2024-11-11 Nr. AB-16408-3-66-3-00082-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eR-71-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00082-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.1; 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. U., Z. V., E. M., T. J., D. T. ir E. V. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų stebėtojai G. U., Z. V., E. M., Lietuvos liaudies partijos pirmininkas T. J., atstovė rinkimams D. T. ir kandidatas E. V. (toliau – ir pareiškėjai) 2024 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydami:

1) teismui sprendžiant skundo priėmimo klausimą, tiesiogiai taikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį ir 29 straipsnio 1 dalį, o nustačius būtinybę, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Rinkimų kodekso 189 straipsnio 4 dalies atitikties minėtoms Konstitucijos nuostatoms;

2) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, atsakovas) 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. Sp-289 „Dėl 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Rinkimų galutinių rezultatų nustatymo ir paskelbimo“ (toliau – ir VRK Sprendimas) dalį dėl balsavimo rezultatų I ir II Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų turuose patvirtinimo, balsuojant neidentifikuotais rinkimų biuleteniais iki rinkimų dienos vienmandatėse rinkimų apygardose;

3) perskaičiuoti VRK Sprendimu skundžiamoje dalyje dėl daugiamandatės ir vienmandačių rinkimų apygardų rinkimų patvirtintus Seimo rinkimų I ir II turo balsavimo rezultatus, prieš tai įpareigojant atsakovą apskaityti apygardų komisijų apylinkių komisijoms pagal Rinkimų kodekso 130 straipsnio 2 dalies reikalavimus neperduotus rinkimų biuletenius ir patikrinant, ar šie rinkimų biuleteniai nebuvo naudoti balsavimuose ir ar rinkimų proceso apyvartoje dalyvavusių biuletenių kiekis atitinka VRK išleistų (pagamintų) biuletenių kiekį;

4) panaikinti VRK Sprendimą skundžiamoje dalyje dėl vienmandačių rinkimų apygardų, patvirtintų Seimo rinkimuose dėl II turo rinkimų biuletenių pagaminimo iki 2024 m. spalio 17 d. ir I turo rezultatų vienmandatėse rinkimų apygardose patvirtinimo VRK 2024 m. spalio 20 d. sprendimu Nr.Sp-274, paskelbiant II turo kandidatus vienmandatėse rinkimų apygardose;

5) iš Vyriausiosios rinkimų komisijos išreikalauti vilkinamus pateikti rinkimų dokumentus apie visas rinkimų apygardas, išskyrus Nr. 1, Nr. 3, Nr. 41, Nr. 43, Nr. 46, Nr. 56, Nr. 57 ir Nr. 60 (kuriose rinkimų laimėtojas nustatytas pagal I turo rezultatus): VRK apygardų komisijoms perduotų rinkimų biuletenių, vokų, specialių ženklų važtaraščius ar perdavimo-priėmimo aktus; perdavimo-priėmimo aktus, kuriais apygardų komisijos aukščiau nurodytus rinkimų dokumentus perdavė apylinkių komisijoms; apygardų komisijų apylinkių komisijoms neperduotų rinkimų biuletenių, vokų ir specialių ženklų įrašymo į apskaitą ir jų grąžinimo VRK įrodymus; iš balsavimo iki rinkimų dienos komisijų apygardų komisijoms grąžintų nepanaudotų rinkimų biuletenių, vokų ir specialių ženklų grąžinimo aktus, jų įrašymo į apskaitą įrodymus, jų sugadinimo įrodymus, jų grąžinimo VRK aktus; apylinkių ir apygardų rinkimų komisijų sudarytus rinkėjų balsų skaičiavimo protokolus.

Pareiškėjai nurodo, kad VRK Sprendimu nustatyti galutiniai 2024 metų Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje ir 62 vienmandatėse rinkimų apygardose (dalyje dėl rinkimų apygardų Lietuvoje). Pareiškėjai G. U. ir Z. V. iki skundžiamo sprendimo priėmimo kreipėsi į VRK dėl informacijos, susijusios su rinkimų biuletenių perdavimu į rinkimų apygardas bei apylinkes, pateikimo, tačiau VRK šių pareiškėjų, kaip rinkimų stebėtojų, prašymus ignoravo.

Pareiškėjai pažymi, kad jie, atvykę į įvairias rinkimų komisijas, surinko didelę dalį I ir II turų rinkimų dokumentų, kurie patvirtino, kad skundžiamo VRK Sprendimo dalyse dėl balsavimo vienmandatėse apygardose negalima pripažinti balsavimo iki rinkimų dienos rezultatų: I turui 22 rinkimų apygardose, kurių bendras rinkėjų skaičius 735 246, balsavimui iki rinkimų dienos VRK apygardų komisijoms perdavė bendrai 721 000 vienetų kitų apygardų vienmandačių apygardų rinkimų biuletenių, iš kurių 289 800 vienetų neidentifikuoti (nenurodyti rinkimų biuletenių šaknelių numeriai), dėl ko jais negalima buvo balsuoti; II turui 11 rinkimų apygardų, kurių bendras rinkėjų skaičius 364 992, VRK nurodytų apygardų komisijoms perdavė bendrai 610 000 vienetų vienmandačių apygardų rinkimų biuletenių, iš kurių balsavimui iki rinkimų dienos perduoti kitų vienmandačių apygardų 293 000 vienetų neidentifikuotų (nenurodyti rinkimų biuletenių šaknelių numeriai) rinkimų biuletenių, kuriais dėl to negalima buvo balsuoti.

Pareiškėjų įsitikinimu, šie neidentifikuoti balsavimui iki rinkimų dienos naudoti rinkimų biuleteniai pripažintini negaliojančiais ir kaip nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai Rinkimų kodekso 156 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Pareiškėjai nurodo, kad VRK nesilaikė Rinkimų kodekso 135 straipsnio reikalavimų dėl nepanaudotų rinkimų biuletenių apskaitos. Rinkimų kodeksas nustato, kad rinkimų biuleteniai yra griežtos apskaitos dokumentai, todėl neapskaitytais rinkimų biuleteniais negalima buvo vykdyti balsavimo. Pareiškėjų vertinimu, argumentai dėl I turo 22 apygardų komisijų apylinkių komisijoms neperduotų apie 20 proc. vienmandačių apygardų rinkimų biuletenių taikytini ir dėl II turo 9 apygardų komisijų apylinkių komisijoms neperduotų 20 proc. atitinkamos vienmandatės apygardos rinkimų biuletenių. Pastarieji taip pat turi būti inventorizuoti ir patikrinti, nustatant jų sugadinimą ir galimą panaudojimą balsavime; tik atlikus šiuos veiksmus, galėjo būti tvirtinami galutiniai rinkimų rezultatai.

Pareiškėjai tvirtina, kad šie šiurkštūs Rinkimų kodekso pažeidimai buvo įvykdyti sąmoningai nesilaikant reikalavimų, taikomų griežtos apskaitos dokumentams (rinkimų biuleteniams). VRK nepagrįstai riboja rinkimų stebėtojų teises, vengia teikti jų prašomus duomenis, VRK ne realiu laiku, o atgaline data įveda į VRK informacinę sistemą (toliau – ir VRKIS) įvykius apie rinkimų biuletenius, jų perdavimą. Pareiškėjų nuomone I ir II turo vienmandačių apygardų neidentifikuotų rinkimų biuletenių balsavimui iki rinkimų dienos VRK įvykdytas perdavimas apygardų komisijoms šių griežtos apskaitos dokumentų tolimesnį panaudojimą ir jų sekimą padarė neįmanomu, todėl manytina, kad ir balsavimo iki rinkimų dienos vienmandatėse rinkimų apygardose rinkimų biuletenių, kurie nebuvo panaudoti oficialiam balsavimui, neapskaitymas yra šiurkštaus pažeidimo sudėtinė dalis. Atsakovas ir jo administruojama VRKIS net nereikalauja realiu laiku įvesti duomenis apie šių griežtos apskaitos dokumentų judėjimą, nereikalauja, kad šiuos duomenis įvestų ne tik apylinkių komisijos, bet ir apygardų komisijos, jų neįveda ir pati VRK, nors rinkimų biuleteniai perduodami dvišaliais aktais, kurie turi būti sunumeruoti, surašyti dviem egzemplioriais (nurodant pasirašymo laiką) ir apskaitomi VRKIS.

Pareiškėjų teigimu, įstatymų leidėjo siekis įgyvendinti griežtą rinkimų biuletenių apskaitą rinkimų metu dėl VRK veiksmų (neveikimo) yra niekinis, t. y. balsavimui iki rinkimų dienos panaudoti ir nepanaudoti rinkimų biuleteniai neidentifikuojami ir neapskaitomi. Be to, ir VRKIS neleidžia kontroliuoti šių griežtos apskaitos dokumentų judėjimo ir apskaitymo realiu laiku. Tikslius balsų skaičiavimo rezultatus galima nustatyti tik išreikalavus iš atsakovo visus būtinus rinkimų dokumentus, kurių VRK pareiškėjams neteikia (neatsako į prašymus).

Pareiškėjai įsitikinę, jog Seimo rinkimų I ir II turuose ir kitose rinkimų apygardose balsavimui iki rinkimų dienos buvo naudojami neidentifikuoti vienmandačių apygardų rinkimų biuleteniai, kad didelė dalis vienmandačių ir daugiamandatės apygardų rinkimų biuletenių Rinkimų kodekso 130 straipsnio 2 dalyje nustatytu laiku nebuvo perduoti apylinkių komisijoms, kad apylinkių komisijoms apygardų komisijų neperduoti ir, tikėtina, nepanaudoti rinkimų biuleteniai nebuvo įvesti į apskaitą, kad iš balsavimo iki rinkimų dienos apygardų komisijoms grąžinti nepanaudoti vienmandačių apygardų rinkimų biuleteniai taip pat nebuvo įvesti į apskaitą ir nebuvo inventorizuoti. Todėl manytina, kad identiška padėtis yra ir tose rinkimų apygardose, iš kurių stebėtojai negavo I ir II turų rinkimų dokumentų.

Pareiškėjai nurodo, kad visi Seimo rinkimų II turo balsavimo rezultatai pripažintini negaliojančiais ir dėl to, kad negalima pradėti II rinkimų turo, nepabaigus nagrinėti skundų dėl I rinkimų turo rezultatų ir jų nepatvirtinus, t. y. VRK nenusprendus, kurie kandidatai dalyvauja II rinkimų ture.

Pareiškėjai teigia, kad VRK pažeidžia konstitucinius teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principus ir riboja rinkimų stebėtojų teises. Pareiškėjai skundą teikia dėl galutinių Seimo rinkimų rezultatų, t. y. dėl jiems įtaką darančių VRK įvykdytų pažeidimų, neidentifikuotų rinkimų biuletenių naudojimo balsavimui iki rinkimų dienos ir tam skirtų nepanaudotų rinkimų biuletenių neapskaitymo, rinkimų biuletenių neperdavimo iš apygardų komisijų apylinkių komisijoms, kuriuos įvykdė VRK ir apygardų komisijos, taip pat dėl šių galbūt nepanaudotų rinkimų biuletenių neapskaitymo, dėl VRK ir apygardų komisijų neveikimo dėl nurodytų pažeidimų.

Pareiškėjų įsitikinimu, jų nurodyti argumentai pagrindžia, kad VRK privalėjo pripažinti rezultatus skunde nurodytose esminėse dalyse negaliojančiais (Rinkimų kodekso 181 str. 1 d. 2 ir 3 p.) dėl rinkimų dokumentų klastojimo (neidentifikuotų rinkimų biuletenių naudojimo) ar jų praradimo, taip pat pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus (nenustačius ir į apskaitą neįtraukus nepanaudotų rinkimų biuletenių panaudojimo, taip pat ir tų, kurie iš apygardų komisijų nebuvo perduoti apylinkių komisijoms pagal Rinkimų kodekso 130 straipsnio 2 dalies reikalavimus). Dėl nurodytų pagrindų vienmandatėse rinkimų apygardose negalima buvo nustatyti kandidatų, dalyvavusių II ture, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje negalima nustatyti tikslių kandidatų sąrašų, dalyvavusių paskirstant mandatus ir kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičiaus (Rinkimų kodekso 181 str. 2 d.). Pareiškėjai nurodo, kad skundas teikiamas vadovaujantis Rinkimų kodekso 188 straipsnio 3 dalies nuostatomis, numatančiomis teisę rinkimų stebėtojui, atstovui rinkimams, kandidatui pateikti skundą dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų.

Pareiškėjai taip pat vadovaujasi Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 ir 6 dalimis, kadangi skundas yra dėl netinkamų, t. y. neidentifikuotų (be šaknelių numerių), rinkimų biuletenių vienmandatėse rinkimų apygardose panaudojimo balsavimui iki rinkimų dienos ir tam balsavimui nepanaudotų rinkimų biuletenių neįtraukimo į apskaitą, vienmandačių ir daugiamandačių rinkimų apygardų rinkimų biuletenių neperdavimo apylinkių komisijoms iš apygardų komisijų, pažeidžiant Rinkimų kodekso 130 straipsnio 2 dalies reikalavimus, taip pat šių rinkimų apygardų komisijų pasiliktų rinkimų biuletenių neįtraukimas į apskaitą ir neinventorizavimas, taip pat II turo vienmandačių rinkimų apygardų rinkimų biuletenių atspausdinimas ir perdavimas apygardų komisijoms, nors I turo rinkimų rezultatai tuo metu dar nebuvo svarstyti ir patvirtinti, skundai dėl I turo balsavimo neišnagrinėti.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-66-789/2024, kuria teismas atsisakė priimti tos bylos pareiškėjų skundą dėl 2024 metų Seimo rinkimų galutinių rezultatų 8 vienmandatėse rinkimų apygardose pagal I turo rezultatus. Pareiškėjai nesutinka su aptariamoje nutartyje padarytomis išvadomis, kad pareiškėjų skundas nenagrinėtinas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (Rinkimų kodekso 191 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 77 str.). Pareiškėjai pabrėžia, kad rinkimų stebėtojų ir net kandidatų teisės ginti jų pažeistas teises teisme atėmimas Seimo ir Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų atvejais yra pažeidžiantis šių asmenų konstitucines teises. Negali būti jokių priežasčių riboti konstitucinę kandidatų ir stebėtojų teisę kreiptis į teismą dėl galutinių Prezidento ir Seimo rinkimų rezultatų, nes Rinkimų kodekse įtvirtinti stebėtojų ir kandidatų institutai tampa beprasmiais – skųsti visų rinkimų komisijų sprendimus ir neveikimą jie turi teisę, bet tik iki tol, kol neįvyko balsavimas. VRK šiomis nuostatomis piktnaudžiauja neatsakydama į stebėtojų teiktus prašymus arba vilkindama atsakymų pateikimą, o po to, kai balsavimas įvyksta, stebėtojai ir kandidatai netenka galimybės ginti savo pažeistas teises teisme. Tuo tarpu pagal Rinkimų kodekso nuostatas VRK sprendimai dėl savivaldybių tarybų ar merų rinkimų rezultatų, taip pat dėl rinkimų į Europos Parlamentą rezultatų gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pareiškėjų įsitikinimu, Rinkimų kodekso 189 straipsnio 4 dalis ne tik dirbtinai susiaurina stebėtojų ir rinkimuose dalyvaujančių kandidatų teises, bet ir prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 29 straipsnio 1 daliai. Dėl šios priežasties teismui sprendžiant šio skundo priėmimo nagrinėjimui teisme klausimą, pareiškėjai teismo prašo tiesiogiai taikyti Konstituciją, o iškilus būtinybei, kreiptis į konstitucinį Teismą dėl Rinkimų kodekso 189 straipsnio 4 dalies atitikties Konstitucijos nuostatoms ištyrimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; kt.).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, akcentuoja, kad viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – paduoti skundą teismui, kuriam priskirtas nagrinėti konkretus ginčas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-9-1047/2024; 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-8-415/2024; kt.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl Rinkimų kodekso ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų. ABTĮ 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad Regionų administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 17 straipsnyje, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11, 13 ir 14 punktuose. ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl VRK sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ ir Rinkimų kodekso nuostatas, susijusias su skundo dėl VRK sprendimo teikimo tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, yra nurodęs, kad skundai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip pirmajai ir vienintelei instancijai, gali būti teikiami tik griežtai vadovaujantis Rinkimų kodekso nuostatomis (žr., pvz., 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-8-415/2024; 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-9-1047/2024; 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-23-602/2024; 2024 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-24-463/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-25-556/2024; 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-28-525/2024; 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-30-624/2024; kt.).

Pareiškėjai skunde prašo panaikinti VRK Sprendimą (dalis, kuriomis nustatyti Seimo rinkimų galutiniai rezultatai), kuriuo nuspręsta: nustatyti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pakartotinio balsavimo, vykusio 2024 m. spalio 27 d., rezultatus 63 vienmandatėse rinkimų apygardose (1 p.); nustatyti 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinius rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje (2 p.); nustatyti 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų daugiamandatėje rinkimų apygardoje galutines kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimo narius sąrašuose eiles (3 p.); nustatyti pagal rinkimų galutinius rezultatus daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktus Lietuvos Respublikos Seimo narius (4 p.); įteikti Lietuvos Respublikos Seimo nario pažymėjimus išrinktiems Seimo nariams 2024 m. lapkričio 8 d. 11 val. (5 p.).

Pareiškėjų skundžiamas VRK Sprendimas priimtas vadovaujantis Rinkimų kodekso 179 straipsnio (Galutinių rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas) 1, 2 ir 3 dalimis.

Vertindama pareiškėjų skundo reikalavimų pobūdį, teisėjų kolegija pažymi, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalis nustato, kad Rinkimų kodekse, Referendumo konstituciniame įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus.

Vadovaujantis Rinkimų kodekso 44 straipsnio 6 dalimi, VRK sprendimai gali būti skundžiami šio kodekso nustatyta tvarka. Rinkimų kodekso 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rinkimų ginčai – asmenų skundų, prašymų, pranešimų (toliau kartu – skundai) dėl šio kodekso pažeidimų nagrinėjimas. Skundų nagrinėjimo rinkimų komisijose tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Pagal Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalį VRK sprendimai dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų skundų (t. y. skundo dėl rinkėjo įrašymo į rinkėjų sąrašą, skundo dėl rinkimų biuletenių, atsakomosios nuomonės bei skundo dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo arba informacijos apie juos paskelbimo), taip pat dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo, rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo arba šios komisijos neveikimas per 3 dienas nuo jos sprendimo įsigaliojimo dienos arba nuo tos dienos, kai sprendimas turėjo būti priimtas, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 3 dienas. VRK sprendimai dėl kitų šiame skirsnyje nurodytų sprendimų skundžiami Regionų administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Rinkimų kodekso 189 straipsnis, reglamentuojantis skundus dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų, jų padavimo terminus, nustato, jog skundus dėl rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo ar balsų skaičiavimo rezultatų nagrinėja apygardos, savivaldybės rinkimų komisija (1 d.). Skundus dėl apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, balsų skaičiavimo rezultatų ir balsų perskaičiavimo nagrinėja Vyriausioji rinkimų komisija (2 d.). Skundas dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų paduodamas per 24 valandas nuo rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolo surašymo ar atitinkamo rinkimų komisijos veiksmo atlikimo dienos. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jų gavimo dienos. Vyriausioji rinkimų komisija visus skundus dėl balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatų išnagrinėja iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo dienos.

Rinkimų kodekso 189 straipsnio 4 dalis nustato, kad savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose ar rinkimuose į Europos Parlamentą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl balsų skaičiavimo rezultatų, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ar rezultatų nustatymo per 5 dienas nuo sprendimo įsigaliojimo dienos arba šios komisijos neveikimas per 5 dienas nuo tos dienos, kai šiame kodekse nustatytais terminais sprendimas turėjo būti priimtas, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 5 dienas.

Pagal Rinkimų kodekso 191 straipsnio, nustatančio paklausimą Konstituciniam Teismui dėl šio kodekso pažeidimo per Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimus, 1 dalį, Respublikos Prezidento ir Seimo paklausimo teikimo ir jo nagrinėjimo Konstituciniame Teisme tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas. Jeigu Konstitucinis Teismas pateikia išvadą, kad Rinkimų kodeksas buvo šiurkščiai pažeistas ir tai turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, Seimas gali priimti vieną iš šių nutarimų: 1) pripažinti negaliojančiais Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimų rezultatus, jeigu pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų; 2) nustatyti Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų patvirtintus rinkėjų balsų skaičiavimo protokolus, jeigu rinkimų komisijų sprendimai dėl šių protokolų patvirtinimo nebuvo apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir šis teismas nepanaikino rinkimų komisijų sprendimų dėl šių protokolų patvirtinimo (Rinkimų kodekso 191 str. 2 d.).

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnį su paklausimu, ar nebuvo pažeistas Rinkimų kodeksas rengiant ir vykdant rinkimus konkrečioje rinkimų apygardoje per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, šio įstatymo 74 straipsnyje nurodytos institucijos kreipiasi į Konstitucinį Teismą ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai oficialiai paskelbiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl rinkimų galutinių rezultatų toje rinkimų apygardoje nustatymo arba dėl laisvos Seimo nario vietos atsiradimo ar užėmimo. Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus (arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Rinkimų kodekso pažeidimų) tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti (ar kita šios komisijos veika buvo padaryta) pasibaigus balsavimui renkant Seimo narius ar Respublikos Prezidentą. Konstitucinio Teismo įstatymo 74 straipsnyje yra nurodyta, kad prašyti Konstitucinio Teismo išvados visais šio įstatymo 73 straipsnyje nurodytais klausimais (be kita ko, ar nebuvo pažeistas Rinkimų kodeksas per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus) gali Seimas. Respublikos Prezidentas gali kreiptis su paklausimu į Konstitucinį Teismą dėl Seimo narių rinkimų ir tarptautinių sutarčių.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjų skundo matyti, kad skundas yra teikiamas dėl VRK Sprendimo, kuriuo nustatyti galutiniai 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų ir Seimo rinkimų pakartotinio balsavimo, vykusio 2024 m. spalio 27 d., rezultatai daugiamandatėje ir 63 vienmandatėse rinkimų apygardose. Taigi pareiškėjų skundas nelaikytinas skundu dėl VRK sprendimo, skundžiamo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, kadangi, kaip minėta, skundų dėl rinkimų rezultatų tvarką nustato Rinkimų kodekso 189 straipsnis, o skundo dėl Rinkimų kodekso pažeidimo per Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimus nagrinėjimas priskirtas Konstitucinio Teismo kompetencijai (Rinkimų kodekso 191 str.). Tai reiškia, jog pareiškėjų skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjai skunde nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju skundas yra teikiamas, vadovaujantis Rinkimų kodekso 188 straipsnio 3 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad skundą dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų gali paduoti rinkimų stebėtojas, atstovas rinkimams, kandidatas, politinė organizacija, iškėlę kandidatą ar kandidatų sąrašą rinkimuose, dėl kurių balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų yra skundžiama. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai siekia ginčyti VRK nustatytus galutinius Seimo rinkimų rezultatus, todėl šiuo atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindų vadovautis 188 straipsnio nuostatomis.

Pasisakydama dėl pareiškėjų argumentų, kuriais teismo, sprendžiančio skundo priėmimo klausimą, prašoma tiesiogiai taikyti Konstituciją (29 ir 30 str.), nesivadovauti Rinkimų kodekso 189 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl konstitucinės justicijos bylos inicijavimo, teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016).

Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą).

Taigi klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2320/2012, 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012, 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P14-822/2017).

Minėta, kad pagal Rinkimų kodekso 189 straipsnio 4 dalį, savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose ar rinkimuose į Europos Parlamentą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl balsų skaičiavimo rezultatų, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ar rezultatų nustatymo per 5 dienas nuo sprendimo įsigaliojimo dienos arba šios komisijos neveikimas per 5 dienas nuo tos dienos, kai šiame kodekse nustatytais terminais sprendimas turėjo būti priimtas, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pareiškėjai abejones dėl aptariamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai grindžia tuo, jog šios nuostatos tuo aspektu, kad jose rinkimų stebėtojams, kandidatams neįtvirtinta teisė tiesiogiai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir ginčyti VRK Sprendimą dėl Seimo rinkimų rezultatų nustatymo, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 30 straipsnio 1 daliai.

Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Pagal konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą teisėje pagrindinės teisės ir pareigos privalo būti įtvirtintos visiems vienodai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2012 m. kovo 29 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2014 m. balandžio 14 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimą). Kita vertus, konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas, kuris reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais ir įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai bei draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingoje padėtyje, atžvilgiu. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2014 m. balandžio 14 d. nutarimus).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad Rinkimų kodekse nustatyta nevienoda valstybėje rengiamų skirtingų valdžios institucijų rinkimų galutinių rezultatų patikros tvarka, atsižvelgiant į rinkimų mastą, tikslą ir svarbą, nepažeidžia konstitucinio asmenų lygybės prieš įstatymą principo.

Nepagrįsti ir deklaratyvūs pareiškėjų argumentai, kad Rinkimų kodekso 189 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas paneigia jų (kaip rinkimų stebėtojų, kandidatų, politinės kampanijos dalyvių) teisę kreiptis į teismą.

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją nustatyti tvarką, pagal kurią ši teisė įgyvendinama.

Įvertinusi pareiškėjų skundo argumentus, kuriais teigiama, kad Rinkimų kodekse įtvirtintas teisinis reguliavimas nepagrįstai varžo pareiškėjų teisę į teisminę gynybą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai, ginčydami Seimo rinkimų galutinius rezultatus, teikiamame skunde nenurodo individualių motyvų ir teisinių argumentų dėl savo, kaip rinkimų teisinių santykių subjektų, pažeistų subjektinių teisių ir įstatymo saugomų interesų. Pareiškėjai siekia apginti viešąjį interesą, nors tokios teisės jiems nesuteikia teisės aktai (ABTĮ 55 str.). Kartu pažymėtina, jog pareiškėjų išreikštos abejonės dėl ribojamų teisių į teisminę galbūt pažeistų teisių gynybą nesudaro pagrindo teigti, kad jie neturi teisės kreiptis į teismą – pvz., į Regionų administracinį teismą dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p).

Teisėjų kolegijai, išnagrinėjusiai bylos medžiagą ir faktines aplinkybes, taip pat įvertinusiai inicijuojamo ginčo pobūdį ir taikytinas įstatymų nuostatas, jokių pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų nurodytų Rinkimų kodekso nuostatų (189 str. 4 d.) konstitucingumo nekyla. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai, siekdami pagrįsti savo abejones dėl Rinkimų kodekso 189 straipsnio 4 dalies atitikties Konstitucijai, nepateikė svarių ir pakankamų teisinių argumentų, pagrindžiančių būtinybę šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą tam, kad būtų teisingai išspręstas pareiškėjų skundo priėmimo klausimas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu jis nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Rinkimų kodekse ir Konstitucinio Teismo įstatyme nustatyta Rinkimų kodekso pažeidimų nagrinėjimo tvarka tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti (ar kita Vyriausiosios rinkimų komisijos veika buvo padaryta) pasibaigus balsavimui renkant Lietuvos Respublikos Seimą, konstatuotina, jog yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjų skundo reikalavimą dėl VRK Sprendimo panaikinimo nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ABTĮ 33 straipsnyje 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka). Atsižvelgiant į tai, kad skundo reikalavimas dėl balsavimo rezultatų perskaičiavimo ir įpareigojimo VRK atlikti kitus veiksmus (trečiasis skundo reikalavimas) yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti VRK Sprendimą, todėl, atsisakius priimti reikalavimą dėl minėto sprendimo panaikinimo, atsisakytina priimti ir išvestinį reikalavimą.

Teismui atsisakius priimti pareiškėjų skundą, nespręstini pareiškėjų skunde nurodyti procesinio pobūdžio prašymai dėl dokumentų išreikalavimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjų G. U., Z. V., E. M., T. J., D. T. ir E. V. skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan