. Taip pat pabrėžė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas siekė perduoti naujam bankroto administratoriui Įmonės dokumentus, bet to nepadarė iki teismo įsikišimo ne dėl savo kaltės.

III. Atsakovas Departamentas apeliaciniu skundu (b. l. 139–143) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo atsiliepime į skundą. Papildomai nurodo, jog sistemiškai vertinant Taisyklių 17 punkto ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio nuostatas, skiriant nuobaudą administratoriui, kuris yra juridinis asmuo, nuobauda turėtų būti paskirta juridinio asmens vadovui. Pažymi, jog Departamento atliekamo administratorių veiklos tyrimo metu buvo nustatyti ir įvertinti UAB „Vermosa“, vykdžiusios Įmonės bankroto procedūras iki 2007 m. lapkričio 15 d., tiek vadovų, tiek įgaliotų asmenų pasikeitimai iki 2010 m. spalio mėnesio, t. y. iki Įmonės dokumentų perdavimo naujajam administratoriui, ir būtent todėl Departamentas nusprendė skirti nuobaudą administratoriaus (juridinio asmens) vardu nuobaudos skyrimo metu vienvaldiškai veikiančiam direktoriui A. Z., t. y. juridiniam bankroto administratoriui UAB „Vermosa“.

Pareiškėjas A. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 150–151) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Paaiškina, kad nesutinka su atsakovo argumentu, jog skiriant nuobaudą administratoriui juridiniam asmeniui, ji turėtų būti paskirta juridinio asmens vadovui. Pažymi, jog pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalies 1 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Tačiau, jo nuomone, įmonės vadovo atsakomybė negali būti sutapatinta su paties juridinio asmens atsakomybe. Remiasi Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 17 punktu. Teigia, kad lingvistinė ir loginė Taisyklių 17 punkto analizė aiškiai rodo, jog nustačius padarytus teisės aktų pažeidimus tuo atveju, kai įmonę administruoja juridinis asmuo, nuobauda visų pirma skiriama jo įgaliotam asmeniui, kuris vykdo ar vykdė konkrečios įmonės bankroto procedūras. Taisyklėse taip pat numatyta galimybė skirti nuobaudą juridinio asmens vadovui. Daro išvadą, jog pagal esantį teisinį reguliavimą būtent juridinio bankroto administratoriaus darbuotojas atsako už padarytą pažeidimą, o juridinio asmens vadovas gali, bet ne visais atvejais privalo kartu atsakyti už juridinio asmens darbuotojo padarytą pažeidimą, nustačius administracinės atsakomybės, kuri įtvirtinta Taisyklėse, kilimo sąlygas. Taip pat pažymi, kad nuo 2010 m. gegužės 1 d., kai tapo UAB „Vermosa“ vadovu, dėjo visas pastangas, jog ginčas dėl dokumentų perdavimo būtų išspręstas, tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Taip pat teigia, kad visiškai nepagrįstas yra atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovo atliekamo administratorių veiklos tyrimo metu buvo įvertinti trečiojo suinteresuoto asmens vadovų pasikeitimai iki 2010 m. spalio mėnesio ir nuspręsta skirti nuobaudą jam, kaip veikiančiam UAB „Vermosa“ vadovui. Pabrėžia, kad atsakovas, taip teigdamas, pats sau prieštarauja, nes už administratorių veiklos tyrimą atsakingo darbuotojo, kuris įvertino visas tyrimo aplinkybes, 2010 m. spalio 7 d. teikime atsakovo vadovui buvo siūloma skirti nuobaudą buvusiam UAB „Vermosa“ vadovui ir įgaliotam asmeniui, tačiau nuobauda buvo paskirta būtent jam, visiškai neatsižvelgus į teikimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vermosa“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 148–149) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. V-68 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Vermosa“ vykdžiusiam bankroto procedūras AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ skyrimo“ (b. l. 8), kuriuo nuspręsta bankroto administratoriaus UAB „Vermosa“ (vadovui A. Z.) už Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 9 dalies reikalavimų pažeidimą skirti įspėjimą.

Kaip matyti iš ginčijamo Įsakymo, AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto administratoriui UAB „Vermosa“ (vadovui A. Z.) įspėjimas skirtas, vadovaujantis Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377, 17 punktu. Taisyklių 17 punktas nustatė, jog Departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui (kai administratorius yra fizinis asmuo nuobauda skiriama šiam administratoriui, kai administratorius yra juridinis asmuo nuobauda skiriama jo įgaliotam asmeniui, kuris vykdo(-ė) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui) vieną iš šių nuobaudų: įspėjimą; viešai paskelbiamą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Departamento direktoriaus sprendimo skirti šiame punkte nurodytą nuobaudą priėmimo dienos turi būti paskelbtas Departamento interneto puslapyje.

Teisėjų kolegija nustatė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2999/2011 nutarė pradėti tyrimą dėl Taisyklių 17 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir 5 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija, ta apimtimi, kad Departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui (kai administratorius yra fizinis asmuo nuobauda skiriama šiam administratoriui, kai administratorius yra juridinis asmuo nuobauda skiriama jo įgaliotam asmeniui, kuris vykdo(-ė) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui) vieną iš šių nuobaudų: įspėjimą; viešai paskelbiamą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Departamento direktoriaus sprendimo skirti šiame punkte nurodytą nuobaudą priėmimo dienos turi būti paskelbtas Departamento interneto puslapyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I502-12/2012 pripažino, kad ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 17 punktas prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai. Šis sprendimas yra paskelbtas ir įsiteisėjęs, jis taip pat paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios“ (Valstybės žinios, 2012 m. gegužės 30 d., Nr. 61-3080).

Nurodytoje administracinėje byloje, tiriant norminio administracinio akto teisėtumą, pabrėžta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai pažymi viešojo administravimo subjektų pareigą veikti aukštesnės galios teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose. Viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o atitinkamam teisėkūros subjektui viršijus jam teisės aktais suteiktą kompetenciją ir priėmus norminį administracinį aktą, kurį jis nėra įgaliotas priimti, tuo pačiu būtų pažeistas ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas (pvz., administracinės bylos Nr. I1-4/2006, I8-15/2007, I444-4/2008).

Teismas pažymėjo, jog bylai aktualioje Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 10 dalies redakcijoje buvo nurodyta, jog administratoriaus veiklą kontroliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Šia nuostata Vyriausybės įgaliotai institucijai buvo suteikta teisė įgyvendinti administratorių veiklos kontrolę, o bylai aktuali Įmonių bankroto įstatymo redakcija iki 2012 m. kovo 1 d. (iki minėto įstatymo pakeitimų įsigaliojimo) tiesiogiai nenumatė Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijos nustatyti ir taikyti poveikio priemones administratoriams dėl jų veikloje atsiradusių teisės aktų pažeidimų.

Taip pat išplėstinė teisėjų kolegija nurodytoje administracinėje byloje atkreipė dėmesį į tai, jog teisinės atsakomybės taikymas ir sankcijų skyrimas yra siejami su tam tikrais asmens teisių suvaržymais dėl jo veikimo ar neveikimo, kuriuo pažeidžiamos teisės normos (pvz., administracinė byla Nr. I575-19/2009). Atsižvelgęs į Taisyklių 17 punkto nuostatas bei į sąvokos „nuobauda“ lingvistinę reikšmę, teismas darė išvadą, jog Taisyklių 17 punktas įtvirtino administratorių teisinę atsakomybę už teisei priešingą veikimą ar neveikimą.

Be to, padaryta išvada, jog nuobaudų skyrimas administratoriui ne tik gali turėti neigiamos įtakos jo reputacijai ir administruojamų įmonių skaičiui, bet kartu daryti netiesioginę įtaką administratoriaus teisei verstis bankrutuojančių (bankrutavusių) įmonių administravimo veikla. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Taisyklių 17 punkte įtvirtinta administratorių teisinė atsakomybė bei nuobaudos galėjo būti nustatytos tik įstatymu.

Nagrinėjamoje byloje Įsakymas priimtas ir nuobauda bankroto administratoriui (vadovui A. Z.) skirta būtent Taisyklių 17 punkto, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I502-12/2012 buvo pripažintas prieštaravusiu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, pagrindu. Taigi teisme nagrinėjant bylą pagal pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo buvo neteisėtu pripažinta norminio administracinio akto dalis, įtvirtinusi administratorių teisinę atsakomybę už teisei priešingą veikimą ar neveikimą (kaip tai nurodyta administracinėje byloje Nr. I502-12/2012), kurios pagrindu UAB „Vermosa“ (vadovui A. Z.) ginčijamu Įsakymu skirtas įspėjimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje administracinių teismų praktikoje yra pabrėžęs (pvz., administracinėje byloje Nr. A662-1434/2011), jog teisės principas, kad paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, sietinas su konstituciniais teisingumo, humanizmo principais. Išimtis tėra baudžiamoji ir administracinė atsakomybė – čia įstatymas galioja atgal tik dviem atvejais, kai panaikina veikos baudžiamumą ir švelnina bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat yra pabrėžęs, kad priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lex benignior retro agit) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimai). Prieita prie išvados, jog, jeigu negaliotų atgal veikos baudžiamumą naikinantis ar bausmę švelninantis įstatymas, tai reikštų visuomenei nepavojingos ar mažiau pavojingos veikos prilyginimą pavojingesnei. Darytina prielaida, kad kitose teisės šakose atgalinio veikimo galią turinčio teisės akto priėmimas būtų galimas, jei tai nurodyta pačiame įstatyme ir jei toks teisės aktas teisės subjektams nepablogintų teisinės padėties.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas principas šios bylos kontekste sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjui skirta nuobauda – įspėjimas – yra neteisėta, ir panaikinti ginčijamą Įsakymą. Priešingas aiškinimas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas apskundė Įsakymą, o jo teisėtumo klausimas dar buvo nagrinėjimas teisme, nurodyto norminio administracinio akto dalį pripažinus neteisėta, įvertinus tai, kad ginčijamas Įsakymas, kaip jau minėta, yra susijęs su atsakomybės taikymu administratoriaus vadovui, nebūtų suderinamas su nurodytais teisės principais, pažeistų teisingumo ir protingumo reikalavimus. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2012 m. birželio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-1568/2012, 2012 m. birželio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A662-1696/2012 ir kt.).

Padarius nurodytą išvadą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl kitų šalių nurodytų argumentų, susijusių su Įsakymo teisėtumu, papildomai nepasisakys. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai keistini, o sprendimo rezoliucinė dalis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė