Legislator Case Law & Legislation
424bd244-27c5-4a0d-bc89-2ef5520ef386 AI generated

424bd244-27c5-4a0d-bc89-2ef5520ef386 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 424bd244-27c5-4a0d-bc89-2ef5520ef386
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigÅ«nai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai; profesinės karo tarnybos kariai ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos civilinę kraÅ¡to apsaugos tarnybÄ atliekantys statutiniai valstybės tarnautojai;

Legislator headnote

AI generated

424bd244-27c5-4a0d-bc89-2ef5520ef386 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai – Vidaus reikalų sistemos pensininkų sÄ jungos padėkos raÅ¡tas (t. II, b. l. 23), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininkui adresuotas raÅ¡tas (t. II, b. l. 24), sveikinimas (t. II, b. l. 25), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. spalio 7 d. įsakymas (t. II, b. l. 26) – nepatvirtina pareiÅ¡kėjo tarnybos nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų sistemoje. Å ie dokumentai parodo, kad pareiÅ¡kėjas aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, susijusioje su anksčiau atlikta tarnyba vidaus reikalų sistemoje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Apeliacinės instancijos teismoAdministracinė byla Nr. A756-1478/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02021-2009-9                                                     Procesinio sprendimo kategorija 6.8. (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 15 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui V.

P.,atsakovo atstovui A. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. PareiÅ¡kėjas V. P. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijÄ sutvarkyti dokumentus, paskaičiuoti netekto darbingumo pensijos dydį ir sudaryti galimybę pareiÅ¡kėjui pasirinkti vienÄ iÅ¡ dviejų galimų pensijų.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 1987 m. gegužės 16 d. dėl ligos buvo atleistas iÅ¡ vidaus reikalų tarnybos. Kauno I-oji Medicininės socialinės ekspertizės komisija pripažino pareiÅ¡kėjui III grupės invalidumÄ , o 1991 m. rugpjūčio26 d., nustačiusi pareiÅ¡kėjo sveikatos pablogėjimÄ , pripažino pareiÅ¡kėjui II grupės invalidumÄ . Ta pati komisija 2001 m. gegužės 21 d. patvirtino pareiÅ¡kėjui pripažintÄ II grupės invalidumÄ . Vidaus reikalų ministerija 1996 m. rugpjūčio 28 d. iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui Invalido pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui paskirta iÅ¡tarnautų metų pensija.

Priėmus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos ir prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ Nr. I-693, pareiÅ¡kėjas ne vienÄ kartÄ kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijÄ su praÅ¡ymu paskirti jam invalidumo (netekto darbingumo) valstybinę pensijÄ , kuri turi bÅ«ti jam paskirta vadovaujantis Å¡io įstatymo 4 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Tačiau atsakovas nepagrįstai atsisakė paskirti pareiÅ¡kėjui aukščiau nurodytÄ pensijÄ .

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų ir 5 straipsnio 2 dalies nuostatos suteikia jam teisę pasirinkti pensijos rūšį. PareiÅ¡kėjo nuomone, atsakovas turėjo pagrindÄ paskirti jam netekto darbingumo pensijÄ ir nustatyti jos dydį pagal minėto įstatymo 9 straipsnio 1 dalį. Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija nesutiko su pareiÅ¡kėjo skundu. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės ginčija Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus sprendimÄ , pateiktÄ 2002 m. vasario 14 d. raÅ¡te Nr. 1-977.

Tačiau pareiÅ¡kėjas, gaudamas valstybinę pareigÅ«no pensijÄ už iÅ¡tarnautus metus ir reikalaudamas kitos rūšies pensijos – netekto darbingumo pensijos, nėra iÅ¡naudojęs privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo procedÅ«ros, numatytos Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje, tai yra neskundė ministerijos sekretoriaus priimto sprendimo vidaus reikalų ministrui. Todėl pareiÅ¡kėjo skundas turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtas.

Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas tarnavo Lietuvos TSR milicijoje ir buvo atleistas iÅ¡ tarnybos 1987 m. gegužės 16 d. PareiÅ¡kėjas netarnavo Lietuvos Respublikos policijoje ar vidaus reikalų sistemoje. PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje (skundžiamo sprendimo priėmimo metu atitinkamai 2 dalis) nustatyta, kad asmenims, nestojusiems tarnauti arba nepriimtiems į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos, prokuratÅ«ros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigÅ«nus ir karius, muitinės pareigÅ«nus (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti operatyvinę veiklÄ ir (arba) ikiteisminį tyrimÄ ), pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos Å¡io įstatymo nustatyta tvarka neskiriamos.

Todėl pareiÅ¡kėjas neturi teisės į valstybinę pareigÅ«no netekto darbingumo pensijÄ . II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimu atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ . Teismas sprendime nurodė, kad pareiÅ¡kėjui nuo 1987 m. gegužės 16 d. paskirta iÅ¡tarnauto laiko pensija pagal tuo metu galiojusį TSRS Ministrų Tarybos 1985 m. gegužės 30 d. nutarimÄ Nr. 493 (t. I, b. l. 146, 167). Jam 1987 m. gegužės 20 d. apskaičiuotas iÅ¡tarnautas laikas, reikalingas pensijai, skiriamai Lietuvos TSR VRM, buvo 32 metai 9 mėnesiai ir 19 dienų (t.

I, b. l. 151-152, 172-173). Pareiškėjas buvo atstatydintas iš VRM kadrų dėl ligos remiantis Lietuvos TSR VRM įsakymu (t. I, b. l. 153, 174). Iš apskaičiavimo kortelės matyti, jog pareiškėjas nuo 1951 m. lapkričio 13 d. iki 1987 m. gegužės 16 d. tarnavo TSRS vidaus reikalų sistemoje. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas tarnavo vidaus reikalų sistemoje Lietuvai atgavus nepriklausomybę, t. y. po 1990 m. kovo 11 d. Susirgimas, dėl kurio pareiškėjui buvo suteiktas invalidumas, įgytas karinės tarnybos metu (t.

I, b. l. 177-178, 179, 181, 183, 185). Pateikdamas praÅ¡ymÄ skirti pensijÄ , pareiÅ¡kėjas nurodė pensijos rūšį „iÅ¡tarnauto laiko“. PareiÅ¡kėjui pasirinkta pensija buvo apskaičiuota pagal jos paskyrimo metu galiojusius teisės aktus. Å is faktas patvirtintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. spalio 31 d. sprendime bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutartyje (t. I, b. l. 29-30; 27-28). Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnis numato, kad pagal šį įstatymÄ skiriamos Å¡ios pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos:

1) už tarnybÄ ;

2) netekto darbingumo;

3) naÅ¡lių ir naÅ¡laičių. Å io įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams ir kariams, tuo pat metu įgijusiems teisę į pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ už tarnybÄ ir pareigÅ«nų ir karių valstybinę netekto darbingumo pensijÄ , skiriama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iÅ¡ Å¡ių pensijų. Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims, nestojusiems tarnauti arba nepriimtiems į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos, prokuratÅ«ros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigÅ«nus ir karius, muitinės pareigÅ«nus (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti operatyvinę veiklÄ ir (arba) ikiteisminį tyrimÄ ), pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos Å¡io įstatymo nustatyta tvarka neskiriamos.

PareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai – Vidaus reikalų sistemos pensininkų sÄ jungos padėkos raÅ¡tas (t. II, b. l. 23), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininkui adresuotas raÅ¡tas (t. II, b. l. 24), sveikinimas (t. II, b. l. 25), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. spalio 7 d. įsakymas (t. II, b. l. 26) – nepatvirtina pareiÅ¡kėjo tarnybos nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų sistemoje. Å ie dokumentai parodo, kad pareiÅ¡kėjas aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, susijusioje su anksčiau atlikta tarnyba vidaus reikalų sistemoje.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas vidaus reikalų sistemoje dirbo iki Lietuvos nepriklausomybės atkÅ«rimo (t. I, b. l. 72-141). Vadovaujantis PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas netarnavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, nėra juridinio pagrindo įpareigoti atsakovÄ sutvarkyti dokumentus ir paskaičiuoti netekto darbingumo pensijos bei sudaryti galimybę pareiÅ¡kėjui pasirinkti vienÄ iÅ¡ dviejų galimų pensijų.

III. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjas V. P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijÄ atkurti pareiÅ¡kėjo turėtÄ invalido statusÄ , iÅ¡duoti invalido pažymėjimÄ , perskaičiuoti ir sudaryti galimybę pasirinkti vienÄ iÅ¡ galimų pensijų – valstybinę netekto darbingumo pensijÄ ; patvirtinti, kad Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatos netaikytinos pareiÅ¡kėjo netekto darbingumo valstybinės pensijos tvarkymui.

PareiÅ¡kėjo nuomone, teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad įvedus į apyvartÄ litÄ , jo pensija buvo perskaičiuota ne pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, o pagal kitus teisės aktus. Atsakovas neatsižvelgė į realų pareiÅ¡kėjo darbo užmokestį – 362,80 rublių arba 2 616,94 litų per mėnesį. Tuo metu pensijos dydis turėjo bÅ«ti 1 429,01 litų.

Netekto darbingumo pensija turėtų bÅ«ti ne mažesnė nei 1 429 litai. Todėl atsakovas netekto darbingumo pensijÄ privalo paskaičiuoti vadovaudamasis ne PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 52 straipsnių nuostatomis, taip pat pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais. Teismas negalėjo taikyti PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatų dar ir dėl to, kad pareiÅ¡kėjas, netekęs 100 procentų darbingumo dar iki 1991 m. liepos 1 d., negalėjo stoti arba bÅ«ti priimtas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos tarnybÄ .

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog darbingumo jis neteko dėl priežasčių, susijusių su tarnyba vidaus reikalų sistemoje.Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo V. P. apeliacinį skundÄ atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija praÅ¡o palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ nepakeistÄ , o pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Savo praÅ¡ymÄ atsakovas grindžia iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jo atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ , paduotÄ pirmosios instancijos teismui.

Papildomai pažymi, kad pareiÅ¡kėjo apeliaciniame skunde keliami reikalavimai nesutampa su jo skunde pareikÅ¡tais ir priimtais nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Taip pat pažymi, kad dėl pensijos perskaičiavimo pareiÅ¡kėjas jau kėlė ginÄÄ teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A14-154/2004, Nr. A6-1660/2006). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarkÄ reglamentuojÄ nuo 1995 m. sausio 1 d.

įsigaliojęs 1994 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos ir prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas Nr. I-693 (nuo 2007 m. sausio 19 d. vadinamas Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymu). Pagal šį įstatymÄ skiriamos Å¡ios pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos:

1) už tarnybÄ ;

2) netekto darbingumo;

3) naÅ¡lių ir naÅ¡laičių (4 straipsnis). Ä®statymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pareigÅ«nams ir kariams, tuo pat metu įgijusiems teisę į pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ už tarnybÄ ir pareigÅ«nų ir karių valstybinę netekto darbingumo pensijÄ , skiriama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iÅ¡ Å¡ių pensijų. PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje (2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. X-1027 redakcija) numatyta, kad teisę gauti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ turi Å¡ie Lietuvos Respublikos piliečiai:

1) Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai;

2) Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai;

3) profesinės karo tarnybos kariai ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos civilinę kraÅ¡to apsaugos tarnybÄ atliekantys statutiniai valstybės tarnautojai;

4) Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnai;

5) prokuratūros pareigūnai;

6) Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnai;

7) muitinės mobiliųjų grupių pareigÅ«nai, muitinės postų pareigÅ«nai ir muitinės pareigÅ«nai, atliekantys operatyvinę veiklÄ ir (arba) ikiteisminį tyrimÄ . Teisę gauti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ taip pat turi Å¡io straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardyti pareigÅ«nai ir kariai, kurie, bÅ«dami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos, KraÅ¡to apsaugos ministerijos kadrų, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos rezervÄ , Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigÅ«nų rezervÄ , dirba kitose Lietuvos Respublikos ministerijose, departamentuose, įstaigose ir organizacijose (1 straipsnio 2 dalis (2006 m. sausio 20 d.

įstatymo Nr. X-506 redakcija)). Teisę gauti pareigÅ«nų ir karių netekto darbingumo pensijas turi privalomosios karo tarnybos kariai bei kariai savanoriai, tapę nedarbingais ar iÅ¡ dalies darbingais tarnybos ar mokymų metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba ar mokymais (1 straipsnio 3 dalis). Tačiau PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje (2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. X-1027) numatyta, kad asmenims, nestojusiems tarnauti arba nepriimtiems į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos, prokuratÅ«ros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigÅ«nus ir karius, muitinės pareigÅ«nus (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti operatyvinę veiklÄ ir (arba) ikiteisminį tyrimÄ ), pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos Å¡io įstatymo nustatyta tvarka neskiriamos.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėjas tarnavo TSRS vidaus reikalų sistemoje nuo 1951 m. lapkričio 13 d. iki 1987 m. gegužės 16 d. (t. I, b. l. 151-153, 172-174). Nuo 1987 m. gegužės 16 d. pareiÅ¡kėjui, jo paties pasirinkimu, paskirta iÅ¡tarnauto laiko pensija pagal tuo metu galiojusį TSRS Ministrų Tarybos 1985 m. gegužės 30 d. nutarimÄ Nr. 493 (t. I, b. l. 146, 150,167, 171). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas tarnavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos ar prokuratÅ«ros sistemose arba Specialiųjų tyrimų tarnyboje ar Kalėjimų departamente Lietuvai atgavus nepriklausomybę, t. y. po 1990 m. kovo 11 d.

Pareiškėjas šios aplinkybės neneigia. Todėl, vadovaujantis aukščiau nurodytomis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, nei netekto darbingumo, nei jokia kita pareigūnų ir karių valstybinė pensija negali būti skiriama pareiškėjui šio įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad tiek nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo redakcijoje (tuo metu įstatymo pavadinimas buvo – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas), tiek vėlesnėse jo redakcijose buvo numatyta, kad asmenims, nestojusiems tarnauti arba nepriimtiems į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ar prokuratūros sistemų pareigūnus ar karius, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos šio įstatymo nustatyta tvarka neskiriamos.

Todėl pareiÅ¡kėjas, kuriam dar 1987 m. gegužės 16 d. buvo paskirta TSRS vidaus reikalų sistemoje iÅ¡tarnautų metų pensija, neturėjo pagrindo tikėtis, kad jam Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nustatyta tvarka bus paskirta ir netekto darbingumo ar kuri nors kita pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas teisėtų lÅ«kesčių principas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai taikė Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o pareiÅ¡kėjo V. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis neskundžiama. Teisėjai                                                                           Anatolijus Baranovas                                                                                        ArtÅ«ras Drigotas                                                                                        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė