2013-10-07 Nr. AB-6028-3-65-3-00185-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A520-1418/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00185-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.6; 9.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „SEMPEKSIMUS“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „SEMPEKSIMUS“ skundą atsakovui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „SEMPEKSIMUS“ (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) Gyventojų patikrinimo skyriaus vyr. specialistės E. G. 2012 m. birželio 13 d. sprendimą sustabdyti mokestinį patikrinimą (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Panevėžio apskrities VMI atlikti UAB „SEMPEKSIMUS“ mokestinį patikrinimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad Panevėžio apskrities VMI 2012 m. gegužės 25 d. pavedimu tikrinti Nr. 32-31 pavesta Panevėžio apskrities VMI Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimo skyriaus vyriausiajai specialistei V. K. atlikti UAB „SEMPEKSIMUS“ mokestinį patikrinimą ir baigti jį iki 2012 m. birželio 30 d. 2012 m. liepos 13 d. buvo gautas Panevėžio apskrities VMI Gyventojų patikrinimo skyriaus vyriausiosios specialistės E. G. rankraštinis įrašas blankuose, kad nuo 2012 m. birželio 13 d. sustabdomas mokestinis patikrinimas iki bus gauta informacija.

Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinkantis individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, priimtas nesilaikant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, todėl yra naikintinas. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog Panevėžio apskrities VMI neturi galimybės atlikti mokestinį patikrinimą, kadangi patikrinimas buvo atliekamas. 2011 m. liepos 25 d. UAB „SEMPEKSIMUS“ kreipėsi su prašymu į Panevėžio apskrities VMI dėl mokesčio permokos grąžinimo. Panevėžio apskrities VMI atliko mokestinį patikrinimą ir 2011 m. spalio 28 d. priėmė patikrinimo aktą Nr. PAR-65, bendrovei apskaičiavo pelno mokestį – 30 585 Lt. 2011 m. gruodžio 29 d. Panevėžio apskrities VMI sprendimu minėtas patikrinimo aktas buvo patvirtintas. Pareiškėjo teigimu, E. G. 2012 m. birželio 13 d. priimdama Sprendimą neturėjo tam pagrindo, nes jokių naujų aplinkybių, kliudančių atlikti mokestinį patikrinimą pakartotinai, neatsirado, jų nenurodyta ir skundžiamame Sprendime. Tai, kad Sprendimas yra nepagrįstas, patvirtina 2012 m. balandžio 16 d. priimtas VMI sprendimas dėl UAB „SEMPEKSIMUS“ 2012 m. vasario 23 d. skundo. Šiuo sprendimu VMI pavedė Panevėžio apskrities VMI atlikti pakartotinį UAB „SEMPEKSIMUS“ patikrinimą ir priimti naują sprendimą.

Skunde taip pat pažymėta, kad, jeigu ir laikyti teisinga tą aplinkybę, jog bendrovė nepagrįstai padidino ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas 69 993 Lt bei į veiklos sąnaudas įtraukė 139 514 Lt už tarpininkavimo paslaugas, tai 2009 metais pateiktoje deklaracijoje šios sumos sudaro 209 507 Lt, o likusi suma – 164 397 Lt (373 904 Lt – 209 507 Lt), yra laikytina nuostoliais, kurie patvirtinti pirminiais apskaitos dokumentais ir patvirtina, kad bendrovė veikė nuostolingai.

Atsakovas Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas, MAĮ) 25, 134 straipsniais, Taisyklių 36 punktu. Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad Panevėžio apskrities VMI, atsižvelgdama į VMI 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą dėl UAB „SEMPEKSIMUS“ 2012 m. vasario 23 d. skundo Nr. 69-59, 2012 m. gegužės 25 d. pavedimu Nr. 32-31 pavedė Panevėžio apskrities VMI vyriausiajai specialistei V. K. pradėti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą. Šis patikrinimas, vadovaujantis MAĮ 120 straipsnio 3 dalimi ir Taisyklių 36 punktu, nuo 2012 m. birželio 13 d. buvo sustabdytas iki bus gauta informacija, nurodant sustabdymo priežastį – išsiųstas paklausimas Panevėžio apygardos prokuratūrai dėl informacijos gavimo. Panevėžio apskrities VMI 2012 m. birželio 12 d. raštu Nr. (36.3GPS)-6-3516 kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą, prašydama informuoti apie ikiteisminio tyrimo bylos eigą ir rezultatus. 2012 m. birželio 21 d. Panevėžio apygardos prokuratūra pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad dėl rašysenos tyrimo ikiteisminio tyrimo terminas byloje pratęstas iki 2012 m. spalio 1 d., ir baigti mokestinį patikrinimą reikalingų duomenų nepateikė.

Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginys, kad Panevėžio apskrities VMI 2012 m. gegužės 25 d. pavedime tikrinti Nr. 32-31 priimtas sprendimas sustabdyti mokestinį patikrinimą neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, yra visiškai nepagrįstas ir neteisingas. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra išsamus ir informatyvus. Sprendime nurodyta, kuriam laikui bei dėl kokių priežasčių mokestinis patikrinimas yra stabdomas, Sprendimas pasirašytas atsakingo darbuotojo bei patvirtintas antspaudu. Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka, o apie priimtą Sprendimą pareiškėjas informuotas raštu nepraleidus 3 dienų termino.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas vadovavosi Taisyklių 36 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2008 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-952/2008, 2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1324/2008, 2011 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-956/2011 ir kt.). Sprendime nustatyta, kad įmonės originalūs dokumentai, pagrindžiantys pareiškėjo deklaracijoje nurodytus duomenis, buvo paimti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT). Sprendime yra nurodyta, kad mokestinio patikrinimo sustabdymo priežastis – kreipimasis informacijos į Panevėžio apygardos prokuratūrą, terminas – iki bus gauta informacija. Nurodytą priežastį patvirtina VMI 2012 m. birželio 12 d. raštas Panevėžio apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-9-00016-10 eigos ir rezultatų, FNTT 2012 m. lapkričio 29 d. raštas Nr. 25/14-1-12-25775 ir kiti įrodymai.

Sprendime padaryta išvada, kad aplinkybės, kurios nustatinėjamos vykstančiame ikiteisminiame tyrime, gali būti laikomos Taisyklių 36 punkte nurodyta informacija, kuri yra tiesiogiai susijusi su mokestiniam patikrinimui svarbiais klausimais, reikšmingais, siekiant visapusiškai ir teisingai išspręsti pareiškėjo mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo klausimus. Teismas konstatavo, kad mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas pagrįstai.

Dėl pareiškėjo argumento, kad sprendimą sustabdyti mokestinį patikrinimą priėmė tam neįgaliotas asmuo, teismas nurodė, jog byloje pateikto VMI viršininko 2011 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 1-111 1.4.3 punktas nustato, kad VMI Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimų skyriaus vedėja D. S. (o jai nesant – šio skyriaus vyriausioji specialistė E. G.) įgaliojama VMI vardu pasirašyti pavedimo tikrinti FR0773 formą bei šią formą, jei mokestinis patikrinimas yra sustabdomas. VMI viršininko 2012 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. 20-182 patvirtina, kad D. S. ginčijamo sprendimo priėmimo dieną buvo suteiktos kasmetinės atostogos, todėl E. G. buvo įgaliota pasirašyti sprendimą sustabdyti mokestinį patikrinimą.

III. Pareiškėjas UAB „SEMPEKSIMUS“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Sprendimą.

Pareiškėjas be skunde išdėstytų aplinkybių taip pat nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Taisyklių 36 punktas taikytas ir mokestinis tyrimas sustabdytas pagrįstai. Teismo išvada, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas yra neatsiejamas nuo teisingo ir išsamaus mokestinio patikrinimo užbaigimo, nepagrįsta. Teismas turėjo ištirti ir nustatyti, ar ikiteisminiame tyrime nustatinėjami faktai ar aplinkybės apskritai turi reikšmę UAB „SEMPEKSIMUS“ patikrinti ir pelno mokesčio permokos grąžinimo klausimui spręsti.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepasisakė dėl esminio skundo argumento – jeigu ir laikyti teisinga tą aplinkybę, kad bendrovė nepagrįstai padidino ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas 69 993 Lt bei į veiklos sąnaudas įtraukė 139 514 Lt už tarpininkavimo paslaugas, tai 2009 metais pateiktoje deklaracijoje šios sumos sudaro 209 507 Lt, o likusi suma – 164 397 Lt (373 904 Lt – 209 507 Lt), yra laikytina nuostoliais, kurie patvirtinti pirminiais apskaitos dokumentais ir patvirtina, kad bendrovė veikė nuostolingai, bei sudaro pagrindą bendrovei grąžinti jos avansu įmokėtą pelno mokesčio permoką. Pareiškėjo teigimu, minėtų aplinkybių svarbą pažymėjo VMI 2012 m. balandžio 16 d. sprendime dėl UAB „SEMPEKSIMUS“ 2012 m. vasario 23 d. skundo. Apeliantas nurodo, kad, nevykdant Centrinio mokesčių administratoriaus nurodymų, 2009 m. liepos 22 d. metinės pelno mokesčio deklaracijos pagrįstumas nebuvo tikrintas, nesant tam jokių pateisinamų priežasčių. Nepaisant atliekamo ikiteisminio tyrimo, iš pateiktos deklaracijos matyti, kad bendrovė veikė nuostolingai, todėl ikiteisminis tyrimas neturi ir neturės įtakos pelno mokesčio permokos grąžinimo klausimui spręsti.

Apeliantas teigia, jog teismas nepasisakė dėl to, kad VMI specialistės E. G. Sprendimas neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, priimtas nesilaikant Taisyklių, Sprendimas priimtas ne vyriausiosios specialistės V. K., kuriai 2012 m. gegužės 25 d. pavedimu buvo pavestas bendrovės patikrinimas, o kitos Panevėžio apskrities VMI specialistės.

Atsakovas Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime išdėsto iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą, bei kartoja pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. birželio 13 d. sprendimo sustabdyti pareiškėjo UAB „SEMPEKSIMUS“ mokestinį patikrinimą teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas atsakovui Panevėžio apskrities VMI 2011 m. liepos 25 d. pateikė prašymą grąžinti mokesčio permoką už 2006-2007 metus. Panevėžio apskrities VMI 2011 m. spalio 28 d. patikrinimo aktu Nr. PAR-65 pareiškėjui buvo papildomai priskaičiuota 30 585 Lt pelno mokesčio. Pareiškėjas šį patikrinimo aktą skundė Centriniam mokesčių administratoriui. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. 69-59 pavedė atsakovui atlikti pakartotinį patikrinimą. Panevėžio apskrities VMI skyriaus vedėjos 2012 m. gegužės 25 d. pavedimu tikrinti Nr. 32-31 atsakovo Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimo skyriaus vyriausiajai specialistei V. K. buvo pavesta patikrinti UAB „SEMPEKSIMUS“, mokestinio patikrinimo tema – ribotos atsakomybės juridinių asmenų pelno mokestis. Mokestinis patikrinimas Gyventojų patikrinimo skyriaus vyriausiosios specialistės E. G. 2012 m. birželio 13 d. sprendimu sustabdytas iki bus gauta informacija iš Panevėžio apygardos prokuratūros (b. l. 8).

Iš Sprendimo matyti, kad mokestinis patikrinimas sustabdytas vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 36 punkto pagrindu. Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas 2012 m. birželio 12 d. raštu kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-9-00016-10 eigos ir rezultatų ir gavo atsakymą, jog ikiteisminis tyrimas nėra baigtas. Byloje buvo pateiktas FNTT 2012 m. lapkričio 29 d. raštas Nr. 25/14-1-12-25775, kuriame nurodyta, kad minėtame ikiteisminiame tyrime buvęs UAB „SEMPEKSIMUS“ direktorius D. L. įtariamas veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, padarymu, šios veikos susijusios su UAB „SEMPEKSIMUS“ veikla. Taip pat nurodyta, kad specialistams yra skirta užduotis dėl rašysenos tyrimo atlikimo, tiriami tam tikruose UAB „Kersmis“ kasos išlaidų orderiuose esantys parašai. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja V. K. parodė, kad ikiteisminiame tyrime tiriamas sandorių dėl kai kurio turto įsigijimo teisėtumas, pareiškėjas apskaičiavo šio turto nusidėvėjimą ir tuo padidino leidžiamus atskaitymus, deklaravo didesnes sąnaudas ir šia suma sumažino apmokestinamąjį pelną, šie duomenys įrašyti pareiškėjo pateiktoje deklaracijoje. Rašysenos ekspertizė paskirta dėl dokumentų, kuriais įformintas turto įsigijimas iš UAB „Kersmis“, įtariama, kad sandoriai gali būti fiktyvūs, tik nustačius, ar sandoriai yra tikrai įvykę ir ar jie yra teisėti, ar jie fiktyvūs, galima bus spręsti, ar įmonė patyrė nuostolius, ar gavo pelną. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuos liudytojos parodymus patvirtina FNTT 2008 m. kovo 18 d. specialisto išvadoje bei atsakovo 2011 m. spalio 28 d. patikrinimo medžiagoje esanti informacija.

Taisyklių 36 punktas nustato, kad mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas tais atvejais, kai jam užbaigti reikia informacijos iš kitų Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių įstaigų ir institucijų, kitų teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų ar centrinio mokesčių administratoriaus, ar kitų asmenų, įskaitant atvejus, kai reikalinga informacija, surinkta baudžiamojoje byloje, ir tokiu laikotarpiu faktiškai mokestinis patikrinimas nėra atliekamas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinančia šią nuostatą, pagrįstai nurodė, kad mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas ne tuomet, kai mokesčių administratoriui tiesiog reikalinga informacija iš atitinkamų institucijų, bet tik tada, kai neturėdamas tos konkrečios informacijos mokesčių administratorius negali faktiškai toliau to mokestinio patikrinimo tęsti (atlikti), t. y. mokesčių administratoriui suteikiama teisė sustabdyti mokestinį patikrinimą Taisyklių 36 punkte numatytu pagrindu tik tuo atveju, kai nėra objektyvių galimybių tęsti bet kokius mokestinio patikrinimo veiksmus, kol iš kitų institucijų nebus gauta patikrinimui atlikti reikalinga informacija. Tikrinant mokestinio patikrinimo sustabdymo pagrįstumą, būtina analizuoti tas sustabdymo priežastis, kurios ir lėmė tokį mokesčių administratoriaus procedūrinį veiksmą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-952/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1324/2008; 2008 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1323/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-806/2009; 2011 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-956/2011; kt.).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, skundą grindė tuo, kad vyriausioji specialistė E. G. neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo priimti Sprendimą, Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas skunde nurodė, kad po 2011 m. gruodžio 29 d. surašyto patikrinimo akto jokių naujų aplinkybių, kliudančių atlikti mokestinį patikrinimą pakartotinai, neatsirado, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. balandžio 16 d. sprendime nėra jokių nuorodų apie patikrinimo sustabdymą bei nurodyti išsamūs nurodymai dėl pakartotinio mokestinio patikrinimo atlikimo. Pareiškėjas akcentavo tai, jog su prašymu grąžinti mokesčio permoką kreipėsi 2011 m. liepos 25 d., t. y. permoka nėra grąžinama ilgą laiko tarpą, mokesčių administratorius nėra apibrėžęs sustabdymo termino konkrečiu terminu, o tuo pažeidžiamos Mokesčių administravimo įstatymo 119 straipsnyje mokesčių mokėtojui garantuojamos teisės bei pažeidžiami jo interesai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo sustabdytas pareiškėjo mokestinis patikrinimas, ir pateiktus įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, nepripažino pagrįstais pareiškėjo skundo argumentų, kurių pagrindu buvo prašoma panaikinti Sprendimą.

Pareiškėjas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo grindžia tuo, kad teismas nepasisakė dėl esminio skundo argumento – jeigu ir laikyti teisinga tą aplinkybę, kad bendrovė nepagrįstai padidino ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas 69 993 Lt bei į veiklos sąnaudas įtraukė 139 514 Lt už tarpininkavimo paslaugas, tai 2009 metais pateiktoje deklaracijoje šios sumos sudaro 209 507 Lt, o likusi suma – 164 397 Lt (373 904 Lt – 209 507 Lt), yra laikytina nuostoliais, kurie patvirtinti pirminiais apskaitos dokumentais ir patvirtina, kad bendrovė veikė nuostolingai, bei sudaro pagrindą bendrovei grąžinti jos avansu įmokėtą pelno mokesčio permoką. Pareiškėjas nurodo, kad, nepaisant atliekamo ikiteisminio tyrimo, iš pateiktos deklaracijos matyti, kad bendrovė veikė nuostolingai, todėl ikiteisminis tyrimas neturi ir neturės įtakos pelno mokesčio permokos grąžinimo klausimui spręsti. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepasisakyta ir dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismui nurodytus argumentus, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo procesinius dokumentus, pažymi, kad šioje byloje turėjo būti nagrinėjamos atsakovo Sprendime įvardytos aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdytas mokestinis patikrinimas. Iš Sprendimo turinio matyti, kad mokestinis patikrinimas sustabdytas iki bus gauta informacija, nurodyta Panevėžio apygardos prokuratūrai išsiųstame paklausime dėl informacijos gavimo. 2012 m. birželio 12 d. paklausime Panevėžio apygardos prokuratūrai (b. l. 53) prašoma informuoti apie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 50-9-00016-10 eigą ir rezultatus. Atsakovas 2012 m. birželio 21 d. iš Panevėžio apygardos prokuratūros gavo atsakymą (b. l. 54), kuriame nurodyta informacija apie ikiteisminio tyrimo eigą, tačiau nepateikta informacija apie ikiteisminio tyrimo rezultatus, nes ikiteisminis tyrimas nėra baigtas. Taigi nagrinėjamu atveju byloje turėjo būti įvertinta ir nustatyta, ar pagrįstai ir teisėtai buvo sustabdytas mokestinis patikrinimas dėl 2012 m. birželio 12 d. paklausime nurodytos informacijos – ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 50-9-00016-10 rezultatų – gavimo. Tai, kad Sprendime nėra tiksliai įvardyta, jog mokestinis tyrimas yra sustabdytas dėl ikiteisminio tyrimo išvados gavimo, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimo nepagrįstu ir neteisėtu, pažeidžiančiu pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pagrįstai mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas iki bus gauta informacija iš Panevėžio apygardos prokuratūros, nurodyta 2012 m. birželio 12 d. paklausime, t. y. informacija apie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 50-9-00016-10 rezultatus. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, ar ikiteisminiame tyrime nustatinėjami faktai ar aplinkybės turi reikšmę UAB „SEMPEKSIMUS“ patikrinti ir pelno mokesčio permokos grąžinimo klausimui spręsti, ir padarė išvadą, kad yra priežastinis ryšys tarp ikiteisminio tyrimo ir mokestinio patikrinimo nustatomų aplinkybių ir faktų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvados teisingumu ir pagrįstumu, nes šios išvados nepaneigia pareiškėjo nurodomos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, byloje surinkti įrodymai.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu pavedė atsakovui ne vien tik įvertinti pareiškėjo pateiktos patikslintos 2009 m. liepos 22 d. metinės pelno mokesčio deklaracijos pagrįstumą ir teisingumą pagal pareiškėjo nurodomus duomenis, bet ir kompleksiškai įvertinti visus finansinius dokumentus, susijusius su pareiškėjo finansine veikla, t. y. nurodė, kad būtina surinkti ir išanalizuoti visus pirminius ir suvestinius buhalterinės apskaitos dokumentus. Centrinis mokesčių administratorius nurodė, kad atsakovas pareiškėjo pelno mokesčio sumokėjimo patikrinimą ir pareiškėjo pateikto prašymo grąžinti pelno mokesčio permoką teisingumą, papildomų įrodymų, kurie pagrįstų apskaičiuoto mokesčio pagrindimą, nerinko. Centrinis mokesčių administratorius atkreipė dėmesį į tai, kad patikrinimo aktas buvo surašytas remiantis FNNT 2008 m. kovo 18 d. specialisto išvada Nr. 5-5/20, pareiškėjo pateiktais suvestiniais dokumentais ir duomenų bazėse esančia informacija. Taigi atsakovas pagal Centrinio mokesčių administratoriaus pavedimą privalo rinkti papildomus įrodymus, juos vertinti, t. y. pareiškėjo pateikti atsakovo turimi duomenys nebuvo pakankami tam, kad būtų visapusiškai ir teisingai atliktas pelno mokesčio apskaičiavimo teisingumo už 2006 metus patikrinimas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo originalūs dokumentai, pagrindžiantys pareiškėjo deklaracijoje nurodytus duomenis, yra paimti FNNT. Pagal bylos duomenis FNNT atlieka ikiteisminį tyrimą, paskirta rašysenos ekspertizė dėl dokumentų, kuriais įformintas turto įsigijimas iš UAB „Kersmis“, tiriamas sandorių teisėtumas. Pareiškėjas nėra nurodęs aplinkybių ir pateikęs įrodymų, kad atsakovo nurodomas ikiteisminiame tyrime tiriamas sandorių teisėtumas nėra susijęs su atliekamu mokestiniu patikrinimu.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, jog Sprendimas priimtas ne vyr. specialistės V. K., kuriai pavesta atlikti mokestinį patikrinimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sprendimą sustabdyti mokestinį patikrinimą priėmė įgaliotas asmuo (E. G.), vadovaudamasis VMI viršininko 2011 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 1-111 1.4.3 punktu, 2012 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 20-182.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo UAB „SEMPEKSIMUS“ apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė