2020-10-21 Nr. AB-19586-3-62-3-01719-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1264-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01719-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams–atvirajai kolonijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja L. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos namai) direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. P-311 „Dėl L. P. nubaudimo“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas) 1 ir 2 punktus.

2. Pareiškėja skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Ginčijamu įsakymu jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda (pastaba) už tai, jog ji tyčia nevykdė įstaigos vadovo nurodymo, t. y. nuo 2018 m. birželio 13 d. 8.00 val. dvi darbo dienas neatvyko į tarnybą Pataisos namų 3-iame sektoriuje, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 25 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 4 punkto, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės) 3.1.4 ir 3.6.1 punktų, Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos direktoriaus 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-245, (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 8.1, 8.3 ir 8.11 punktų nuostatas.

2.2. 2018 m. liepos 13 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 36-35 (toliau – ir Patikrinimo išvada) yra neobjektyvi ir formali. Komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, nevertino, jog pareiškėja neturėjo galimybės vykdyti Pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atlikusio direktoriaus funkcijas, D. S. nurodymo nuo 2018 m. birželio 13 d. 8.00 val. atlikti tarnybą Pataisos namų 3-iame sektoriuje. Patikrinimo išvadoje nenurodyta, kokiais veiksmais pareiškėja padarė konkrečių teisės normų pažeidimus, taip pat, kokiais įrodymais grindžiamas kiekvienas konkretus pažeidimas, kokios yra galbūt padarytų pažeidimų pasekmės.

2.3. Pareiškėjai pavesta atlikti užduotis ir ikiteisminius tyrimus visuose Pataisos namų sektoriuose, t. y. jos darbo vieta nenustatyta. Įprastai pareiškėja darbus atlieka Pataisos namų 2-ame sektoriuje, kur yra kompiuteris su jos naudojama darbo informacija bei dokumentai. Pataisos namų direktorius nenurodė termino, iki kada pareiškėja turėjo užbaigti pavestus darbus Pataisos namų 2‑ame sektoriuje bei perkelti kompiuterį ir kitus darbui reikalingus dokumentus į 3-čią sektorių. Be to, pareiškėja turėjo atlikti skyriaus vadovo ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-čio skyriaus prokuroro D. J. 2018 m. birželio 12 d. tiesioginius pavedimus, susijusius su procesiniais veiksmais 2-ame sektoriuje baudžiamojoje byloje Nr. 06-0-00120-17 bei didelės apimties medžiagoje Nr. M-0-06-00265-18. Pareiškėja neturėjo galimybės vykdyti nurodymo 2018 m. birželio 13 ir 14 d. vykti į Pataisos namų 3-ią sektorių, nes ankstesnių užduočių neatlikimas būtų sukėlęs neigiamų pasekmių, t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) procesinių terminų pažeidimus. Pareiškėja 2018 m. birželio 14 d. informavo skyriaus viršininko pavaduotoją, kad įvykdys Pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atlikusio direktoriaus funkcijas, D. S. nurodymą atlikti tarnybą 3-iame sektoriuje nuo 2018 m. birželio 15 d.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai pagrįstai buvo paskirta už tai, kad ji nevykdė įstaigos vadovo nurodymo nuo 2018 m. birželio 13 d. 8.00 val. tarnybą vykdyti Pataisos namų 3-iame sektoriuje, t. y. į tarnybą neatvyko dvi darbo dienas. Komisija, atlikusi pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, nustatė, kad pareiškėja, nevykdydama įstaigos vadovo nurodymo, savo elgesiu padarė tarnybinį nusižengimą, nes pažeidė Statuto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą tarnybinio pavaldumo principą – vykdyti aukštesniojo pagal pavaldumą pataisos pareigūno įsakymus ar nurodymus, 25 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog pataisos namų pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, VTĮ 15 straipsnio 4 punkto nuostatas, jog valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, Etikos taisyklių 3.1.4 ir 3.6.1 punktų nuostatas, įpareigojančias sąžiningai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka paaiškinti ir pagrįsti savo sprendimus ar veiksmus, Pareigybės aprašymo 8.1, 8.3 ir 8.11 punktų nuostatas, įpareigojančias užtikrinti, kad atliekant tarnybines funkcijas būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų, tarptautinių sutarčių, vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymai ir kiti teisės aktai, planuoti ir atlikti procesinius ikiteisminio tyrimo veiksmus taip, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, vykdyti kitus su skyriaus veikla susijusius nenuolatinio pobūdžio direktoriaus, Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – ir KŽS) viršininko pavedimus tam, kad būtų įgyvendinti KŽS pavesti uždaviniai ir funkcijos.

3.2. Pareiškėja tyčia, nenurodydama konkrečių aplinkybių, atsisakė vykdyti įstaigos vadovo ir KŽS viršininko nurodymą, t. y. atsisakė atlikti tarnybą Pataisos namų 3-iame sektoriuje, nors to reikėjo dėl susidariusios kriminogeninės būklės įstaigoje ir atsižvelgiant į tai, kad Pataisos namų 3‑iame sektoriuje minėtu laikotarpiu funkcijas vykdė tik vienas KŽS pareigūnas A. K., o įstaigos vadovas bei KŽS viršininkas privalėjo tinkamai organizuoti ir užtikrinti KŽS darbą. Įstaigos vadovas nurodė pareiškėjai vykdyti 3-iame sektoriuje baudžiamųjų bylų tyrimą ir atlikti procesinius veiksmus, kad atliekant šias funkcijas nereikėtų dalyvauti A. K., kuris galėtų skirti dėmesį kriminalinės žvalgybos veiksmų vykdymui šiame sektoriuje.

3.3. Pareiškėja tik 2018 m. birželio 27 d. paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo padarymo nurodė priežastis, dėl kurių galbūt nevykdė įstaigos vadovo ir KŽS viršininko nurodymo. Nebaigti pareiškėjos darbai Pataisos namų 2-ame sektoriuje nesudaro pagrindo nevykdyti įstaigos direktoriaus nurodymo. Nepabaigtus vykdyti darbus pareiškėja galėjo ir privalėjo derinti su skyriaus vadovu, kuris šiuos darbus būtų pavedęs atlikti kitam skyriaus pareigūnui. Pareiškėjos paaiškinime nurodytos aplinkybės laikytinos bandymu paneigti savo kaltę dėl padaryto tarnybinio nusižengimo. KŽS viršininko pavaduotojo G. V. 2018 m. liepos 11 d. pažymoje Nr. 37(1)-403 „Dėl L. P.“ nurodyta, kad negatyvios pasekmės galėjo kilti, jeigu būtų atsiradę skubių ir svarbių pavedimų 3-iame sektoriuje, neatvykimo į 3-čią sektorių dienomis nebuvo galimybės sumažinti pavedimų kiekio ir darbo krūvio 3-čiame sektoriuje dirbančiam skyriaus darbuotojui A. K.. Pareiškėjos elgesys, kai be jokių priežasčių ji atsisakė vykdyti tiesioginį įstaigos direktoriaus ir skyriaus vadovo nurodymą, galėjo turėti neigiamų pasekmių bendram skyriaus darbo organizavimui, tarnybinei drausmei. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta pagrįstai, nepažeidus Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatytų nuobaudos skyrimo terminų ir procedūrų.

3.4. Pareiškėja yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) narė, todėl atsakovas, prieš skirdamas tarnybinę nuobaudą, privalėjo gauti šios profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinį sutikimą. Atsakovas 2018 m. liepos 17 d. kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau nei per numatytą terminą, nei vėliau iki nuobaudos paskyrimo, atsakymo iš Profesinės sąjungos negavo, todėl įstaigos vadovas turėjo teisę skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė, kad ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjai, statutinei valstybės tarnautojai, paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos – teisėtumo. Minėta nuobauda pareiškėjai, Pataisos namų KŽS specialistei, paskirta už tai, kad ji nevykdė įstaigos vadovo nurodymo nuo 2018 m. birželio 13 d. 8.00 val. atlikti tarnybą Pataisos namų 3-iame sektoriuje bei dvi darbo dienas nuo 2018 m. birželio 13 d. neatvyko į jai nurodytą tarnybą 3-iame sektoriuje.

6. Teismas, įvertinęs teisinį pareigūnų pareigų ir atliekamų funkcijų reglamentavimą, pažymėjo, kad statutinis valstybės tarnautojas, einantis Pataisos namų KŽS specialisto pareigas, neturi diskrecijos teisės savarankiškai spręsti vykdyti ar ne aukštesniojo pagal pavaldumą pataisos pareigūno, ginčo atveju – Pataisos namų direktoriaus – nurodymą, susijusį su KŽS pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimu.

7. Teismas nustatė, kad 2018 m. birželio 12 d. vyko Pataisos namų KŽS pasitarimas, kuriame dalyvavo Pataisos namų direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, D. S., KŽS viršininkas, pavaduotojas bei kiti specialistai, taip pat ir pareiškėja. Teismas iš pasitarimo darbotvarkės nustatė, kad jo metu buvo įvertinta Pataisos namų kriminogeninė būklė, apžvelgti ikiteisminiai tyrimai, sprendžiama dėl KŽS pareigūnų perskirstymo į sektorius. Pasitarimo metu, atsižvelgus į tai, kad Pataisos namų 3-iame sektoriuje atitinkamas funkcijas vykdė tik vienas KŽS pareigūnas A. K., pareiškėjai buvo nurodyta nuo 2018 m. birželio 13 d. 8.00 val. persikelti iš 2-o sektoriaus į 3-ią, tačiau pareiškėja tai padaryti atsisakė nenurodydama jokių priežasčių. Šios aplinkybės konstatuotos ir KŽS viršininko pavaduotojo G. V. 2018 m. birželio 14 d. tarnybiniame pranešime.

8. Teismas akcentavo, kad pareiškėja yra statutinė valstybės tarnautoja, KŽS specialistė, pavaldi Pataisos namų direktoriui, KŽS viršininkui ir pavaduotojui, todėl privalėjo vykdyti aukštesniojo pagal pavaldumą pareigūno – Pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas – nurodymą. Pareiškėja, atsisakydama vykdyti Pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, nurodymą ir nepaaiškindama tokio atsisakymo priežasčių, pažeidė Statuto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą tarnybinio pavaldumo principą vykdyti aukštesniojo pagal pavaldumą pataisos pareigūno įsakymus ar nurodymus ir tokiu būdu padarė akivaizdų tarnybinį nusižengimą. Nurodytais veiksmais pareiškėja taip pat pažeidė Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatą, įpareigojančią pataisos namų pareigūnus vykdant tarnybines pareigas vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, VTĮ 15 straipsnio 4 punkto nuostatas, įpareigojančias tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, Etikos taisyklių 3.1.4 ir 3.6.1 punktus, įpareigojančius pataisos namų pareigūnus sąžiningai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka paaiškinti ir pagrįsti savo sprendimus ar veiksmus, Pareigybės aprašymo 8.1, 8.3 ir 8.11 punktų nuostatas, įpareigojančias užtikrinti, kad atliekant tarnybines funkcijas būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų, tarptautinių sutarčių, vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymai ir kiti teisės aktai, planuoti ir atlikti procesinius ikiteisminio tyrimo veiksmus taip, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, vykdyti kitus su skyriaus veikla susijusius nenuolatinio pobūdžio direktoriaus, KŽS viršininko pavedimus tam, kad būtų įgyvendinti KŽS pavesti uždaviniai ir funkcijos.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjos teiginius, kad ji turėjo nebaigtų darbų ir užduočių Pataisos namų 2-iame sektoriuje, pažymėjo, jog pareiškėja šias atsisakymo vykdyti nurodymą priežastis nurodė tik 2018 m. birželio 27 d. paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo padarymo. Pareiškėja, KŽS 2018 m. birželio 12 d. pasitarimo metu atsisakydama paaiškinti atsisakymo vykdyti nurodymą priežastis, pažeidė Etikos taisyklių 3.1.4 ir 3.6.1 punktus, įpareigojančius pataisos namų pareigūnus sąžiningai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka paaiškinti ir pagrįsti savo sprendimus ar veiksmus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad KŽS viršininko pavaduotojo G. V. pažyma patvirtina, jog pareiškėja turėjo galimybę baigti vykdyti jai anksčiau paskirtus pavedimus ir užduotis persikėlusi į darbo vietą 3-iame sektoriuje, kuriame jai buvo paskirta tinkamai įrengta darbo vieta. Be to, teismas įvertino, kad integruotos baudžiamojo proceso sistemos duomenys patvirtina, jog pareiškėjos darbas nebuvo tokio masto ir apimties, jog pareiškėja nebūtų galėjusi įvykdyti ankstesnių užduočių nepersikėlusi į darbo vietą 3-iame sektoriuje. Iš minėtos sistemos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėja 2018 m. birželio 13 d. 10.30 val. įteikė nuteistajam nutarimą, parengė ataskaitą ir baudžiamąją bylą Nr. 06-0-00120-17 išsiuntė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros (3-iojo skyriaus) prokurorui, 2018 m. birželio 14 d. papildomai apklausė liudytoją baudžiamojoje byloje Nr. M-0-06-00265-18 ir priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė nesant objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių, paneigiančių jos tarnybinę atsakomybę, dėl savo akivaizdžios kaltės.

10. Atsakovas, tirdamas pareiškėjos tarnybinį nusižengimą, ir įstaigos vadovas, skirdamas jai tarnybinę nuobaudą, nepažeidė Statuto 30 straipsnyje numatytos tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos, apibrėžiančios tarnybinių nuobaudų rūšis, skyrimo atvejus, asmenis, turinčius teisę skirti nuobaudas, ir šią tvarką detaliau reglamentuojančių Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59, reikalavimų.

11. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo ištirtos ir atskleistos visos tarnybinio nusižengimo sudėtį patvirtinančios aplinkybės, kuriomis grindžiamas tarnybinio nusižengimo faktas, pareiškėjos kaltė ir galimos pasekmės, susijusios su nurodymo nevykdymu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti konkretūs veiksmai, ginčo atveju neteisėtas pareiškėjos neveikimas, pareigų neatlikimas, pažeidžiantis nurodytų teisės aktų reikalavimus.

12. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda – pastaba – buvo paskirta įvertinus padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, priežastis, kaltės rūšį ir laipsnį, tarnybinio nusižengimo galimas pasekmes, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdžiui ir pasekmėms, susijusioms su minėtų teisės imperatyvių reikalavimų nevykdymu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja yra statutinė pareigūnė, todėl jai keliami statutinių pareigūnų kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimai, taip pat taikytini statutinės tarnybinės atsakomybės standartai, todėl visai neskirti pareiškėjai nuobaudos nebuvo teisinio pagrindo.

13. Teismas pažymėjo, kad prieš skiriant pareiškėjai tarnybinę nuobaudą buvo įvertinta, jog pareiškėja yra Profesinės sąjungos narė. Atsakovas, nepažeisdamas Statuto 30 straipsnio 10 dalies ir Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių 83 punkto reikalavimų, 2018 m. liepos 17 d. kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą. Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių 83 punkte numatytu terminu, t. y. per 20 dienų, Profesinės sąjungos renkamajam organui nepateikus atsakymo, pareiškėjai pagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda.

III. 14. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nes buvo priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjos pasiaiškinime bei teismo posėdžio metu išdėstytus motyvus (KŽS vadovo ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-io skyriaus prokuroro D. J. 2018 m. birželio 12 d. tiesioginiu pavedimu pareiškėjai buvo nurodyta atlikti procesinius veiksmus 2-ame sektoriuje baudžiamojoje byloje Nr. 06-0-00120-17 bei didelės apimties medžiagoje Nr. M-0-06-00265-18 patikslinti aplinkybes, apklausiant liudytojus 2-ame sektoriuje). Teismas neįvertino, kad tarnybinis nusižengimas nesukėlė jokių tiesioginių neigiamų pasekmių (tarnybinę atsakomybę taikantis subjektas į tai taip pat neatsižvelgė), pareiškėja Tarnybinio patikrinimo išvadoje charakterizuojama tik teigiamai, tačiau nei minėtoje išvadoje, nei ginčijamame įsakyme nekonkretizuota, kokią įtaką parenkant tarnybinę nuobaudą turėjo šios aplinkybės.

14.2. Atsakovas pareiškėjai nepaaiškino, dėl kokių priežasčių ji turi vykti į Pataisos namų 3-čią sektorių, nepavedė atlikti jokių konkrečių užduočių, taip pat neatsižvelgė į KŽS vadovo pareiškėjai pavestus konkrečius darbus 2-ame sektoriuje.

14.3. Pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas buvo formalus, atsakovui nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, nusižengusio asmens kaltės laipsnis nedidelis, todėl pažeidimas turėjo būti įvertintas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos – pastabos – paskyrimas yra neproporcingas.

15. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. P-311 „Dėl L. P. nubaudimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Ginčijamu įsakymu pareiškėjai, Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistei, buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, už tai, kad ji tyčia nevykdė įstaigos vadovo nurodymo nuo 2018 m. birželio 13 d. 8.00 val. tarnybą vykdyti Pataisos namų 3-iame sektoriuje ir į tarnybą minėtame sektoriuje neatvyko dvi darbo dienas. Įsakyme nurodyta, kad pareiškėja, nevykdydama įstaigos vadovo nurodymo, pažeidė Statuto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą tarnybinio pavaldumo principą – vykdyti aukštesniojo pagal pavaldumą pataisos pareigūno įsakymus ar nurodymus, 25 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog pataisos namų pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, VTĮ 15 straipsnio 4 punkto nuostatas, jog valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, Etikos taisyklių 3.1.4 ir 3.6.1 punktų nuostatas, įpareigojančias sąžiningai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka paaiškinti ir pagrįsti savo sprendimus ar veiksmus, Pareigybės aprašymo 8.1, 8.3 ir 8.11 punktų nuostatas, įpareigojančias užtikrinti, kad atliekant tarnybines funkcijas būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų, tarptautinių sutarčių, vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymai ir kiti teisės aktai, planuoti ir atlikti procesinius ikiteisminio tyrimo veiksmus taip, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, vykdyti kitus su skyriaus veikla susijusius nenuolatinio pobūdžio direktoriaus, KŽS viršininko pavedimus tam, kad būtų įgyvendinti KŽS pavesti uždaviniai ir funkcijos.

18. Pirmosios instancijos teismas tikrinamu sprendimu atmetė pareiškėjos skundą nustatęs, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad ji nevykdė įstaigos vadovo įsakymo, nes turėjo neatliktų užduočių Pataisos namų 2-jame sektoriuje, taip pat jai nebuvo paaiškintos vykimo į Pataisos namų 3-iąjį sektorių priežastys bei nebuvo suformuluotos konkrečios užduotys; įsakymo neįvykdymas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių; pažeidimas yra mažareikšmis; pareiškėja charakterizuojama teigiamai; jai neturėjo būti skiriama jokia nuobauda.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

20. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovas ginčijamu įsakymu pagrįstai pripažino, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. nevykdė įstaigos vadovo įsakymo nuo 2018 m. birželio 13 d. 8.00 val. vykdyti tarnybą Pataisos namų 3-iajame sektoriuje, t. y. pareiškėja dvi darbo dienas neatvyko į tarnybą Pataisos namų 3-iajame sektoriuje, ir teisėtai paskyrė jai už tai tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pažymėtina, kad pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose iš esmės neginčija, jog ji žinojo apie priimtą įstaigos vadovo įsakymą, tačiau, atsakovui nepaaiškinusi jokių tokio įsakymo nevykdymo priežasčių, nevykdė jo dvi dienas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytas tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis ir motyvuotai dėl jų pasisakė. Teisėjų kolegija, vengdama motyvų kartojimo, prieš tai paminėtais aspektais plačiau nepasisako, tačiau pažymi, kad nurodytos aplinkybės, priešingai, nei teigia pareiškėja, patvirtina, jog ji tarnybinį nusižengimą padarė tyčia, kaip ir yra nurodyta ginčijamame įsakyme, t. y. pareiškėja žinojo, kad turi vykdyti tiesioginio vadovo įsakymą, tačiau sąmoningai jo nevykdė dvi dienas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl jo konstatavimui nereikalinga nustatyti jo sukeliamas neigiamas pasekmes bei, atitinkamai, priežastinį ryšį tarp pareiškėjos neveikimo ir sukeliamų pasekmių. Tačiau paminėta aplinkybė, nereiškia, kad dėl pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo nekilo jokių neigiamų pasekmių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog buvo sutrikdytas KŽS darbo organizavimas, tarnybinė drausmė, pablogėjo mikroklimatas, Pataisos namų 3-iajame sektoriuje, neatvykus pareiškėjai, KŽS funkcijas vykdė tik vienas pareigūnas. Išvardintos aplinkybės (pasekmės) taip pat paneigia pareiškėjos teiginius dėl jos padaryto tarnybinio nusižengimo mažareikšmiškumo.

22. Atsakant į pareiškėjos teiginį, kad nagrinėjamu atveju jai neturėjo būti skirta jokia tarybinė nuobauda, primintina, jog Statuto (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d.) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinį nusižengimą skiriama tarnybinė nuobauda. Ji skiriama atsižvelgiant į nusižengusio pataisos pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pataisos pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, į tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes <...>. Statuto 29 straipsnio 2 dalyje išvardintos pataisos pareigūnams už tarnybinius nusižengimus galimos skirti tarnybinės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) tarnybinio rango pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į žemesnes pataisos pareigūno pareigas; 6) atleidimas iš tarnybos. Pareiškėjai buvo paskirta pati švelniausia tarnybinių nuobaudų rūšis – pastaba, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog skiriant pareiškėjai minėtos rūšies tarnybinę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į tai, kad dėl jos padaryto tarnybinio nusižengimo nekilo jokių sunkių pasekmių, taip pat jog pareiškėja yra charakterizuojama teigiamai. Pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda laikytina adekvačia jos padarytam tarnybiniam nusižengimui, todėl yra teisinga ir pagrįsta.

23. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, taip pat teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pateiktas apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos L. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė