2019-05-29 Nr. AB-12064-3-61-3-01012-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-385-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01012-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. G. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) priteisti pareiškėjai iš valstybės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti I. G. vaikams (M. G., P. S., L. S., E. S.) po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjai 14 kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos terminas skundo trūkumams pašalinti.

2019 m. balandžio 8 d. pareiškėja teismui pateikė patikslintą pareiškimą, kuriame teismo prašė: 1) priteisti solidariai iš valstybės ir savivaldybės pareiškėjai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 2) priteisti pareiškėjos vaikams (M. G., P. S., L. S., E. S.) kiekvienam po 5000 Eur (iš viso 20 000 Eur) neturtinės žalos atlyginimą; 3) prie bylos prijungti civilinės bylos Nr. e2-35024-897/2018 medžiagą.

Pareiškėja nurodė, kad neturtinę žalą kildina iš nepateisinamai ilgą laiką trunkančio ir neteisėto vaikų paėmimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas pažymėjo, kad Specialioji teisėjų kolegija rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji kolegija) yra išaiškinusi, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis) (Specialiosios kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-21/2014).

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl žalos, patirtos dėl pareigūnų galimai savavališko kišimosi į šeimos gyvenimą, galimai neteisėto vaikų paėmimo iš šeimos bei vilkinimo vaikus grąžinti į šeimą, atlyginimo. Teismas konstatavo, kad ginčas iš esmės susijęs su globos teisiniais santykiais. Pagal CK 1.1 straipsnio 1 dalį, į šio kodekso reguliavimo sritį patenka ir šeimos teisiniai santykiai. Globos (rūpybos) teisiniai santykiai yra šeimos teisės reguliavimo dalykas. Globos (rūpybos) nustatymo, jos panaikinimo, globėjo (rūpintojo) skyrimo, globos (rūpybos) organizavimo, globos (rūpybos) priežiūros klausimus CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ VII dalies „Globa ir rūpyba“ nuostatos. Ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, nagrinėjami CPK nustatyta tvarka (CPK 1 straipsnio 1 dalis).

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Specialioji kolegija 2006 m. gruodžio 13 d. nutartyje byloje Nr. T-2006/12 taip pat yra pažymėjusi, jog tokio pobūdžio bylose keliami klausimai pagal savo esmę ir negali būti „susiaurinti“ tik iki tam tikrų formalių administracinių procedūrų teisėtumo patikrinimo. Ginčai, kylantys iš globos (rūpybos) teisinių santykių, savo prigimtimi yra civiliniai teisiniai, nepriklausomai nuo to, kad šiuose santykiuose dalyvauja ir atitinkamos valstybės institucijos. Globos (rūpybos) teisinių santykių srityje kylantys ginčai (šiuo atveju, ir dėl žalos atlyginimo atitinkamoms valstybės institucijoms netinkamai įgyvendinant arba neįgyvendinant teisės aktais joms pavestas funkcijas globos (rūpybos) srityje), kompleksiškai turi būti nagrinėjami vieningai, t. y. bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis) (Specialiosios kolegijos 2006 m. gruodžio 13 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-2006/12).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka ir pareiškėjai išaiškino, kad ji turi teisę su CPK 113, 114 ir 135 straipsnių reikalavimus atitinkančiu ieškiniu kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį ir išspręsti pareiškimo priėmimo klausimą iš esmės.

Teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodo, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl žalos atlyginimo, kuomet žala atsirado dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.). Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju yra kilęs būtent toks ginčas.

Pareiškėjos nuomone, teismo nuoroda į Specialiosios kolegijos 2006 m. gruodžio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr.T- 2006/12 nagrinėjamu atveju nėra tiksli ir negali būti taikoma dėl netapačių bylos aplinkybių. Iš nurodytos nutarties turinio matyti, kad minėtos bylos aplinkybės ir ginčo dalykas buvo žymiai platesni ir sudėtingesni, t. y. byloje buvo vertinami ne tik atitinkamų Lietuvos institucijų veiksmai (neveikimas) per ilgą laiko tarpą, bet ir pareiškėjų išvykimo į užsienio valstybę, o taip pat 10 metų trukmės gyvenimo Jungtinėse Amerikos Valstijose aplinkybės bei grįžimo į Lietuvą aplinkybės (ABTĮ 22 str. 2 d.). Pažymi, kad abi nurodytos Specialiosios kolegijos nutartys buvo priimtos prieš 13 metų, o per šį laikotarpį Lietuvoje ženkliai kito tiek globos instituto samprata, tiek ir šią funkciją atliekančių institucijų veiklos teisinis reglamentavimas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad byla, kurioje buvo pareikšti analogiški reikalavimai, kaip ir šioje byloje, nagrinėjama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose (administracinė byla Nr. eI-1156-243/2019), todėl atsisakius priimti pareiškėjos pareiškimą, būtų formuojama skirtinga praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos I. G. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl žalos, patirtos dėl pareigūnų galimai savavališko kišimosi į šeimos gyvenimą, galimai neteisėto vaikų paėmimo iš šeimos bei vilkinimo vaikus grąžinti į šeimą, atlyginimo, todėl padarė išvadą, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl turi būti nagrinėjamas CPK nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai, ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrą taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 str. 1 d.). Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 str. 1 d., 25 str.). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Pažymėtina, kad nors sprendimą dėl laikinosios vaiko globos (rūpybos) nustatymo priima viešojo administravimo subjektas, tačiau jis, atlikdamas tokius veiksmus, veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, nes santykiai dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo savo teisine prigimtimi yra civiliniai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atlyginti neturtinę žalą, kuri, pareiškėjos teigimu, atsirado dėl pareigūnų savavališko kišimosi į šeimos gyvenimą, neteisėto vaikų paėmimo iš šeimos bei vilkinimo vaikus grąžinti į šeimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja žalą kildina ne iš valstybės institucijų veiksmų viešojo administravimo srityje, o iš srities, kurią reguliuoja civilinė teisė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjos atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad byla, kurioje buvo pareikšti analogiški reikalavimai, kaip ir šioje byloje, nagrinėjama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose, (administracinė byla Nr. eI-1156-243/2019), neturi reikšmės sprendžiant atskirąjį skundą, nes pareiškėja nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad minėtoje byloje yra priimtas baigiamasis teismo aktas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, 155 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė